db93f0b3-9171-4d25-b048-773a809b1bb8 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79-966/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01681-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties V. V. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. V. V. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir jam paskirta 25 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 8 d. nuo 10.00 val. iki 15.00 val., savavaliÅ¡kai, vykdydamas įsivaizduojamÄ tariamÄ teisę, nesuderinęs su namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, išėmė lauko duris į bendro naudojimo koridorių, jo teigimu remontuoti, tokiais veiksmais, vykdydamas savo įsivaizduojamÄ teisę remontuoti duris, paliko laisvai prieinamas bendro naudojimo patalpas – koridorių.

2. Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. V. skundÄ , 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundo netenkino. Nutartyje konstatuota, kad V. V., iÅ¡imdamas lauko duris į bendro naudojimo koridorių, bendraturčių sutikimo ar teismo sprendimo neturėjo, veikė neteisėtai, todėl pagal ANK 518 straipsnį nubaustas pagrįstai.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti nesant ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, esant civiliniams ginčams. 3.1. Skunde nesutinkama su paskirta bauda teigiant, kad buvo pažeistas teisėtumo principas, apeliantas nubaustas nepagrįstai. Teismas nutartį privalėjo pagrįsti iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, tačiau to nepadarė. 3.2.

Skunde teigiama, kad apeliantas, kaip buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas), turėjo teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, išimti duris remontui ir reikalauti kitų savininkų atlyginti remonto išlaidas. Tokia nuostata apeliantas ir vadovavosi. Apeliantas ėmėsi tvarkyti bendro naudojimo duris, todėl jokio ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo nėra. Tai yra civiliniai teisiniai santykiai.

Liudytojais apklausti kaimynai patvirtino, kad buvo susirinkimas dėl durų, buvo pageidavimas Å¡ias duris remontuoti, buvo kviečiama durų spynų atrakinimo tarnyba dėl blogai veikiančios durų spynos. Todėl apelianto atlikti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir CK 4.83 straipsnio 3 dalies normai neprieÅ¡tarauja. Teismas Å¡ių įrodymų nevertino, nors privalėjo tai daryti. IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad tai civilinių santykių ginčas, nepatenkantis į ANK reguliuojamÄ sritį. 3.3.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad durys yra grÄ Å¾intos į vietÄ , jokia žala nepadaryta. Institucija netinkamai taikė ANK 578 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioji V. B. patirtų fizinę, turtinę ar neturtinę žalÄ . Esant daugiau bendraturčių, kurie taip pat nepripažinti nukentėjusiaisiais, taikyti vienai V. B. nukentėjusiosios statusÄ nebuvo teisėta. Jei kiti bendraturčiai mano, kad jų teisės buvo pažeistos, gali kreiptis su civiliniu ieÅ¡kiniu ir pateikti savo argumentus dėl žalos atlyginimo, o ne dirbtinai kriminalizuoti Å¡iÄ situacijÄ . 3.4.

Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad apeliantui padavus apeliacinį skundÄ , 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo konstatuota, kad skundas yra su trÅ«kumais. Priimdama tokį sprendimÄ teisėja rėmėsi tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie diskriminuoja teisinę elektroninio paraÅ¡o galiÄ , kuriÄ apeliantui laidavo Europos SÄ junga. 4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato atsiliepime praÅ¡oma V. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Teismas k o n s t a t u o j a :

5. V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. V. veiksmų, kaip atitinkančių ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, vertinimu tvirtinant, kad Å¡alis sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl nesutarimai spręstini civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina skundo ribose.

7. V. V. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo. Administracinę atsakomybę pagal komentuojamÄ straipsnį užtraukia savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktikÄ už savavaldžiavimÄ asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Savavaldžiavimo objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryÅ¡ys. Veika pasireiÅ¡kia kaip savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. išėmė bendro naudojimo koridoriaus duris neturėdamas bendraturčių sutikimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo faktinių aplinkybių, kad durys yra bendro naudojimo objektas, pro jas patenkama į bendro naudojimo patalpas, ir, kad jis Å¡ias duris išėmė neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, neginčija, tačiau Å¡iÄ situacijÄ vertina kaip iÅ¡ civilinių teisinių santykių kilusį ginÄÄ , spręstinÄ civilinio proceso tvarka. IÅ¡analizavus administracinio nusižengimo bylÄ , skundžiamÄ nutartį, apeliacinio skundo argumentus, tokiam apelianto vertinimui nepritartina. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, konstatuodami, kad V. V. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, numatančio atsakomybę už savavaldžiavimÄ , sudėtį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir įstatymÄ V. V. atžvilgiu pritaikė teisingai.

9. Visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, disponavimo juo klausimai yra civilinės teisės reguliuojamų santykių sritis. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimai, valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendro naudojimo objektu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Vertinamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. duris į bendro naudojimo koridorių, kaip jis teigia – turint tikslÄ suremontuoti, išėmė turėdamas bendraturčių leidimÄ (sutikimÄ ). Taip pat nėra jokių duomenų, kad V. V., manydamas, jog duris yra bÅ«tina remontuoti, tačiau kiti bendraturčiai jokių veiksmų nesiima, bendro naudojimo objektu nesirÅ«pina, jo neremontuoja, netvarko, t. y. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas vykdo netinkamai, į teismÄ dėl valdymo, naudojimo, disponavimu bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nesikreipė, teismo leidimo negavo, nors iÅ¡ skunde dėstomų argumentų akivaizdu, kad apeliantui nesutarimų tarp bendraturčių sprendimo tvarka buvo žinoma ir aiÅ¡kiai suprantama.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nebejotinai patvirtinančias, kad V. V. duris į bendro naudojimo patalpas išėmė neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo (leidimo) ar teismo sprendimo, pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė neteisėtai, t. y. savavaliÅ¡kai vykdė su bendro naudojimo objekto valdymu, naudojimu, disponavimu susijusiÄ teisę nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos ir tai suvokdamas. Tokie veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

10. Skunde V. V. minimos aplinkybės, kad duris buvo bÅ«tina remontuoti, nes jos nuolatos užsitrenkdavo, buvo kviečiama durų spynų atrakinimo tarnyba, tai patvirtino ir liudytojai, jo veiksmų nepateisina ir atsakomybės dėl savavaldžiavimo neÅ¡alina. Kaip minėta, bendro objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka yra aiÅ¡kiai reglamentuota CK ir Å¡i tvarka V. V. buvo žinoma, kaip ir buvo žinoma nesutarimų dėl bendro naudojimo objekto sprendimų tarp bendraturčių tvarka. BÅ«damas įsitikinęs, kad bendraturčiai netinkamai įgyvendino su bendro naudojimo objektu susijusias pareigas, V. V. galėjo kreiptis į teismÄ , tačiau to nepadarė, įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė, duris išėmė nesant nei bendraturčių susitarimo, sutikimo iÅ¡imti duris, nei teismo leidimo – veikė savavaliÅ¡kai.

11. Skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiosios statuso suteikimu V. B., tačiau pažymėtina, kad 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimo V. B. pripažinti nukentėjusiÄ ja teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Ta aplinkybė, kad V. B., kuri yra vieno iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini) esančių butų savininkė, turinti teisę patekti į bendro naudojimo patalpas, buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, teisinės reikÅ¡mės V.

V. veiksmų vertinimui neturi. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimÄ turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba bÅ«tinasis pažeidimo sudėties požymis, arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Å ioje byloje nekyla abejonių dėl to, kad V. V., savavaliÅ¡kai iÅ¡imdamas duris į bendro naudojimo patalpas, pažeidė V.

B., kaip bendraturtės, teises ir interesus, pati V. B. nurodė, kad išėmus duris jautė nerimÄ dėl galimo paÅ¡alinių asmenų patekimo į bendro naudojimo patalpas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. iÅ¡ esmės nelaikytina nuketėjusiÄ ja ANK 578 straipsnio prasme.

12. V. V. apeliaciniame skunde kelia ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ teigdamas, kad apylinkės teismas, nustatydamas terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, diskriminavo jo elektroninio paraÅ¡o galiÄ , kuriÄ apeliantui laidavo Europos SÄ junga. Atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, yra neskundžiama, t. y. įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Galimybės skųsti Å¡iÄ nutartį nebuvimas iÅ¡aiÅ¡kintas ir pačioje nutartyje. Apygardos teismas apeliacine tvarka pagal paduotus apeliacinius skundus tikrina tik neįsiteisėjusių nutarimų (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Be to, pats apeliantas klaidingai interpretuoja nutarties motyvus, kuriais teismas pagrindė savo sprendimÄ nustatyti terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Minėta 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti buvo nustatytas dėl to, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nesilaikant apeliacinių skundų padavimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos (naudojantis e-pristatymo sistema, o ne LITEKO VEP posistemiu), o ne dėl to, kad apeliantas jį pasirašė elektroniniu paraÅ¡u.

13. Konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir atitinkamai Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai iÅ¡sprendus V. V. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimÄ . Todėl tenkinti V. V. apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį naikinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Jurga Vasiliauskienė