A-822-2955-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2955/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00730-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3; 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Viktorui Ostrovnojui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-50 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo.

2012 m. kovo 7 d. skunde dėl minėto Migracijos departamento sprendimo pareiškėjas teigė, kad šis Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškino, kad apklausos metu nurodė, jog priklausė – nuo 2007 m. iki 2010 m. – opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), dalyvaudavo mitinguose, užsiėmė opozicine veikla, per rinkimus būdavo siunčiamas kaip stebėtojas savo rajone, todėl (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas. Nurodė, kad 2007 m. dalyvavo mitinge, kurio metu kilo riaušės, buvo sumuštas ir suimtas, 3 dienas praleido izoliatoriuje, iš kurio paleistas nuvyko į darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje, kur jam pranešė, jog yra atleistas. Teigė, kad atleidimo priežastys susijusios su sulaikymu. Pareiškėjas nurodė, kad po to jam buvo skiriamos baudos be jokio pagrindo – gatvėje prieidavo pareigūnai ir liepdavo eiti su jais, už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą skirdavo baudas, kelis kartus buvo tikrintas, ar nėra narkomanas. Nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus pirmą ir antrą kartą asmenys baudžiami baudomis, o trečią – kalėjimu, kurio vengdamas pareiškėjas ir buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Atsiliepime nurodė, kad pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės, siekiant tarptautinės apsaugos nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų kilo nustačius, jog anksčiau pareiškėjas prieglobsčio prašėsi 2 kartus – Švedijoje ir Lenkijoje, todėl jam turi būti žinoma prieglobsčio procedūra ir tai, kad jis turi pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, tačiau pareiškėjas nuslėpė prašęsis prieglobsčio Švedijoje bei nurodė, kad iš Lenkijos išvyko savo noru, nors Šengeno informacinėje sistemoje Lenkija yra paskelbusi apie draudimą pareiškėjui atvykti į Šengeno teritoriją. Kaip abejonių priežastį, kad pareiškėjas vyko į bet kurią valstybę gauti prieglobsčio, nurodė ir tai, kad, įteisinęs savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir turėdamas judėjimo laisvę, pareiškėjas išvyko nelaukdamas sprendimo dėl savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Nurodė, jog buvo atsižvelgta ir į Migracijos departamento turimą informaciją apie ekonominę padėtį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į visą tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjo išvykimas iš kilmės šalies nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, o vienintelis pareiškėjo prašymų dėl prieglobsčio suteikimo tikslas – išvengti išsiuntimo iš Šengeno erdvės, kas yra kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies ir 77 straipsnio 2 dalies nuostatas buvo priimtas skundžiamas sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes priklauso opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), todėl jo teisės diskriminuojamos, jam gresia fizinis susidorojimas (asmens byla (b. l. 25, 26)), taip pat, kad prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu 2011 m. sausio 5 d. pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini); jis priklausė opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas; 2007 m. dalyvavo mitinge, kurio metu kilo riaušės, jis buvo sumuštas ir suimtas. Paleistas iš izoliatoriaus, nuvyko į darbą (duomenys neskelbtini) gamykloje, kur jam buvo pranešta, kad yra atleistas, atleidimas buvo susijęs su sulaikymu; pareiškėjo teigimu, jam buvo skirtos baudos be jokio pagrindo. Gatvėje prieidavo policijos pareigūnai ir liepdavo eiti su jais, skirdavo baudas. Keletą kartų buvo nuvestas į policijos komisariatą patikrinti, ar nėra narkomanas. Pirmą ir antrą baudas sumokėjo, o kadangi trečia nuobauda – kalėjimas, vengdamas į jį patekti, buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini); 2009 m. prieglobsčio prašė Lenkijoje, šis prašymas buvo nagrinėjamas, bet, nesulaukęs sprendimo ir liepus tėvams, grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau, (duomenys neskelbtini) nepasikeitus padėčiai, vėl išvyko (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. l. 27-32))).

Migracijos departamentas 2011 m. kovo 22 d. išvadoje NR.(15/6-14)15PR-38RN konstatavo, kad Migracijos departamente iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro gautas 2011 m. vasario 21 d. raštas NR. (21/26)-7K-319, jog pareiškėjas išėjo iš centro ir negrįžo. Šia išvada pasiūlyta nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (asmens byla (b. l. 56-57)). Migracijos departamentas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1/6-14)14PR-38 nusprendė nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (asmens byla (b. l. 58)).

Migracijos departamentas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (15/6-8)-19PR-179, be kita ko, nusprendė pripažinti Lietuvos Respublikos atsakomybę už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Nyderlanduose, nagrinėjimą bei atsiimti pareiškėją iš Nyderlandų (asmens byla (b. l. 61)).

Migracijos departamentas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (15/6-14)l5PR-50, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M.“, nusprendė pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, kadangi jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Sprendimo 2 punkte nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko siekdamas tarptautinės apsaugos nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimo.

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašėsi 2 kartus: Švedijoje ir Lenkijoje, todėl jam gerai žinoma prieglobsčio procedūra ir jam žinoma, kad jis turi pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, tačiau jis nuslėpė, kad prašėsi prieglobsčio Švedijoje bei nurodė, kad iš Lenkijos išvyko savo noru, nors Šengeno informacinėje sistemoje Lenkija yra paskelbusi apie draudimą pareiškėjui atvykti į Šengeno teritoriją, o Europos Sąjungos valstybės narės tokio pobūdžio perspėjimo neskelbia, kai prieglobsčio prašytojas savanoriškai išvyksta.

Abejoti, kad prieglobsčio prašytojas vyko į bet kurią valstybę gauti prieglobstį verčia ir tai, kad, įteisinęs savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir turėdamas judėjimo laisvę, pareiškėjas išvyko nelaukdamas sprendimo dėl savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgta ir į Migracijos departamento surinktą informaciją apie ekonominę padėtį (duomenys neskelbtini). Įvertinus visa tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjo išvykimas iš kilmės šalies nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, o vienintelis pareiškėjo prašymų dėl prieglobsčio suteikimo tikslas – išvengti išsiuntimo iš Šengeno erdvės, kas yra kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra.

Akivaizdžiai nepagrįstu prašymu suteikti prieglobstį pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį laikomas toks prašymas, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento sprendimu jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga bei atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį.

Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (b. 1. 3-4).

Teismas vertino pareiškėjo skunde pateiktus argumentus bei skundžiamame sprendime pateiktą motyvaciją. Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra niekuo nepagrįsti, todėl reikėtų sutikti su Migracijos departamento argumentais išdėstytais skundžiamame sprendime ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, kad pareiškėjo skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes jo pateikti prieglobsčio motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Vertino, kad pareiškėjas nesako teisybės, nes teismo posėdyje paaiškėjo, jog jis konfliktuoja su kaimynu dėl žemės ir darė išvadą, kad nėra duomenų, jog pareiškėją persekioja būtent (duomenys neskelbtini) valdžia, jos institucijos ir pareigūnai, o šiuos duomenis pateikti turėjo būtent pareiškėjas – tokia pareiga numatyta prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo (asmens byla (b. l. 27-32)) I skyriaus 4.4 punkte.

Migracijos departamento 2011m. liepos 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie bendrą politinę, žmogaus teisių ir saugumo padėtį (duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog 2011 m. (duomenys neskelbtini) pradėjo atsigauti nuo politinio nestabilumo, kuris tęsėsi nuo 2007 m., kad (duomenys neskelbtini) jau pasiekta pažanga žmogaus teisių srityje (asmens byla (b. l. 63-64)).

Atsižvelgus į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas akivaizdžiai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų dėl pabėgėlio statuso ir dėl papildomos apsaugos suteikimo nustatytų reikalavimų bei kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą akivaizdžiai nepagrįsto prieglobsčio prašymo sąvoką pareiškėjo skundas negali būti patenkintas.

Akcentavo ir tai, jog pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra – išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, kas įrodo, kad pareiškėjas siekia palikti (duomenys neskelbtini) kaip migrantas, o ne pabėgėlis.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą (b. l. 29-30).

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 38-39).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš 2012 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo prašymo, pateikto teismui, matyti, jog pareiškėjas minėta įstatymo suteikta galimybe pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėjui apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra aiškios. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių, nutraukus apeliacinį procesą, galėtų būti pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo pateiktas prašymas yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

priimti pareiškėjo L. M. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė