db852dea-1ee1-49e7-aafd-e04f00a5ec5a · Vilniaus apygardos teismas

Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių

Nuorašas

Pranešėja

Regina Pocienė                                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-338-318/2013

Teisėja Nijolė Žimkienė                                              Â

 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00719-2010-4                                     Â

 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4; 1.2.27.3; 2.4.6.3;

 (S)

2.4.7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio

14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Angelės Ikasalienės, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,

išteisintajam

V. N., jo gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V.

N. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir 288 straipsnį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija

n u s t a t ė:

V.

N. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, naudodamasis savo įtaka kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo veiklÄ , siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus kitų asmenų naudai: t. y. jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju – valstybės politiku ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, 2009-02-11 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-849 iÅ¡rinktas Vilniaus miesto savivaldybės, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, meru, laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2010 m. rugsėjo 9 d., 14.00 val., tyčia, naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas specialų tikslÄ â€“ siekį priversti valstybės tarnautojÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Å .

S. netinkamai atlikti savo pareigas, t. y. atsisakyti teisėtų veiksmų, neoficialiai žodžiu reikalaudamas, kad pastarojo vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir 2010-06-09 suraÅ¡ydama AB “VÅ T“ ir 2010-12-27 UAB “VVK“ audito ataskaitas, priimtų prieÅ¡ingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose bÅ«tų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB “VVK“ ir AB “VÅ T“ nuomos sutarties efektyvumÄ bei veiklÄ , taip pat po to, kai Å . S. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad Vilniaus miesto Balsių vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus – negavus Vilniaus miesto savivaldybėje Kontrolės ir audito tarnybos iÅ¡vadų, straipsnis „Kontrolierius: vilniečiai už Balsių mokyklÄ permokės 82 milijonus litų“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale www.delfi.lt, jis žodžiu nurodė Å . S. pasiraÅ¡yti atsistatydinimo pareiÅ¡kimÄ , o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr.A121-15351(3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Å .

S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimÄ , siÅ«lydamas įtraukti į darbotvarkę savivaldybės kontrolieriaus Å . S. atleidimÄ iÅ¡ pareigų, tačiau Tarybos nariams nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Å .

S. nebuvo įraÅ¡ytas į 2010-09-08 Tarybos posėdžio Nr. 62 darbotvarkę, po ko, jis 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, aukščiau minėtu adresu, darydamas savivaldybės kontrolieriui Å . S. psichologinę įtakÄ , vertė iÅ¡klausyti jo reikalavimus dėl savivaldybės kontrolieriaus vadovaujamos tarnybos audito atlikimo, nurodydamas, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per tris metus, tokiu bÅ«du kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo – savivaldybės kontrolieriaus Å .

S. veiklÄ , siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai., t. y. UAB “VVK“ ir AB “VÅ T“ audito iÅ¡vadose priimti prieÅ¡ingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose bÅ«tų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo atstovaujamai politinei organizacijai nenaudingus patikrinimus.

Taip pat V. N. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir tuo padarė didelę žalÄ valstybei: jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju – valstybės politiku ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, 2009-02-11 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu iÅ¡rinktas Vilniaus miesto savivaldybės meru, tyčia virÅ¡ijo savo įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2010 m. rugsėjo 9 d., 14 val., naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas specialų tikslÄ â€“ siekį priversti valstybės tarnautojÄ - kontrolierių Å . S. netinkamai atlikti savo pareigas, t. y. atsisakyti teisėtų veiksmų, neoficialiai žodžiu reikalaudamas, kad pastarojo vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir 2010-06-09 suraÅ¡ydama AB “VÅ T“ ir 2010-12-27 UAB “VVK“ audito ataskaitas, priimtų prieÅ¡ingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose bÅ«tų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB “VVK“ ir AB “VÅ T“ nuomos sutarties efektyvumÄ bei veiklÄ , taip pat po to, kai Å . S. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad Vilniaus miesto Balsių vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus – negavus Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos iÅ¡vadų, straipsnis „Kontrolierius: vilniečiai Už Balsių mokyklÄ permokės 82 milijonus litų“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale www.delfi.lt, jis žodžiu nurodė Å . S. paraÅ¡yti atsistatydinimo pareiÅ¡kimÄ , o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr. A121-15351 (3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Å .

S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimÄ , siÅ«lydamas įtraukti į darbotvarkę savivaldybės kontrolieriaus Å . S. atleidimÄ iÅ¡ pareigų, tačiau Tarybos nariams nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Å .

S. nebuvo įraÅ¡ytas į 2010-09-08 Tarybos posėdžio Nr. 62 darbotvarkę. Po to jis, 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, aukščiau minėtu adresu, darydamas savivaldybės kontrolieriui Å . S. psichologinę įtakÄ , vertė iÅ¡klausyti jo reikalavimus dėl savivaldybės kontrolieriaus vadovaujamos tarnybos audito atlikimo, nurodydamas, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per tris metus, tokiu bÅ«du kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo – savivaldybės kontrolieriaus Å .

S. veiklÄ , siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai, t.y. UAB “VVK“ ir AB “VÅ T“ audito iÅ¡vadose priimti prieÅ¡ingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose bÅ«tų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo atstovaujamai politinei organizacijai nenaudingus patikrinimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 10 punkto reikalavimus priimti savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir iÅ¡vadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoti Å¡ių ataskaitų ir iÅ¡vadų svarstymÄ savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 17 straipsnio 1.15 punkto ir 18 straipsnio 1 punkto reikalavimus savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių praÅ¡ymu siÅ«lyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytÄ Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditÄ , priimti Savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir iÅ¡vadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoti Å¡ių ataskaitų ir iÅ¡vadų svarstymÄ komitetų ir tarybos posėdžiuose, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Tarybos sprendimais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 sprendimu Nr. 1-855 patvirtintų Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 17 punkto reikalavimus – sprendimÄ dėl atleidimo iÅ¡ savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto teikimu, tokiu bÅ«du virÅ¡ijo savo įgaliojimų ribas, kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo – Savivaldybės kontrolieriaus Å .

S. veiklÄ , siekdamas pastarÄ jį priverti atsisakyti teisėtų veiksmų jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai, iÅ¡kraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetÄ , diskreditavo valstybės politiko (tarnautojo) vardÄ , pažeidė įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo ir skaidrumo principus, tuo padarydamas didelę neturtinę žalÄ valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-26 nuosprendžiu V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir BK 228 straipsnį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti V. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 288 straipsnį ir skirti jam 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudÄ ; pripažinti V. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir V. N. už padarytas nusikalstamas veikas skirti galutinę subendrintÄ bausmę - 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudÄ .

Skunde nurodo, kad skundžiamame

nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Priimdamas V. N. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas netinkamai

vertino liudytojų Š. S. ir A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o iš esmės rėmėsi jų parodymais, duotais teisme. Apeliantės nuomone, Š. S. parodymai, duoti

ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtina, jog V. N. kiÅ¡osi į jo, kaip Savivaldybės kontrolieriaus veiklÄ ,

bei siekė įtakoti jo vadovaujamos Kontrolės ir audito tarnybos priimamus sprendimus, o jam nepaklusus, pradėjo prieÅ¡ jį atleidimo iÅ¡ pareigų kompanijÄ . Todėl bÅ«tent Å¡iais parodymais, o ne Å . S.

V. N. naudingais parodymais, duotais teisme, teismas turėjo remtis priimdamas nuosprendį. Kaltintojo manymu, V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, turėtų būti vertinami

kritiškai, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vertindamas Š. S. parodymus teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog šuo

metu Å . S. jau nebeina Savivaldybės kontrolieriaus pareigų, o V. N. yra atleistas iÅ¡ Vilniaus mero pareigų ir jų nesieja jokie tarnybiniai santykiai. Todėl Å . S. Å¡i situacija dabartiniu momentu nėra tokia reikÅ¡minga, kaip buvo ikiteisminio tyrimo metu, bei tai galėjo turėti įtakÄ jo

parodymų pakeitimui. Taip pat teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kad V. N. ir Š. S. nesutarimai dėl AB “VŠT“

audito metu nustatytų pažeidimų bei vieÅ¡ai Å . S. iÅ¡sakytos nuomonės apie Balsių mokyklos projektÄ , buvo ne paslaptis. Å ias aplinkybes, prokurorės nuomone, patvirtina 2010-09-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo G. R. raÅ¡tas Nr.

VI-09141, adresuotas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui R. R., dėl V. N. galimai nusikalstamų

veikų. Kaltinimo pagrįstumÄ taip pat įrodo V. N. ir Å . S. pokalbio garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog V. N. nurodė Å . S., kaip savivaldybės

kontrolieriui dirbti, per kokius terminus atlikti auditus, naudingus jo atstovaujamai partijai ir per kiek laiko - nenaudingus.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės manymu, V. N. kiÅ¡imÄ si į Å . S. veiklÄ ir spaudimÄ jam liudija byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

- kad 2010-07-20 naujienų portale www.delfi.lt ir kitose visuomenės informavimo priemonėse Š. S. viešai pareiškus, kad Vilniaus miesto Balsių vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus, negavus Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadų, 2010-07-23 V. N. savo tarnybiniame pavedime Nr. A121-15351 (3.1.29-T1) dėl tyrimo atlikimo dėl 2010-07-20 Š.

S. pareikÅ¡tos nuomonės dėl Balsių mokyklos visuomenės informavimo priemonėse nurodė, kad kontrolierius galimai sÄ moningai ir tendencingai interpretuoja tam tikrus faktus, jo paskaičiavimai atlikti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, yra spekuliatyvÅ«s;

- kad, 2010-07-27 V. N. savo potvarkiu Nr. 23-39 sudarė komisijÄ Å . S. galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti;

- kad, 2010-07-30 Å . S. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. A164- 50(3.4.53-AD14), kuriame kaip vienas iÅ¡ jo padarytų septynių pažeidimų, pirmu numeriu nurodytas pažeidimas, jog tinklalapyje www.vilniuskontrolė.lt jis reiÅ¡kė savo mintis ir nuomonę prieÅ¡ingas nei oficiali Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir mero pozicija. Tokiais veiksmais darydamas žalÄ Savivaldybės dalykinei reputacijai ir prestižui, sukėlė pagrįstų abejonių Tarybos priimamų sprendimų skaidrumui, teisėtumui;

- kad, 2010-08-23 Komisija Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š.

S. galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti siÅ«lė merui teikti Savivaldybės tarybai sprendimo projektÄ dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ pareigų skyrimo Å . S..

Be to, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas neįvertino aplinkybių, kad Å .

S. vieÅ¡ai iÅ¡sakyta nuomonė dėl Balsių mokyklos projekto, nebuvo vien jo nuogÄ stavimai dėl per didelės mokyklos kainos. Å . S. vieÅ¡Ä nuomonę apie Balsių mokyklos projektÄ pagrindžia 2010-06-02 posėdžio protokole Nr. 3-6 užfiksuoti duomenys, kad Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės komiteto posėdžio Nr. 6 metu buvo nutarta nepritarti sprendimo projektui „Dėl Vilniaus miesto Balsių mokyklos statybos, Å«kio priežiÅ«ros ir administravimo sutarties projekto valdymo“, bei buvo nutarta siÅ«lyti rengėjams mažinti bazinio mokėjimo dalies, skirtos dengti kapitalo (projekto finansavimo) kaÅ¡tus. Taip pat 2010-06-09 Savivaldybės Tarybos posėdžio protokole Nr. 2-59 užfiksuoti duomenys, kad Balsių mokyklos projektui nepritarė ir pateikė siÅ«lymus Kontrolės komitetas, kuris pasiÅ«lė mažinti kapitalo kaÅ¡tus. Nors buvo iÅ¡sakyta daug pastabų, jog mokyklos eksploatacija per brangi, jog reikia taupyti lėšas, tačiau buvo nubalsuota už šį projektÄ .

Kaltinimo manymu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina akivaizdų V.

N. veiksmų kryptingumÄ ir siekį priversti valstybės tarnautojÄ - Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Å . S. - netinkamai atlikti savo pareigas, atsisakyti teisėtų veiksmų, t. y. kad pastarojo vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir suraÅ¡iusi 2010-06-09 AB “VÅ T“ ir 2010-12-27 UAB “VVK“ auditų ataskaitas, priimtų prieÅ¡ingus, nei minėtų auditų metu nustatyta, palankius ir naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai (Tėvynės sÄ jungai- Lietuvos Krikščionių demokratų partijai) sprendimus, kuriuose bÅ«tų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB “VVK“ ir AB “VÅ T“

nuomos sutarties efektyvumÄ bei veiklÄ , todėl apylinkės teismas nepagrįstai V. N. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. KiÅ¡damasis

į valstybės tarnautojo - savivaldybės kontrolieriaus Å . S. – veiklÄ V. N. virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes atliko veiksmus, priklausiusius ne jo kompetencijai, t. y. veikė neteisėtai, ir tokiu savo veikimu padarė didelę neturtinę žalÄ valstybei, nes iÅ¡kraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , pažeidė įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo ir skaidrumo principus. V. N. padaryti veiksmai yra tyčiniai, kadangi pagal savo asmenines bei dalykines savybes jis suvokė pavojingÄ visuomenei savo veikimo pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, Å¡iuo atveju didelė neturtinė žala valstybei, ir norėjo taip veikti.

Kadangi savivaldybės kontrolierius nėra pavaldus ir atskaitingas merui, o yra atskaitingas Savivaldybės tarybai ir sprendimÄ dėl atleidimo iÅ¡ Savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto teikimu, todėl, prokuratÅ«ros nuomone, veikos turi bÅ«ti kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintojo V. N. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir

301 straipsnių reikalavimų ir, juos įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V.

N. buvo pateikti kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnyba pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. ir kiÅ¡imosi į valstybės tarnautojo veiklÄ pagal BK 288str., inkriminuojant tuos pačius veiksmus.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali bÅ«ti ir turtinio, ir neturtinio pobÅ«džio, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan.

Piktnaudžiavimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties

subjektyvusis požymis, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę, turi bÅ«ti nustatytas, Å¡io požymio konstatavimas turi bÅ«ti motyvuotas, pagrįstas byloje iÅ¡tirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis.

Už kiÅ¡imÄ si į valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 288 str. atsako valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklÄ siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad naudodamasis savo įtaka kiÅ¡asi į valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklÄ , t. y. mėgina paveikti jį taip, kad Å¡is netinkamai atliktų savo pareigas, atsisakydamas teisėtų veiksmų ar atliktų neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, ir to nori. Nukentėjusiuoju gali bÅ«ti bet kuris valstybės tarnautojas ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. N. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino.

Kaltinimai V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pagal BK 288str dėl kiÅ¡imosi į valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklÄ iÅ¡ esmės buvo grindžiami liudytojų Å . S. ir A. A. parodymais, garso įraÅ¡o duomenimis.

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojų Š.

S. ir A.

A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, duotais teisme.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK

20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra

išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių

iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai įvertino byloje gautus duomenis.

Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į Š.

S. ir A.

A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei nepagrįstai vadovavosi šių liudytojų ir paties V. N. parodymais duotais teisme, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, teisminio nagrinėjimo metu, siekdamas pašalinti visus neaiškumus ir prieštaravimus, teismas išsamiai apklausė Š.

S. ir A.

A. apie visas bylos aplinkybes, gretino jų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu. Kolegijos manymu, apylinkės teismas, priešingai nei nurodo prokurorė, pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kadangi šioje proceso stadijoje liudytojų Š.

S. ir A.

A. duoti parodymai buvo daug išsamesni ir tikslesni, atitinkantys liudytojų L. D., L.

K. ir E.

G. parodymus bei raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ . Å ie faktiniai duomenys neprieÅ¡taravo ir V.

N. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir į kontrolieriaus Å . S. veiklÄ nesikiÅ¡o. Teisminio nagrinėjimo metu Å . S. paaiÅ¡kino, kad dėl UAB „VVK“ ir UAB „VÅ T“ auditų jokių konkrečių pastabų iÅ¡ V.

N. nesulaukė. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti auditoriai L. K.,

E. G. ir

L. T., kurie  parodė, jog atliekant auditus minėtose bendrovėse V.

N. jokios įtakos jiems nedarė, neprašė priimti jam ar jo partijai naudingus sprendimus. Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pats Å . S., įtakotas V. N., bÅ«tų siekęs jiems padaryti kokiÄ nors įtakÄ . Be to Å . S. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ V.

N. priekaištų dėl kitų darbuotojų darbo, išskyrus A. T., nebuvo gavęs. V.

N. perspėjimai dėl A. T. moralės pasitvirtino. PastarÄ jį jis buvo priverstas atleisti, nes jis laiku nevykdė užduočių, nesusitvarkė su savo pareigomis. Be to Å . S. parodė, kad pokalbis, kurio metu V.

N. jam pasakė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, buvo karÅ¡tas. Å io pokalbio metu Å .

S. aiÅ¡kiai suprato, kad tokio pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymas nesukeltų jam jokių pasekmių, kadangi meras nei priima kontrolierius į darbÄ , nei juos atleidžia. Å ias Å .

S. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai - biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatos, kurios patvirtina, jog sprendimÄ dėl atleidimo iÅ¡ Savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės komiteto teikimu. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. A. parodė, jog važiuojant lifte, bendro pokalbio kontekste, V. N. iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl Vilniaus miesto savivaldybės pastato nuomos kainos, kuri, jo akimis, nebuvo per didelė. Jokių grasinimų, reikalavimų dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų atlikimo jo ar jo atstovaujamai partijai iÅ¡reiÅ¡kęs nebuvo. Kolegijos manymu, Å¡ių įrodymų visetas nepatvirtina, kad V. N. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar kiÅ¡osi į tarnautojo veiklÄ duodamas neteisėtus nurodymus. Å ių įrodymų nepaneigia kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.

Prokurorė skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje turėjo remtis liudytojų Å . S. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes Å¡iuo metu Å . S. ir V. N. nesieja jokie tarnybiniai santykiai. Å . S. situacija nebėra aktuali, jis dėl to galėjo parodymus pakeisti. Å is skundo argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas pagrįstai nustatė, jog V.

N. pareikštuose kaltinimuose nėra inkriminuota, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus, naudingus T. S. partijai,

V. N. neteisėtai vertė atlikti Å . S., kaip tokių veiksmų atlikimas vienaip ar kitaip teigiamai turėjo paveikti Å¡iÄ partijÄ , kokia žala ir kam bÅ«tų padaryta, jeigu tokie veiksmai bÅ«tų atlikti. Å ių aplinkybių neatskleidžia ir byloje surinktų faktinių duomenų visetas. Tokia iÅ¡vada buvo padaryta ne vien vadovaujantis iÅ¡teisintojo ir liudytojo Å .

S. parodymais, duotais teisme, bet ir remiantis kitų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.  Be to atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo Š. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nesiskiria iš esmės. Tik teisminio nagrinėjimo metu šio liudytojo parodymai buvo daug išsamesni,  nes dėl kai kurių kaltinime nurodytų svarbių aplinkybių šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu visai nebuvo apklaustas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, atlikęs šio ir kitų liudytojų apklausas, išaiškino visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, ir rėmėsi šiais duomenis. Be to ta aplinkybė, kad išteisintasis ir liudytojas Š. S. šiuo metu nesiejami jokiais darbiniais santykiais, neprieštarauja tam, kad pastarieji teisminio bylos nagrinėjimo metu jau galėjo įvertinti tarpusavio ginčų aplinkybes neįtakojami ikiteisminio tyrimo metu buvusių tarpusavio konfliktų, kuriuos patvirtina ir teismui pateiktas garso įrašas bei kiti nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys. Todėl prokurorės prielaida, kad ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų parodymai galėjo objektyviau atspindėti įvykių aplinkybes, nepagrįsta.

Prokurorės argumentai, kad teismas netinkamai įvertino pagrindinį, anot kaltinimo, V. N. kaltę pagrindžiantį įrodymÄ â€“ pokalbio garso įraÅ¡Ä , taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog garso įraÅ¡as, kuriuo buvo grindžiami kaltinimai V. N., nebuvo originalus ir vientisas. Tai buvo tik garso įraÅ¡o kopijos iÅ¡trauka, iÅ¡ kurios buvo paÅ¡alinta visa informacija susijusi su pagrindiniu pokalbio objektu - liudytoju

A. T.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas dar vienas Å¡io garso įraÅ¡o variantas, kurio turinys akivaizdžiai skyrėsi nuo tirto ikiteisminio tyrimo metu, bei buvo ženkliai iÅ¡samesnis. Vertinant garso įrašų stenogramas bei specialistų ir ekspertų iÅ¡vadas matyti, kad pokalbis tarp V. N. ir Å . S. nebuvo oficialus. Sutrumpinus pokalbį, iÅ¡trynus frazes, susijusias su A. T. asmeniu, pradinio garso įraÅ¡o turinys buvo iÅ¡kreiptas, pasikeitė. IÅ¡ esmės pokalbis vyko dėl A. T., kuris garso įraÅ¡o kopijÄ , be Å . S. sutikimo, pateikė atitinkamiems asmenims, kurie pavieÅ¡ino šį garso įraÅ¡Ä , iÅ¡trynus reikÅ¡mingÄ jame buvusiÄ informacijÄ , patvirtinančiÄ vykusio pokalbio tikslus ir aplinkybes. IÅ¡ bendro pokalbio turinio matyti, jog pokalbio metu V.

N. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ dėl to, kad Å . S. į darbÄ priėmė A. T.. IÅ¡teisintasis gan emocingai siekė perspėti Å . S. apie priimto žmogaus netinkamumÄ . Tai, jog A. T. nebuvo tinkamas pareigoms, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats Å . S., kuris po kurio laiko A. T. atleido iÅ¡ pareigų. Å i aplinkybė rodo, kad V. N. nuogÄ stavimai buvo pagrįsti. Tai, kad V. N. ir Å . S. pokalbis įvyko po A. T. priėmimo į darbÄ , patvirtinta byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymas dėl A. T. priėmimo į darbÄ . IÅ¡ jo matyti, kad pastarasis buvo priimtas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai vyko Tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdis, kuriame V. N. teikė, kad į darbotvarkę bÅ«tų įtrauktas klausimas dėl Å . S. atleidimo iÅ¡ darbo. Liudytojas A.

T. teisme patvirtino, jog jis pirminį pokalbio įraÅ¡Ä koregavo, kai kurias vietas iÅ¡trindamas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, jo ir V.

N. tarpusavio santykiai nebuvo geri. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog ir antrasis įraÅ¡as gali bÅ«ti taip pat ne visai tikslus, nes ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme pokalbyje dalyvavę asmenys, nors įraÅ¡ytų žodžių ir neginčijo, tačiau nepatvirtino, kad antrasis įraÅ¡as yra identiÅ¡kas jų pokalbiui pilna apimtimi. Pokalbio įraÅ¡o netikslumas be jokios abejonės gali įtakoti pasakytų žodžių kontekstÄ , o tuo pačiu jų prasmę ir pasakymo tikslus bei motyvus. Taigi kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog apylinkės teismas gan iÅ¡samiai, tolygiai su kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡tyrė abu garso įraÅ¡us, teisingai įvertino juose esančiÄ informacijÄ bei

padarė pagrįstas išvadas dėl šių įrodymų reikšmės V. N. kaltės nustatymui dėl jam

inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad V. N. kaltinime inkriminuotų veiksmų - kad, kai sprendimas dėl Balsių mokyklos statybos buvo priimtas Tarybos posėdyje, Å . S. vieÅ¡ai paskelbus savo asmeninę nuomonę, nesant atlikto audito oficialaus tyrimo, įžvelgė galimÄ tarnybinį pažeidimÄ , siÅ«lė jam pačiam atsistatydinti, inicijavo tarnybinį patikrinimÄ , siÅ«lė jam skirti nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo - vienareikÅ¡miai negalima pripažinti neteisėtais veiksmais. V. N. nuosekliai tvirtino, kad Å .

S. elgėsi netinkamai, vieÅ¡ai iÅ¡sakydamas tik savo niekuo nepagrįstÄ nuomonę, kuri vieÅ¡oje erdvėje menkino priimto sprendimo svarbÄ . Be to pastarasis darbo metu buvo pastebėtas ne darbo vietoje, žaidė tenisÄ , padarė kitų pažeidimų, todėl jam buvo inicijuotas patikrinimas. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Teikime dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡i aplinkybė buvo nurodyta kaip viena iÅ¡ septynių. IÅ¡ to seka, jog kaltinime nurodyta aplinkybė nebuvo vienintelė inicijuojant pačios griežčiausios nuobaudos taikymÄ Å . S.. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas Vilniaus miesto merui suteikė galimybę teikti klausimÄ dėl nuobaudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Å . S., kad jis bÅ«tų įtrauktas į darbotvarkę, todėl V. N. veikė teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribose. Kad Å¡is klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, tai dar neįrodo, jog jis buvo keliamas nepagrįstai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad Å¡iais veiksmais V. N. tyčia darė Å .

S. spaudimÄ , kad Å¡is atliktų neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar tokiu bÅ«du kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo veiklÄ .

IÅ¡ tiesų, pateiktame pokalbio tarp V. N. ir Å . S. garso įraÅ¡e yra užfiksuoti Å . S. žodžiai: „ tai negi man nevykdyti tų nurodymų, kurie man pagal įstatymÄ privalo?“. Ir po jų einantys V. N. žodžiai: „ Tu gali vykdyti. Bet tu žinai, kaip jie vykdomi? VienÄ gali nurodyti vykdyti, kuris Tėvynės sÄ jungai naudingas - per tris dienas, o tas, kuris naudingas Paksiniams - gali vykdyti tris metus. Å ito tu nesupranti?“. Pasakyti žodžiai yra abstraktaus turinio. Jie neatskleidžia, kokius darbus - tyrimus (naudingus partijoms Tėvynės sÄ junga ar Tvarka ir teisingumas) Å . S. turėtų nurodyti (teisėtai ar neteisėtai) atlikti ne vienodu terminu. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kokius veiksmus iÅ¡teisintasis pataria atlikti, tai nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Vilniaus miesto meras patarinėjo kontrolieriui atlikti jam priklausančius darbus nesilaikant normatyviniuose aktuose nustatytų terminų. Be to trijų dienų ir trijų metų nurodyti terminai patvirtina, jog jie buvo naudojami abstrakčiai, siekiant pasakyti, jog vieni, naudingi T. S., galėtų bÅ«ti sprendžiami greičiau, o kiti, naudingi R. P. partijai, lėčiau. Apie tai, kad V.

N. būtų siekęs įtakoti atliekamų tyrimų turinį, t.y., nurodęs pakeisti faktiniais duomenimis pagrįstus tyrimo rezultatus, duomenų byloje nėra, nes sprendimo naudingumas vienai ar kitai partijai nepatvirtina jo neteisėtumo.  Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pokalbis tarp šių asmenų buvo neoficialus, prasidėjęs dėl mero reiškiamo nepasitenkinimo dėl A. T. įdarbinimo, dėl paties Š.

S. kompetencijos ir vystėsi emocionalia linkme, kai vienas iÅ¡ pokalbio dalyvių, žinodamas, kad daro įraÅ¡Ä , elgėsi santÅ«riai, o kitas, to nežinodamas, kalbėjo emocionaliai, net vartodamas keiksmažodžius. Akivaizdu, jog tokia kalbėsenos maniera užimančiam aukÅ¡tas pareigas politikui, kad ir neoficialiame pokalbyje, negali bÅ«ti vertinama kaip tinkama etikos prasme, tačiau tokia kalba negali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindu, nustatant, jog V. N. kiÅ¡osi į valstybės tarnautojo veiklÄ Lietuvos Respublikos BK 288 straipsnio prasme. IÅ¡ tiesų, abstraktus politiko siÅ«lymas, kad tyrimų vykdymas vyktų ne sÄ Å¾iningumo, naudingumo visuomenei, teisės aktų reglamentuota tvarka ir terminais, o vadovaujantis partiÅ¡kumo principu, rodo V. N., kaip Vilniaus miesto mero, neigiamÄ požiÅ«rį į objektyvumo, įstatymo virÅ¡enybės principų įgyvendinimÄ tiesioginiame darbe. Nustatytomis aplinkybėmis tai gali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, apibÅ«dinanti V. N. kaip asmenį, sprendžiant klausimÄ dėl jo atitikimo užimamoms pareigoms, o ne svarstant jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Å i iÅ¡teisintojo nuostata, kaip jau minėta, buvo iÅ¡reikÅ¡ta neoficialiame pokalbyje, pokalbyje dalyvaujant tik Å¡io pokalbio dviem dalyviams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tai sukėlė kokias nors sunkias pasekmes tarnybos ar visuomenės interesams, nes pasakyti žodžiai įtakos nepadarė. Tai patvirtina liudytojo Å . S. parodymai.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų asmenų nustatyta nebuvo, civilinių ieškinių taip pat nepareikšta. Jokių duomenų, iš kurių galima būtų konstatuoti, kad dėl išteisintojo V. N. veiksmų kam nors būtų padaryta didėlė žala, byloje nėra. Pažymėtina, kad didėlės žalos požymiui nustatyti nepakankama

vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo iškraipyta tarnybinės veiklos esmė,

sumenkintas Vilniaus miesto savivaldybės kaip valstybės institucijos įvaizdis ir autoritetas, diskredituotas valstybės politiko (tarnautojo) vardas, pažeisti įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo ir skaidrumo principai, kaip kad yra nurodyta A. N. pareikÅ¡tame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį. Didelės žalos požymis turi bÅ«ti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumÄ . Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobÅ«dį – ar padaryti teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nepakanka faktinių duomenų nustatyti, kad V. N. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, nes nenustatyta, kad V.

N. veikė akivaizdžiai neteisėtai, o jo neoficialiame pokalbyje iÅ¡reikÅ¡tas neigiamas požiÅ«ris į minėtas, įstatymu saugomas vertybes buvo įvertintas, nes pastarasis, pavieÅ¡inus pokalbio įraÅ¡Ä , neteko mero posto. Nors minėtas požiÅ«ris, kuris buvo pareikÅ¡tas kitam tarnautojui kaip priimtinas, vykdant pareigas, darė žalÄ politiko, savivaldybės, kaip institucijos autoritetui, tačiau neatsiradus jokioms pasekmėms, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog  valstybei buvo padaryta žala atitinkanti baudžiamajame įstatyme numatytÄ didelės žalos požymį. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad V. N. padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo, vertinant inkriminuotų nusikaltimų sudėtį, turi būti pagrįstos neginčitinais įrodymais, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, yra aiškinamos kaltinamojo naudai.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                     (parašas)                            Regina

Pocienė

Teisėjai                                          (parašas)                            Angelė

Ikasalienė

                                                      (parašas)                            Vladislavas

Lenčikas

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                Regina

Pocienė