db8956e1-755d-46bf-b6d4-e2c6dadf2493 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-768/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46687-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei., dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei, nuteistojo V.

R. gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine  žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Å¡iai dienai neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė su 36 MGL (1 800 Eur) (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. R. sulaikymo dienos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., 00.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sutuoktinę L. R., t. y. vienÄ kartÄ spyrė L. R. į pilvÄ , tris kartus deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę ir ausį bei rankomis smaugė nukentėjusiÄ jÄ , taip padarydamas sutuoktinei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje Å¡launyje, kairės ausies bÅ«gnelio trauminį plyÅ¡imÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde neigiama apelianto kaltė, nurodant, kad L. R. jis nemušė, nepadarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus. Nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis nuosekliai bei iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio situacijÄ , t. y. kad bÅ«tent L. R. naktį jį pažadino ir priekaiÅ¡tavo dėl paslėpto alaus, negavus jÄ tenkinančio atsakymo, pradėjo draskyti jį nagais.

Sutuoktinės įdrėskimus matė atvykęs policijos pareigÅ«nas J. P., kuris patvirtino teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog apelianto kÅ«nas buvo apdraskytas, smurto žymių ant nukentėjusiosios kÅ«no neprisiminė. Å iam pareigÅ«nui apeliantas nurodė, kad L. R. meluoja apie neva prieÅ¡ jÄ jo pavartotÄ smurtÄ . Liudytoja, apelianto motina R. S., taip pat matė, jog L. R. bÅ«dama neblaivi griuvinėjo, rėkė, nustÅ«mė indus nuo stalo, grasino susidoroti su apeliantu. 2.2. Teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, kurie, jo įsitikinimu, yra neteisingi bei nenuoseklÅ«s, kai tuo tarpu turėjo remtis teisingais jo ir jo motinos parodymais. 2.3.

Tvirtinama, jog apeliantui nėra žinomos nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybės, t. y. ar bÅ«dama neblaivi ji pati susižalojo ar jÄ kas sužalojo. Nurodoma, kad pareigÅ«nės užfiksuoti sužalojimai (kraujosruva ties deÅ¡ine akimi) apskritai skiriasi nuo specialisto iÅ¡vadoje nustatytų sužalojimų.

3. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir vertinimas 4. Apeliacinis skundas atmetamas. 4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis iÅ¡ esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes, kaip galima suprasti, nuteistojo nuomone, buvo vertinami iÅ¡imtinai nukentėjusiosios L. R. neteisingi ir prieÅ¡taringi parodymai, o teisingi jo ir jo motinos R. S. parodymai, nepagrįstai atmesti, neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , teigdamas, kad ji meluoja, nes nori jo atsikratyti, o susižalojo ji pati arba kas nors kitas jÄ sužalojo. Vis tik apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie nuteistojo teiginiai nėra pagrįsti, todėl atmestini. 4.2.

Apylinkės teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡nagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdyje buvo apklaustas pats nuteistasis, nukentėjusioji L. R., liudytoja nuteistojo motina R. S., policijos pareigÅ«nas J. P., iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai bylos dokumentai: 2018 m. rugsėjo 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie galimai padaryti suduodant ranka, įspiriant ar panaÅ¡iai, mažiausiai 6 trauminių poveikių pasekoje, taip pat nukentėjusiosios protokolas – pareiÅ¡kimas dėl nuteistojo pavartoto prieÅ¡ jÄ smurto, Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučių įraÅ¡ai, tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti smurto požymiai bei nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas ir kiti bylos duomenys.

Taigi, visų Å¡ių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡dėstė įrodymus ir savo iÅ¡vadas pagrindžiančius motyvus, taip pat pateikė aiÅ¡kius argumentus, kuriais vadovaudamasis atmetė tiek nuteistojo pateikiamas įvykio versijas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba jÄ kas sužalojo vėliau įvykio vakarÄ , tiek nesirėmė nuteistojo motinos parodymais, kuri matė, kaip nukentėjusioji griuvinėjo. Vien tai, kad skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas priėmė nuteistojo lÅ«kesčius netenkinusį sprendimÄ , nereiÅ¡kia, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko jį privalu naikinti.

Å iuo atveju nenustatyta jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . 4.3. Nuteistasis skunde pateikia savo įvykių versijÄ , nurodydamas, jog nukentėjusiosios nemušė, jokių kÅ«no sužalojimų jai nepadarė. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris nuteistojo nurodytas įvykių versijas pagrįstai atmetė, kadangi jos aiÅ¡kiai savo esme prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms.

VisiÅ¡kai sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusiosios negalėjo sužaloti niekas kitas kaip tik nuteistasis, kadangi kategoriÅ¡kai nustatyta, jog nukentėjusioji buvo sužalota dar prieÅ¡ iÅ¡vežant jÄ iÅ¡ namų į skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Kita vertus, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, jo motina, ar nukentėjusioji neparodė, kad pastaroji buvo sužalota dar prieÅ¡ jiems grįžtant iÅ¡ svečių, t. y. svečiuose ar dar anksčiau.

Dar daugiau, specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlę sužalojimai padaryti bÅ«tent nusikalstamos veikos metu, tad apygardos teismui abejonių, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitu metu ar kitų asmenų nekyla, nepaisant to, jog nuteistasis taip pat kėlė versijÄ , jog nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati griÅ«dama, tačiau Å¡i versija taip pat atmestina kaip visiÅ¡kai nepagrįsta, nes kaip jau minėta, jos sužalojimų lokalizacija bei pobÅ«dis tam prieÅ¡tarauja.

Apygardos teismo įsitikinimu, nuteistojo keliamos versijos yra visiškai neįtikimos ir vertinamos kaip siekis išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jo parodymai atmesti visiškai pagrįstai. 4.4. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada nesiremti nuteistojo motinos parodymais, kadangi iš tiesų, ji ne tik gali būti suinteresuota bylos baigtimi, tačiau ir akivaizdu, jog paties įvykio tiesiogiai nematė, todėl reikšmingų įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo.

Antra, vien tai, kad ji pro langÄ matė griuvinėjančiÄ neblaiviÄ nukentėjusiÄ jÄ savaime nereiÅ¡kia, jog specialisto iÅ¡vada nustatytus sužalojimus nukentėjusiojo pasidarė pati sau, tuo labiau, jog specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad tokia tikimybė nėra įmanoma. 4.5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, todėl vien tai, jog dėl neblaivumo ji negalėjo konkrečiai nurodyti konflikto iniciatoriaus ar jai suduotų smÅ«gių eiliÅ¡kumo, nereiÅ¡kia, jog jos parodymai laikytini nepatikimais ar nenuosekliais.

Å iuo atveju nežymius parodymų netikslumus galima paaiÅ¡kinti buvusiu neblaivumu ir iÅ¡tiktos stresinės bÅ«senos dėl patirto smurto. Kita vertus, byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji tolimesnių apklausų metu ar duodama parodymus teisme, bÅ«tų plėtusi savo parodymus, nurodant vis daugiau kokių tai kitokių aplinkybių, kurios stiprintų bÅ«tent jos pozicijos realumÄ dar labiau nei prieÅ¡ tai bei bÅ«tų traktuojamos nuteistojo nenaudai. Atvirkščiai, tokias įvykio aplinkybes, kurias ji nurodė savo pareiÅ¡kime – protokole, ji nurodė ir atvykusiems pareigÅ«nams, tos pačios pozicijos laikėsi ir teisme, kas atitinka ir specialisto iÅ¡vadÄ .

Galiausiai, nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir nurodo, kad nukentėjusiosios parodymais buvo remtasi nepagrįstai, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė jokiais skundo argumentais, apart tai, jog ji nori juo atsikratyti, išsamiau nenurodydamas jokių, tokio neva jos išreikšto noro, motyvų. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laikyti nukentėjusiosios parodymus nepatikimais ir melagingais nėra jokio objektyvaus pagrindo, net ir todėl, kad šiuo metu vyksta nuteistojo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas. 4.6.

Nuteistasis tvirtina, kad į įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas J. P. matė nagų įdrėskimus ant jo kÅ«no, tačiau ant nukentėjusiosios kÅ«no jokių smurto žymių nematė, tačiau Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fakto. Kita vertus, iÅ¡ pareigÅ«no parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisme, matyti, jog pareigÅ«nas ne tai, kad nurodė, jog ant nukentėjusiosios smurto požymių nebuvo, bet paaiÅ¡kino, kad nepamena ar ant nukentėjusiosios kÅ«no buvo smurto žymių.

Tai, jog pareigÅ«nas neprisiminė, ar ant nukentėjusiosios buvo iÅ¡oriniai sužalojimai, nereiÅ¡kia, jog jų apskritai nebuvo. Be to, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis savo iniciatyva Å¡iam pareigÅ«nui rodė nuo įdrėskimų padarytus sužalojimus, kai tuo tarpu, nukentėjusioji to nedarė. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai užfiksuoti kitos pareigÅ«nės – M. T., kuri tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo aiÅ¡kiai pažymėjo ne tik matomas nukentėjusiosios sužalojimo vietas, tačiau ir jaučiamÄ skausmÄ .

Taigi, daryti iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu nukentėjusioji nebuvo sužalota, nėra jokio pagrindo. 4.7. Nuteistojo nuomone, pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų sužalojimų skaičius ir pobÅ«dis suponuoja iÅ¡vadÄ dėl jo nekaltumo. Tačiau apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog policijos pareigÅ«nė nėra teismo medicinos specialistė, todėl dėl įvykio metu patirto smurto apžiÅ«rėdama nukentėjusiÄ jÄ , negalėjo fiksuoti visų nukentėjusiajai specialisto iÅ¡vada nustatytų sužalojimų dėl kitokio savo darbo pobÅ«džio bei specifikos.

Kita vertus, tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuoti sužalojimai, iÅ¡ esmės apima ir tuos sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialisto iÅ¡vada. 4.8. Apygardos teismo nuomone nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo kaltė grindžiama iÅ¡imtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais, kadangi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nuteistojo kaltė grindžiama nurodytų ir įvertintų duomenų visuma, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , pakankamÄ nuteistojo kaltei nustatyti ir paneigti visas jo nurodytas gynybines versijas. Akivaizdu, jog nuteistojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyvieji požymiai, t. y., fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimas, padariniai – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje Å¡launyje, kairės ausies bÅ«gnelio trauminiu plyÅ¡imu, priežastinis ryÅ¡ys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių; subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis agresyviais, puolamaisiais smurtiniais veiksmais suvokė, jog elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad savo smurtiniais veiksmais gali sukelti fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ , ir to siekė, todėl jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįstai. 4.9.

Atsižvelgus į tai, kad aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė