2020-09-02 Nr. AB-15842-3-62-3-02214-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-452-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02214-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės ligonių kasos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. L. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, 681,83 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu, 2020 m. gegužės 6 d. padavė apeliacinį skundą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad apie teismo sprendimą buvo informuota el. laišku 2020 m. balandžio 7 d. Pareiškėja 2020 m. gegužės 4 d. paskambino tel. (8 5) 279 1005 į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl informacijos suteikimo ir jai buvo paaiškinta, jog skundo padavimo paskutinė diena yra 2020 m. gegužės 8 d. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad apeliacinio skundo padavimo termino nepraleidžia, bet, jeigu teismas manytų kitaip, prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja siekia apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą, kuris priimtas 2020 m. balandžio 2 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2020 m. gegužės 4 d. (2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 3 d. buvo nedarbo dienos). Pareiškėja apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo pateikė 2020 m. gegužės 6 d. (išsiųstas elektroniniu paštu), t. y. praleidus įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytą termino apeliaciniame skundui paduoti praleidimo priežastį, sprendė, jog pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga siekdama pasinaudoti savo teise į gynybą, o nurodyta termino praleidimo priežastis nevertintina kaip svarbi ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotoja, nurodydama paskutinę termino apeliaciniam skundui paduoti dieną, ją suklaidino, negali būti vertinama kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios.

Spręsdamas, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, teismas neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir grąžinti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad ją ir S. L., kuris pripažintas neveiksniu, pirmosios instancijos teisme atstovavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Z. M. neinformavo apie teismo priimtą sprendimą, nebendravo su pareiškėja, neatsakydavo į elektroninius laiškus. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėja gavo 2020 m. balandžio 7 d. Norėdama išsiaiškinti, iki kada gali pateikti apeliacinį skundą, paskambino į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir jai buvo paaiškinta, jog paskutinė termino apeliaciniam skundui pateikti diena yra 2020 m. gegužės 8 d.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji kaip globėja nebuvo pasiruošusi pateikti apeliacinį skundą, nes neįgalų ir neveiksnų S. L. buvo paskirta atstovauti advokatė Z. M., kuri dėl pareiškėjai nežinomų ir nesuprantamų aplinkybių nebuvo suinteresuota atstovauti pareiškėją.

Pareiškėja prašo atsižvelgi į tai, jog buvo padaryta žmogiška klaida dėl apeliacinio skundo padavimo datos skaičiavimo. Be to, terminas praleistas nežymiai (dvi dienas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėja apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo padavė 2020 m. gegužės 6 d., t. y. praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėja atskirajame skunde, nesutikdama su teismo nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis, nesudarančiomis pagrindo terminą atnaujinti. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, tik dvi diena, pareiškėja buvo suklaidinta dėl paskutinės termino dienos apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjos atstovė su ja nebendradarbiavo, neinformavo apie priimtą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2020 m. balandžio 2 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėja galėjo pateikti iki 2020 m. gegužės 4 d. įskaitytinai (ABTĮ 132 str. 1 d.). Pareiškėja apeliacinį skundą teismui elektoriniu paštu pateikė 2020 m. gegužės 6 d., t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti. ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl 132 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada proceso šaliai sprendimas buvo įteiktas.

Vertindama priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotoja ją suklaidino, negali būti vertinama kaip objektyvi termino skundui paduoti priežastis, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios. ABTĮ nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. 2020 m. balandžio 2 d. teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta, kaip ji gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėja, atsižvelgdama į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jai priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir turėjo pakankamai laiko parengti bei paduoti apeliacinį skundą arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Pareiškėjos argumentas, kad advokatė Z. M. su ja nebendradarbiavo, neinformavo apie teismo priimtą sprendimą, neatsakydavo į el. laiškus, yra niekuo nepagrįstas, be to, iš byloje pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, jog advokatė Z. M. buvo paskirta atstovauti pareiškėjos interesus tik pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aplinkybės, kad pareiškėja buvo suklaidinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotojos, o advokatė Z. M. su ja nebendradarbiavo, neinformavo apie teismo priimtą sprendimą, neatsakydavo į el. laiškus, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, jog terminas buvo praleistas nežymiai (dvi diena), pažymi, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015; 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde pateikti argumentai leidžia teigti, jog apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku dėl pareiškėjos neatidumo, o pareiškėjos nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir atsižvelgus į mažą termino praleidimo trukmę, aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, nagrinėjamu atveju nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria terminas neatnaujintas ir pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių pareiškėjos skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. L. atskirąjį atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys