Court dismisses request to establish legal significance of de facto inheritance due to lack of statutory heir status.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the applicant's request to establish the legal significance of de facto managing the deceased's estate. Although the applicant factually managed the property and paid taxes, he is not a statutory heir under the Civil Code. Consequently, the court ruled that establishing the fact of de facto management yields no legal consequences for the applicant's rights.
Legislator headnote
AI generatedCK 5.11 str. 1 d.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.: A fact of de facto managing an estate lacks legal significance for a non-statutory heir as it does not trigger the acquisition of inheritance rights.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-242-480/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08736-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S) Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Albina RimdeikaitÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo S. F. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 11 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2YT-15443-1088/2022 pagal pareiÅ¡kÄjo S. F. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. F. ir valstybÄs įmonei Turto bankui dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjas S. F. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po J. K. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs valdyti jo turtÄ .
2. PareiÅ¡kime nurodÄ, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turtintis faktas reikalingas nustatyti tam, jog pareiÅ¡kÄjas galÄtų gauti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). J. K. buvo iÅ¡situokÄs, vaikų neturÄjo. J. K. ir J. K. buvo broliai, kurių tÄvai buvo A. K. ir P. K., kurie taip pat yra mirÄ. J. K. turÄjo dukrÄ L. K., kuri buvo iÅ¡tekÄjusi už V. F., bei susilaukÄ dviejų sÅ«nų â pareiÅ¡kÄjo S. F. ir G.
F.. VÄliau L. K. iÅ¡siskyrÄ su V. F. bei susituokÄ su V. P.. PareiÅ¡kÄjo motina L. P. mirÄ dar (duomenys neskelbtini). L. P. jokio turto neturÄjo, todÄl po jos mirties nei pareiÅ¡kÄjas, nei jo brolis G. F. nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl paveldÄjimo priÄmimo po motinos mirties. L. K. (santuokinÄs pavardÄs â F, po to P.) buvo mirusiojo J. K. dukterÄÄia (mirusiojo brolio J. K. dukra), taÄiau pastaroji mirÄ anksÄiau už J. K.. Kadangi mirusysis J. K. mirimo momentu neturÄjo nei žmonos, nei vaikų, jo brolis J.
K. yra mirÄs, L. K. yra mirusi, todÄl faktiÅ¡kai mirusiojo J. K. turtu rÅ«pinasi pareiÅ¡kÄjas S. F., faktiÅ¡kai turtÄ valdydamas, t. y. mokÄdamas mokesÄius už butÄ (mokesÄių sÄ skaitų ir kvitų kopijos pridedamos), prižiÅ«rÄdamas jį. S. F. taip pat rÅ«pinosi mirusiuoju prieÅ¡ mirtį, jį laidojo, apmokÄjo laidojimo iÅ¡laidas, prižiÅ«rÄdamas jį. S. F. taip pat rÅ«pinosi mirusiuoju prieÅ¡ mirtį, jį laidojo, apmokÄjo laidojimo iÅ¡laidas. Testamentų registre nÄra įregistruotų testatoriaus J.
K. sudarytų testamentų ar įregistruotų palikÄjo palikimo priÄmimo faktų. Kadangi butu, jo iÅ¡laikymu rÅ«pinosi ir Å¡iai dienai rÅ«pinasi iÅ¡imtinai pareiÅ¡kÄjas, darytina iÅ¡vada, jog jis priÄmÄ po J. K. mirties atsiradusį palikimÄ jį pradÄjÄs faktiÅ¡kai valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo valstybÄs įmonÄ (toliau â VÄ®) Turto bankas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad VÄ® Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldÄjimo santykiuose atstovaujanti valstybÄ, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemÄs sklypus, bei akcijos, nÄra gavÄs praneÅ¡imo apie galimÄ palikÄjo J. K. palikimo perÄjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinanÄių ar paneigianÄių faktinį paliktojo turto priÄmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinÄjus byloje esanÄius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kÄjas priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo G. F. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, jog sutinka su pareiÅ¡kimu, nes jame iÅ¡dÄstyti teisingi faktai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 5. Kauno apylinkÄs teismas 2022 m. lapkriÄio 11 d. nutartimi civilinÄ bylÄ nutraukÄ, priteisÄ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo valstybei 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.
6. Teismas sutiko su pareiÅ¡kÄjo atstovÄs teismo posÄdyje iÅ¡sakytu argumentu, jog jeigu palikÄjo J. K. mirties dienÄ bÅ«tų buvusi gyva pareiÅ¡kÄjo motina L. P., Å¡i bÅ«tų priÄmusi palikimÄ , nes ji, bÅ«dama palikÄjo brolio dukra (palikÄjo dukterÄÄia) ir nesant aukÅ¡tesnÄs eilÄs įpÄdinių, tokiÄ teisÄ turÄjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
7. Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas palikÄjo dukterÄÄios vaiku, į CK 5.11 straipsnio, nustatanÄių įstatyminių įpÄdinių ratÄ , nepatenka.
8. Teismas konstatavo, kad palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kÄjas nebuvo įstatyminiu įpÄdiniu ir negalÄjo paveldÄti palikÄjo J. K. turto pagal įstatymÄ .
9. Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas palikimo atsiradimo metu nebuvo palikÄjo nei testamentinis nei įstatyminis įpÄdinis ir pretenduoti į jo palikimÄ negalÄjo, palikimo atsiradimo metu neturÄjo subjektyvinÄs teisÄs paveldÄti, todÄl bet kokie buvÄ ar nebuvÄ faktiniai palikimo priÄmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinÄio teisÄs paveldÄti, neturi jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs ir negali sukelti teisinių palikimo priÄmimo pasekmių, todÄl net ir teismui Å¡ioje byloje nustaÄius faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas palikÄjo turtÄ faktiÅ¡kai priÄmÄ valdyti, jis vis tiek netampa įpÄdiniu pagal įstatymÄ , todÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas.
10. Teismas, nustatÄs, kad praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas negali sukurti teisinių pasekmių, ir atsižvelgÄs į tai, jog teismine tvarka nenustatinÄjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių, civilinÄ bylÄ nutraukÄ. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄjas S. F. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 11 d. nutartį ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â pareiÅ¡kimÄ tenkinti.
Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. L. K. (santuokinÄs pavardÄs â F., po to P.) buvo mirusiojo J. K. dukterÄÄia (mirusiojo brolio J. K. dukra), taÄiau pastaroji mirÄ anksÄiau už J. K.. Kadangi mirusysis J. K. mirimo momentu neturÄjo nei žmonos, nei vaikų, jo brolis J. K. yra mirÄs, L. K. yra mirusi, todÄl faktiÅ¡kai mirusiojo J. K. turtu rÅ«pinasi pareiÅ¡kÄjas S. F., faktiÅ¡kai turtÄ valdydamas, t. y. mokÄdamas mokesÄius už butÄ (mokesÄių sÄ skaitų ir kvitų kopijos pateiktos), prižiÅ«rÄdamas jį.
S. F. taip pat rÅ«pinosi mirusiuoju prieÅ¡ mirtį, jį laidojo, apmokÄjo laidojimo iÅ¡laidas. Testamentų registre nÄra įregistruotų testatoriaus J. K. sudarytų testamentų. Taip pat testamentų registre nÄra įregistruotų palikÄjo palikimo priÄmimo faktų. Kadangi butu, jo iÅ¡laikymu rÅ«pinosi ir Å¡iai dienai rÅ«pinasi iÅ¡imtinai pareiÅ¡kÄjas, darytina iÅ¡vada, jog jis priÄmÄ po J. K. mirties atsiradusį palikimÄ jį pradÄjÄs faktiÅ¡kai valdyti, todÄl S. F. atliko visus aktyvius palikimo priÄmimo veiksmus. 1.2.
PareiÅ¡kÄjas nesutinka su teismo argumentais, kad pareiÅ¡kÄjas nepatenka į įpÄdinių eilÄ, nes jo mama L. P. yra J. K. 5 eilÄs įpÄdinÄ CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, taÄiau pareiÅ¡kÄjo mama mirÄ labai anksti ((duomenys neskelbtini)), dÄl ko, jei ji bÅ«tų gyva, ji bÅ«tų paveldÄjusi J. K. turtÄ , o po jos mirties paveldÄjÄs bÅ«tų pareiÅ¡kÄjas. J. K. nei žmonos, nei vaikų neturÄjo, todÄl pareiÅ¡kÄjas jam buvo lyg anÅ«kas, kurios jis niekada neturÄjo.
Kol J. K. buvo gyvas nei J. K., nei pareiÅ¡kÄjas net nesusimÄ stÄ apie tai, kad reikÄtų paraÅ¡yti testamentÄ ar kitokiu bÅ«du iÅ¡ anksto perleisti turtÄ , nes niekam nerÅ«pÄjo turtiniai klausimai. TaÄiau J. K. mirus, pareiÅ¡kÄjui negali bÅ«ti sudaroma kliÅ«tis paveldÄti dÄdÄs turtÄ , kai yra visiÅ¡kas pagrindas tenkinti pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ .
12. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, suinteresuotas asmuo pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams.
13. Suinteresuotas asmuo G. F. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikÄ. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklÄ taikoma ir atskirųjų skundų dÄl teismo priimtų nutarÄių nagrinÄjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dÄl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turÄtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, o taip pat absoliuÄių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinÄ byla dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo kaip nenagrinÄtina civilinio proceso tvarka, teisÄtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
17. Juridiniai faktai â tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybÄs, kurių pagrindu atsiranda, pasikeiÄia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeiÄia ar baigiasi subjektinÄs teisÄs ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nÄra akivaizdÅ«s arba nÄra juos patvirtinanÄių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinÄs teisÄs, todÄl įstatymas numato galimybÄ suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turÄti juridinÄ reikÅ¡mÄ, tai yra sukelti pareiÅ¡kÄjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustaÄius, pareiÅ¡kÄjas įgytų tam tikrÄ subjektinÄ teisÄ, galÄtų įgyvendinti jau esamÄ teisÄ ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nÄra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nenagrinÄtinas teisme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. lapkriÄio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
18. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas S. F. (toliau â ir apeliantas) kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti juridinį reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog po jo motinos dÄdÄs J. K. mirties priÄmÄ jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs valdyti turtÄ . PareiÅ¡kÄjas šį juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ siekia nustatyti tam, kad galÄtų gauti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ .
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylÄ nutraukÄ tuo pagrindu, jog praÅ¡omas nustatyti faktas neturi juridinÄs reikÅ¡mÄs â nesukurs pareiÅ¡kÄjui teisinių pasekmių, kadangi pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas palikÄjo dukterÄÄios vaiku, nepatenka į CK 5.11 straipsnyje nurodytÄ Ä¯statyminių įpÄdinių ratÄ .
20. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jo mama mirÄ anksÄiau už palikÄjÄ . Jei bÅ«tų buvusi gyva, bÅ«tų paveldÄjusi palikÄjo turtÄ , o po jos mirties turtÄ bÅ«tų paveldÄjÄs pareiÅ¡kÄjas. PalikÄjas nei žmonos, nei vaikų neturÄjo, todÄl pareiÅ¡kÄjas jam buvo kaip anÅ«kas, kuris juo rÅ«pinosi iki mirties, taip pat palikÄjo laidotuvÄmis, iki Å¡iol prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi palikÄjo turtu â butu. PalikÄjui esant gyvam nei palikÄjas, nei pareiÅ¡kÄjas nepagalvojo apie testamento sudarymÄ ar kitokį turto perleidimÄ , nes niekam nerÅ«pÄjo turtiniai klausimai, taÄiau mirus palikÄjui, pareiÅ¡kÄjui negali bÅ«ti sudaroma kliÅ«tis paveldÄti dÄdÄs turtÄ .
21. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad P. K., mirÄs (duomenys neskelbtini), ir A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikÄjo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), tÄvai. Apelianto motina L. K. (F., vÄliau â P.), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikÄjo brolio J. K. ir D. K. dukra, taigi apelianto motina buvo palikÄjo dukterÄÄia. Apeliantas ir suinteresuotas asmuo G. F. yra palikÄjo dukterÄÄios vaikai. PalikÄjas mirties momentu buvo iÅ¡situokÄs, vaikų neturÄjo. IÅ¡ VÄ® Registro centro duomenų matyti, kad palikÄjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas â butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, po palikÄjo mirties palikimo priÄmimo / atsisakymo faktų nenustatyta.
22. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos įpÄdinių eilÄs paveldint pagal įstatymÄ : pirmos eilÄs â pirmos eilÄs â palikÄjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikÄjo vaikai, gimÄ po jo mirties; antros eilÄs â palikÄjo tÄvai (įtÄviai), vaikaiÄiai; treÄios eilÄs â palikÄjo seneliai tiek iÅ¡ tÄvo, tiek iÅ¡ motinos pusÄs, palikÄjo provaikaiÄiai; ketvirtos eilÄs â palikÄjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelÄs tiek iÅ¡ tÄvo, tiek iÅ¡ motinos pusÄs; penktos eilÄs â palikÄjo brolio ir sesers vaikai (sÅ«nÄnai ir dukterÄÄios), taip pat palikÄjo tÄvo ir motinos broliai ir seserys (dÄdÄs ir tetos); Å¡eÅ¡tos eilÄs â palikÄjo tÄvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserÄs).
23. NagrinÄjamu atveju apeliantas yra palikÄjo dukterÄÄios sÅ«nus, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis nepatenka į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Ä¯pÄdinių pagal įstatymų sÄ raÅ¡Ä , todÄl, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas valdÄ palikimÄ , atsiradusį po palikÄjo mirties, nÄra laikytinas palikÄjo įpÄdiniu pagal įstatymÄ . Tokiu atveju net ir nustaÄius juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjas po jo motinos dÄdÄs mirties priÄmÄ jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs valdyti jo turtÄ , tai pareiÅ¡kÄjui nesukels teisinių pasekmių.
Taigi praÅ¡omas pripažinti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas neturi juridinÄs reikÅ¡mÄs, t. y. nÄra susijÄs su pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs atsiradimu, pasikeitimu, pabaiga ir nesukels pareiÅ¡kÄjui materialinių teisinių pasekmių, todÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis skundžiamoje nutartyje.
24. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ procesinÄs teisÄs normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo bei bylos nutraukimo kaip nenagrinÄtinos teisme civilinio proceso tvarka klausimais, atskirajame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo keisti ar naikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todÄl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338â339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Albina RimdeikaitÄ