2017-09-21 Nr. AB-17105-3-61-3-02770-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-811-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02770-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 15 d. asmens (J. M.) buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktą (toliau – ir Aktas); 2) Trakų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. raštą Nr. AP3-2733 „Dėl E. M. kreipimosi“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos E. M. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir pareiškėjos sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį, grąžinti pareiškėjai E. M. bei išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytu būdų.

Teismas nustatė, jog skundžiamas Aktas surašytas, vykdant Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą nagrinėjant civilinę bylą dėl globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo J. M., kurioje pareiškėja yra pareiškusi prašymą nustatyti J. M. globą ir ją paskirti globėja.

Įvertinęs skundžiamo Akto turinį, teismas pažymėjo, kad jame nurodyti duomenys apie asmenį: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta; apie vaikus ir kitus artimuosius; apie būstą ir kitą turtą; pateiktas būsto įvertinimas; pateikta asmens socialinė charakteristika; nurodyta, kokia parama suteikta; nurodytas apsilankymo pas asmenį tikslas; pateiktos tikrintojo išvados ir pasiūlymas – „nustatyti globą J. M., jo globėju ir turto administratoriumi paskirti J. M. sūnų D. M.“.

Teismas nustatė, jog ginčijamu Aktu buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės ir faktai, pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pasiūlymas, tačiau juo nebuvo pareiškėjai sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame Akte nėra. Sprendė, jog pareiškėja skundu teismui iš esmės siekia tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo, ir tuo pačiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pasiūlymo – „J. M. globėju ir turto administratoriumi skirti J. M. sūnų D. M.“ – pakeitimo, o ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 15 d. Aktą yra nenagrinėtinas teismų, kadangi šis sprendimas nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis) ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. Rašte, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į jos pareiškimą dėl nesutikimo su Akte nustatytomis aplinkybėmis, nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šį sprendimą vertinti kitaip.

III. Pareiškėja E. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą nagrinėti iš esmės – panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 15 d. J. M. buities tyrimo ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktą. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. raštą Nr. AP3-2733 „Dėl E. M. kreipimosi“.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas dėl Akto panaikinimo negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines normas ir teismų praktiką, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl minėto Konstitucijos straipsnio taikymo. Taip pat atsižvelgia į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja skundą padavė gindama kieno nors kito, o ne savo, teises ar teisėtus interesus.

Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėja neturi teisės į teisminę gynybą materialiniu teisiniu atžvilgiu, teismas turėjo pagrindą pareiškėjos skundą (prašymą) atmesti. Todėl, jos manymu, šioje byloje teismas nustatęs, kad atsakovas pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidė, skundo nepriimti negalėjo, teismas skundą turėjo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas skundo, pažeidė procesines teisės normas, todėl ši sprendimo dalis turėtų būti panaikinama ir dėl šio reikalavimo priimamas naujas sprendimas.

Pažymi, kad teismo motyvas, jog ginčijamu Aktu buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės ir faktai, bet pareiškėjai juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, taip pat neatitinka tikrovės.

Pareiškėja nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Akte visiškai neobjektyviai aprašytos jos buities sąlygos ir Akto pagrindu teismui nebuvo teikta jos, kaip globėjos kandidatūra. Teigia, jog ginčijamas Aktas, kaip tik sukūrė prielaidą J. M. globėju paskirti D. M., o ne pareiškėją.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos, kurioje viešojo administravimo subjektams įtvirtina pareiga priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 15 d. asmens (J. M.) buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. raštą Nr. AP3-2733 „Dėl E. M. kreipimosi“.

Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad skundžiamame Akte visiškai neobjektyviai aprašytos jos buities sąlygos ir Akto pagrindu teismui nebuvo teikta jos, kaip globėjos kandidatūra, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su ta aplinkybe, kad ginčijamame Akte J. M. globėju ir turto administratoriumi, įvertinus J. M., gyvenančio pas sūnų D. M., buities ir gyvenimo sąlygas, buvo pasiūlytas J. M. sūnus D. M., o ne pareiškėja. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamu Aktu pareiškėjos buities sąlygos iš viso nebuvo tirtos, nebuvo jame aprašytos ir nebuvo dėl jų pateiktos jokios išvados.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Aktas surašytas, vykdant Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą nagrinėjant civilinę bylą dėl globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo J. M., kurioje pareiškėja yra pareiškusi prašymą nustatyti J. M. globą ir ją paskirti globėja. Taigi nagrinėjamu atveju, nors skundžiamą Aktą surašė viešojo administravimo subjektas, jis tokius veiksmus atlikdamas veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, be to, šis aktas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tik tarpinis dokumentas, kurio pagrįstumą pareiškėja gali ginčyti, nagrinėjant bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Raštą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas sprendė tik pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nenagrinėdamas skundo iš esmės, todėl teismas nevertino skundžiamo Akto ir Rašto atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, ir nesprendė dėl pareiškėjos skunde pateiktų reikalavimų tenkinimo ar atmetimo. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su nurodytomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė