db904fe2-8c5c-46c5-9d30-a5da43a4e5e9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2848-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01063-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–10). Nurodė, kad laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad kamerose Nr. 115, 360, 277, 288, 302, 156, 167, 180, 279, 277, 325, 301, 204, 162, 191, 131 buvo dvi miegamos vietos ir buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas minėtose gyvenamosiose kamerose neturėjo galimybės judėti dėl buitinio inventoriaus, baldų, sanitarinio mazgo bei atitvaro statinio. Taip pat už kameros ribų buvo iÅ¡vestas du kartus per visÄ kalinimo laikotarpį, todėl LukiÅ¡kių TI-K esanti socializacijos ugdymo ir užimtumo nustatymo tvarka nebuvo tinkama.

Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas nuo kitų laikomų asmenų bei pareigÅ«nų. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija. Atkreipė dėmesį, kad nustatant sanitarinio mazgo plotÄ yra aktualu nustatyti sienelės užimamÄ plotÄ kameroje. Be to, nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina. Akcentavo, kad praustuvė buvo įrengta už skiriamosios sienelės, t. y. atskirai nuo sanitarinio mazgo, todėl Å¡i aplinkybė svarbi nustatant sanitarinio mazgo tikslų plotÄ .

Sanitarinio mazgo plotas yra neapibrėžto dydžio, o su kamera tai yra viena patalpa, neturinti vidinių pilnų atitvarų su tiesioginiu įėjimu. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbai buvo atlikti 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., todėl buvo kalinamas gyvybei pavojingoje teritorijoje. Nurodė, kad asbesto šalinimo darbų visoje teritorijoje buvo nusėdusios asbesto plaušelių dulkės, o pareiškėjas vaikščiodamas tuose pačiuose kiemeliuose, kur buvo atliekami minėti darbai, mankštinosi ir kvėpavo.

Taip pat pareiÅ¡kėjas patvirtina matęs galimai mechaniÅ¡kai pažeistus statinių stogo dangos Å¡iferinius lakÅ¡tus, kurie yra gana trapÅ«s. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , nežmoniÅ¡kÄ elgesį, nepatogumus, depresijÄ , blogÄ savijautÄ , kankinimÄ , pavojų sveikatai bei gyvybei. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 24–34).

Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, jog minėtu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl LukiÅ¡kių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Lukiškių TI-K kamerose buvo 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.).

PaaiÅ¡kino, kad reikalavimas eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, yra nepagrįstas. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Be to, kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras.

LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. PareiÅ¡kėjas bÅ«damas įstaigoje, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto internet prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose.

Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į direktoriaus patvirtintÄ Ä¯staigoje laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Ä®staigoje periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Akcentavo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms.

Pažymėjo, jog įgyvenadinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistajam buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. PaaiÅ¡kino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. PaaiÅ¡kino, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas, LukiÅ¡kių TI-K buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai, o suimtieji ir nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami minėti darbai, nebuvo vedami.

Taip pat šiferis nebuvo laužomas, todėl nebuvo asbesto dulkių ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo. Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Pažymėjo, kad įstaigos pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai buvo įrengti prieš įsigaliojant nutarimui ,,Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo”. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Taip pat pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų, sÄ skaita. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (su pertraukomis) buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,45 kv. m. ploto kameroje Nr. 115 (2 asm.); 6,59 kv. m. ploto kameroje Nr. 360 (1 asm.); 7,99 kv. m. ploto kameroje Nr. 277 (1–2 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 288 (2 asm.); 8,05 kv. m. ploto kameroje Nr. 302 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 156 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 167 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 180 (2 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 279 (2 asm.); 7,64 kv. m. ploto kameroje Nr. 325 (1–2 asm.); 8,03 kv. m. ploto kameroje Nr. 301 (2 asm.); 6,90 kv. m. ploto kameroje Nr. 204 (1 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 162 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 191 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 131 (1–2 asm.).

Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 24–34, 124). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,72 kv. m. iki 7,99 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,44 kv. m. iki 7,43 kv. m. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerų plotÄ mažino baldai, sanitarinis mazgas ir atitvaro statinys. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14 punkto 6–9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad už kameros ribų buvo iÅ¡vestas du kartus per visÄ kalinimo laikotarpį, todėl LukiÅ¡kių TI-K esanti socializacijos ugdymo ir užimtumo nustatymo tvarka nebuvo tinkama.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas įstaigoje, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto internet prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose.

Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į direktoriaus patvirtintÄ Ä¯staigoje laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Ä®staigoje periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Akcentavo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms.

Pažymėjo, jog įgyvenadinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistajam buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų (b. l. 24–34).

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose ar priemonėse, o toks praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais, nesikreipė (b. l. 123). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl įstaigoje vykdomų įvairaus pobÅ«džio užsiėmimų, socialinės reabilitacijos programų ir priemonių tinkamumo.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog per visÄ kalinimo laikotarpį du kartus buvo iÅ¡vestas už kameros ribų, tačiau nedetalizavo nei tikslių datų, kada norėjo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar priemonėse, nei ar buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ Å¾odžiu, ar raÅ¡tu, nei dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta leisti dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar priemonėse. Kaip atsakovės atstovas nurodė, minėtos priemonės buvo vykdomos (b. l. 24–34).

Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendino socialines reabilitacijos programas, priemones ir užsiėmimus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas nuo kitų laikomų asmenų bei pareigÅ«nų. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl D. B. skundo“ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.

Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 37–39). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. kovo 19 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. rugsėjo 13 d., iÅ¡ viso 16 parų buvo laikomas vienas.

Kitais laikotarpiais, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. vasario 11 d., nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 18 d., nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. balandžio 5 d., nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d., nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d., nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., iš viso 253 paras, pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu kameroje (b. l. 24–34, 124).

Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Be to, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (b. l. 24–34).

Atsižvelgiant į tai, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumÄ ir kontrolę, todėl Å¡iuo aspektu neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai nekonstatuotini. Teismo vertinimu, 16 parų laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau 253 paras, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais.

Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ , kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas (b. l. 24–34, 37–39). LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl D. B. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus.

Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 37–39). Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , todėl Å¡iuo atžvilgiu LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirÄ ventiliacijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangoje esančio asbestcemenčio buvo kalinamas gyvybei pavojingoje teritorijoje.

LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. sausio 25 d. raÅ¡te ,,Dėl praÅ¡ymo suteikti informacijÄ â€œ Nr. 96-297 nurodyta, kad II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) Å¡alinimo ir keitimo darbus 2010 m. pagal sutartį atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. buvo remontuojami I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai. Å io remonto metu buvo atlikti ir stogo dangos (asbestcemenčio) Å¡alinimo ir keitimo darbai. III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) Å¡alinimo ir keitimo darbai buvo atlikti 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (b. l. 11–13).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. PaaiÅ¡kino, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas, LukiÅ¡kių TI-K buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai, o suimtieji ir nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami minėti darbai, nebuvo vedami. Taip pat Å¡iferis nebuvo laužomas, todėl nebuvo asbesto dulkių ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo. Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir Å¡iferis, buvo surinktos į konteinerius ir iÅ¡vežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones.

Pažymėjo, kad įstaigos pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai buvo įrengti prieš įsigaliojant nutarimui ,,Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo” (b. l. 24–34). Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. Pranešime ,,Dėl D. B. skundo“ nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai padengti cemento pjūvenų (cetrio) plokšte – asbesto nėra. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių su šiferiu dengtais stogais nėra.

Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Å ių reikalavimų buvo laikomasi keičiant pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«ro Å¡iferio padengimÄ . Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Å iferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbestos dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo.

Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Pažymėjo, kad pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Kadangi asbestos plaušeliai konstrukcijoje yra tvirtai surišti su užpildu, todėl nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Akcentavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra statiniai, bet ne pastatai su stogu kaip rašoma skunde (b. l. 37–39).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, Å¡is reikalavimas jai nebuvo taikomas.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė galimÄ asbesto buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai yra statiniai, o ne pastatai su stogu (b. l. 37–39). PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose buvimo faktÄ ir galimÄ pavojų asmenims.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., o Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbai buvo atlikti laikotarpiais 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. bei 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (b. l. 11–13). Aplinkybę, jog pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbai buvo atlikti 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., skunde nurodo ir pats pareiškėjas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akcentuotina, jog pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) Å¡alinimo ir keitimo darbai buvo atlikti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogų konstrukcijose buvo asbesto, darančio įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo garbės ir orumo pažeminimu, emocine depresija, nežmoniÅ¡ku elgesiu, nepatogumais, depresija, bloga savijauta, kankinimu, pavojumi sveikatai bei gyvybei. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 255 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 255 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 255 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė