2025-08-01 Nr. BB-3678-1-86-1-01287-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2552/2025

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. J. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai naikintini dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinės instancijos išaiškinimais, o tai lėmė ne tik esminį BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimą, bet ir netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio – taikymą, pažeistą R. J. teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neatsakė į R. J. apeliacinio skundo esminius argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, ir 5 dalis, selektyviai vertindamas faktinius duomenis, o tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas išvadas byloje grindė neleistinais įrodymais (L. V. parodymais), pažeidė teisę į gynybą, nes nepagrįstai atsisakė priimti svarbius byloje įrodymus, atsisakydamas paskirti teismo ekspertizę, nevykdė pareigos daryti išvadas tik visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Šis teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įskaitant ir procesines teisės normas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo, dėl ko buvo neteisingai išnagrinėta byla ir dėl ko R. J. buvo neteisingai nuteistas, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, netinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo momentą ir nepagrįstai jį susiejo su veiksmais, peržengiančiais BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį (apgaulės būdu įgytos turtinės teisės antriniu perleidimu nesant apgaulės).

Šis teismas pablogino R. J. teisinę padėtį, nes prokuratūra apeliaciniu skundu neprašė apeliacinės instancijos teismo nustatyti vėlesnio nusikalstamos veikos baigtumo momento nei tai buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Prokuratūrai pripažinus, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. birželį, nuosprendžiu negalėjo būti konstatuotas vėlesnis nusikalstamos veikos padarymo laikas – ne vėliau nei 2010 m. rugpjūčio 17 d., taip pabloginant nuteistojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau darė neteisingas išvadas apie nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kasatorius nesutinka, kad BK 182 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos baigtumas sietinas ne su 2009 m. spalio 2 d. sprendimu, o su teisės į nuosavybę pardavimu šios teisės pirkėjui. Vadovaujantis liudytojų D. V., D. V., K. Ž. parodymais konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, esą liudytojų parodymai patvirtina, kad 2009 m. spalio 2 d. protokole nurodyta data neatitinka tikrovės, prieštarauja liudytojų parodymų turiniui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. spalio 2 d. priimto sprendimo atkurti V. V. nuosavybės teisės, o ne nuo vėlesnio termino.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 182 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. rugsėjo 2 d., pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, nes apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko teikė tik nuteistieji, todėl šis teismas negalėjo nustatyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta vėliau, nei tai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pasisakant dėl BK 300 straipsnio taikymo, pažymėtina, kad krikšto sakramento pažyma pagal Lietuvos įstatymus nesukuria jokių teisinių pasekmių, be to, yra surašyta organizacijos, kuri veikia pagal eksteritorinį principą ir atskiriems jos veiklos aspektams Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nenušalino prokuroro nuo bylos nagrinėjimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su didelės apimties kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad jie būtų grindžiami teisiniais argumentais. Kartu pažymėtina, kad kasatoriaus prašymas, panaikinus abiejų instancijų teismų nuosprendžius, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui neatitinka BPK 382 straipsnio 3 punkte išdėstytų atvejų, t. y., kasatorius nenurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ar kad byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.

Kasacinio skundo aspektu – dėl nusikalstamų veikų baigtumo laiko ir, atitinkamai, senaties termino skaičiavimo – pasisakytina, kad šiuo atveju tai yra daugiau fakto nustatymo klausimas, kas nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi šis teismas, grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, įpareigojo apeliacinės instancijos teismą nustatyti nusikalstamos veikos baigtumo momentą, jį teisiškai pagrįsti, remiantis bylai aktualiais teisės aktais, reguliuojančiais nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nėra pateikta tinkamų teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad šio nurodymo apeliacinės instancijos teismas neįvykdė, ar kad tuo buvo pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos.

Kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis grindžia savu susiklosčiusios situacijos vertinimu ir dėl to nesutikimu su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas.

Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Tačiau iš kasacinio skundo turinio neaišku, į kokius apeliacinio skundo argumentus atsakyta nebuvo ir kokie kasacinės instancijos teismo nurodymai neįvykdyti. Kasaciniame skunde daug kartų deklaratyviai nurodyti BPK nuostatų pažeidimai, jų nesusiejant nei su byla, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai pasireiškė pažeidimai, nei grindžiant juos teisiniais argumentais, sudarančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasatoriaus argumentai dėl prokurorės šališkumo taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrindžiantys teiginių, kad šį klausimą apeliacinės instancijos teismas išsprendė netinkamai.

Nėra grindžiami tinkamais teisiniais argumentais ir kasatoriaus samprotavimai dėl BK 182 ir 300 straipsnių netinkamo taikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo R. J. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė