2019-08-08 Nr. BB-4704-1-03-6-00030-2016-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 2P-654/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00030-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat gautas prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutarties dalies dėl M. P. paskirtos 1883 Eur dydžio baudos sumokėjimo, 160 324,98 Eur sumos konfiskavimo ir civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos 19 690 Eur pelno mokesčio sumos sumokėjimo vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė ultima ratio principą ir nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius bei netinkamai parinko atsakomybės rūšį, nepagrįstai nusikaltimus finansų sistemai vertino kaip sukčiavimą ir turto pasisavinimą, taigi, netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio ir konfiskavimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nors jame ir nurodomi formalūs apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau iš esmės tik ginčijamos teismų nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, t. y. kad lėšos, kuriomis disponavo M. P., bendrovėms nepriklausė, kad darbuotojai savo valia perdavė sumas M. P. kaip fiziniam asmeniui ir kt. Skunde analizuojami byloje esantys įrodymai, kritikuojamas teismų atliktas jų vertinimas, formuluojamos savo išvados, tačiau tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir/ar esminius BPK pažeidimus. Kaip jau nurodyta pirmiau, kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimų taip pat grindžiami tik teismų priimtų sprendimų kritika, nesutinkant su tuo, kaip teismai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentas dėl padaryto BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo gali būti bylos apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinius skundus, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė