2018-05-23 Nr. AB-10336-3-63-3-02236-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1038-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02236-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) prašyme prašė priteisti iš atsakovės V. Ž. (toliau – ir atsakovė) 10,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

2. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Vietinės rinkliavos įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Prašyme taip pat nurodo, kad atsakovė dalį nekilnojamojo turto objekto paveldėjo 2011 m. gegužės 22 d. mirus I. Ž., todėl jo turtinės teisės perėjo jo įpėdiniams. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi atsakovė nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą įgijo nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. I. Ž. mirties. Atsakovė neinformavo pareiškėjo apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą. Pažymėjo, kad ginčo nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose buvo nurodyta I. Ž. apskaičiuota vietinė rinkliava už 2011 metus. Pareiškėjo nuomone, atsakovė buvo tinkamai informuota apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą.

4. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, kadangi paveldėta ¼ dalimi buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuri netrukus buvo perleista A. B. ir R. B., faktiškai nesinaudojo.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės V. Ž. 7,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais), kurių 3 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 75 Eur (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T2-274). Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

8. Teismas pažymėjo, kad nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovė V. Ž. nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininke buvo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. gegužės 2 d., valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išraše pažymėta, jog I. Ž. palikimą atsakovė V. Ž. priėmė 2012 m. sausio 20 d. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymoje apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. susidarė 3,41 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, o per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. - 7,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.

9. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įformintas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. Teismas pažymėjo, kad Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, jog yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.

11. Teismas nustatė, kad reikalavimas apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą įpėdinei pareikštas 2016 m. spalio 19 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašoma atnaujinti. Kadangi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams įpėdiniams pareikšti yra praleistas, prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. priteisimo, teismas atmetė.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė I. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą, prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybe tapusia I. Ž. palikimo turto dalį atsakovei atsirado nuo 2011 m. gegužės 23 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl apskaičiuojant vietine rinkliavą, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

13. Teismas, konstatavęs, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovei atsirado nuo 2011 m. gegužės 23 d., esant nustatytai aplinkybei, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdyta, pareiškėjo prašymą šioje dalyje tenkino ir pareiškėjui iš atsakovės priteisė 7,51 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 konstatavo, kad vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėta vietinės rinkliavos suma, pripažįstami kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato, kad vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėjimo pranešimai apie apskaičiuotą rinkliavą siunčiami pagal nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Iš pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. (priminimas Nr. KL-11-0087694), 2011 m. lapkričio 9 d. (priminimas Nr. KL-11-0087694) ginčo nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose buvo aiškiai nurodyta I. Ž. apskaičiuota vietinė rinkliava, mokėtina už 2011 metus. Šių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjas mano, kad atsakovė, turto paveldėtoja V. Ž. buvo tinkamai informuota apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą.

16. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. Dl-950 patvirtintas Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato savivaldybės ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus vykdomą komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarką. Šio aprašo 6.1 punktas numato, kad vykdant komunalinių atliekų turėtojų registravimą, privaloma yra tvarkyti šiuos fizinių asmenų duomenis: 1) komunalinių atliekų turėtojo vardą, pavardę ir gimimo datą bei 2) nekilnojamojo turto objekto adresą. Akcentuoja, kad komunalinių atliekų turėtojui yra numatyta pareiga raštu, žodžiu, el. paštu subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie aukščiau nurodytų duomenų pasikeitimą. Komunalinių atliekų turėtojų duomenys keičiami, gavus komunalinių atliekų turėtojo prašymą (raštu, žodžiu, el. paštu) ar informaciją kitu būdu ir patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriuose, VĮ Registrų centre, Mokesčių mokėtojų registre (Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktai). Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai analogiškai įtvirtina pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją (Nuostatų 43.3 punktas), nes tik tokiu būdu tampa savalaikiai žinomas vietinės rinkliavos mokėtojų pasikeitimas. Šiuo atveju, atsakovė neinformavo pareiškėjo apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalies, kuria atmesta pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dalis dėl 3,41 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste įsiskolinimo iš atsakovės V. Ž. priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalis).

18. Pareiškėjas prašyme prašė priteisti iš atsakovės 10,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste įsiskolinimą, apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymo dalį ir priteisė iš atsakovės 7,51 Eur, nustatęs, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė, kadangi nustatyta, jog atsakovei, kuri paveldėjo mirusio I. Ž. nuosavybės teise priklausiusio buto dalį, prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsirado nuo 2011 m. sausio 1 d., tačiau reikalavimas apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą įpėdinei pareikštas 2016 m. spalio 19 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašoma atnaujinti.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvusiam nekilnojamojo turto savininkui I. Ž. 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. ginčo nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose buvo aiškiai nurodyta I. Ž. apskaičiuota vietinė rinkliava, mokėtina už 2011 metus, t. y. turto paveldėtojas laiku ir tinkamai buvo informuotas apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti vietinės rinkliavos skolos dalies yra neteisėta ir nepagrįsta.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Reikalavimai, kuriems nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šis terminas nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

23. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

24. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar pareiškėjas informavo įpėdinę apie palikėjo skolas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimas atsirado 2011 m. gegužės 22 d. (CK 5.3 str. 1 d.) ir kreditorius (pareiškėjas) įpėdinei reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki 2011 m. rugpjūčio 22 d.

25. Pareiškėjo teigimu, jis siuntė priminimus nekilnojamojo turto savininkui I. Ž. 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. ginčo nekilnojamojo turto adresu, todėl toks būdas yra tinkamas įpėdinio informavimas apie palikėjo skolą.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus siųstus priminimus, pirmiausia pažymi, kad jie siųsti mirusio asmens I. Ž. vardu, t. y. ne įpėdinei, ir byloje nepateikti įrodymai, kad įpėdinė juos gavo. Byloje yra pateiktas pakartotinis mokėjimo pranešimas įpėdinei V. Ž., kurį pareiškėjas išsiuntęs 2016 m. spalio 19 d. Byloje duomenų apie tai, kad įpėdinė pranešimą apie palikėjo skolą pagal CK 5.63 straipsnio reikalavimus gavo, nėra.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas už suteiktas buto šildymo paslaugas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjai priklausiusio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjo skolas, kreditorei tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (žr. 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-436-611/2017).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra nurodęs, kad pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui, o siųsti priminimai mirusio asmens vardu nebuvo pripažinti tokio pobūdžio įrodymais (žr. 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1971-624/2017).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Šioje byloje pareiškėjas tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutarties išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, nes šios administracinės bylos ir apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Šioje nutartyje nurodyta, kad vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius (palikimą priėmusią valstybę) apie palikėjo skolines prievoles, tačiau nenurodyta, kad tokio pobūdžio priminimai, kurie buvo pateikti šioje byloje, visais atvejais yra pripažįstami tinkamais pranešimais pagal CK 5.63 straipsnį.

31. Atsakovės neinformavimas pareiškėjo apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą nekeičia reikalo esmės, nes pareiškėjas turi būti atidus, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų jam visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 buvo nurodyta pareiškėjui apie tai, jog vienintelis būdas jam gauti atitinkamą informaciją yra naudojimasis viešais registrais, įskaitant nekilnojamojo turto registrą.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė