db87ee7d-cc51-4796-b28e-c2c2e9715902 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr. I-1504-561/2013Proceso Nr. 3-61-3-03060-2012-7                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Aruno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Liudos Arlauskienes ir Mildos Vainienes, dalyvaujant pareiškejo atstovui Algimantui Medeliui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo I.

S. skunda atsakovems Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, del neišmoketos valstybines pensijos dalies priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos).Teismas, išnagrinejes byla,n u s t a t e: Pareiškejas I. S. (toliau – ir pareiškejas) kreipesi i teisma su skundu, prašydamas:

1) sustabdyti administracine byla ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo 15 straipsnio pakeitimo istatymo 1 str. 2 d. 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambuleje itvirtintam teisines valstybes principui, konstituciniams asmenu lygiateisiškumo, teisetu lukesciu, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir VRM) 2012-11-09 sprendima Nr. 1D-7470(11) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2012-04-11 sprendima Nr. 1D-2555(11);

3) ipareigoti VRM ateityje moketi I. S. nustatyto 1873 Lt dydžio pareigunu ir kariu pensija;

4) priteisti iš atsakoves VRM neišmoketa valstybines pensijos dali nuo 2010 metu sausio menesio iki teismo sprendimo isigaliojimo datos;

5) priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos VRM, 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo;

6) priteisti I. S. iš VRM bylinejimosi išlaidas. Paaiškino, kad jam buvo paskirta 1873 Lt pensija. Nuo 2010-01-01 buvo mokama sumažinta 1307,81 Lt pensija. Mano, kad Laikinojo istatymo taikymas yra aiškiai neproporcingas ir neprotingas. Mano, kad atsakovai nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu principu, Europos socialines chartijos 12 straipsniu reikalavimu bei Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos nuostatu. Tvirtino, kad, mokedama sumažinta pareigunu ir kariu pensija, VRM pažeidžia nuosavybes nelieciamumo principa, o atsakoves priimti sprendimai yra biurokratiški bei nepagristi teises aktu nuostatomis.Valstybei nustacius nurodyta teisini reguliavima, pareiškejas negavo dalies teisetai igytos valstybines pareigunu ir kariu pensijos, t. y. negavo pajamu, kurias butu gaves, jei neteisetas valstybes teisinis reguliavimas nebutu buves nustatytas.

Šios faktines aplinkybes sudaro pagrinda Lietuvos valstybes civilinei atsakomybei kilti. Teismo posedžio metu pareiškejo atstovas palaike skundo argumentus ir praše pareiškejo skunda tenkinti pilnai.Atsakovas ir Lietuvos valstybes atstovas – VRM atsiliepime i pareiškejo skunda praše skunda atmesti kaip nepagrista.Paaiškino, kad VRM neturejo teisinio pagrindo tenkinti pareiškejo prašymu išmoketi pareigunu ir kariu valstybines pensijos nepriemoka, kadangi Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (toliau – ir Laikinasis istatymas) nuostatos, kuriu pagrindu buvo perskaiciuota pareiškejo valstybine pensija, galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujanciomis Konstitucijai.

Pareiškejas neirode, kad institucija ar jos darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti, t. y. nepagrinde civilines atsakomybes salygu buvimo. Pareigunu ir kariu valstybine pensija pareiškejui buvo perskaiciuota ir išmoketa vadovaujantis Laikinojo istatymo nustatyta tvarka, todel VRM veiksmai yra teiseti ir pagristi istatymu. Pažymejo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime prieštaraujanciomis Konstitucijai pripažino Laikinojo istatymo 5 str. 1 dali, kuri neteko galios nuo 2012-09-01, ir Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dali, kuri nuo 2012-09-01 pakeista.

Kitas pareiškejo pensijos dydžio ribojimo istatyminis pagrindas – Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalis, pripažinta neprieštaraujancia Konstitucijai. Mano, kad VRM, perskaiciuodama ir mokedama pareiškejui atitinkamai sumažinta valstybine pensija, nepažeide jo teisiu ir teisetu interesu.Treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnyba prie VRM (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime i pareiškejo skunda su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.Paaiškino, kad 1998-09-08 pareiškejui buvo paskirta 2286,44 Lt (atsižvelgiant i pensijos indeksavima) pareigunu ir kariu valstybine pensija už tarnyba nuo 1998-07-01 iki neterminuotai.

Tarnyba nurode, kad vadovavosi galiojanciomis teises aktu nuostatomis ir pareiškejui mokejo tokio dydžio pensija, kuri atitiko teises aktu nuostatas. Pažymejo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) kiekviena menesi pateikiamus pensiju gaveju, gaunanciu papildomas išmokas kitose institucijose, sarašus pareiškejo paskirtos valstybinio socialinio draudimo senatves pensijos dydis yra 1442,99 Lt, todel paskirtos ir pagal Lietuvos Respublikos valstybiniu pensiju istatymo (toliau – ir VPI) 3 str. 3 dali apribotos pensijos dydis 2010 m. sausio – kovo menesiais paskaiciuotas 2784,60-1442,99=1341,61 Lt.

Nurode, kad 2010-01-01 isigaliojus Laikinojo istatymo nuostatoms, kurios nustato valstybiniu, taip pat ir pareigunu ir kariu, pensiju perskaiciavima ir mokejima, pareiškejo paskirtos pensijos perskaiciavimo koeficientas 2010 m. sausio – kovo menesiais buvo 0,8229 (K=0,8229). Pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali, pritaikius mineta koeficienta, pareiškejo pensijos dydis perskaiciuotas: 1341,61 Lt * 0,8229=1104,01 Lt. Pažymejo, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju (tarp ju pareigunu ir kariu) perskaiciavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinejamoje byloje keliamas gincas del pareiškejui paskirtos pareigunu ir kariu valstybines pensijos dydžio ribojimo 2010 – 2012 metais. Remiantis byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad VRM 1998-09-08 sprendimu Nr. 14739 (b. l.

36) pareiškejui nuo 1998-07-01 buvo paskirta 2286,44 Lt (suma nurodyta, atsižvelgiant i pensijos indeksavima) dydžio pareigunu ir kariu valstybine pensija. Pareiškejas su 2010-08-27 prašymu kreipesi i VRM ir reikalavo nedelsiant paaiškinti, kodel paskirta pensija yra sumažinta (b. l. 38). Tarnyba 2010-09-08 raštu Nr. 11D(P)-3389 nurode, kad pareiškejui paskirta valstybine pensija perskaiciuojama, remiantis Laikinojo istatymo nuostatomis, todel nera teisinio pagrindo pareiškejui moketi neapribota pareigunu ir kariu valstybine pensija (b. l. 39–40). 2012-03-16 pareiškejas su skundu kreipesi i VRM prašydamas išmoketi susidariusia pareigunu valstybines pensijos nepriemoka ir ateityje užtikrinti visos jam už tarnyba paskirtos valstybines pensijos mokejima (b. l. 41).

VRM 2012-04-11 sprendime Nr. 1D-2555(11) „Del pareigunu ir kariu valstybines pensijos“ paaiškino pareiškejui pareigunu ir kariu valstybines pensijos skaiciavimo tvarka ir pažymejo, kad neturi teisinio pagrindo jam moketi nustatyto dydžio pareigunu ir kariu valstybine pensija ir išmoketi nepriemoka (b. l. 42–43). 2012-10-30 pareiškejas pakartotinai kreipesi i VRM su skundu „Del pareigunu ir kariu pensijos dalies gražinimo“ (b. l. 44), prašydamas išmoketi susidariusia pareigunu valstybines pensijos nepriemoka.VRM 2012-11-09 sprendimu Nr. 1D-7470(11) informavo pareiškeja, kad analogiška pareiškejo skunda išnagrinejo ir 2012-04-11 sprendimu Nr. 1D-2555(11) pateike išsamia informacija apie paskirtos pensijos dydi ir šio dydžio perskaiciavimo teisinius pagrindus, todel pakartotinai pareiškejo analogiško skundo nenagrines (b. l. 45).

Nesutikdamas su VRM 2012-04-11 sprendimu Nr. 1D-2555-(11) bei 2012-11-09 sprendimu Nr. 1D-7470(11), pareiškejas padave skunda teismui, prašydamas minetus sprendimus panaikinti, atnaujinti skundo padavimo termina, priteisti neišmoketos valstybines pensijos dali, ipareigoti moketi visa valstybine pensija, priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos VRM, 5000 Lt neturtine žala (b. l. 1–13).Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-12-07 nutartimi tenkino pareiškejo prašyma del skundo padavimo termino atnaujinimo ir atnaujino skundo padavimo termina del 2012-04-11 VRM sprendimo Nr. 1D-2555-(11) (b. l. 22–23). 1994-12-13 priimto Pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju istatymo 12 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigunams ir kariams bei ju šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalu ministerija.

Seimas 2009-12-09 prieme Laikinaji istatyma, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybes biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todel buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybines bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo istatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio istatymo nuostatu galiojimas. Laikinojo istatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaiciuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinems išmokoms, iš ju ir valstybinems pensijoms, Laikinojo istatymo galiojimo terminas pratestas dar vieneriems biudžetiniams metams – iki 2012-12-31.

Šio istatymo 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju istatyma. Pagal istatymo nuostatas pareigunu valstybines pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje iki 2010-01-01 buvo nustatyta, kad valstybines pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam paciam asmeniui paskirtu valstybiniu pensiju ir valstybiniu socialinio draudimo pensiju bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvircio prieš ta menesi, už kuri mokama valstybine pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes paskelbto šalies ukio vidutinio menesinio darbo užmokescio 1,5 dydžio.

Nuo 2010-01-01 koeficientas sumažintas iki 1,3. 2009-12-08 istatymu Nr. XI-531 buvo nustatyta, kad pareigunu ir kariu valstybines pensijos dydis vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvircio prieš ta menesi, už kuri mokama valstybine pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ukio vidutinio menesinio darbo užmokescio 1,3 dydžio, nuo 2012-09-01 koeficientas padidintas iki 1,5 dydžio (2012-06-30 istatymas Nr. XI-2196). Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybines pensijos (pareigunu ir kariu – kartu su mokamu valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio istatymo 1 str. 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybines socialinio draudimo našliu pensijos perskaiciuojamos taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal istatymo 1 priede nurodyta formule.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytu išmoku, apskaiciuojant nauja moketina kiekvienos išmokos dydi, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaiciuojamos, išmoku sumai taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 1 priede nurodyta formule.Nuo 2010-01-01 isigaliojusio Laikinojo istatymo 5 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio istatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaiciuotu valstybiniu pensiju, kuriu skyrimas ir (arba) mokejimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentu buvusiems sportininkams, dirbantiems kuno kulturos ir sporto srityje, kompensaciniu išmoku teatru ir koncertiniu istaigu darbuotojams bei šalpos kompensaciju gavejams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, arba gauna ligos (iskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystes, tevystes, motinystes (tevystes) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatyma, ligos del nelaimingo atsitikimo darbe arba profesines ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma (toliau šiame istatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaiciuota taikant koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 2 priede nurodyta formule, atsižvelgiant i ta menesi, už kuri mokama išmoka, gautu draudžiamuju pajamu dydi, jeigu išmoka mokama už praejusi menesi.

Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamaji menesi, atsižvelgiama i praejusio menesio draudžiamasias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustate, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu išmoku gavejai valstybiniu socialiniu pensiju draudimu draudžiami pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, ju draudimo valstybiniu socialiniu pensiju draudimu laikotarpiu mokama 50 procentu priklausancios išmokos.2010-02-11 istatymu, isigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo istatymo 5 str. 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, patikslinant, kad draudžiamuju pajamu nustatymo momenta, kai išmoka mokama už einamaji menesi, atsižvelgiama i praejusio menesio draudžiamasias pajamas, kai išmoka mokama už praejusi menesi, atsižvelgiama i užpraeito menesio draudžiamasias pajamas.

Nuo 2010-12-01 isigaliojusioje 2010-10-26 istatymu Nr. IX-1072 priimtoje redakcijoje nustatyta, kad valstybiniu pensiju, kuriu skyrimas ir (arba) mokejimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentu buvusiems sportininkams, dirbantiems kuno kulturos ir sporto srityje, kompensaciniu išmoku teatru ir koncertiniu istaigu darbuotojams bei šalpos kompensaciju gavejams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 str. 1 d. 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie ta menesi, i kuri atsižvelgiama apskaiciuojant moketina išmokos dali, turejo pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, arba gauna (gavo) ligos (iskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystes, tevystes, motinystes (tevystes) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatyma, ligos del nelaimingo atsitikimo darbe arba profesines ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaiciuota pagal šio istatymo 4 straipsni, – perskaiciuotos išmokos dalis, apskaiciuota taikant koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 2 priede nurodyta formule, atsižvelgiant i draudžiamuju pajamu dydi.

Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamaji menesi, atsižvelgiama i praejusio menesio draudžiamasias pajamas, kai išmoka mokama už praejusi menesi, atsižvelgiama i užpraeito menesio draudžiamasias pajamas. Laikinojo istatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analize rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamuju pajamu ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybines pensijos perskaiciuotos (sumažintos) pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali, o pagal šio istatymo 5 str. 1 dali jos dar karta perskaiciuotos (sumažintos), atsižvelgiant i ju gaunamas draudžiamasias pajamas.

Pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali, perskaiciuojant asmeniui paskirta valstybine pensija, taip pat keliu valstybiniu pensiju arba valstybiniu pensiju ir rentu, valstybiniu socialinio draudimo našliu pensiju bendra suma, ir tais atvejais, kai ši išmoka (išmoku suma) apribota Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant i minetu tam asmeniui paskirtu išmoku dydi, gauta išmoka (išmoku suma) pagal nustatyta formule gali buti mažinama nuo 5 iki 20 procentu (didejant išmoku sumai, jis dideja).Pareiškejas praše priteisti jam nuo 2010-01-01 iki sprendimo isiteisejimo dienos visa nesumoketa pensijos dali.

Nagrinejamu atveju, vadovaujantis Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalimi, pareiškejo pareigunu ir kariu valstybine pensija buvo apribota. Be to, remdamasis Laikinojo istatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas apskaiciavo pareiškejui paskirtos pensijos perskaiciavimo koeficienta 0,8229 (K = 0,8229), perskaiciavo pensijos dydi ir jam priklausancia valstybine pensija sumažino (b. l. 72–73). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintu valstybiniu pensiju mokejimas ju gavejams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darba bei versla“;

Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio istatymo 1 str. 1 d. 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybes žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, atitikti Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui, konstatavo, kad pagal Konstitucija, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucini teisines valstybes principa, susidarius ypatingai situacijai (inter alia del ekonomikos krizes), mažinant valstybines pensijas istatymu leidejui pareiga nustatyti susidariusiu praradimu kompensavimo asmenims, kuriems valstybine pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizma atsiranda tuomet, kai valstybine pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant i tai, kad asmeniui paskirta valstybine pensija, taip pat keliu valstybiniu pensiju arba valstybiniu pensiju ir rentu, valstybiniu socialinio draudimo našliu pensiju bendra suma pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali sumažinta ne daugiau nei 20 procentu, nera pagrindo konstatuoti, kad del šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybines pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nera pagrindo teigti, kad, Laikinajame istatyme nenustacius mechanizmo, pagal kuri butu kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems del gincijamoje šio istatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto valstybines pensijos, taip pat keliu valstybiniu pensiju arba valstybiniu pensiju ir rentu, valstybiniu socialinio draudimo našliu pensiju bendros sumos perskaiciavimo (sumažinimo) sumažejo iki tokio perskaiciavimo (sumažinimo) paskirtos valstybines pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniu, konstitucinio teisines valstybes principo kylanciu reikalavimu.

Pažymejo, kad, konstatavus, jog Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio istatymo 1 str. 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaiciuojamos Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybines pensijos.Konstitucinis Teismas pažymejo, kad pagal Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) nustatyta teisini reguliavima, valstybines pensijos turejo buti atitinkamai sumažintos, tiek asmenims, kuriems paskirta valstybine pensija bei šios pensijos ir kitu tam paciam asmeniui paskirtu pensiju bendra suma mineto dydžio neviršijo, todel pagal Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) nustatyta teisini reguliavima valstybines pensijos neturejo buti mažinamos.

Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje (2009-12-08 redakcija) nustatytas valstybiniu pensiju mažinimas del itin sunkios ekonomines, finansines padeties valstybeje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonomines, finansines padeties susidarymo valstybeje nustatytos valstybiniu pensiju dydžiu proporcijos. Tokiu teisiniu reguliavimu siekta ne pertvarkyti (reformuoti) pensinio aprupinimo sistema, o inter alia sumažinus pensijas riboti ekonomikos krizes nulemta valstybes biudžeto deficito didejima.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmes pripažino, kad pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju ribojimas, valstybeje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai, pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali yra galimas. Kitoks pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalimi ir Laikinojo istatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gaveju konstitucines teises. Pareiškejo užtarnautos valstybines pensijos sumažinimas, remiantis Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, reiškia teisini netikruma, pareiškejo teisetu lukesciu paneigima, idejus atitinkamas pastangas tureti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje itvirtinto nuosavybes nelieciamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principu pažeidima.

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esanciai medžiagai, teismas daro išvada, kad atsakovas neteisetai apribojo pareiškejui paskirtos valstybines pensijos dydi pagal Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies nuostatas vietoje 1,5 koeficiento taikydamas 1,3 koeficienta. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pensija pareiškejui pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali galejo buti perskaiciuojama, o pensijos ribojimas remiantis Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies nuostatomis laikytinas neteisetu.

Atsižvelgiant i tai, nera pagrindo ipareigoti VRM pareiškejui moketi visa paskirta pensija.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi istatymo galia ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms imonems, istaigoms bei organizacijoms, pareigunams ir pilieciams.

Visos valstybes institucijos bei ju pareigunai privalo panaikinti savo priimtus poistatyminius aktus ar ju nuostatas, kurie pagristi pripažintu nekonstituciniu teises aktu. Neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teises akta ar jo dali nekonstituciniu galia negali buti iveikta pakartotinai priemus toki pat teises akta ar jo dali.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas del ne visos pensijos mokejimo nera galutinis, t. y. gali buti apskustas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinejimo, jis negali buti laikomas ivykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 dalies prasme. Sprendimo ivykdymas (jei teises normos nenumato išimciu ar ypatingu situaciju) yra galimas tik tuomet, kai nustatytu faktu (šiuo atveju aplinkybiu, kad pareiškejas atitinka teises aktuose nustatytas salygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisine kvalifikacija yra baigta.

Teisine kvalifikacija baigiama ivykdžius visa numatyta sprendimo priemimo procedura, iskaitant ir istatymu nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinejima teisme, kai išnyksta galimybe sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektu teises ir pareigas koreguoti (adm. bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymetina, kad LVAT išplestine teiseju kolegija, atsižvelgdama i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucines doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neivykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali buti laikomas ivykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teise istatymu nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nera priemes galutinio sprendimo del teisiniu santykiu kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).Pareiškejas skunda teismui del neišmoketos pensijos dalies priteisimo padave 2012-12-03 (b. l. 1–23), t. y. nepraleides termino teisme ginti galimai pažeistas teises.

Sisteminis nurodytu teises nuostatu ir LVAT praktikos vertinimas, sudaro pagrinda pripažinti, kad iki skundo išnagrinejimo teisme atsakoves sprendimas perskaiciuoti pareiškejo valstybine pensija nera galutinis, todel laikomas neivykdytu, o pareiškejo teises prisiteisti nepagristai neišmoketos pensijos dali nepaneigia tai, kad valstybine pensija buvo perskaiciuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo isigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje esancia medžiaga, teismas daro išvada, kad atsakovas neteisetai sumažino pareiškejui paskirtos valstybines pensijos dydi pagal Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies nuostatas.Iš Sveikatos priežiuros tarnybos prie VRM 2013-02-27 pažymos Nr. 11PP(P)-1666 matyti, kad pareiškejui paskirta 2286,44 Lt valstybine pensija nesikeite viso ginco periodo metu.

Iš tos pacios pažymos matyti, kad taikant Laikinojo istatymo nuostatas, kuriu konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu ir taikant Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje numatyta 1,5 koeficienta, pareiškejui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 turejo buti išmoketa 44101,89 Lt suma, taciau išmoketa tik 34138,47 Lt, taigi, pareiškejui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 susidare 9963,42 Lt nepriemoka (b. l. 72–73). Teismo sprendimu išsprendžiamas gincas už laikotarpi iki 2012-09-01.

LVAT išplestine teiseju kolegija, nagrinedama administracine byla del teisejams neišmoketos valstybines pensijos dalies priteisimo, nurode, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo buvo neišmoketa ne del teisejams valstybine pensija mokancios institucijos – Nacionalines teismu administracijos – kaltes, nes ji teisetai taike iki 2010-11-16 galiojusias Teiseju valstybiniu pensiju istatymo normas, kurios veliau isigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujanciomis Konstitucijai, todel neišmoketa teiseju valstybines pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybes.

Teismas taip pat konstatavo, kad gincas yra kiles del pensijos dalies priteisimo, todel jam spresti turejo buti pritaikytos valstybiniu pensiju teisinius santykius, o ne civiline deliktine atsakomybe, reglamentuojancios teises normos (2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012). Teismo vertinimu, toks teismo aiškinimas suponuoja išvada, kad nagrinejamoje byloje pareiškejui pareigunu ir kariu valstybines pensijos dalis buvo neišmoketa ne del VRM kaltes, o del to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris veliau buvo pripažintas prieštaraujanciu Konstitucijai, todel neišmoketos pensijos dalis – 9963,42 Lt, pareiškejui priteistina ne iš VRM, o iš Lietuvos valstybes.

Vyriausybe 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustate, kad valstybei (Vyriausybei) bylose del pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju, neišmoketu pagal Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinaji istatyma, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigunu ir kariu valstybines pensijas. Atsižvelgiant i tai, neišmoketos pensijos dalis pareiškejui priteistina iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos VRM.Pareiškejas taip pat praše panaikinti VRM 2012-04-11 sprendima Nr. 1D-2555(11) bei 2012-11-09 sprendima Nr. 1D-7470(11).

VRM 2012-04-11 sprendime Nr. 1D-2555(11) yra pateikiama informacija apie pareiškejui mokamos pensijos dydi bei teises aktus, kuriais remiantis ši pensija buvo apskaiciuojama. Taip pat šiame sprendime išreikšta ir atsakoves valia atsisakyti moketi pareiškejui jo pageidaujamo dydžio pensija. LVAT 2013-03-12 nutartyje administracineje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, jog remiantis teises aktu ir ju padariniu konstitucingumo teisetumo prezumpcija, VRM, priimdama sprendima, iš esmes neturejo teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Taciau nurode, kad teisetumo principui prieštarautu tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priemimo teisinis pagrindas yra aukšciausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti istatymo nuostata, ir kuris yra gincijamas jam teisines pasekmes sukelusio asmens, nebutu pašalintas iš teises sistemos.Teismas, atsižvelgdamas i teises aktu nuostatas bei LVAT išaiškinimus, daro išvada, kad yra pagrindas panaikinti tik ta VRM 2012-04-11 sprendimo Nr. 1D-2555(11) dali, kuria atsisakyta pareiškejo pensijos apskaiciavimui netaikyti Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies nuostatu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo 14 str. 3 d. 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinejamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priemes sprendima tuo paciu klausimu ir asmuo nepateikia nauju faktiniu duomenu, leidžianciu gincyti sprendima, taip pat jeigu yra suejes pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Ivertines rašytine bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad 2012-10-30 pareiškejo skunde „Del pareigunu ir kariu pensijos dalies gražinimo“ (b. l.

44) iš esmes buvo keliami tie patys klausimai ir prašymai, kurie 2012-04-11 VRM sprendimu Nr. 1D-2555(11) jau buvo išnagrineti bei pateikta informacija apie pareiškejui mokamos pensijos dydi bei teises aktus, kuriais remiantis ši pensija buvo apskaiciuojama, todel VRM 2012-11-09 sprendimas Nr. 1D-7470(11), kuriuo atsakove informavo pareiškeja, jog pakartotinai pareiškejo skundo nenagrines, yra teisetas ir pagristas.Pareiškejo reikalavimas ipareigoti atsakove VRM moketi 1873 Lt dydžio pareigunu ir kariu valstybine pensija negali buti pripažintas pagristu, nes yra nukreiptas i ateiti reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi buti reglamentuojami atitinkamu teises aktu, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galetu sukelti kolizija su atitinkamu šiu teisiniu santykiu teisiniu reglamentavimu ir del to galetu atsirasti teisine situacija, kai teismo sprendimas susikirstu laike su atitinkamais teises aktais.

Tokios pozicijos laikosi LVAT panašaus pobudžio bylose (2010-04-06 sprendimas adm. byloje Nr. A143-53/2010, 2012-10-08 nutartis adm. byloje Nr. A662-2941/2011 ir kt.).Pareiškejas taip pat praše atlyginti 5000 Lt neturtine žala, kuria kildino iš VRM ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos VRM, veiksmu, nepagristai taikant Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalies ir 5 str. 1 dalies bei Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies nuostatas, pagal kurias jam buvo sumažinta valstybine pensija, pabreždamas, kad del nepagristai taikytu teises aktu nuostatu, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujanciomis Konstitucijai, jis patyre šoka, dvasiškai išgyveno, realiai pajaute emocine depresija, pažeminimus, jo reputacija pablogejo, teko gydytis sanatorijose, del to jaucia dvasine skriauda.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo 42 str. 1 dalis nustato, kad turtine ir neturtine žala, atsiradusi del viešojo administravimo subjektu neteisetu aktu, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitu istatymu nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Valstybes civiline atsakomybe del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu atsiranda, jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti (CK 6.271 str. 4 dalis). Valstybes civiline atsakomybe pagal CK 6.271 str. 1 dali atsiranda esant trims butinoms salygoms:

1) neteisetiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teises pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rušies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebutina nustatyti neteisetus veiksmus ivykdžiusio subjekto kaltes, t. y. valstybe atsiradusia žala atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybines valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Neirodžius bent vienos iš minetu butinuju civilines atsakomybes salygu, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nera teisinio pagrindo. Pareiškejas nurode, kad del neteiseto pensijos sumažinimo jis patyre dvasini šoka, išgyveno, pateike rašytinius irodymus, kuriais grindžia neturtines žalos atlyginima (b. l. 49–53, 59, 60, 63–69).

Teismo vertinimu, pateikti rašytiniai irodymai, t. y. išrašai iš medicininiu dokumentu, mokesciu kvitai, kuriuose nurodyta, kokias sumas pareiškejas yra sumokejes už mokescius, nepatvirtina pareiškejo nurodytu aplinkybiu, kad del minetu Lietuvos valstybes veiksmu pareiškejas patyre neturtine žala. Nenustacius vienos iš butinuju civilines atsakomybes salygu, t. y. padarytos žalos, nera pagrindo tenkinti reikalavimo del neturtines žalos atlyginimo.Pareiškejas taip pat praše kreiptis i Konstitucini Teisma ištirti, ar Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo 15 straipsnio pakeitimo istatymo 1 str. 2 d. 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams ir konstituciniams teisines valstybes, asmenu lygiateisiškumo, teisetu lukesciu, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Pareiškejo nuomone, pratesus istatymo nuostatu, susijusiu su valstybiniu pensiju perskaiciavimu, inter alia tu, kurios tam tikra apimtimi pripažintos prieštaraujanciomis Konstitucijai, galiojima, viena pensiju gaveju grupe tampa diskriminuojama, pažeidžiamos ju teises. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 4 str. 2 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad istatymas ar kitas teises aktas, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinejima ir, atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija, kreipiasi i ji su prašymu spresti, ar tas istatymas ar kitas teises aktas atitinka Konstitucija.

Pažymetina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime išsprende Laikinojo istatymo nuostatu prieštaravimo Konstitucijai klausima, del to teismui nekyla abejoniu del Laikinojo istatymo 15 straipsnio pakeitimo istatymo konstitucingumo. Atsižvelgiant i tai, pareiškejo prašymas kreiptis i Konstitucini Teisma su prašymu ištirti Laikinojo istatymo 15 straipsnio pakeitimo istatymo konstitucingumo klausima netenkinamas. Pareiškejas praše teismo priteisti iš atsakoviu jo patirtas bylinejimosi išlaidas. ABTI 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymas del bylinejimosi išlaidu turi buti pateiktas teismui raštu su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu.

Pareiškejas su skundu pateike 2012-11-29 saskaita už teisines paslaugas Nr. I.S..-1/2012 (b. l. 20). Saskaita išrašyta 600 Lt sumai, pateikta detalizacija, taciau šiai nurodytai sumai nera pateiktas irodymas, kuris patvirtintu, kad pareiškejas šias patirtas išlaidas apmokejo. 2013-02-21 teisme buvo gautas pinigu priemimo kvitas Nr. 620189 (b. l. 48). Kvite nurodyta, kad advokatui pareiškejas sumokejo už gynyba, atstovavima, dokumento surašyma, patarima ir kitas teisines paslaugas 200 Lt. Teismas pažymi, kad advokato suteiktos paslaugos – procesiniu dokumentu rengimas ir atstovavimas teisme – skirtingo pobudžio teisines paslaugos, todel pareiškejas turetu teismui pateikti išlaidu apskaiciavima su pagrindimu (konkreciai nurodant, kokia suma ir už kokia paslauga sumoketa advokatui, išskiriant suma, sumoketa už procesiniu dokumentu ir skundo parengima, ir suma, už atstovavima teisme, nurodant kiekvienam iš šiu veiksmu sugaišta laika) bei tai patvirtinancius irodymus, taip pat nurodyti tikslia išlaidu suma, kuria patyre, todel teismas daro išvada, kad pareiškejo prašymas del išlaidu atlyginimo negali buti sprendžiamas.

ABTI 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymai del išlaidu atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinejimo iš esmes pabaigos, turi buti paduoti teismui ne veliau kaip per keturiolika dienu nuo sprendimo isiteisejimo. Todel pareiškejas turi teise ne veliau kaip per keturiolika dienu nuo šio sprendimo isiteisejimo paduoti teismui prašyma del šioje byloje turetu bylinejimosi išlaidu atlyginimo su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus irodymus.Vadovaudamasis ABTI 85–87 straipsniais, 88 str. 1 ir 2 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas                                                                       nusprende:

Pareiškejo I. S. skunda tenkinti iš dalies.Priteisti I. S. iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vidaus reikalu ministerijos, 9963,42 Lt (devynis tukstancius devynis šimtus šešiasdešimt tris litus ir 42 ct) neišmoketos pareigunu ir kariu valstybines pensijos.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2012-04-11 sprendimo Nr. 1D-2555(11) dali, kurioje atsisakyta I. S. pensijos apskaiciavimui ir mokejimui netaikyti Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies nuostatu.Kitoje dalyje pareiškejo I. S. skunda atmesti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisejai                                                                        Arunas Kaminskas                                                                Liuda Arlauskiene                                                                Milda Vainiene