Legislator Case Law & Legislation
db811fe1-5ea2-4f1b-bfb9-4ef185c3427f AI generated

Court dismisses request to establish legal significance of de facto inheritance due to lack of statutory heir status.

Case Number db811fe1-5ea2-4f1b-bfb9-4ef185c3427f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the applicant's request to establish the legal significance of de facto managing the deceased's estate. Although the applicant factually managed the property and paid taxes, he is not a statutory heir under the Civil Code. Consequently, the court ruled that establishing the fact of de facto management yields no legal consequences for the applicant's rights.

Legislator headnote

AI generated

CK 5.11 str. 1 d.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.: A fact of de facto managing an estate lacks legal significance for a non-statutory heir as it does not trigger the acquisition of inheritance rights.

Keywords

AI generated
de facto inheritance statutory heir status legal significance of fact Civil Code succession non-statutory heir rights

Cited Legislation

AI generated
CK 5.11 str. 1 d.
CPK 337 str. 1 d. 1 p.
CPK 338 str.
CPK 339 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-242-480/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08736-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S) Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15443-1088/2022 pagal pareiÅ¡kėjo S. F. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. F. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas S. F. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. K. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jo turtÄ .

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas reikalingas nustatyti tam, jog pareiÅ¡kėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). J. K. buvo iÅ¡situokęs, vaikų neturėjo. J. K. ir J. K. buvo broliai, kurių tėvai buvo A. K. ir P. K., kurie taip pat yra mirę. J. K. turėjo dukrÄ L. K., kuri buvo iÅ¡tekėjusi už V. F., bei susilaukė dviejų sÅ«nų – pareiÅ¡kėjo S. F. ir G.

F.. Vėliau L. K. iÅ¡siskyrė su V. F. bei susituokė su V. P.. PareiÅ¡kėjo motina L. P. mirė dar (duomenys neskelbtini). L. P. jokio turto neturėjo, todėl po jos mirties nei pareiÅ¡kėjas, nei jo brolis G. F. nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo priėmimo po motinos mirties. L. K. (santuokinės pavardės – F, po to P.) buvo mirusiojo J. K. dukterėčia (mirusiojo brolio J. K. dukra), tačiau pastaroji mirė anksčiau už J. K.. Kadangi mirusysis J. K. mirimo momentu neturėjo nei žmonos, nei vaikų, jo brolis J.

K. yra miręs, L. K. yra mirusi, todėl faktiÅ¡kai mirusiojo J. K. turtu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėjas S. F., faktiÅ¡kai turtÄ valdydamas, t. y. mokėdamas mokesčius už butÄ (mokesčių sÄ skaitų ir kvitų kopijos pridedamos), prižiÅ«rėdamas jį. S. F. taip pat rÅ«pinosi mirusiuoju prieÅ¡ mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo iÅ¡laidas, prižiÅ«rėdamas jį. S. F. taip pat rÅ«pinosi mirusiuoju prieÅ¡ mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo iÅ¡laidas. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J.

K. sudarytų testamentų ar įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Kadangi butu, jo iÅ¡laikymu rÅ«pinosi ir Å¡iai dienai rÅ«pinasi iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjas, darytina iÅ¡vada, jog jis priėmė po J. K. mirties atsiradusį palikimÄ jį pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad VÄ® Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo J. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo G. F. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog sutinka su pareiÅ¡kimu, nes jame iÅ¡dėstyti teisingi faktai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinę bylÄ nutraukė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

6. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjo atstovės teismo posėdyje iÅ¡sakytu argumentu, jog jeigu palikėjo J. K. mirties dienÄ bÅ«tų buvusi gyva pareiÅ¡kėjo motina L. P., Å¡i bÅ«tų priėmusi palikimÄ , nes ji, bÅ«dama palikėjo brolio dukra (palikėjo dukterėčia) ir nesant aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, tokiÄ teisę turėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

7. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas palikėjo dukterėčios vaiku, į CK 5.11 straipsnio, nustatančių įstatyminių įpėdinių ratÄ , nepatenka.

8. Teismas konstatavo, kad palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo įstatyminiu įpėdiniu ir negalėjo paveldėti palikėjo J. K. turto pagal įstatymÄ .

9. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas palikimo atsiradimo metu nebuvo palikėjo nei testamentinis nei įstatyminis įpėdinis ir pretenduoti į jo palikimÄ negalėjo, palikimo atsiradimo metu neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti, todėl bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių, todėl net ir teismui Å¡ioje byloje nustačius faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas palikėjo turtÄ faktiÅ¡kai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymÄ , todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas.

10. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali sukurti teisinių pasekmių, ir atsižvelgęs į tai, jog teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių, civilinę bylÄ nutraukė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas S. F. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. L. K. (santuokinės pavardės – F., po to P.) buvo mirusiojo J. K. dukterėčia (mirusiojo brolio J. K. dukra), tačiau pastaroji mirė anksčiau už J. K.. Kadangi mirusysis J. K. mirimo momentu neturėjo nei žmonos, nei vaikų, jo brolis J. K. yra miręs, L. K. yra mirusi, todėl faktiÅ¡kai mirusiojo J. K. turtu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėjas S. F., faktiÅ¡kai turtÄ valdydamas, t. y. mokėdamas mokesčius už butÄ (mokesčių sÄ skaitų ir kvitų kopijos pateiktos), prižiÅ«rėdamas jį.

S. F. taip pat rÅ«pinosi mirusiuoju prieÅ¡ mirtį, jį laidojo, apmokėjo laidojimo iÅ¡laidas. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J. K. sudarytų testamentų. Taip pat testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Kadangi butu, jo iÅ¡laikymu rÅ«pinosi ir Å¡iai dienai rÅ«pinasi iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjas, darytina iÅ¡vada, jog jis priėmė po J. K. mirties atsiradusį palikimÄ jį pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti, todėl S. F. atliko visus aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. 1.2.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas nepatenka į įpėdinių eilę, nes jo mama L. P. yra J. K. 5 eilės įpėdinė CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau pareiÅ¡kėjo mama mirė labai anksti ((duomenys neskelbtini)), dėl ko, jei ji bÅ«tų gyva, ji bÅ«tų paveldėjusi J. K. turtÄ , o po jos mirties paveldėjęs bÅ«tų pareiÅ¡kėjas. J. K. nei žmonos, nei vaikų neturėjo, todėl pareiÅ¡kėjas jam buvo lyg anÅ«kas, kurios jis niekada neturėjo.

Kol J. K. buvo gyvas nei J. K., nei pareiÅ¡kėjas net nesusimÄ stė apie tai, kad reikėtų paraÅ¡yti testamentÄ ar kitokiu bÅ«du iÅ¡ anksto perleisti turtÄ , nes niekam nerÅ«pėjo turtiniai klausimai. Tačiau J. K. mirus, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti sudaroma kliÅ«tis paveldėti dėdės turtÄ , kai yra visiÅ¡kas pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ .

12. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, suinteresuotas asmuo pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams.

13. Suinteresuotas asmuo G. F. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

17. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, tai yra sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

18. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. F. (toliau – ir apeliantas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po jo motinos dėdės J. K. mirties priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ . PareiÅ¡kėjas šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ siekia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylÄ nutraukė tuo pagrindu, jog praÅ¡omas nustatyti faktas neturi juridinės reikÅ¡mės – nesukurs pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, kadangi pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas palikėjo dukterėčios vaiku, nepatenka į CK 5.11 straipsnyje nurodytÄ Ä¯statyminių įpėdinių ratÄ .

20. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jo mama mirė anksčiau už palikėjÄ . Jei bÅ«tų buvusi gyva, bÅ«tų paveldėjusi palikėjo turtÄ , o po jos mirties turtÄ bÅ«tų paveldėjęs pareiÅ¡kėjas. Palikėjas nei žmonos, nei vaikų neturėjo, todėl pareiÅ¡kėjas jam buvo kaip anÅ«kas, kuris juo rÅ«pinosi iki mirties, taip pat palikėjo laidotuvėmis, iki Å¡iol prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi palikėjo turtu – butu. Palikėjui esant gyvam nei palikėjas, nei pareiÅ¡kėjas nepagalvojo apie testamento sudarymÄ ar kitokį turto perleidimÄ , nes niekam nerÅ«pėjo turtiniai klausimai, tačiau mirus palikėjui, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti sudaroma kliÅ«tis paveldėti dėdės turtÄ .

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. K., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Apelianto motina L. K. (F., vėliau – P.), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo brolio J. K. ir D. K. dukra, taigi apelianto motina buvo palikėjo dukterėčia. Apeliantas ir suinteresuotas asmuo G. F. yra palikėjo dukterėčios vaikai. Palikėjas mirties momentu buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad palikėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjo mirties palikimo priėmimo / atsisakymo faktų nenustatyta.

22. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos įpėdinių eilės paveldint pagal įstatymÄ : pirmos eilės – pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sÅ«nėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); Å¡eÅ¡tos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra palikėjo dukterėčios sÅ«nus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis nepatenka į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Ä¯pėdinių pagal įstatymų sÄ raÅ¡Ä , todėl, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas valdė palikimÄ , atsiradusį po palikėjo mirties, nėra laikytinas palikėjo įpėdiniu pagal įstatymÄ . Tokiu atveju net ir nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas po jo motinos dėdės mirties priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jo turtÄ , tai pareiÅ¡kėjui nesukels teisinių pasekmių.

Taigi prašomas pripažinti juridinę reikšmę turintis faktas neturi juridinės reikšmės, t. y. nėra susijęs su pareiškėjo subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu, pabaiga ir nesukels pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje.

24. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo bei bylos nutraukimo kaip nenagrinėtinos teisme civilinio proceso tvarka klausimais, atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė