2024-04-15 Nr. AB-5998-3-66-3-00028-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-22-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00028-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.2; 43.5.1.3; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl atsakovo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. Sp-100 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas, 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvis E. V. (toliau – ir pareiškėjas), 2024 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija, atsakovas) 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. Sp-100 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) dalį – 21 punkto paskutinįjį sakinį „Jeigu kandidatas nesilaiko reikalavimo savo pasisakymuose neskleisti nuostatų, kurių skleidimas prieštarauja Konstitucijai ar kitiems įstatymams, specialios laidos vedėjas gali nutraukti kandidato pasisakymą“ ir įpareigoti atsakovą svarstyti iš naujo žodinį pareiškėjo atstovo prašymą, pareikštą 2024 m. balandžio 9 d. VRK posėdyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas.

Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Sprendimo turinį, pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje yra išskirtos dvi administracinių aktų kategorijos. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių aktų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu (2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus VAĮ redakcijai, patvirtintai 2020 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. XIII-2987, sąvoka „individualus administracinis aktas“ pakeista sąvoka „administracinis sprendimas“), būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Pabrėžtina, jog sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑259/2011).

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai:

1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012);

2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007);

3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003);

4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011);

5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018);

6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010);

7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).

Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

Sprendimą priėmė Komisija, t. y. subjektas, kuris yra kompetentingas priimti norminius aktus, o šio ginčijamo akto forma ir privalomas pobūdis taip pat atitinka norminiams administraciniams aktams taikomus kriterijus. Taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis ir jomis nustatoma 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijai skirtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) laidų (toliau – specialios laidos) rengimo tvarka, trukmė ir laikas, taip pat kandidatų dalyvavimo LRT specialiose laidose sąlygos ir tvarka, taigi Taisyklės reguliuoja santykius, susijusius su Respublikos Prezidento rinkimų agitacinių laidų rengimu, dalyvavimu jose ir yra skirtos Lietuvos nacionaliniam transliuotojui bei Respublikos Prezidento rinkimų kandidatams, jomis nustatytos paminėtų subjektų elgesio taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų požymių pakanka, jog Taisyklės būtų laikomas norminiu administraciniu aktu, nes nurodyti akto požymiai laikytini esminiais norminio administracinio akto požymiais.

Aptariamų požymių visumos kontekste tai, kad akto galiojimas laike yra apibrėžtas (apribotas), nepaneigia jo norminio pobūdžio (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarosios pozicijos laikėsi ir vertindamas kitus administracinius aktus, sprendžiant dėl jų priskyrimo norminiams administraciniams aktams; žr., pvz., 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018).

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus pirmajame skirsnyje (pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą) nustatyta tvarka. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.

Pareiškėjas, 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvis E. V., nėra tarp Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodytų subjektų, kurių sąrašas yra baigtinis, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Taisyklių dalį yra nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl jį atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Taisyklių dalies panaikinimo, taip pat atsisakoma priimti ir skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo svarstyti žodinį pareiškėjo atstovo prašymą, pareikštą 2024 m. balandžio 9 d. VRK posėdyje, kuris laikytinas išvestiniu reikalavimu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl atsakovo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. Sp-100 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys