2019-12-04 Nr. AB-22780-3-63-3-01294-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1403-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01294-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.6, 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V. ir V. V. skundus atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: D. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. V. ir V. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2017 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kretingos rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T13-10 (toliau – Sprendimas), Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-4016 (toliau – Raštas) ir įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti 2017 m. birželio 26 d. prašymą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybes teise priklauso statiniai – garažas, siurblinė ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Prie nurodytų statinių pareiškėjai suformavo 0,0641 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Kretinga), kuris patvirtintas Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. A1-34). Formuojant žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Kretinga) buvo numatyta, kad privažiavimui prie pareiškėjų žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Kretinga) bus suformuotas ir patvirtintas kelio servitutas gretimame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje (toliau – ir Žemės sklypas). Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-9 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ (toliau – Įsakymas Nr. A1-9) trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. buvo leista pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – žemės sklypo prie jos nuosavybės teise valdomų pastatų suformavimas.

3. Pareiškėjai nurodė, jog jiems 2017 m. birželio 26 d. pateikus prašymą Administracijai inicijuoti Žemės sklypo projekto rengimą ir suformavimą, jame nustatant kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-4016 prašymą atsisakė nagrinėti, nurodydamas, kad 2012 m. sausio 6 d. D. B. buvo išduotas leidimas rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Žemės sklypo prie D. B. nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, suformavimui. Nesutikdami su minėtu atsakymu, pareiškėjai kreipėsi į Komisiją, prašydami įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti 2017 m. birželio 26 d. prašymą, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsisakymas yra nepagrįstas, nes pagal Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. A1-9 trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. suteiktas leidimas pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nebegalioja, nes yra panaikinta tokio teritorijų planavimo dokumento įgyvendinimo tvarka ir baigėsi rengimo reikalavimų galiojimas. D. B. išduotuose žemės sklypo projekto rengimo reikalavimuose yra numatyta, kad jie turi būti įgyvendinami vadovaujantis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintu Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendruoju planu. Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta, kad sprendiniai yra suformuoti 10 metų laikotarpiui, o tai reiškia, kad jau 2018 m. gruodžio 18 d. D. B. nebegalėtų įgyvendinti projekto rengimo reikalavimų, nes pasikeis Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniai.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (4.1.9)-D3-4016, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymą inicijuoti ir organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes šiuo klausimu jau yra priimtas 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A1-9, kuriuo Administracijos direktorius leido D. B. pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atsakovas pažymėjo, jog minėtas Įsakymas Nr. A1-9 nėra panaikintas, o šis teritorijų planavimo dokumentas pradėtas rengti vadovaujantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusia iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas). Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2014 m. sausio 1 d.) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), Kretinga), kaip nurodė atsakovas, yra nesuformuotas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nėra nustačiusi apribojimų pareiškėjams įvažiuoti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Administracijos direktorius priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjų prašymas inicijuoti ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, buvo nenagrinėtas, nes Kretingos rajono savivaldybė šiuo klausimu jau yra priėmusi 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-9.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjai turi priėjimą prie savo statinių iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, visa kraštine ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Pareiškėjai nė karto nesikreipė į D. B., bandydami geranoriškai išspręsti patekimo į jų žemės sklypą klausimo. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, patenka į neurbanizuojamą teritoriją, skirtą bendram viešam naudojimui, todėl pagal Kretingos miesto bendrąjį planą kita sklypo paskirtis ar naudojimo būdas nėra galimas. Įsakymu Nr. A1-34 patvirtintas 0,0641 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Visas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punktas nustato, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto. Atsižvelgus į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dydį ir konfigūraciją, transporto priemonių statymas sklype įmanomas tik prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį privalo būti parengtas žemės sklypo planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. D. B. užsakymu buvo parengtas žemės sklypo planas, tačiau jis nebuvo suderintas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą nurodė, jog jis su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

10. NŽT nurodė, kad Administracijos direktorius Įsakymu Nr. A1-34 patvirtino 0,0641 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pažymėjo, jog į planuojamą teritoriją numatytas patekimas iš įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta Žemės sklypą. Administracijos direktorius Įsakymu Nr. Al-9 inicijavo Žemės sklypo plano rengimo procedūrą, todėl nėra juridinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių inicijuoti projekto rengimą pakartotinai. Taip pat nurodė, jog Administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštas Nr. (4.1.9)-D3-4016 atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, todėl jį panaikinti juridinio pagrindo nėra.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjų S. V. ir V. V. skundo dalį dėl įpareigojimo Administracijos direktorių išnagrinėti S. V. ir V. V. 2017 m. birželio 26 d. prašymą ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo panaikinimo atmetė, o administracinės bylos dalį dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (4.1.9)-D3-4016 panaikinimo nutraukė.

12. Teismas analizavo ginčui aktualų teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, įtvirtinančias ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją (1 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 26 d. pareiškėjai kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu inicijuoti Žemės sklypo suformavimo projekto rengimą, jame numatant kelio, suteikiančio teisę patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, servitutą. Administracijos 2017 m. liepos 21 d. rašte (4.1.9)-D3-4016 nurodyta, jog pareiškėjų prašymas nenagrinėtinas, nes 2011 m. lapkričio 14 d. D. B. prašymo pagrindu Administracijos direktorius 2012 m. sausio 6 d. priėmė Įsakymą Nr. A1-9, kuriuo D. B. buvo leista pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant suformuoti žemės sklypą prie jos nuosavybės teise valdomų pastatų.

14. Iš Komisijos sprendimo turinio teismas sprendė, jog Komisijoje buvo nagrinėjamas pareiškėjų S. V. ir V. V. skundas, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymą inicijuoti ir organizuoti Žemės sklypo suformavimo projekto rengimą, numatant kelio, suteikiančio teisę patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, servitutą. Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T13-10 pareiškėjų skundas netenkintas.

15. Įvertinęs Administracijos 2017 m. liepos 21 d. rašto (4.1.9)-D3-4016 turinį, teismas padarė išvadą, jog jis yra administracinis aktas, pareiškėjams sukeliantis teisines pasekmes, nes juo iš esmės buvo atsisakyta atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus – inicijuoti Žemės sklypo suformavimo projekto rengimą, numatant kelio, suteikiančio teisę patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, servitutą. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog su reikalavimu panaikinti Administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštą (4.1.9)-D3-4016 pareiškėjai į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 11 d. Kadangi vertinta, jog skundo dalis dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (4.1.9)-D3-4016 panaikinimo buvo priimta praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjai neprašė jų atnaujinti, šioje dalyje administracinė byla nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

16. Teismas pažymėjo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog dėl pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymo yra priimtas sprendimas, kuris įformintas Administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-4016, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos – Komisijos, 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T13-10 paliktas nepakeistas.

III. 17. Pareiškėjai S. V. ir V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

18. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjų skundo dalies dėl Administracijos direktoriaus Rašto panaikinimo, nes neteisingai apskaičiavo ABTĮ nustatytus skundo padavimo terminus, neatsižvelgė, kad pareiškėjai pirmiausia kreipėsi su skundu į Komisiją, nepraleisdamas vieno mėnesio termino ir tik 2017 m. rugsėjo 12 d. Komisijai priėmus Sprendimą, pareiškėjas 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

19. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų prašymą, todėl turėtų būti panaikintas.

20. Pareiškėjai akcentuoja, kad Administracijos Raštas yra neteisėtas, nes D. B. rengti žemės sklypo projekto pagal 2012 m. sausio 6 d. įsakymą nebegali. Į šią aplinkybę Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, nesiaiškino, ar buvo išduotos projektui rengti planavimo sąlygos (rengimo reikalavimai) ar jos galiojo, ar projektas laikomas pradėtu rengti ir gali būti tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (2014 m. sausio 1 d. redakcija).

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Administracija nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai nutraukė administracinę bylą dėl dalies skundo ir atmetė kitą skundo dalį.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. NŽT nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš S. ir V. V. 1 258,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pareiškėjai netinkamai suformulavo skundo reikalavimus, neprašė praleisto skundo padavimo termino atnaujinti, nors jiems atstovavo profesionalus teisininkas advokatas. Pareiškėjų argumentai, kad D. B. neturi teisės rengti žemės sklypo projekto, niekiniai, nes Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalis tokią teisę suteikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. rašto Nr. (4.1.9)-D3-4016 teisėtumo ir pagrįstumo, ir sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymą.

28. 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus. Pareiškėjų teigimu, papildomi įrodymai reikalingi siekiant paneigti trečiojo suinteresuoto asmens D. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad ji netrukdo pareiškėjams pateikti į jų sklypą ir jų teisės nėra pažeidžiamos. Pareiškėjai prideda 9 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos fizinės kliūtys (įvairūs objektai), trukdančios pareiškėjams patekti į jų sklypą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju pareiškėjai nenurodo jokių priežasčių, kodėl nuotraukos negalėjo būti pateiktos anksčiau, dar pirmosios instancijos teismui, ar kad būtinybė jas pateikti teismui iškilo tik vėliau, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, pareiškėjai aiškiai nenurodė, kokią reikšmę šios nuotraukos turi būtent šiuo atveju nagrinėjamam ginčui, t. y. kaip jos susijusios su pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymu bei Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-4016 ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T13-10. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo pridėti prie bylos nurodytus papildomus įrodymus.

29. Nustatyta, kad šioje byloje pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, skunde pareiškė reikalavimus panaikinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T13-10, Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-4016 ir įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti 2017 m. birželio 26 d. prašymą.

30. Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą, kuriame jie prašė įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymą inicijuoti ir organizuoti žemės sklypo suformavimą ir servituto nustatymą.

31. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjų suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia jų ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymo yra priimtas sprendimas, kuris įformintas Administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-4016, pareiškėjų skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Administracijos direktorių išnagrinėti S. V. ir V. V. 2017 m. birželio 26 d. prašymą ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo panaikinimo atmetė. O nustatęs, kad dėl Administracijos 2017 m. liepos 21 d. rašto (4.1.9)-D3-4016 panaikinimo pareiškėjai į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 11 d., konstatavo, kad ši skundo dalis buvo priimta praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, ir šią bylos dalį nutraukė.

33. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo būtent pagal pačių pareiškėjų apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, jog pareiškėjams atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, jis dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kuriame, be kita ko, buvo siekiama išsiaiškinti, koks tikrasis pareiškėjų reikalavimas šioje byloje. Tačiau pareiškėjai savo reikalavimų netikslino.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jie nepraleido termino teikti skundą teismui dėl Administracijos direktoriaus Rašto panaikinimo. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad jie pirmiausia kreipėsi su skundu į Komisiją ir į teismą kreipėsi tik Komisijai priėmus Sprendimą, tačiau pažymėtina, jog skunde Komisijai pareiškėjai reikalavimo dėl Administracijos direktoriaus Rašto panaikinimo nereiškė. Pareiškėjai reikalavimą dėl 2017 m. liepos 21 d. Rašto panaikinimo teikė tik teismui, skundą teismui pareiškėjai pateikė 2017 m. spalio 11 d. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai į teismą dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. rašto panaikinimo kreipėsi praleidę nustatytą terminą. Pareiškėjai prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Rašto panaikinimo neteikė, nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią bylos dalį nutraukė (ABTĮ 103 str. 8 p.).

35. Pareiškėjai tiek skunde teismui, tiek ir Komisijai prašė įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymas buvo išnagrinėtas – Administracijos direktorius dėl šio prašymo parengė 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-4016, kuriame, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nurodė, kad pareiškėjų prašymas inicijuoti ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimą (duomenys neskelbtini), Kretingos m., nenagrinėtinas, kadangi Kretingos rajono savivaldybė šiuo klausimu jau yra priėmusi sprendimą (Įsakymas Nr. A1-9).

36. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

37. Šiuo atveju pareiškėjai 2017 m. birželio 26 d. prašyme prašė inicijuoti ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), Kretingos m. Tačiau Įsakymu Nr. A1-9 jau buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingos m., planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Taigi, jau buvo inicijuota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingos m., plano rengimo procedūra, t. y. jau buvo priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu, dėl kurio pareiškėjai teikė 2017 m. birželio 26 d. prašymą. Pažymėtina, kad Įsakymas Nr. A1-9 nėra panaikintas ir nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal Įsakymą Nr. A1-9 D. B. rengti žemės sklypo projekto nebegali. Kol rengiamas žemės sklypo projektas pagal Įsakymą Nr. A1-9, nėra teisinių prielaidų priimti kitą administracinį sprendimą dėl to paties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo ir organizavo, ir šiuo atveju pareiškėjų papildomai nurodomos aplinkybės dėl servituto projektavimo negali turi įtakos atsakovo veiksmams.

38. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų 2017 m. birželio 26 d. prašymas buvo išnagrinėtas priėmus Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-4016, tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti jų 2017 m. birželio 26 d. prašymą nebuvo pagrindo. Atitinkamai, nebuvo pagrindo panaikinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T13-10, kuriuo Komisija taip pat pagrįstai netenkino tokio pareiškėjų prašymo dėl Administracijos direktoriaus įpareigojimo išnagrinėti 2017 m. birželio 26 d. prašymą.

39. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B., nesutikdama su apeliaciniu skundu, taip pat prašė priteisti iš S. ir V. V. bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 260 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, remdamasi ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, įvertinusi D. B. prašymo pagrįstumą (pridedama sąskaita ir apmokėjimo kvitas) bei tai, kad patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 p.), prašymą tenkina ir priteisia D. B. iš pareiškėjų 260 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atitinkamai, iš S. V. ir V. V. priteistina po 130 Eur.

41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011; 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens D. B. prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduotina nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. V. ir V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. iš pareiškėjų S. V. ir V. V. po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Trečiojo suinteresuoto asmens D. B. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė