2022-09-07 Nr. AB-21944-3-62-3-00542-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-590-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00542-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Marijampolės savivaldybės administracijai, Marijampolės kultūros centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo teigimu, viešoji įstaiga Mokslinių ir taikomųjų projektų centras parengė Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto paslaugų tinklo plėtojimo galimybių studiją (toliau – ir Studija), kurioje buvo numatyti tikslai ir uždaviniai – gauti Marijampolės savivaldybės tarybos narių pritarimą pradėti ruoštis reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro. Atsižvelgdama į Studijos išvadas ir rekomendacijas Marijampolės savivaldybės taryba nusprendė inicijuoti Marijampolės dramos teatro reorganizavimą prijungimo būdu, prijungiant pareiškėją prie Marijampolės kultūros centro. Šiam siekiui įgyvendinti 2019 m. lapkričio 13 d. buvo parengtas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“. Sužinoję apie tokius Marijampolės savivaldybės tarybos ketinimus, Marijampolės dramos teatro darbuotojai, Teatro draugijos „Gabija“ nariai, Marijampolės miesto gyventojai, Lietuvos Respublikos piliečiai (iš viso 3 450 asmenų) interneto svetainėje www.peticijos.lt pasirašė 2019 m. lapkričio 18 d. kreipimąsi Nr. 2-39(1.9), kurį prašė laikyti peticija (toliau – ir Peticija) ir nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nuostatomis bei atšaukti Marijampolės savivaldybės tarybos Sprendimo projekto svarstymą, kuris buvo įtrauktas į 2019 m. lapkričio 25 d. Marijampolės savivaldybės tarybos darbotvarkę.

3. Artimiausias Marijampolės savivaldybės peticijų komisijos posėdis buvo numatytas 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau Peticijos priėmimo klausimas jame nebuvo svarstomas. Šis klausimas buvo įtrauktas į 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkę, kurio metu Peticija buvo pripažinta peticija Peticijų įstatymo prasme. Pareiškėjo teigimu, jeigu toks sprendimas būtų buvęs priimtas 2019 m. lapkričio 20 d., jame nurodyti argumentai, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostatomis, turėjo būti vertinami 2019 m. lapkričio 25 d. vykusiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje.

4. Nepaisant to, kad gyventojai pateikė Peticiją, apie kurią Marijampolės savivaldybės taryba buvo informuota, be to, neatsižvelgiant į pareiškėjo atstovo siūlymą sutaupyti 48 000 Eur kasmet, 2019 m. lapkričio 25 d. Marijampolės savivaldybės taryba pritarė Sprendimo projektui ir priėmė sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“. Taryba 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“, kuriuo nutarė derinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą. Toliau tęsiant reorganizavimo procedūras 2020 m. vasario 24 d. buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu.

5. Pareiškėjas nurodė Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 141 punktą ir teigė, kad nagrinėjamu atveju prieš Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas Sprendimo projektas, kurį patvirtinus buvo priimtas Sprendimas inicijuoti reorganizavimo procesą, Sprendimo projektas buvo svarstomas Tarybos komitetuose, tačiau Marijampolės savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto (kurį sudaro šeši nariai) darbotvarkė, kurioje buvo svarstomas Sprendimo projektas, viešai paskelbta nebuvo, pažeidžiant Reglamento 184 punkto nuostatas bei užkertant kelią pareiškėjo atstovams pasinaudoti Reglamento 177 punkte įtvirtinta teise dalyvauti Tarybos komiteto posėdyje ir jame pasisakyti dėl svarstomo Sprendimo projekto. Minėtame Tarybos komitete buvo pritarta Sprendimo projektui, nors, jeigu būtų atsižvelgta į pareiškėjo atstovų pastabas dėl Sprendimo nepagrįstumo, Tarybos komitetas galėjo parengti pastabas dėl Sprendimo projekto arba pateikti savo pasiūlymus Marijampolės savivaldybės tarybai (Reglamento 163 p.). Atsižvelgiant į Peticiją pasirašiusių asmenų kiekį, akivaizdu, jog visuomenė tokiam Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimui nepritarė.

6. Peticija Marijampolės savivaldybės merui, Tarybai ir Peticijų komisijai buvo pateikta 2019 m. lapkričio 18 d., todėl turėjo būti pripažinta peticija ir priimta nagrinėti per 20 darbo dienų, t. y. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Tuo laikotarpiu vyko 2019 m. lapkričio 20 d. Peticijų komisijos posėdis ir 2019 m. gruodžio 2 d. Peticijų komisijos posėdis. Nors Peticijų komisija gyventojų kreipimąsi pripažino peticija formaliai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, t. y. per 20 darbo dienų, tačiau dėl politinių priežasčių ji nebuvo priimta nagrinėti 2019 m. lapkričio 20 d. Peticijų komisijos posėdyje.

7. Pareiškėjo teigimu, jeigu Peticija būtų priimta nagrinėti 2019 m. lapkričio 20 d. Peticijų komisijos posėdyje, ji, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, privalėjo būti perduodama svarstyti kartu su Sprendimo projektu Marijampolės savivaldybės tarybai (tuo atveju, kai kreipimasis pripažįstamas peticija ir priimamas nagrinėti, tačiau Seime, Vyriausybėje ar savivaldybės institucijose jau yra užregistruotas ar svarstomas teisės akto projektas, kuriame yra suformuluoti pareiškėjo peticijoje pateikti pasiūlymai ar reikalavimai, tokia peticija yra perduodama svarstyti kartu su minėtu teisės akto projektu).

8. Pareiškėjo nuomone, Peticijos priėmimo nagrinėti atveju buvo pažeista Reglamento 184 punkto nuostata, nes nei apie 2019 m. lapkričio 20 d., nei apie 2019 m. gruodžio 2 d. suplanuotą Peticijų komiteto posėdį ir jo darbotvarkę nebuvo pranešta Marijampolės savivaldybės interneto puslapyje, taip užkertant kelią suinteresuotiems asmenims juose dalyvauti ir pasisakyti.

9. Marijampolės savivaldybės tarybai 2019 m. lapkričio 25 d. priėmus Sprendimą inicijuoti reorganizacijos procesą, Peticijos svarstymas tebuvo formali procedūra, kurios metu visiškai nevertinti Peticijos teikėjų motyvai, o 2020 m. sausio 14 d. vykusiame Peticijų komisijos posėdyje buvo nurodyta, jog visos Marijampolės dramos teatre veikiančios suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo, lėlių teatro kūrybinės grupės išliks ir tęs veiklą Marijampolės kultūros centro Dramos teatro padalinyje. Reorganizavus įstaigas darbo netektų direktorius, vyriausiasis buhalteris, ūkvedys ir kasininkas, dėl to būtų sutaupyta apie 48,7 tūkst. eurų per metus, veikla bus tęsiama Dramos teatro patalpose.

10. Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios sprendimų teisėtumo principą. Pareiškėjo atstovas Reorganizavimo sąlygų aprašo rengimo procese neturėjo galimybės dalyvauti, apie jo rengimą informuotas nebuvo, jam tebuvo atsiųstas jau parengtas Reorganizavimo sąlygų aprašas, nurodant jį pasirašyti. Taip pareiškėjo atstovui nebuvo suteikta jokia galimybė aptarti kiekvienos pareigybės reikalingumą. Reorganizavimo sąlygų apraše nėra aišku, kaip nuspręsta, kurios pareiškėjo pareigybės bus panaikintos, o pagal kurias bus tęsiami darbo santykiai Marijampolės kultūros centre.

11. Sprendimas reorganizuoti vieną iš seniausių Marijampolės kultūros įstaigų, veikiančią nuo 1942 m., paneigia Marijampolės savivaldybės tarybai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu suteiktą veiklos tikslą – puoselėti gyventojų bendrosios kultūros ugdymą. Marijampolės dramos teatro prijungimas prie Marijampolės kultūros centro nutrauktų istorinį įstaigos tęstinumą ir sumenkintų Marijampolės miesto kultūrinį prestižą bei patrauklumą. Marijampolės kultūros centras, prie kurio reorganizacijos procese būtų prijungtas Marijampolės dramos teatras, iki šiol vykdė veiklą siekdamas patenkinti savivaldybės visuomenės kultūrinius poreikius, nebuvo susijęs nei su teatro veikla, nei su profesionaliuoju scenos menu, todėl po reorganizacijos gali būti iš esmės sutrikdytos dramos teatro tradicijos ir nukentėti gyventojų kultūrinio gyvenimo kokybė, o tikslo – Marijampolėje esančiam dramos teatrui suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos statusą – įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes teatrui (kaip padaliniui) galėtų būti suteikiamas toks statusas tik tuomet, jei jis būtų suteiktas Marijampolės kultūros centrui. Marijampolės dramos teatrui nėra suteiktas profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas, tačiau minėtas tikslas yra iškeltas.

12. Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi Studijos išvadomis ir medžiaga, tačiau šis dokumentas yra parengtas neišsamiai ir nėra tinkamas pagrindas pagrįsti reorganizacijos būtinumą. Esminiai Studijos trūkumai buvo nurodyti gyventojų Peticijoje.

13. Marijampolės savivaldybės taryba, nuspręsdama Marijampolės dramos teatrą reorganizuoti, jį prijungiant prie Marijampolės kultūros centro, iš esmės pažeidė jai patikėtą funkciją puoselėti gyventojų bendrosios kultūros ugdymą, dėl to skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

14. Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

15. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo įrodinėjamas procedūrinis pažeidimas dėl nepaskelbtos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto 2019 m. lapkričio 21 d. posėdžio darbotvarkės yra formalus, nes pareiškėjas per savo atstovą įgyvendino savo teisę pasisakyti dėl svarstomo Sprendimo projekto, be to, turėjo realią galimybę dalyvauti ir kitų Tarybos komitetų posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo.

16. Pareiškėjas skunde išdėstydamas argumentus dėl Peticijos nepriėmimo nagrinėti neįvertino Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, jeigu Peticijų komisija šį kreipimąsi būtų svarsčiusi 2019 m. lapkričio 20 d. posėdyje, kreipimasis nebūtų galėjęs būti pripažintas peticija, kadangi jame nurodytam reikalavimui tenkinti nereikėjo priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto. Pareiškėjas nurodė reikalavimą nepriimti teisės akto, o jeigu jis bus priimtas, jį atšaukti.

17. Vadovaujantis Reglamento 184 straipsniu, savivaldybės interneto svetainėje skelbiama apie komitetų posėdžių darbotvarkes, bet ne komisijų. Skelbti interneto svetainėje komisijų posėdžių darbotvarkes savivaldybei prievolės nėra. Peticijų įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Peticijų komisija, priėmusi sprendimą peticiją nagrinėti, paskiria peticijos nagrinėjimo vietą ir laiką, apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui ir paskelbia peticiją nagrinėjančios institucijos interneto tinklalapyje. Ši įstatymo nuostata buvo įgyvendinta.

18. Pateiktas pareiškėjo kreipimasis į Peticijų komisiją buvo ne dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, o dėl visai kito teisės akto projekto, t. y. dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo projekto Nr. TR-325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“, prašant jo nepriimti, o jei bus priimtas – jį panaikinti, todėl nėra susijęs su ginču.

19. Skunde pareiškėjas išskirtinai akcentavo ypatingą Sprendimo svarbą visuomenei, tačiau klaidina teismą teigdamas, kad kreipimąsi pasirašė 3 450 asmenų, kadangi interneto svetainėje www.peticijos.lt peticijos tekstas, kurią pasirašė 3 451 asmuo, buvo visai kitas, o peticija buvo sukurta 2019 m. lapkričio 8 d. ir pasirašoma nuo tos dienos, t. y. anksčiau nei skunde pateiktas kreipimasis, įvardijamas kaip Peticijos data (2019 m. lapkričio 18 d.). Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų buvo 2 794 003, Marijampolės apskrityje, 2019 m. liepos 1 d. duomenimis, gyveno 137 493 gyventojai, todėl, atsakovo nuomone, 3451 asmens (įskaitant Marijampolės apskrities pasirašiusius 1157 asmenis, kaip nurodyta peticijos parašų žemėlapyje) nuomonė negali būti vertinama kaip reikšminga nei Lietuvos Respublikos, nei Marijampolės apskrities mastu. Dalis pasirašiusių elektroninėje erdvėje paskelbtą peticiją netinkamai įvertino Marijampolės dramos teatro reorganizavimo sąvokos turinį, manydami, kad Marijampolės dramos teatras yra naikinamas, o taip atsitiko dėl pačios elektroninėje erdvėje paskelbtos peticijos klaidinančio turinio.

20. Marijampolės savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, įgyvendino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtinę tarybos kompetenciją. Taryba turėjo teisę, kaip biudžetinės įstaigos steigėja, įvertinusi VšĮ Mokslinių ir taikomųjų projektų centro parengtą dokumentą „Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros, sveikatingumo ir sporto paslaugų tinklo plėtojimo galimybių studija“, pasirinkti veiksmingiausią situacijos sprendimo būdą – reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą. Atsakovas jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, įgyvendindamas savarankišką savivaldybės funkciją turėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę.

21. Pareiškėjo argumentai, kad priėmus Sprendimą jam užkirstas kelias būti pripažintam profesionaliojo scenos meno įstaiga, yra nepagrįstas. Taryba, nuspręsdama Marijampolės dramos teatrą reorganizuoti, jį prijungiant prie Marijampolės kultūros centro, nepažeidė jai patikėtos funkcijos puoselėti gyventojų bendrosios kultūros ugdymą. Pareiškėjas vykdydamas veiklą nesiekė būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga, nes nei karto nėra teikęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai prašymo būti įvertintas.

22. Aplinkybės, kurios pareigybės bus naikinamos, o kurios po reorganizacijos išliks tęsiant darbo santykius Marijampolės kultūros centre Marijampolės dramos teatro vadovui buvo žinomos, kadangi jis susipažinęs su Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. parengtu aiškinamuoju raštu, todėl šio pobūdžio skundo teiginiai nepagrįsti. Minėto aiškinamojo rašto Biudžeto lėšų ekonomijos priede nurodyta, kad yra naikinamos direktoriaus, vyriausiojo buhalterio, ūkvedžio, kasininko pareigybės, o lieka 17 pareigybių (režisieriaus, režisieriaus padėjėjo, kultūrinės veiklos vadybininko, renginių aptarnavimo koordinatoriaus ir organizatoriaus, garso operatoriaus, šviesos operatoriaus, elektros ūkio priežiūros specialisto, kostiumų-rekvizito tvarkytojo, scenos darbininko, butaforo, valytojo, rūbininko, bilietų kontrolieriaus, kiemsargių, taip pat pagal autorines sutartis dirbančių dramos studijos vadovo, scenografo ir aktorių).

23. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, prielaidomis, nenurodant teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

II. 24. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Sprendimo dalį, kuria nuspręsta reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro.

26. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 9, 11, 12, 14 ir 15 dalis.

27. Teismas nustatė, kad Marijampolės dramos teatro reorganizavimo procedūros buvo pradėtos, priėmus tarpinius Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimus: 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“ (toliau – ir Tarpiniai sprendimai). Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-312 nuspręsta sutikti reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro (1 p.). Taip pat šiuo sprendimu nustatytas reorganizavimo tikslas, reorganizuojama biudžetinė įstaiga, dalyvaujanti reorganizavime biudžetinė įstaiga, po reorganizavimo savo veiklą baigianti ir tęsianti biudžetinė įstaiga, jos funkcijos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2 ir 7 p.). Sprendimu abiejų biudžetinių įstaigų direktoriai įpareigoti iki 2019 m. gruodžio 11 d. parengti ir Marijampolės savivaldybės tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą (8 p.). Tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-346 nuspręsta derinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (1 p.), įpareigoti Marijampolės dramos teatro ir Marijampolės kultūros centro direktorius pasirašyti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (2 p.) ir įpareigoti Marijampolės dramos teatro direktorių teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti viešai ir raštu pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams apie Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (3 p.).

28. Teismo vertinimu, priimant Tarpinius sprendimus, buvo įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta biudžetinės įstaigos (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatro) reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatrą) ir duoti įpareigojimai reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovams parengti biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašą.

29. Teismas nustatė, kad Marijampolės savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo projektą Nr. TR-325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ (toliau – ir Sprendimo projektas) svarstė 2019 m. lapkričio 21 d. posėdyje. Sprendimo projektą posėdyje pristatė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja. Dalyvavusių komiteto narių daugumai balsavus „už“, Sprendimo projektui buvo pritarta.

30. Teismas išanalizavo Reglamento (aktuali 2019 m. kovo 25 d. redakcija, patvirtinta sprendimu Nr. 1-101) 163, 173, 177 ir 184 punktus ir nurodė, kad byloje nėra ginčo, ir atsakovas šią aplinkybę pripažįsta, jog Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetui 2019 m. lapkričio 21 d. posėdyje svarstant 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo projektą Nr. TR-325, apie posėdžio darbotvarkę nebuvo pranešta viešai Reglamento 184 punkte nustatyta tvarka, tačiau pagal Reglamento 165 punktą, Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, todėl, teismo nuomone, rekomendacinio pobūdžio Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto sprendimas, kuriuo pritarta tarpinio sprendimo projektui Nr. TR-325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ neturėjo lemiamos įtakos paties sprendimo baigčiai, o sprendimo priėmimo rezultatą lėmė Tarybos narių balsų dauguma.

31. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo atstovams būtų daromos kliūtys dalyvauti kitų Sprendimo projektą svarsčiusių Tarybos komitetų ir viešuose Tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo priimti jau minėti tarpiniai ir šioje byloje skundžiamas sprendimas.

32. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 9 dalį, nurodė, kad į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. 9-ojo šaukimo Tarybos 8-ojo posėdžio protokolas Nr. T-12 patvirtina, jog Tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas sprendimo Nr. I-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ (dėl kurio projekto, svarstant jį Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete, šioje byloje keliamas ginčas) priėmimo klausimas, dalyvavo Marijampolės dramos teatro atstovė A. V. ir svarstomu klausimu pasisakė. Pasisakyme buvo išdėstyti iš esmės politinio pobūdžio argumentai. Sprendimas dėl sutikimo reorganizuoti dramos teatrą buvo priimtas dalyvavusių Tarybos narių dauguma ir dėl balsavimo rezultatų ginčo byloje nėra.

33. Teismas pažymėjo, jog šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Tokio pobūdžio Reglamento pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, Reglamento 184 punkto pažeidimas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintinas neesminiu, t. y. neturėjusiu įtakos tarpinių ir skundžiamo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

34. Vertindamas skundo argumentą, jog buvo pažeista Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalis, teismas nustatė, jog Marijampolės dramos teatras 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės savivaldybės merui, Marijampolės savivaldybės tarybai, Marijampolės savivaldybės peticijų komisijai pateikė kreipimąsi, kuriame prašė, atsižvelgiant į jame išdėstytus faktus ir 3 425 Marijampolės ir Lietuvos piliečių parašus, atšaukti Tarybos sprendimo projektą Nr. 325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“.

35. Teismas, išanalizavęs Peticijų įstatymo 9 ir 10 straipsnius, nustatė, jog pareiškėjas, keldamas ginčą dėl Peticijų įstatymo nuostatų pažeidimo, nepasinaudojo minėtame įstatyme Peticijos komisijos veiksmų (sprendimų) apskundimo tvarka, todėl nagrinėjamoje byloje nebegali kelti pretenzijų, susijusių su peticijų komisijos veiksmais, bei dėl peticijoje keliamų reikalavimų pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, jog konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė skundžiamo sprendimo neteisėtumo, grįsdamas Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog, kai buvo svarstomas tarpinio reorganizacijos procedūroje priimto sprendimo projektas, dėl kurio pareiškėjas kelia ginčą, pareiškėjo kreipimasis dar nebuvo pripažintas peticija ir nepriimtas nagrinėti (dėl to pareiškėjas Peticijų įstatymo pagrindu ginčo neinicijavo), todėl peticija negalėjo būti perduota svarstyti kartu su sprendimo projektu „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“.

36. Vadovaujantis Reglamento 184 punktu, savivaldybės interneto svetainėje skelbiama apie komitetų posėdžių darbotvarkes, bet ne komisijų. Peticijų įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Peticijų komisija, priėmusi sprendimą peticiją nagrinėti, paskiria peticijos nagrinėjimo vietą ir laiką, apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui ir paskelbia peticiją nagrinėjančios institucijos interneto tinklalapyje. Byloje nėra ginčo, jog ši įstatymo nuostata buvo įgyvendinta. Teismas padarė išvadą, jog skunde nurodytas Reglamento 184 punkto pažeidimas dėl to, kad nepranešta apie peticijos nagrinėjimą, taip pat neįrodytas.

37. Teismas pažymėjo, jog konkrečiu atveju skunde išdėstyti argumentai iš esmės susiję ne su šioje byloje skundžiamo sprendimo nepagrįstumu, o su tarpinio Tarnybos sprendimo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ procedūriniais pažeidimais, kurie nagrinėjant bylą iš esmės nenustatyti.

38. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymas, teismas nurodė, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Jame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis), sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (2 dalis), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas lemia individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog jis yra motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Tarpiniuose sprendimuose, kuriais pradėta reorganizavimo procedūra, taip pat motyvuotai išdėstytas, t. y. pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis reorganizavimo procedūros pagrindas. Dėl pareigybių panaikinimo teismas pažymėjo, jog biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo turinį lemia Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriose nėra įtvirtinta pareigos nurodyti, kurios reorganizuojamos įstaigos pareigybės bus panaikintos, o pagal kurias bus tęsiami darbo santykiai po reorganizavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos iš Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. parengto aiškinamojo rašto, su kuriuo pareiškėjo vadovas susipažinęs, todėl skundo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo nepagrįsti.

39. Teismas, vertindamas skundo argumentą, jog buvo remiamasi Studija, pažymėjo, jog, be kita ko, atsižvelgiant ir į Studiją, buvo priimtas ne šioje byloje skundžiamas, o tarpinis Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, Studija buvo parengta 2019 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės savivaldybės administracijos užsakymu dėl Marijampolės savivaldybės administracijos projektų įgyvendinimo. VšĮ Mokslinių ir taikomųjų projektų centro parengtos Studijos pagrindu buvo atliekamas Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros, sveikatingumo ir sporto paslaugų tinklo planavimas ir pertvarkymas. Teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti šiame dokumente pateiktų išvadų ir skaičiavimų, parengtų specialių žinių pagrindu, juolab kad į bylą jas paneigiantys specialiomis žiniomis pagrįsti duomenys nepateikti. Be to, pagal įstatymą teismas nevertina ginčijamo teisės akto ar veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

40. Teismo vertinimu, kiti skunde nurodyti skundžiamo sprendimo nepagrįstumo argumentai, pareiškėjo siejami su istorinio pobūdžio aplinkybėmis, su visuomenės kultūrinio gyvenimo kokybės pablogėjimu, su pareiškėjui, kaip dramos teatrui, patikėtos funkcijos puoselėti gyventojų bendrosios kultūros ugdymą pažeidimais, yra susiję ne su pareiškėjo subjektyvių teisių, o su viešojo intereso gynimu. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog šie skundo argumentai šios bylos kontekste nėra aktualūs.

41. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų teisinių skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, taip pat nenurodė esminių reorganizavimo procedūrų pažeidimų.

42. Teismas nurodė, kad įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Byloje nustatyta, jog Marijampolės savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtinę tarybos kompetenciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant iš esmės buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, o padaryti ir teismo nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, laikytini neesminiais ir dėl to ginčijamas sprendimas negali būti naikinamas ir laikomas neteisėtu.

43. Teismo nuomone, šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams spręsti 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-31/2020, konstatuojant, jog šio pobūdžio ginčas teismingas administraciniam teismui, todėl atsakovo prašymas kreiptis dėl šios bylos teismingumo nėra aktualus.

44. Kadangi skundas atmestas, teismas, remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

III. 45. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

46. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nevertino pareiškėjo argumentų, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo padarytas Reglamento 184 punkto pažeidimas – nebuvo viešai paskelbta apie 2019 m. lapkričio mėnesį vykusį Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdį ir jo darbotvarkę. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks procedūrinis pažeidimas buvo neesminis. Reorganizavimo procedūrų pažeidimas sąlygojo pareiškėjo teisių pažeidimą – tokiu būdu buvo užkirstas kelias pareiškėjo atstovams pasinaudoti Reglamento 177 punkte įtvirtinta teise dalyvauti Tarybos komiteto posėdyje ir jame pasisakyti.

48. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad galimybė dalyvauti ir pasisakyti Marijampolės dramos teatro atstovei 2019 m. lapkričio 25 d. Tarybos posėdyje nėra lygiavertė galimybei pareiškėjo atstovams dalyvauti ir pasisakyti Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų posėdyje.

49. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas padarė išvadas, neišanalizavęs ginčo esmės. Pareiškėjas pastebi, kad Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžio įrašas dingo po posėdžio ir teismas, nesutikdamas apklausti A. V., pažeidė šalių teisę įrodinėti ginčo aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas užkirto kelią pareiškėjui įrodyti jo teisių pažeidimą, nes atsisakyta apklausti 5 liudytojus, kurie patvirtintų, kad Tarybos posėdyje nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo argumentus.

50. Pareiškėjas pastebi, kad nors formaliai Peticijų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, t. y. gyventojų kreipimasis pripažintas peticija įstatymo nustatytais terminais, tačiau minėto termino formalus laikymasis sąlygojo situaciją, kuomet peticija tyčia nebuvo perduota Tarybai svarstyti kartu su Sprendimo projektu ir dėl to priimant Sprendimą inicijuoti reorganizaciją, nebuvo atsižvelgta į reikšmingos visuomenės dalies nuomonę.

51. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo galimybės dalyvauti Reorganizavimo sąlygų aprašo rengimo procese, apie jo rengimą nebuvo informuotas, jam buvo atsiųstas jau parengtas Reorganizavimo sąlygų aprašas.

52. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

54. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas apklausti penkis liudytojus, nenurodė, kokias tiksliai ypatingos svarbos ir bylos nagrinėjimui aktualias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti kviestini liudyti asmenys, išskyrus tai, jog jie nepritarė Marijampolės dramos teatro reorganizavimui, iš kurių trys balsavo „prieš“ Tarybos 2020 m. vasario 24 d. posėdyje. Jeigu teismas būtų nusprendęs kviesti liudytojus, būtų susidariusi situacija, kai atsakovas privalėtų kviesti liudyti Tarybos narius, pritarusius Marijampolės dramos teatro reorganizavimui, o tai ir vilkintų patį teismo procesą, ir jį politizuotų.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

56. Marijampolės savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų teisinių skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, taip pat nenurodė esminių reorganizavimo procedūrų pažeidimų, įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 57. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tarybos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro (1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

59. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu (atitinka galiojančią 91 str. 1 d. 3 p. redakciją) atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

62. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. <...> Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

63. Byloje nėra ginčo, ir atsakovas šią aplinkybę pripažįsta, jog Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetui 2019 m. lapkričio 21 d. posėdyje svarstant 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo projektą Nr. TR-325, apie posėdžio darbotvarkę nebuvo pranešta viešai Reglamento 184 punkte nustatyta tvarka, tačiau pagal Reglamento 165 punktą, Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, rekomendacinio pobūdžio Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto sprendimas, kuriuo pritarta tarpinio sprendimo projektui Nr. TR-325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ neturėjo lemiamos įtakos paties sprendimo baigčiai, o sprendimo priėmimo rezultatą lėmė Tarybos narių balsų dauguma.

64. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo atstovams būtų daromos kliūtys dalyvauti kitų Sprendimo projektą svarsčiusių Tarybos komitetų ir viešuose Tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo priimti paminėti byloje tarpiniai ir skundžiamas Sprendimas.

65. Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. 9-ojo šaukimo Tarybos 8-ojo posėdžio protokolas Nr. T-12 patvirtina, jog Tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas sprendimo Nr. I-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ (dėl kurio projekto, svarstant jį Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete, šioje byloje keliamas ginčas) priėmimo klausimas, dalyvavo Marijampolės dramos teatro atstovė A. V. ir svarstomu klausimu pasisakė. Sprendimas dėl sutikimo reorganizuoti dramos teatrą buvo priimtas dalyvavusių Tarybos narių dauguma ir dėl balsavimo rezultatų ginčo byloje nėra.

66. ABTĮ įtvirtintas ir administracinių bylų betarpiškumo principas (ABTĮ 10 straipsnis), kuris reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.). Kaip minėta, Administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai (žr., pvz., 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, teismas, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

67. Išklausiusi teismo posėdžio byloje garso įrašą teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo teisės įrodinėjimo procese pasitelkti liudytojus pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias galėtų patvirtinti / paneigti prašomi apklausti liudytojai, nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės bei teisėtai prašymą atmetė.

68. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

69. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

70. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

71. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Marijampolės dramos teatro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė