db8a79d2-54a6-4bfc-9817-184952be72ae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-3753-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Petkuvienė,sekretoriaujant RÅ«tai MorkÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. J., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovams D. J., J. J., jų atstovui advokatui Aleksandrui ViÅ¡nevskiui (Aleksandr ViÅ¡nevski), trečiajam asmeniui notarei D. B.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. ieÅ¡kinį dėl buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams D. J. ir J. J., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėByloje sprendžiama dėl buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties teisėtumo.IeÅ¡kovas R. J. pateikė ieÅ¡kinį, vėliau ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko keitimo, praÅ¡ydamas pripažinti 2016 m. rugpjūčio 24 d.

Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį negaliojančia, taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui R. J., bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. J. T., bÅ«damas veiksnus, suvokdamas savo veiksmų esmę ir pasekmes, laisva valia, be prievartos pasirašė testamentÄ , kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko ieÅ¡kovui R.

J.. 2016 m. rugpjūčio 24 d. J. T. buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartimi (toliau – Sutartis) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perleido tÄ patį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams D. J. ir J. J., o 2016 m. gruodžio 18 d. J. T. mirė.IeÅ¡kovas įrodinėja, jog jo teikiami medicininiai duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad J. T. su atsakovais sudaryta Sutartis, kuria buvo pakeista ankstesnė J. T. valia testamentu butÄ palikti ieÅ¡kovui R. J., neatitiko J.

T. valios, nes jis Sutarties sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Å ias aplinkybes patvirtina VÅ Ä® Vilkpėdės ligoninės, kurioje J. T. gydėsi nuo 2016 m. birželio 17 d. iki mirties (2016 m. gruodžio 18 d.), gydytojos psichiatrės J. K. (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugpjūčio 10 d. medicininis iÅ¡raÅ¡as, kuriuo J. T. nustatyta kraujagyslinė demencija – lėtinė ir progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daug aukÅ¡tesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mÄ stymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgÅ«džiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas.

Todėl tokios bÅ«klės J. T. sudaryta Sutartis pripažintina negaliojančia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.Pažymi, kad buto grÄ Å¾inimo, kaip turtinio pobÅ«džio ieÅ¡kovo reikalavimas, turi bÅ«ti pripažintas kaip pagrįstas, ieÅ¡kovui R. J., kuris yra teisėtas mirusiojo J. T. testamentinis įpėdinis. Todėl ieÅ¡kovo R. J. kaip įpėdinio turtinė padėtis, turi bÅ«ti teisėtai grÄ Å¾inta į padėtį buvusiÄ iki iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pasiraÅ¡ymo.

Teigia, kad ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti J. T. palikimÄ (butÄ (duomenys neskelbtini)) pagal 2016 m. kovo 29 d. testamentÄ Nr.1248.Atsakovai D. J. ir J. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog atsakovė D. J. yra J. T. dukterėčia, J. T. kitų artimų giminaičių neturėjo, dėl to atsakovė, kaip artimiausia jo giminaitė, prisiėmė pareigÄ prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis J.

T.. 2013 m. liepos mėn. J. T. iÅ¡tikus ligai, jis nusprendė visÄ savo turimÄ turtÄ palikti atsakovei ir 2013 m. rugsėjo 31 d. buvo sudarytas oficialus testamentas, kuriuo J. T. visÄ jam priklausantį turtÄ paliko atsakovei. VisÄ laikÄ atsakovė su Å¡eima juo rÅ«pinosi, jį lankė, padėdavo finansiÅ¡kai ir buityje. Teigia, kad J. T. paguldžius į VÅ¡Ä® „Vilkpėdės ligoninėje“, kur jis buvo prižiÅ«rimas ir slaugomas iki pat jo mirties, jis atsakovei prisipažino, jog yra sudaręs notarinį testamentÄ , kuriuo po savo mirties palieka jam priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), R.

J.. Tačiau J. T. persigalvojo ir nurodė, jog dėl to, kad juo rÅ«pinasi tik atsakovė, butÄ jis pageidauja po mirties palikti jai. Atsakovė iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tokiais atvejais sudaroma iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis. J. T. pasiÅ«lius sudaryti Å¡iÄ sutartį, jis sutiko ir paprašė atvežti notarÄ . 2016 m. rugpjūčio 24 d. į ligoninę atvykus notarei D. B. ir jai įsitikinus J. T. sÄ moningumu ir gebėjimu suvokti savo veiksmų prasmę, buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 24 d. buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartis.

Tai, kad J. T. puikiai suvokė savo veiksmų prasmę ir pasekmes, patvirtina ir kitas jo pasiraÅ¡ytas dokumentas – įgaliojimas, kurį paprašė sudaryti pats asmeniÅ¡kai. Pažymi, kad J. T. mirus atsakovė pagal jo sudarytÄ 2013 metų testamentÄ kreipėsi dėl palikimo priėmimo bei jai buvo iÅ¡duotas liudijimas. Po J. T. mirties atsakovei tvarkantis jo bute, tarp likusių dokumentų buvo rastas J. T. ranka suraÅ¡ytas bei pasiraÅ¡ytas 2016 m. gegužės 13 d. asmeninis testamentas, kuriame jis nurodė, jog jam priklausantis butas yra paliekamas atsakovei.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D.

B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su juo nesutinka. Teigia, kad notarė buvo nuvykusi pas klientÄ J. T. į ligoninę, visiÅ¡kai įsitikino jo valia. Sandorio pasiraÅ¡ymo metu jis buvo visiÅ¡kai veiksnus, sugebėjo suprasti sandorio esmę bei teisines pasekmes, o bÅ«tent tokių ir siekė, kadangi dėl fizinės negalios negalėjo pats pasirÅ«pinti nei savimi, nei turtu, todėl nusprendė turtÄ už sutartyje numatytų sÄ lygų įgyvendinimÄ ir pareigų vykdymÄ perleisti savo giminaitei atsakovei D.

J.. Pažymi, kad notarė, tvirtindama ginčo sandorį, įsitikino sandoryje dalyvaujančių Å¡alių, t.y. J. T. ir atsakovės D. J. tikrÄ ja valia, iÅ¡siaiÅ¡kino, kokių pasekmių jie siekia ir tikruosius jų ketinimus bei kokius jie teisinius santykius nori sukurti Å¡iuo sandoriu. Å alys suprato tiek turinį, tiek pasekmes, patvirtino, kad sandoris atitinka jų valiÄ ir tikruosius ketinimus, todėl Å¡is sandoris buvo patvirtintas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jis lankėsi ligoninėje, tačiau J.

T. psichinė sveikata buvo bloga, jis vis dar manė, jog žmona yra gyva, ir guli gretimoje palatoje, nors ji mirusi dar 2013 metais. Slaugos ligoninėje slaugytojos nurodė, kad J. T. niekas nelankė ir jis jautėsi vieniÅ¡as. Anot jo, tai akivaizdžiai parodo, jog J. T. dėl ligos nesuprato savo veiksmų. IeÅ¡kovo atstovas advokatas Renaldas Baliutis nurodė, kad J. T. buvo skiriami vaistai, kurių dozė buvo dviguba. 2016-08-18 buvo skirti medikamentai du kartus per dienÄ , ir tai prisidėjo dėl psichinės sveikatos pablogėjimo.

Sudarydamas testamentÄ ieÅ¡kovo naudai J. T. aiÅ¡kiai nurodė, kad nori butÄ palikti bÅ«tent jam. J. T. iÅ¡laikymo nereikėjo, nes jo pajamos buvo pakankamos save iÅ¡laikyti. Notarė, prieÅ¡ tvirtindama ginčo sutartį, turėjo gauti psichiatro iÅ¡vadÄ . Be to, ginčo sutarties 5.3 punktas nebuvo įgyvendintas. Teismo posėdžio metu atsakovai paaiÅ¡kino, kad jie nuolat rÅ«pinosi J. T. sveikata. Atsakovo J. J. teta pasirÅ«pino sutarties su slaugos ligonine sudarymo, nes tuo metu atsakovai negalėjo dėl užimtumo.

Eksperto iÅ¡vada dėl J. T. sveikatos padaryta pagal įraÅ¡us, kada blogėja sveikata ir dėl to atliekama gydytojo apžiÅ«ra, todėl remtis vien sveikatos istorijoje esančiais įraÅ¡ais negalima. Ligoninėje sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ J. T. nurodė savo mėgstamus žmones, pažino dukterėčiÄ ir buvo orientuotas. Ekspertas neskiria testamento ir sutarties dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, nes pats negali paaiÅ¡kinti, kuo Å¡ie dokumentai skiriasi savo sudėtingumu, tačiau daro iÅ¡vadÄ , jog J.

T. negalėjo suprasti bÅ«tent ginčo sutarties. Vėlesnis suraÅ¡ytas testamentas taip pat suraÅ¡ytas atsakovės naudai. J. T. 2016-08-24 pasirašė du dokumentus dėl turto. Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai atvirtino jo valiÄ dėl turto perleidimo atsakovei. Teismo posėdžio metu notarė D. B. nurodė, kad eksperto iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes nuo 2016-03-29 testamento sudarymo iki 2016-08-24 sudarytos Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties praėjo keletas mėnesių, tačiau, anot eksperto, per tÄ laikotarpį J.

T. tapo visiškai neveiksnus, nors ligoninėje jo sveikata pagerėjo. Be to, ekspertas negalėjo pagrįsti, kuo šie sandoriai skiriasi, o tai reiškia, jog išvados dėl ginčo sandorio sudėtingumo ir jo negebėjimo suprasti jo esmės, yra nepagrįstos, nes pats ekspertas neskiria testamento su sutarties. Iš esmės tiek vienu atveju, tiek kitu – perleidžiama nuosavybė. Notarė patvirtino, jog kai atsakovė D. J. atvyko pasitarti dėl turto tvarkymo, aiškinosi J. T. ir jos giminystės santykius.

Notarė pasiÅ«lė Å¡iÄ sandorio formÄ , kad galėtų apsaugoti vieniÅ¡Ä asmenį. Sandorio projektas buvo pateiktas atsakovams. J. T. nuotrauka buvo padaryta ligoninėje, notarė aiÅ¡kinosi jo patekimo į slaugos ligoninę aplinkybes, jo sÄ moningumÄ . Notarė paaiÅ¡kino, jog žino, kad vakare visiems slaugos ligoninėje gulintiems žmonėms duoda raminamus vaistus, tačiau tai neveikia suvokimo, nes ligoniai slopinami prieÅ¡ naktį, norit juos nuraminti, kai palatoje guli po 8 žmones. Notarė atvyko į ligoninę dienos metu, ji aiÅ¡kinosi J.

T. suvokimo galimybes ir valiÄ , uždavė klausimus, skaitė jam sutarties sÄ lygas ir jas aiÅ¡kino. J. T. interesus visiÅ¡kai atitiko ginčo sutartis, jis patvirtino, kad niekas negali daugiau juo pasirÅ«pinti tik dukterėčia. Notarei visiÅ¡kai nekilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos, nes ligoninėje J. T. sveikata buvo pasitaisiusi, nes jis joje buvo nuo pavasario. Psichiatro pažymos nereikalavo, nes tai neeliminuoja ginčo. Psichotropinių vaistų J. T. nebuvo skirta, jis nebuvo pripažintas neveiksniu įstatymo nustatyta tvarka teismo.

Taigi ginčo sandoris visiÅ¡kai atitiko J. T. valiÄ , notarė ilgÄ laikÄ prabuvo ligoninėje, jÄ aiÅ¡kindamasi. Atsikirsdama į ieÅ¡kovo atstovo nurodytÄ aplinkybę, jog ginčo sutartis turėjo nevykdytas sÄ lygas, pabrėžė, jog sutartį reikia skaityti sistemiÅ¡kai. Sutartyje yra numatyta, kad atsakovė savo pareigų vykdymui gali pasitelkti trečiuosius asmenis, kaip pavyzdžiui, slaugytojus.Teismas k o n s t a t u o j a: Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kurio naudai J.

T. 2016 m. kovo 29 d. surašė testamentÄ , palikdamas butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), praÅ¡o pripažinti negaliojančia Buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį (T.I, b.l.6-12), sudarytÄ 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp J. T. ir D. J. (toliau – Sutartis), dėl to paties buto. J. T. mirė 2016 m. gruodžio 18 d. (T.I, b.l.15). Butas adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovų J. J. ir D. J. vardu (T.I, b.l. 14). Byloje kyla ginčas dėl nekilnojamojo daikto savininko, ieÅ¡kovui įrodinėjant, kad Sutarties sudarymo momentu testatorius J.

T. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad „Fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį“.Byloje nustatyta, jog ginčo sutartis buvo sudaryta VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninėje, į kuriÄ J. T. paguldytas 2016-06-17. VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninės užpildytoje gydymo stacionare ligos istorijoje yra įraÅ¡as apie J.

T. 2016-06-17 atvykimo metu sveikatos bÅ«klę, nurodant, kad J. T. buvo hospitalizuotas dėl persirgto galvos smegenų infarkto padarinių, kurį lydi lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija, miÅ¡ri kraujagyslinė demencija ir kitos somatinės ligos (T.I, b.l.16,17). Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriÄ atliko VÅ¡Ä® Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba (el. bylos priedo b.l.73-77). Akte 2017 m. rugpjūčio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini)2017 nurodyta, kad J. T. sirgo lėtiniu, progresuojančiu psichikos sutrikimu – miÅ¡ria kraujagysline demencija, todėl 2016 m. rugpjūčio 24 dienÄ , kai buvo sudaryta ginčo Sutartis, negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Išsiskyrus įrodinėjamos aplinkybėms dėl suvoktos valios išreiškimo Sutarčiai sudaryti, teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas K. D.. Ekspertas nurodė, kad sergant demencija sveikatos būklė negerėja, teigiamų svyravimų nebūna. Taip pat ekspertas nurodė, kad J. T. buvo skirta tiapridalio po 200 mg. parai, t.y. dviguba dozė, todėl esant amžiaus kriterijui, blogai sveikatos būklei, jis negalėjo suprasti ginčo Sutarties nuostatų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto parodymai teismo posėdžio metu nebuvo vienareikšmiškai išreikšti, jis nurodė, kad J.

T. galėjo suprasti sandorio sudarymo faktÄ , t.y. kad butas perleidžiamas, bet „galbÅ«t negalėjo suvokti sandorio turinio“. Ekspertas parodė, kad asmuo prie tokios psichinės negalios gali bÅ«ti neadekvatus, o vaistai koreguoja asmens elgesį, tačiau patvirtino, jog tiapridalis neatima gebėjimo savarankiÅ¡kai mÄ styti, bet apsunkina pažinimo funkcijas. Vėliau ekspertas nurodė, jog dėl Sutarties sudėtingumo J. T. negalėjo objektyviai įvertinti ginčo sandorio turinio, bet faktÄ , kad perleido butÄ dukterėčiai, galėjo suprasti.IÅ¡ sveikatos istorijoje esančio įraÅ¡o matyti, jog gydytoja J.

K., 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikusi apžiÅ«rÄ , nustatė miÅ¡riÄ kraujagyslinę demencijÄ (ligos kodas F01.3.). Ekspertizės akte nurodyta, kad J. T. 14 dienų iki sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo ryÅ¡kių atminties sutrikimų, jis dezorientuotas laike ir erdvėję, iÅ¡reikÅ¡ti trumpalaikės ir ilgalaikės atminties, valingo dėmesio, savikritikos bei mÄ stymo sutrikimai. Teismas atkreipia dėmesį, jog fakto, kad J. T. nebegebėtų savarankiÅ¡kai mÄ styti, nėra fiksuota jokiame medicininiame dokumente.

Kaip minėta, teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino aplinkybę, kad nenustatytas prarastas gebėjimas mÄ styti.TLK-10-AM sisteminis ligų sÄ raÅ¡as nurodo, kad liga kodu F01.3. yra miÅ¡ri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, o apraÅ¡as nurodo, jog „demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai bÅ«na maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai prasideda vyresniame amžiuje“. Ä®raÅ¡o, kad kraujagyslinė demencija staiga iÅ¡ esmės pakenktų intelektui, nėra.

Teismas, įvertinęs ligos apraÅ¡o turinį, atsižvelgdamas į notarės D. B. paaiÅ¡kinimus apie J. T. gebėjimÄ suvokti Sutarties esmę tuo momentu, kai ji tvirtino sandorį, sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad J. T. buvo tokios bÅ«senos, kad Sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės dėl sudaromo sandorio esmės (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog iki ginčo Sutarties sudarymo nei viename medicininiame dokumente nėra nurodyta, kad J.

T. psichinė sveikata ėmė keisti iÅ¡ esmės, t.y. liga iÅ¡ lėtinės perėjo į Å«miÄ formÄ . Sutartis buvo patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 24 d., o J. T. diagnozė nuo paskutinės fiksuotos psichiatro apžiÅ«ros, t.y. 2016 m. rugpjūčio 10 d., iki tol nepasikeitė. Gydytojos J. K. 2016-08-10 įraÅ¡as sveikatos istorijoje nurodo, kad blogėja kritika, atmintis, orientacija (sveikatos istorijos 15 lapas). IeÅ¡kovas patvirtino, jog jo apsilankymo metu, nepaisant blogėjančios atminties, J. T. jį atpažindavo, gebėdavo bendrauti, nors atmintis dėl praeities įvykių buvo sutrikusi.

Atsakovė D. J. taip pat nurodė, kad J. T. jÄ pažindavo, bendraudavo, suvokė jį supančiÄ aplinkÄ . Notarė D. B. patvirtino, kad esamai situacijai J. T. buvo adekvatus, todėl gebėjimÄ pasirÅ«pinti turtu įvertino kritiÅ¡kai, todėl 2016-08-24 pasirašė įgaliojimÄ dėl jo atstovavimo, pasitikėdamas atsakove D. J. (T.I, b.l. 61-64). Gydytoja I. Å ., 2016-08-22 atlikusi J. T. apžiÅ«rÄ , t.y. likus 2 dienoms iki sandorio, nurodė, kad jis yra sÄ moningas, dalinai dezorientuotas. 2016-08-26 įraÅ¡as taip pat patvirtina, jog J.

T. būklė yra be pablogėjimo (sveikatos istorijos 13 lapas), vėlesnis įrašai patvirtina, kad psichinės sveikatos būklė tolygiai blogėja.CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; kt.).Pažymėtina, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas ir riboto asmens veiksnumo statuso įstatyminis įtvirtinimas, parodo teisinės valstybės siekį garantuoti esminę žmogaus teisę bÅ«ti pripažintam teisinių santykių subjektu.

Pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį, neįgalieji visais atvejais turi bÅ«ti laikomi teisės subjektais, jie turi teisinį veiksnumÄ lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, ir valstybė imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas KonvencijÄ , nurodė, jog valstybė turi sudaryti ne tik sÄ lygas psichikos ligoniams ugdyti, padėti jiems įgyti darbo įgÅ«džių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti (Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis), bet ir sÄ lygas tokiems asmenims įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012).

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje Å¡alims bÅ«tina įrodyti, kad J. T. teisėtas interesas disponuoti turtu, nepaisant jo psichinės ligos, atitiko valiÄ dėl buto perleidimo. Todėl teismas, įvertindamas tai, kad J. T., jam esant VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninėje, atsakovei pasisakė, jog yra sudaręs notarinį testamentÄ , kuriuo po savo mirties palieka jam priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kitam žmogui – R. J., sprendžia, kad tai parodo jo rÅ«pestį dėl Å¡io veiksmo teisingumo ir pasikeitusios valios.

Valios pasikeitimÄ galėjo paveikti atsakovės rÅ«pestis jo sveikata. 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje J. T. susirgus plaučių uždegimu, atsakovė su juo 2016 m. gegužės 27 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® M. M. ligoninę, kur jis buvo gydytas iki 2016 m. birželio 6 d., vėliau jos rÅ«pesčiu UAB „GK Klinika“ iÅ¡davė siuntimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® „Vilkpėdės ligoninė“, kur J. T. buvo prižiÅ«rimas ir slaugomas iki pat jo mirties. Taigi sistemingi kontaktai tarp atsakovės ir J.

T. įrodo, kad tai galėjo suformuoti suvoktÄ norÄ perleisti butÄ atsakovei ir laisvanoriÅ¡kÄ valios pasikeitimÄ . Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, tiek notarė patvirtino, kad J. T. nebuvo sutrikęs gebėjimas atpažinti žmones, jis su jais galėjo bendrauti, nors buvo dalinai dezorientuotas. Kaip nurodė notarė D. B., J. T. pasiÅ«lius sudaryti ginčo Sutartį, jis sutiko ir paprašė atvežti notarÄ . 2016 m. rugpjūčio 24 d. į ligoninę atvykus notarei D. B. ir jai įsitikinus J. T. sÄ moningumu ir gebėjimu suvokti savo veiksmų prasmę, buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 24 d. buto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartis, kuri, teismo vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kė suvoktÄ valiÄ dėl siekio perleisti butÄ bÅ«tent atsakovei D.

J., todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų Å¡alių buvo pripažinta aplinkybė, jog J. T. nereikėjo materialinės pagalbos, teismas nevertina į bylÄ pateiktų dokumentų dėl jo turtinės padėties. Taip pat sutinka su notarės D. B. argumentu, jog Sutarties 5.3 punkte numatyta galimybė pasitelkti į pagalbÄ trečiuosius asmenis vykdant Å¡iÄ sutartį buvo panaudota. Sutarties vykdymÄ parodo atsakovės rÅ«pestis J.

T. sveikata, pasitelkiant vyro giminaitę sudarant sutartį VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“. Teismas nepasisako dėl ieškovo atstovo argumentų dėl notarės veiksmų vertinimo, nes tai nėra šios bylos ginčo objektu ir ji nėra patraukta atsakove pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidųPagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, todėl atsakovų naudai iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas J. J. sumokėjo 1634,90 eurų už teisinę pagalbÄ bei 600 eurų už ekspertizę. Atstovavimo teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius.

Teismo vertinimu, atsakovo J. J. bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijoje numatytus maksimalius dydžius (parengtas atsiliepimas, suformuoti klausimai ekspertui, vyko trys posėdžiai, kuriuose atstovavo advokatas), todėl atsakovo naudai iÅ¡ viso priteisiama 2 234,90 eurų iÅ¡ ieÅ¡kovo R. J. (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.   Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųCPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu“. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. 1962-06-05, priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus, jos naikintinos.

Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 234,90 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                              Rūta Petkuvienė