2022-06-22 Nr. AB-17248-4-40-3-00048-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3061-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00048-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini)skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S294 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinti užsienietį, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė Sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3. Užsienietis nurodė, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas su užsieniečio skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną užsienietis atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tikėtina, siekdamas apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą. Užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nepateikė jokių argumentuotų prieglobsčio prašymo motyvų ar įrodymų, turinčių įrodomąją vertę. Apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai. Užsieniečio papasakota istorija pramanyta ir sukurta tikslu gauti prieglobstį – nenuosekli ir nepagrįsta, paremta interpretacijomis apie patirtą ir galimą grėsmę jo asmeniui, nepatikima ir klaidinanti. Šių aplinkybių visuma parodo užsieniečio nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų Valstybės tarnautojais ir darbuotojais, siekiant nustatyti asmens tapatybę bei siekį vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu ir jo atžvilgiu priimtų sprendimų įgyvendinimu. Tad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, taigi, kyla nelegalios migracijos grėsmė.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo pareigūnų sulaikytas ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo. Užsienietis išvykimo iš kilmės šalies priežastis nurodė kaip individualias grėsmes ir baimes – patyrė smurtą politine prasme. Smurtą patyrė ir religine prasme, nes islamo religija neleidžia ginčytis, privalomai turi viską daryti. Kaip priežastis, dėl kurių Lietuvos Respublikoje siekia prieglobsčio, užsienietis nurodė ekonomines priežastis – geresnio gyvenimo paieška ir pavojų gyvybei kylantį iš valdančiosios partijos, tačiau tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagristų prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų pavojus. Sutiktina su Migracijos departamento argumentais, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti ir bandyti pabėgti į kitą užsienio valstybę. Pažymėtina, kad užsienietis iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, todėl, teismo vertinimu, užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

8. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė pažeidimų, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Vertintina, kad užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismo vertinimu, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo, užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Apeliaciniame skunde užsienietis teigia, kad užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas, ribojant asmens teisė judėti, prilygsta sulaikymui.

11. Užsienietis nurodo Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį ir teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojant asmens laisvę.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas pažymi, kad užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir Departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašymo yra įsiteisėjęs.

14. Migracijos departamentas taip pat informuoja, kad užsienietis 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą 22S59798, kuriuo nusprendė pripažinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31578 rezoliucinės dalies 2-4 punktus netekusiais galios; grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Užsienietis 2022 m. gegužės 18 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria užsienietis apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teisėjų kolegija, remdamasi „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31578, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kuris 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis teikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2521-525/2022 Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą, tad užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo netenkintas. Taigi Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S31578 įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, t. y. užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Be to, užsienietis pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir iš Lietuvos Respublikos išvyko 2022 m. gegužės 18 d.

17. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), t. y. ar ginčijamu Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas užsieniečio skundas ir jam neskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2308-520/2022, 2022 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2297-629/2022).

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

19. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių užsienietis iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti užsienietį, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su užsieniečio pateiktu prieglobsčio prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas.

26. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas užsienietį (tuo metu – prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis