db93dcff-d367-467f-a583-078f92dba312 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas V. Vainius

Baudžiamoji byla Nr. 1A–254-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1,

2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

nukentėjusiajam M. M.,

nuteistajam V. P.,

gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

V. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Iš S. G. ir V. P. solidariai priteista 3250 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam M. M., 200 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. R..

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir S. G.,  šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2008-08-04, apie 23.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Priekulės II kaime, Klaipėdos rajone, iš

T. R. gyvenamo namo kiemo, V. P., veikdamas kartu su S. G., pasinaudodami S.

G. turimais antrais automobilio užvedimo rakteliais, pagrobė M. M. priklausantį 10 000 Lt vertės automobilį „AUDI A4“,

valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas J. M. vardu, bei  jame buvusius M. M. priklausančius

daiktus, t.y. 50,00 Lt vertės rudos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo M. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas bei Hansa banko

kortelė „Visa Electron”, 300 Lt įvairiomis kupiÅ«romis, 60 Lt vertės vyriÅ¡kÄ rankinę, 100 Lt vertės akinius nuo saulės, 2 vnt. sulankstomų kėdžių po 30 Lt ir 30 Lt vertės automobilio užvedimo laidus bei S. R. priklausančio

 automobilio „Mazda MX 3”, valstybinis numerio (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės užvedimo raktelį su

signalizacijos pulteliu. Tokiu būdu S. G. ir V. P. pagrobė M. M. priklausančio 10 600 Lt vertės turto bei nukentėjusiajai S. R. priklausančio

200 Lt vertės turto.

Apeliaciniame skunde nuteistasis

V. P. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas iÅ¡vadas. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas

neteisingai nustatė, kad transporto priemonė buvo pagrobta iš jos savininko M. M.. Baudžiamojoje byloje teismo nustatyta, jog automobilis

Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. M. vardu. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad įvykus žodinei mainų sutarčiai abu savininkai pradėjo valdyti savo automobilius ir jie laikytini savo automobilių savininkais. Toks bylos aplinkybių vertinimas ir tokiÄ iÅ¡vadų darymas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, nustatantiems transporto priemonių įgijimo nuosavybėn bei jų valdymo pagrindus ir sÄ lygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 str., Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatus kelių transporto priemonių valdytojais yra laikomi kelių transporto priemones nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantys, naudojantys ir disponuojantys jomis fiziniai bei juridiniai asmenys. Kelių transporto priemonę vairuojantis fizinis asmuo nelaikomas valdytoju. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io automobilio valdytojas tebėra J. M..

Apeliantas tvirtina, kad jo gynybos pozicija nuo pat pradžių ir buvo paremta tuo, kad jis su S. G. siekė teisingumo. Tai yra, M. M. neatvykus perregistruoti automobilio ir nesumokėjus likusios 1000 eurų sumos automobilį Audi A4, jie nutarė šį automobilį pasiimti, pasinaudodami turimais antrais rakteliais, ir pargabenti į Mažeikius, jį iÅ¡registruoti ir pastatyti į automobilių saugojimo aikÅ¡telę pardavimui. Jie tikėjosi, kad M. M. kreipsis į juos ir tada sandoris bus sėkmingai užbaigtas. Apie tai, kad tie jų veiksmai galėtų bÅ«ti traktuojami kaip svetimo turto grobimas, jis net nesusimÄ stė, nes žinojo, kad automobilis oficialiai priklauso S. G. uoÅ¡viui J. M.. Tuo atveju, jeigu jo su S. G. veika atitiktų BK 294 str. dispozicijos požymius, esminis klausimas vertinant padarytÄ veikÄ ir nusprendžiant, ar padarytas nusikaltimas ar ne, bÅ«tų turtinės žalos

nustatymo klausimas. Å iuo atveju teismas turėtų nustatyti už kokiÄ pinigų sumÄ M. M. įsigijo automobilį Mitsubishi Galant, jeigu apskritai

jį įsigijo, nes byloje tokių duomenų nėra. Kita vertus, M. M. padaryti turtinę žalÄ jis su S. G. nesiekė, o norėjo tik atgauti savo pinigus, kuriuos jis liko skolingas.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis vertinant apelianto ir S. G. parodymus.  Teigia, kad apylinkės teismas neargumentuotai nusprendė, kad automobilis Audi A4 buvo pigesnis už automobilį Mitsubishi Galant, nes senesnis pagal pagaminimo metus ir įsigytas už mažesnę kainÄ pagal pažymas sÄ skaitas, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. M. parodymais tikėti galima, o jo ir S. G. - ne. Teigia, kad Audi markės automobiliai čia yra žymiai populiaresni ir parduoti juos visada yra kur kas lengviau, o padėvėto senesnio Audi markės automobilio kaina labai dažnai bÅ«na didesnė už kur kas naujesnio kitos markės automobilio, kuris nėra populiarus. Å iuo atveju, taip ir buvo. Tai žinodamas S. G. tikrai nebÅ«tų mainęs automobilio Audi A4 į Mitsubishi Galant be priemokos, nes tam nebÅ«tų jokios logikos. Be to, parduodant automobilius pirkimo - pardavimo dokumentuose dėl įvairių priežasčių įraÅ¡oma suma dažnai neatitinka tikrosios sandorio kainos. Turto vertę tokiu atveju gali nustatyti tik kvalifikuotas turto vertintojas. Tuo tarpu Å¡ioje byloje turto vertę ėmėsi nustatinėti pats teismas.

Taip pat nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jis ar S. G. pasisavino kokį nors M.

M. ar kitų asmenų turtÄ , buvusį automobilyje Audi A4. M.

M. piniginė, su joje buvusiais daiktais ir pinigais, buvo surasta automobilyje nepaliesta. Apie kitus daiktus jis apskritai nieko nežino, jų nematė ir nesisavino. Todėl nesupranta, kokiu pagrindu jam inkriminuota vagystė. Taip pat nesupranta, kaip teismas apskaičiavo M. M. bei

S. R. padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ . Teigia, kad M. M. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis buvo įsigijęs

ir už kokiÄ kainÄ daiktus, kurie jam neva dingo. NeaiÅ¡ku kaip buvo apskaičiuoti 3000 Lt dydžio nuostoliai, kuriuos neva patyrė M. M. dėl to, kad automobilis Audi A4 prarado savo vertę, nors tuo automobiliu jis visa tÄ laikÄ naudojosi. Nesutinka ir su S. R. automobilio užvedimo raktelio su signalizacijos pulteliu įvertinimu 200 Lt, nes tvirtina, kad už tokiÄ pinigų sumÄ galima susimontuoti visÄ automobilinę signalizacijÄ . Apeliantas nesupranta, kuo remiantis buvo nustatyta 1000 Lt neturtinė žala, nes nukentėjusysis nepatyrė jokio fizinio skausmo, o dvasiniai iÅ¡gyvenimai apskritai yra prasimanyti, nes M. M. suprato (nujautė), kas tÄ automobilį iÅ¡sivarė , nes žinojo, kad pas S. G. yra likę kiti rakteliai bei dokumentai. Be to M. M. teismui teigė, kad dėl didelio užimtumo darbe niekaip negalėjo nuvykti į Mažeikius perregistruoti automobilio, tačiau iÅ¡ jo darbovietės iÅ¡reikalauti dokumentai

Å¡iÄ M. M. versijÄ paneigė. Tai liudija apie paties M. M. nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį pakreipti bylos aplinkybes savo

naudai.

Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. V. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto padarytÄ veikÄ , nei tai padarė apylinkės teismas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilį „AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. P. kartu su S. G. paėmė be nukentėjusiojo žinios iš Priekulės ir jį nuvairavo į Mažeikius.

Apylinkės teismas tikrino ir pagrįstai atmetė nuteistojo V. P. nurodytÄ versijÄ , kad jie automobilio negrobė, o tik jį savavaliÅ¡kai susigrÄ Å¾ino dėl nukentėjusiojo nesumokėtos 1000 eurų priemokos pagal automobilių mainų sandorį. Apeliaciniame skunde nuteistasis  teigia, kad konkrečiu atveju nėra inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, nes nukentėjusysis nėra iÅ¡mainyto automobilio savininkas. Tačiau tokie skundo teiginiai

nepagrįsti. Apelianto nurodytos teisės normos (CK 6.270 str., Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių

registro nuostatos) reglamentuoja transporto priemonių valdytojų, o ne savininkų teisinį statusÄ . Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus numato CK 4.47 str. Tarp Å¡ių pagrindų numatytas ir nuosavybės įgijimas sandorių pagrindu. Konkrečiu nagrinėjamu atveju automobilį nukentėjusysis įsigijo pagal žodinį mainų sandorį.  Pagal mainų sutartį viena Å¡alis įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise vienÄ daiktÄ mainais už kitÄ (CK 6.432 str.).

Bylos duomenys

patvirtina, kad nukentėjusiajam perduotas automobilis „AUDI A4“ pagal automobilio registracijÄ ir dokumentus priklausė ne nuteistajam S. G., o jo uoÅ¡viui J. M. (t. 2, b. l. 125),Â

tačiau, kaip nustatyta, nukentėjusiajam automobilį perdavė mainų pagrindu nuteistasis S. G.. Tokia aplinkybė tuo

pačiu prieštarautų ir nuteistųjų versijai, kad S. G. išmainė automobilį, nors jis nebuvo savininkas pagal

dokumentus, todėl tokių mainų pagal iÅ¡keltÄ versijÄ taip pat negalėtų atlikti.  Pačių nuteistųjų nurodytos aplinkybės tik

patvirtina, kad disponuoti Å¡iuo automobiliu galėjo faktinis automobilio savininkas, nes automobilius jie vienas kitam perdavė, ir tai paneigia apelianto versijÄ , kad pagrobtas automobilis nepriklausė nukentėjusiajam, o pagrobtas turtas nėra nuteistiesiems svetimas, todėl nėra nusikaltimo sudėties. Naujasis savininkas - nukentėjusysis galėjo su automobiliu elgtis laisva valia savo nuožiÅ«ra, tai yra jis buvo ne tik transporto priemonę vairuojantis asmuo, bet ir jo valdytojas bei savininkas, nors automobilis ir nebuvo dar teisiÅ¡kai įregistruotas jo vardu. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl automobilio savininko, taip pat ir dėl neturinčios reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai aplinkybės, kad automobilis  dar nebuvo perregistruotas nukentėjusiojo vardu. Sandoris jau buvo įvykęs, automobiliais buvo pasikeista, todėl nukentėjusysis automobiliu disponavo kaip savo turtu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡kelta gynybos versija, kad nukentėjusysis turėjo primokėti 1000 eurų priemokÄ , tinkamai paneigta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad nebuvo jokios papildomos automobilio mainų sÄ lygos dėl piniginių priemokų. Faktinės bylos

aplinkybės patvirtina, kad buvo mainomi vienas į kitÄ 1996 m. gamybos automobilis „Audi A4“ ir 2001 m. gamybos automobilis „Mitsubishi

Galant“. Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jo automobilis buvo pirktas JAV ir buvo neišmuitintas, todėl už

parduodamÄ automobilį jis prašė apie 3300 eurų, o už Audi – buvo praÅ¡oma - 3500 eurų. IÅ¡muitinimas dar papildomai

tokiam automobiliui kainavo apie 3000 Lt (t. 1, b. l. 56-59, 173-174). IÅ¡ pažymų-sÄ skaitų matyti, kad J. M. vardu registruotas „Audi A4“ 2007 m. spalį pirktas už 10 000 Lt, o „Mitsubishi Galant“ pirktas 2008 rugpjÅ«tį už 16 800 Lt (t. 2, b. l. 125, 151). Kad tuo metu panaÅ¡ios tokių automobilių kainos egzistavo patvirtina ir Å¡ių automobilių pardavimo kainos, nurodytos automobilių pardavimo internetiniame portale „autogidas.lt“. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dokumentaliai nurodytos Å¡ių sumainytų automobilių kainos neatitinka rinkos kainų ar neatitinka tikrovės.

Apeliantas nurodo deklaratyvų teiginį, kad Audi markės automobiliai Lietuvoje yra žymiai populiaresni ir parduoti juos visada yra kur kas lengviau, o padėvėto senesnio Audi markės automobilio kaina labai dažnai bÅ«na didesnė už kur kas naujesnio kitos markės automobilio, kuris nėra populiarus. Jokių duomenų, kodėl nuteistojo iÅ¡mainytas automobilis buvo 1000 eurų vertingesnis, nenurodo. Teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad CK 6.433 str. 1 d. numato mainomų daiktų vienodų kainų prezumpcijÄ . CK 6.433 str. 2 d. numato Å¡ios prezumpcijos iÅ¡imtį: kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai Å¡alis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktÄ nei kitos Å¡alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai Å¡aliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis.  Jokių duomenų, iÅ¡skyrus nuteistojo ir jo bendrininko parodymus apie nesumokėtÄ priemokÄ byloje nėra.

Kad mainų sutarties

išlygų dėl piniginės priemokos nebuvo, patvirtina ir kiti nuteistųjų veiksmai. S. G. prašymas Nr. 5236596 išduoti laikinus valstybinio

numerio ženklus patvirtina, kad automobilių mainai įvyko iki 2008 m. liepos 15 d. (t. 2, b. l. 143). Nuo šios dienos S. G. šiuo automobiliu naudojosi, vėliau, kaip minėta, jį pardavė J. G.. Automobilis iš Priekulės 2-jo kaimo nuteistųjų buvo nuvarytas tik 2008 m. rugpjūčio 4 d. Per šį laikotarpį nuteistieji, kaip jie patys pripažino, po sandorio sudarymo nė karto  nesikreipė į nukentėjusįjį dėl tariamos 1000 eurų priemokos sumokėjimo.

Automobiliais buvo pasikeista Å ilutėje, tuo tarpu nukentėjusiojo automobilis buvo pagrobtas naktį Priekulės 2-me kaime, kuriame nukentėjusysis pastoviai negyvena. Kaip nuteistieji surado automobilį, jie logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino.  PrieÅ¡ingai, mobiliojo ryÅ¡io pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina, kad apeliantas su kitu nuteistuoju atvyko iÅ¡ Mažeikių į Å ilutę, skambino iÅ¡ nežinomo numerio nukentėjusiajam M. M. dėl susitikimo Å ilutėje. Tokiu bÅ«du nukentėjusysis  buvo sekamas, siekiant sužinoti  automobilio laikymo vietÄ bei jį užvaldyti.

Byloje esančios pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina, kad S. G. vagystės dienÄ buvo Å ilutėje, nors pastarasis ir neigia tokiÄ aplinkybę.

Byloje užfiksuota, kad būtent tuo laikotarpiu nukentėjusiajam skambino nepažįstamas asmuo dėl susitikimo Šilutėje. Tokios aplinkybės betarpiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad nukentėjusiojo parodymus, jog jis neturėjo laiko perregistruoti automobilį, nes dirbo, paneigia iÅ¡ jo darbovietės iÅ¡reikalauti dokumentai, ir tai rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ . Byloje yra duomenys apie M. M. darbo laiko apskaitÄ 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad nukentėjusysis liepos mėnesį dirbo 26 dienas, ir 14 dienų - rugpjÅ«tį, nes po automobilio vagystės turėjo atostogas. Tokie duomenys tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis automobilio perregistravimÄ buvo atidėjęs atostogų metui.  Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad nuteistųjų parodymai

yra nenuoÅ¡irdÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.  Nuteistieji atvyko specialiai vagystės dienÄ

iš Mažeikių į Šilutę, automobilis nuvarytas nakties metu, be nukentėjusiojo žinios iš privataus gyvenamojo namo kiemo. Jei nukentėjusysis būtų likęs skolingas, neabejotinai nuteistieji prieš imdamiesi kokių nors aktyvių veiksmų,

bÅ«tų pareikalavę priemokÄ už automobilį sumokėti, nesusitarus dėl to, pareikalavę grÄ Å¾inti automobilį, tuo

pačiu bÅ«tų sugrÄ Å¾inę nukentėjusiojo

automobilį  „Mitsubishi Galant“ arba, jei ketino atsiimti tik nepriemokÄ , slapta paėmę automobilį, bÅ«tų

nedelsiant apie tai informavę nukentėjusįjį, nes jo telefono numerį turėjo, ir pareikalavę skolÄ grÄ Å¾inti. Viso to kaltinamieji nedarė, o nakties  metu, slapta, be nukentėjusiojo žinios iÅ¡ privataus gyvenamojo namo kiemo pagrobė automobilį, pasinaudodami turimais atsarginiais raktais. IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad  vagystė buvo iÅ¡ anksto suplanuota

ir įvykdyta nuteistųjų tarpusavyje suderintais veiksmais. Apylinkės teismas pagrįstai  nuteistųjų parodymus vertino kaip nuteistųjų pasirinktÄ

gynybos bÅ«dÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl automobilio vagystės. Nuteistųjų padaryta veika pagrįstai kvalifikuota kaip vagystė pagal BK 178 str. 2 d.

Atmestini apeliacinio

skundo argumentai ir dėl vagystės dalyko bei civilinio ieškinio.  Nuteistiesiems S. G. ir V. P. buvo pateikti kaltinimai dėl automobilio ir kitų jame

buvusių daiktų vagystės, tuo pačiu ir dėl  padarytos žalos.

Nukentėjusieji M. M. ir S. R. detaliai ir iÅ¡samiai nurodė automobilyje buvusius daiktus, jų vertę. Byloje nukentėjusysis nepateikė Å¡ių daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau nerastų daiktų vertė nelaikytina aiÅ¡kiai per didelė, atitinka rinkos kainas, todėl netikėti nukentėjusiųjų nurodyta nerastų daiktų verte nėra jokio pagrindo. Nėra pagrindo nukentėjusiųjų įtarti sÄ moningai priraÅ¡ius nepagrobto turto, nes nurodyti daiktai nėra ypač vertingi, pasitvirtino aplinkybė, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo 300 Lt, kaip jis ir nurodė savo pareiÅ¡kime policijai, praneÅ¡damas apie automobilio vagystę ( t. 1, b. l. 1, 26-40). Jei nukentėjusysis bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir siekęs pasipelnyti, tai bÅ«tų galėjęs nurodyti, kad piniginėje buvo daugiau pinigų, o ne vardinti kažkokius nelabai vertingus daiktus. Taip pat apeliaciniame skunde abejojama S. R. automobilio užvedimo raktelių su signalizacijos pulteliu verte, nes už nukentėjusiosios įvertintÄ

200 Lt sumÄ , pasak apelianto, galima susimontuoti visÄ signalizacijÄ . Â Å is teiginys deklaratyvus. Automobilio

signalizacijos įvedimas ir raktų pritaikymas ir pagaminimas yra skirtingi dalykai. Nukentėjusios  pagrobtų automobilio  raktų su signalizacijos  pulteliu nurodyta vertė, įvertinant nusistovėjusias ir žinomas rinkos kainas, nėra per didelė, ji, priklausomai nuo rakto modelio ir pultelio tipo, gali būti ir žymiai didesnė.

Atmestini skundo teiginiai dėl automobilio nuvertėjimo. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys iÅ¡mainyto automobilio Audi rinkos kainÄ vagystės bei pastaruoju metu (t. 1, b. l. 69-70, t. 2, b. l. 73-75). Å ioje baudžiamojoje byloje pagrobtas automobilis yra daiktinis įrodymas, todėl nukentėjusysis  automobilio negalėjo parduoti, kaip nukentėjusysis pagrįstai tikėjosi po mainų sandorio. Procesas Å¡ioje baudžiamojoje byloje truko apie dvejus metus, todėl per tokį laikotarpį automobilis  neabejotinai ženkliai nuvertėjo, atitinkamai apylinkės teismas tokiÄ aplinkybę pagrįstai vertino kaip tiesioginius nuostolius nukentėjusiajam dėl nusikaltimo padarymo ir, remdamasis minėtais dokumentais, nustatė nuostolius, lygius 3000 Lt sumai. Ä®rodymų, kad tokia nustatyta suma neatitinka rinkoje vyraujančių dvejų metų kainų skirtumo, nėra. Skundo argumentas, kad nukentėjusysis galėjo naudotis Å¡ia transporto priemone, nepaneigia automobilio nuvertėjimo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl neturtinės žalos.  Apeliantas mano, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl pagrobto automobilio yra prasimanyti. Tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl vagystės patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Teismas neabejoja, kad dėl prarasto pakankamai didelės vertės turto nukentėjusysis iÅ¡gyveno, taip pat buvo priverstas rÅ«pintis įvairiais su tuo susijusiais reikalais.  Tokios nustatytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas,  apylinkės teismas tinkamai konstatavo, kad padaryta neturtinės žala. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, apylinkės teismo priteista 1000 Lt neturtinė žala nukentėjusiajam nelaikytina aiÅ¡kiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl nekeistina.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ Â atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                            Rasa Valentinienė

Kolegijos teisėjai                                                                                 Eduardas

Maškevičius

                                                                                                           Zigmas

Pocius