Legislator Case Law & Legislation
db8500ea-78aa-4e0f-8c9f-38f81e2bb0a1 AI generated

db8500ea-78aa-4e0f-8c9f-38f81e2bb0a1 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number db8500ea-78aa-4e0f-8c9f-38f81e2bb0a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-186-300/2018 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00789-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 21.11.10; 21.11.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Legislator headnote

AI generated

db8500ea-78aa-4e0f-8c9f-38f81e2bb0a1 · Å iaulių apygardos teismas: Å . teigimu, jo skundÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. Å . skundÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes atmetė jo parodymus. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ANK 576 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-186-300/2018 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00789-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 21.11.10; 21.11.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6626-2018 S. Å . nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. 1.08 val. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, bÅ«damas girtas vieÅ¡oje vietoje, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumÄ ir dorovę.

Už šį administracinį nusižengimÄ S. Å . paskirta 20 eurų bauda. (b. l. 4–5) 2. S. Å . padavė skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimÄ . Skunde nurodoma, jog 2018 m. liepos 25 d. jis išėjo iÅ¡ naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡alia baro pamatė policijos automobilį ir nusprendė paklausti, kas atsitiko. Policijos pareigÅ«nai įsodino jį į policijos automobilį ir nuvežė į komisariatÄ , uždarė į laikino sulaikymo kamerÄ .

Pareiškėjas teigia, kad ant nutarimo administracinio nusižengimo byloje jis pasirašė tik todėl, kad norėjo grįžti namo, bet ne todėl, kad sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu. Jis nurodo, jog minėto įvykio metu nieko neįžeidė, nekėlė triukšmo ir jokiais kitais veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos. Mano, jog vien aplinkybė, kad asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, nelemia pasekmių, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, atsiradimo, tai yra žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimo. (b. l. 2–3) 3.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino S. Å . skundo ir Institucijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Nutartyje nurodoma, kad S. Å . kaltę padarius ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina byloje esantys duomenys: policijos pareigÅ«nų tarnybinis praneÅ¡imas, administracinio nusižengimo protokolas, kaip liudytojų teismo posėdyje apklaustų policijos pareigÅ«nų K. F., V. D. ir A. B. parodymai. (b. l. 27–31) II.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį. (b. l. 35–39) 4.1. Skunde nurodoma, kad teismas Å¡aliÅ¡kas, nes atmesdamas jo parodymus, juos vertino kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. 4.2. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai nenurodė, kokiais veiksmais jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes jis elgėsi ramiai, buvo adekvatus, orientavosi aplinkoje, savo veiksmais neįžeidė žmogaus orumo ir dorovės. NeaiÅ¡ku, į kokiÄ sienÄ , anot pareigÅ«nų, jis stovėjo atsirėmęs, nes prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ sienos yra įrengtas kavos aparatas, todėl jis negalėjo stovėti atsirėmęs į Å¡io baro sienÄ .

NeaiÅ¡ku, kodėl pareigÅ«nė teigė, kad jis laikė rankÄ ties diržu, nes jis tÄ dienÄ dėvėjo sportinį kostiumÄ , rankoje laikė telefonÄ . IÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateikto vaizdo įraÅ¡o taip pat nėra aiÅ¡ku, kokį pažeidimÄ jis padarė. Vien tai, kad jis prie baro buvo neblaivus, dar nereiÅ¡kia, kad jis padarė ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . 4.3. Nesutinka su teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad įvykio metu jam nustatytas 1,94 promilės girtumas, nes jis stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo.

Jis prisimena, kad tikrinantis neblaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu ekrane degė skaičiai 1,49, tačiau negali pasakyti, ar tokius skaičius matuoklis rodė po to, kai jis pasitikrino neblaivumÄ , ar jie degė prieÅ¡ jam tikrinantis.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad S. Å . kaltę padarius ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodo policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, administracinio nusižengimo protokolas ir kita bylos medžiaga. (b. l.

46) III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas tenkintinas 6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju S. Å . nesutinka su teismo iÅ¡vadomis sprendžiant jo kaltės klausimÄ , teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį.

S. Å . teigimu, jo skundÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. Å . skundÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes atmetė jo parodymus. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ANK 576 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika) Siekiant konstatuoti objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, kaltininko požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia abejonė gali bÅ«ti laikoma pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 74181/01;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017) 7.1. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 20 punktas) Taigi bylÄ nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. 7.2. Pastebėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. Å . nenurodė jokių aplinkybių dėl jo skundÄ nagrinėjančios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, neprašė jos nuÅ¡alinti.

KlausimÄ dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobÅ«džio argumentus ? teismas Å¡aliÅ¡kas, nes jo parodymus vertino kaip bandymÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, atsisakė jais remtis nagrinėjant bylÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A.

K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par.

67) Vien tai, kad skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjanti teisėja atmetė S. Å . parodymus, tai savaime nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi. Dėl S. Å . veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. 8.1.

Kaip minėta 7.1 punkte, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi bÅ«ti kruopščiai, be iÅ¡ankstinio skeptiÅ¡ko nusistatymo, iÅ¡tirta ir įvertinta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , inter alia (iÅ¡ lot. be kita ko), yra bÅ«tina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas) 8.2.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neblaivaus asmens pasirodymas vieÅ¡osiose vietose įžeidžiant žmogaus orumÄ ir dorovę užtraukia baudÄ nuo 20 iki 100 eurų. Taigi sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimÄ pagal minėtÄ straipsnį, bÅ«tina nustatyti Å¡ių aplinkybių visumÄ : pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo vieÅ¡oje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumÄ ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas vieÅ¡ojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumÄ ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, Å¡litinėja, triukÅ¡mauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo iÅ¡vaizda netvarkinga ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Å iuo atveju S. Å . nubaustas už tai, kad jis bÅ«damas girtas vieÅ¡oje vietoje svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. 8.3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad S. Å . vieÅ¡oje vietoje (prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“) buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad alkoholio kiekio matuokliu S. Å . nustatytas 1,94 promilės girtumas, tačiau byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų.

Ne teismo tvarka priimtame nutarime taip pat nėra nurodytas pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai negalėjo tiksliai atsiminti įvykio aplinkybių, susijusių su neblaivumo nustatymu. Taigi apeliaciniame skunde S. Å . pareiÅ¡kus, kad jam negalėjo bÅ«ti nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nes bare gėrė tik vynÄ , o ne stipriuosius alkoholinius gėrimus, teismas neturi galimybės nustatyti Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės. 8.4. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigÅ«nai K.

F. ir V. D. nurodė, kad patruliuojant mieste prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ jie pamatė į sienÄ atsirėmusį vyrÄ . Norėdami įsitikinti, ar vyrui reikalingas pagalba, jie sustojo. PareigÅ«nei iÅ¡lipus iÅ¡ tarnybinio automobilio ir einat link minėto vyras, jis ėmė eiti link pareigÅ«nės. PareigÅ«nų teigimu, eidamas vyras svirduliavo, negriuvinėjo, eidamas nieko neaiÅ¡kino. Kalbantis su juo pareigÅ«nai juto nuo vyro sklindantį stiprų alkoholio kvapÄ , jis atsisakė pasakyti savo vardÄ , pavardę.

Policijos pareigÅ«nės K. F. teigimu, vyras sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau kartu su ja patruliavęs pareigÅ«nas V. D. teismo posėdyje nurodė, kad vyras orientavosi aplinkoje, tačiau nesakė savo gyvenamosios vietos adreso. Nors pareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kad už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje galima administracinė atsakomybė ir siÅ«lė eiti jam namo, Å¡is nėjo, aiÅ¡kino, kad pažeistos jo teisės, nes bare atsisakė jam parduoti alkoholio. Pristačius vyrÄ Ä¯ policijos komisariatÄ jam buvo nustatytas neblaivumas, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Å . tvirtino, kad puikiai orientavosi (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas V. D.), išėjęs iÅ¡ baro ruošėsi eiti namo (namai yra už vos 5 minučių kelio), tačiau pamatęs policijos pareigÅ«nus nusprendė prie jų nueiti ir pasiteirauti, kas atsitiko. Netrukus buvo įsodintas į tarnybinį policijos pareigÅ«nų automobilį ir pristatytas į komisariatÄ . IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad važiuodami gatve policijos pareigÅ«nai kažkÄ pastebėję sustojo kelkraÅ¡tyje, iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, kurį laikÄ su kažkuo kalbėjosi.

Galiausiai į tarnybinį automobilį įsodino vyrÄ , t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktÄ S. Å ., kuris ramiai sėdi. Todėl daroma iÅ¡vada, kad Institucijos pateiktame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota, kodėl pareigÅ«nai sustoja, su kuo ir apie kÄ kalbasi (iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o sunku suprasti, apie kÄ kalbamasi), kaip elgiasi paÅ¡nekovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareigÅ«nai sustojo ne dėl to, kad buvo gauta skundų dėl netinkamo S. Å . elgesio, o norėdami įsitikinti, ar vyrui reikalinga pagalba.

Eidamas link jų S. Å . svirduliavo, bet negriuvinėjo. Policijos pareigÅ«nų parodymai dėl to, ar neblaivus S. Å . orientavosi aplinkoje yra prieÅ¡taringi. Visos Å¡ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad S. Å . vieÅ¡oje vietoje bÅ«damas neblaivus aiÅ¡kiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžeidė žmogaus orumÄ ir dorovę. 8.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. Å . veiksmus negalima traktuoti kaip pavojingÄ veikÄ , atitinkančiÄ ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

S. Å . veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, Institucijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimas bei Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria Institucijos nutarimas paliktas nepakeista, naikintini, o administracinio nusižengimo byla, kurioje S. Å . nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. 1.08 val. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, bÅ«damas girtas vieÅ¡oje vietoje, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumÄ ir dorovę, nutrauktina, neįrodžius, kad S. Å . veikoje yra administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. liepos 25 d. nutarimÄ Nr. 40-ANR_N-6626-2018 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ S. Å . atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjas Vidmantas Mylė