db7daea3-5dcf-49cf-b789-50239049bbd2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00236-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2, 1.1.8.1.1, 1.2.3.1.1, 1.2.4.6.2.1, 1.2.5.4.2, 1.2.14.1.2.1, 1.2.14.10.1, 1.2.14.10.2.1, 1.2.18.2, 1.2.20.3.3, 1.2.23.1.2, 1.2.29.3.2, 2.4.6.1, 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos, Sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Gyliui, Sergejui Stulginskiui, nuteistajam A.

S. (A. S.) ir jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros ketvirtojo skyriaus prokuroro M. J. ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; - pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; - pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; - pagal BK 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme septyniems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; - pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areÅ¡to bausme dvideÅ¡imčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant dalį pagal 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės, o bÅ«tent Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta aÅ¡tuoni metai laisvės atėmimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. kovo 22 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas ir pagal šį nuosprendį atliktas bausmės laikas. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2022 m. sausio 7 d. A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė nepaskirta. Civilinių ieÅ¡kovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir V. Ž. (V. Ž.) ieÅ¡kiniai patenkinti pilnai. IÅ¡ A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 48,13 Eur (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir 13 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

IÅ¡ A. S. V. Ž. naudai priteista 2 239,47 Eur (du tÅ«kstančiai du Å¡imtai trisdeÅ¡imt devyni eurai ir 47 ct) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. lapkričio 6 d., apie 18.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje greta pastato adresu: (duomenys neskelbtini), įsėdęs į savo sutuoktinės I.

S. automobilį, konflikto metu sudavė jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inės akies sritį, po to rankos pirÅ¡tais sugriebė I. S. už veido burnos srityje ir perplėšė lÅ«pÄ , padarydamas I. S. dvi muÅ¡tines žaizdas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir iÅ¡oriniame akies kampe bei žaizdÄ deÅ¡iniame žande, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. S. sveikatÄ .

2. A. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad terorizavo I. S., grasindamas padaryti pavojingÄ sveikatai veikÄ , o bÅ«tent: jis, naudodamas „Viber“ pokalbių ir skambučių programėlę, savo sutuoktinei I. S. į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ 2019 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 10.30 iki 10.50 val., atsiuntė grasinančio pobÅ«džio praneÅ¡imus: „Vis tiek iÅ¡lįsi“, „AÅ¡ tave pagausiu, pamatysi“, „Sudraskysiu visÄ tavo snukį“, „IÅ¡lįsi, Å¡liundra, vis tiek ilgai neiÅ¡sislapstysi“ ir nuotraukÄ , kurioje pavaizduotas sužalotas žmogaus veidas; o 2020 m. sausio 20 d., 16.26 val., atsiuntė nuotraukÄ , kurioje pavaizduotas karstas, taip sudarydamas nukentėjusiajai I. S. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai fiziÅ¡kai jÄ sužaloti gali bÅ«ti įvykdyti.

3. A. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sunaikino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2020 m. vasario 14 d., apie 21.25 val., name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, atėmė iÅ¡ I. S. rankų jai nuosavybės teise priklausantį 846,96 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S10+“ su įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir perlaužė jį per pusę, taip sunaikindamas svetimÄ nukentėjusiajai I. S. priklausantį 846,96 eurų vertės turtÄ .

4. A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , pagrobė ir neteisėtai laikė svetimÄ asmens dokumentÄ , neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, o bÅ«tent: jis 2020 m. gegužės 3 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ I. S. rankų atėmė jai priklausantį 200 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S8 Plius“ su įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡kart po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nuvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę greta prekybos centro „Maxima“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ ten stovėjusio I. S. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono pavogė I. S. priklausančiÄ piniginę (neturinčiÄ turtinės vertės), kurioje buvo 15 eurų grynaisiais pinigais, I. S. vardu (ankstesne A. pavarde) iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), I. S. vardu iÅ¡duota banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Å iÄ kortelę bei asmens dokumentÄ A. S. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol juos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d., 22.05 val., iki 2020 m. gegužės 8 d., 00.33 val., vykusios automobilio apžiÅ«ros metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

5. A. S. pagal BK 233 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad darė poveikį nukentėjusiam asmeniui, naudodamas psichinę prievartÄ , o bÅ«tent: jis, turėdamas tikslÄ paveikti nukentėjusiÄ jÄ I. S., kad ji ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03503-20 duotų melagingus parodymus, dėl kurių jis (A. S.) iÅ¡vengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2020 m. gegužės 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu paskambino ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03503-20 nukentėjusiÄ ja pripažintai I.

S. ir pareikalavo, kad I. S. akistatos su juo metu duotų melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. jis (A. S.) jos nesumušė. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , siekdamas to paties tikslo – paveikti nukentėjusiÄ jÄ I. S. duoti melagingus parodymus, 2020 m. gegužės 7 d., apie 18.20 val., prie degalinės „Emsi“, esančios (duomenys neskelbtini), sėdėdamas automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie Å¡io automobilio priėjusiai I. S. pro atvirÄ vairuotojo pusės langÄ pagrasino supjaustyti jai odÄ , jei baudžiamoji byla jo (A.

S.) atžvilgiu dėl I. S. sumuÅ¡imo pasieks teismÄ .

6. A. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti žmogų ir sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent: jis, apimtas pavydo dėl to, kad 2020 m. gegužės 7 d., apie 18.20 val., pamatė, kaip jo sutuoktinė I. S. po susitikimo su juo (A. S.) degalinės „Emsi“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, įsėdo į G. G. vairuojamÄ automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 7 d., apie 19 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje greta prekybos centro „Norfa“, adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie G. G. vairuojamo automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pro atidarytÄ automobilio langÄ Ä¯metė į G. G. vairuojamo automobilio salonÄ uždegtÄ pramoninės gamybos sprogimo efekto petardÄ , kurios galingumas artimas neskeveldrinės rankinės granatos sprogimui, turėdamas tikslÄ nužudyti G. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajam G. G. staigiai sureagavus ir iÅ¡metus iÅ¡ savo vairuojamo automobilio minėtÄ petardÄ , ji sprogo jo (A.

S.) automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam (A. S.) spėjus iÅ¡ automobilio iÅ¡Å¡okti, o petardos sprogimo banga sugadino nukentėjusiajam V. Ž. priklausantį 2 289,47 eurų vertės turtÄ â€“ minėtoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio „Nissan Rogue“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklÄ , bamperį, kapotÄ .

7. A. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,011 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino iki tol, kol laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d., 22.05 val., iki 2020 m. gegužės 8 d., 00.33 val., greta pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), jo (A. S.) naudojamo automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ , supakuotÄ Ä¯ plastikinį maiÅ¡elį, po vairuotojo sėdynės kilimėliu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai 8. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroras M. J. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendį ir A. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausmę.

A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir paskirti subendrintÄ bausmę – 12 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir paskirti subendrintÄ bausmę – 12 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant dalį pagal 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės, o bÅ«tent Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę bausmę – 12 metų ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. 8.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nors teismas parinko tinkamas bausmių rÅ«Å¡is už A.

S. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai nustatė bausmių dydžius, todėl buvo netinkamai pritaikytos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatos ir A. S. paskirta neteisinga, akivaizdžiai per švelni bausmė. 8.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog individualizuojant bausmę BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014).

Pagal teismų praktikÄ , įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017). Apeliantas teigia, kad spręsdamas dėl nuteistajam A.

S. skirtinų bausmių, pirmosios instancijos teismas kruopščiai neįvertino nusikalstamų veikų pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Prokuroro nuomone, A. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra pernelyg Å¡velnios, paskyrus tokias bausmes nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, nebÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažesnės, nei nustatytas jų vidurkis, tačiau tokios bausmės skirtinos tik esant BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytoms sÄ lygoms.

Apeliantas pažymi, jog dėl teismo sprendimo už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirti mažesnes laisvės atėmimo bausmes negu nustatytas vidurkis, kaltininko sÄ monėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės iÅ¡vengimo modelis, o tai prieÅ¡tarauja ne tik bausmės tikslams, ypatingai specialiajai bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, tik formaliai įvardijo aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės individualizavimui, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. 8.3.

Apeliantas teigia, kad individualizuojant A. S. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinas bausmes buvo atsižvelgta į įprastas gyvenimiÅ¡kas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę (turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja pripažintÄ I. S., iki sulaikymo vykdė individualiÄ veiklÄ , turi mažametį vaikÄ , kuriam moka iÅ¡laikymÄ , duomenų apie jo gydymÄ psichikos ar priklausomybės ligų gydymo įstaigose byloje nėra) ir neatsižvelgta į veikų pavojingumÄ bei nuteistojo elgesį viso proceso metu, be to, dalis aplinkybių įvertinta neteisingai.

Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. 13 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrįstai nevertino kaip didinančios asmens pavojingumÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. S. ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutai, tačiau A. S. nepakeitė savo elgesio ir vėl nusikalto. Asmeniui, sistemingai darančiam nusikalstamas veikas, skiriamos bausmės turėtų griežtėti.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė aplinkybei, jog kai kurios nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai sutapčiai. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-91/2011, Nr. 2K-484/2011, Nr. 2K-137/2012, Nr. 2K-340/2012, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-164-895/2018) nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis jas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tačiau esant kelioms nusikalstamoms veikoms, numatytoms skirtinguose BK straipsniuose, neretai yra veikiami skirtingi teisiniai gėriai, taip pat nukentėjusiesiems padaryta skirtingos rÅ«Å¡ies žala arba to paties pobÅ«džio, tačiau didesnė.

Tokia aplinkybė negali bÅ«ti vertinama, kaip iÅ¡skirtinė, mažinanti A. S. veiksmų pavojingumÄ ir lemianti Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ . Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nustatymas svarbus sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, susijusius su bausmių subendrinimo bÅ«dų parinkimu ir panaudojimu, o ne bausmės individualizavimu. 8.4. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir tai, kad nebuvo nustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, itin abejingai reagavo į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

Nustatyta viena A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistas. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje Å¡ias aplinkybes formaliai paminėjo, tačiau nepagrįstai neįvertino, jog A. S. yra itin pavojingas. Apeliantas pažymi, kad A. S. nusikalstamos veikos buvo nukreiptos iÅ¡ esmės prieÅ¡ vienÄ nukentėjusiÄ jÄ â€“ sutuoktinę I. S. bei jos aplinkos asmenis. A. S. nusikalstamos veikos prieÅ¡ sutuoktinę buvo sistemingos, todėl sukėlė jai didelius iÅ¡gyvenimus bei baimę.

A. S. padarytos žalos neatlygino. Be to, po smurtinio bei turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų prieÅ¡ savo sutuoktinę padarymo, nuteistasis bandė paveikti nukentėjusiÄ jÄ , kad Å¡i duotų melagingus parodymus ir taip siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. A. S. savo nusikalstamus veiksmus nukreipė ir į nukentėjusiosios I. S. pažįstamus asmenis, bei jų turtÄ , metė sprogmenį į nukentėjusiojo automobilį vieÅ¡oje vietoje, t. y. parduotuvės aikÅ¡telėje, apie 19.00 val., kai įprastai bÅ«na daug žmonių, sugadino paÅ¡alinio asmens automobilį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei daromÄ Å¾alÄ visuomenei, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, kilusius padarinius – žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, nukentėjusioji I. S. dėl nusikaltimų patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, nukentėjo ir paÅ¡aliniai asmenys, taip pat į aplinkybes, jog A. S. viso proceso metu neigė savo kaltę. Nuteistojo iÅ¡reikÅ¡tas ciniÅ¡kas ir nesavikritiÅ¡kas požiÅ«ris į savo veiksmus laikytinas itin pavojingu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nepagrįstai sumenkintas.

Ä®vertinus A. S. veiksmų ir jo paties pavojingumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirti laisvės atėmimo bausmių dydžiai ir galutinė subendrinta bausmė nesiderina su bausmės paskirtimi bei teisingumo principo įgyvendinimu. Byloje esantys duomenys neigiamai charakterizuoja A. S. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. 8.5.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje A. S. paskyrė mažesnes bausmes nei bausmių už Å¡iuos nusikaltimus vidurkiai, kurios artimos BK specialiosios dalies straipsnyje ar BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teismas pasisakydamas dėl skirtinų bausmių šį procesÄ reglamentuojančias normas taikė akivaizdžiai netinkamai, teismo motyvai dėl bausmių individualizavimo yra itin lakoniÅ¡ki.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė A. S. žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei nustatyti sankcijų vidurkiai. Be to, teismas netinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir A. S. charakterizuojančias aplinkybes, todėl nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės keistinas.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 9.1. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo (A. S.) parodymus, vadovavosi iÅ¡skirtinai kaltinimui palankiais bylos įrodymais. Apeliantas nurodo ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu įvykio vaizdo įraÅ¡as buvo peržiÅ«rėtas paskubomis, vaizdo įraÅ¡e nesimato įvykio eigos. Tinkamai neiÅ¡tyrus Å¡io įrodymo teismas negalėjo juo vadovautis priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad negalima besÄ lygiÅ¡kai vadovautis nukentėjusiųjų G. G. bei I. S. parodymais. Nukentėjusysis G. G. Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti įtariamuoju ir yra suinteresuotas nebÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apeliantui priklausančio automobilio susprogdinimÄ . Nukentėjusiojo G. G. parodymai, jog ne jis pirmas metė petardÄ Ä¯ apelianto automobilį, turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojo N. L. parodymus nurodė, jog Å¡iam liudytojui pamatyti pirmÄ jį petardos metimÄ galėjo sutrukdyti automobilio konstrukcinės dalys, tokiu bÅ«du teismas koregavo ir papildė Å¡io liudytojo parodymus, nes tokių aplinkybių liudytojas nenurodė, jokios automobilio konstrukcinės dalys jam vaizdo neužstojo. 9.2.

Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino nukentėjusiosios I. S. psichinės sveikatos bÅ«klės. Nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas apie norÄ iÅ¡saugoti santuokÄ ir toliau gyventi su kaltininku, Å¡ios bylos kontekste sunkiai suprantamas. Nuteistojo manymu, nukentėjusiosios psichinė sveikata galėtų bÅ«ti patikrinta paskiriant jai psichiatrinę ekspertizę. 9.3. Nuteistasis nesutinka ir su teismo sprendimu jam paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis A. S. bei jo gynėjas prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 11. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistasis A. S. skųsdamas apygardos teismo nuosprendį prašo jį išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai susiję tik su jo nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, apygardos teismas nuosprendyje, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų reikalavimų, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , BPK reikalavimų nepažeidė. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s A. S., nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados yra neteisingos.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. 2019 m. lapkričio 6 d. apie 18 val. I. S. automobilyje konflikto metu suduodamas jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inės akies sritį, rankos pirÅ¡tais sugriebdamas nukentėjusiajai už veido burnos srityje ir perplėšdamas pastarajai lÅ«pÄ , taip padarydamas dvi muÅ¡tines žaizdas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir iÅ¡oriniame akies kampe bei žaizdÄ deÅ¡iniajame žande, t. y. padarydamas veiksmus, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios I. S. parodymai (t. 6, b. l. 121), į bylÄ pačios I. S. pateikta nukentėjusiosios veido fotonuotrauka (t. 4, b. l. 117), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų iÅ¡vados Nr. G592/2020(01) bei Nr. pG 2042/2020901) (t. 1, b. l. 115–117, 127–130), liudytojos S. S. (S.) (t. 4, b. l. 117) bei nukentėjusiojo G. G. (t. 6, b. l. 119–121) parodymai. Nukentėjusioji I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. apie 18 val. stovėjimo aikÅ¡telėje A.

S., su kuriuo ji tuo metu jau negyveno, staiga įsėdo į jos automobilį ir liepė važiuoti. Jai atsisakius tai padaryti nuteistasis pradėjo jÄ smaugti, sudavė jai kumščiu į deÅ¡inės akies kampÄ , griebė už veido, jos deÅ¡inė lÅ«pos pusė buvo iÅ¡draskyta (t. 6, b. l. 121). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas I. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tarp sutuoktinių A. S. ir I. S. vyko skyrybų procesas, jų santykiai buvo itin konfliktiÅ¡ki, nukentėjusioji apie jos sužalojimÄ teisėsaugos institucijoms pranešė tik po kurio laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo, be to, įvykio dienÄ pirmÄ jÄ pagalbÄ suteikusiems medicinos darbuotojams nurodė, kad sužalojimus patyrė krisdama nuo laiptų (t. 1, b. l. 110–112).

Tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiosios I. S. ikiteisminiame tyrime nurodytos jos sužalojimo aplinkybės ir vėliau sekęs nuoseklus tvirtinimas, jog jÄ sužalojo bÅ«tent A. S. iÅ¡ esmės nekito viso proceso metu (t. 4, b. l. 111–113, 118–120, 123–125, 150–153). Be to jos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadų Nr. G592/2020(01) bei Nr. pG 2042/2020901) (t. 1, b. l. 115–117, 127–130) matyti, kad nukentėjusiajai nustatytos dvi muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir iÅ¡oriniame akies kamputyje bei žaizda deÅ¡iniame žaste, Å¡ie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å ios žaizdos galėjo bÅ«ti padarytos vienu, dviem arba trimis trauminiais poveikiais. DeÅ¡inio žando-lÅ«pos žaizda galėjo bÅ«ti padaryta I. S. nurodytu bÅ«du, t. y. ranka griebiant už burnos ir perplėšiant lÅ«pÄ -žandÄ , pvz. burnos ertmėje pirÅ¡tais užkabinus žandÄ -lÅ«pÄ ir tempiant į iÅ¡orę. I. S. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. S., kuriai nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio paskambino telefonu, prašė nuvežti jÄ (I. S.) iki gydymo įstaigos. Anot liudytojos S. S., nukentėjusioji jai teigė, jog A.

S. įlipo į jos automobilį, jÄ sugriebė ir sumušė, įplėšė jai lÅ«pÄ . I. S. tÄ pačiÄ dienÄ jai (liudytojai) atsiuntė nuotraukÄ (t. 4, b. l. 117), iÅ¡ kurios matėsi, kad buvo sužalota deÅ¡inė nukentėjusiosios veido pusė (t. 6, b. l. 188–190). Byloje apklaustas nukentėjusysis G. G. taip pat patvirtino, kad I. S. 2020 m. gegužės 7 d. jai rodė byloje esančiÄ sužaloto veido nuotraukÄ , sakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo A. S., nukentėjusioji jo bijojo, nes jis jÄ persekiojo, grasino (t. 6, b. l. 119–121).

PrieÅ¡ingai nei savo baigiamojoje kalboje teigė nuteistojo gynėjas, apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos S. S. bei G. G. parodymus atsižvelgė į tai, kad Å¡ie asmenys tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir apie nukentėjusiosios sužalojimÄ sužinojo ir pačios I. S.. Apygardos teismas pagrįstai jais rėmėsi kaip iÅ¡vestiniais įrodymais, pagrindžiančiais kitus byloje esančius duomenis. Nėra pagrindo sutikti ir su gynybos teiginiais, kad nuteistajam neteisingai inkriminuota BK 140 straipsnio 2 dalis, t. y. jog A.

S. fizinį smurtÄ naudojo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę. Nors A. S. ir I. S. Å¡ios veikos padarymo metu kartu jau nebegyveno, tačiau tuo metu jie vis dar buvo sutuoktiniai. BÅ«tent konfliktiÅ¡ki ir įtempti jų kaip sutuoktinių tarpusavio santykiai ir turėjo lemiamos reikÅ¡mės A. S. nusikalstamam elgesiui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavo kaip savo Å¡eimos nario nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

15. Teisėjų kolegijos vertinimu A. S. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis naudodamasis pokalbių ir skambučių susiraÅ¡inėjimo programėle „Viber“ 2019 m. gruodžio 24 d. nuo 10.30 val. iki 10.50 val. į savo sutuoktinės I. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ siuntė grasinančio pobÅ«džio praneÅ¡imus: „Vis tiek iÅ¡lįsi“, „AÅ¡ tave pagausiu, pamatysi“, „Sudraskysiu visÄ tavo snukį“, „IÅ¡lįsi, Å¡liundra, vis tiek ilgai neiÅ¡sislapstysi“ ir nuotraukÄ , kurioje pavaizduotas sužalotas žmogaus veidas, o 2020 m. sausio 20 d. 16.26 val. iÅ¡siuntė nuotraukÄ , kurioje pavaizduotas karstas, tokiu bÅ«du terorizavo nukentėjusiÄ jÄ , grasindamas padaryti jos sveikatai pavojingÄ veikÄ .

Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje neigė savo kaltę dėl savo sutuoktinės terorizavimo, anot jo, jis nukentėjusiajai tokio pobūdžio žinučių nerašė, su ja stengėsi nebendrauti, pati I. S., vis keisdama savo telefono numerį jam nuolat rašydavo. Gal ir buvo siuntęs žinutes prašydamas, kad ji su juo daugiau nebebendrautų. Visgi, teisiamajame posėdyje apeliantas pripažino, kad galėjo I. S. siųsti karsto bei sužaloto asmens nuotraukas, tačiau tuo metu jie vienas kitam siųsdavo bet kokio turinio vaizdus ir tokiame savo poelgyje nieko blogo nemato (t. 6, b. l. 93–94).

Tačiau tokie nuteistojo parodymai buvo paneigti kitais byloje surinktais bei apygardos teismo iÅ¡tirtais duomenimis. Visų pirmiausia, nukentėjusioji I. S. tiek teisminio bylos nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad minėtas grasinančio pobÅ«džio žinutes jai siuntė A. S.. Anot nukentėjusiosios, po to, kai nuteistasis jÄ sužalojo 2019 m. lapkričio 6 d. jis nuolat jai skambindavo, grasindavo, siųsdavo grasinančio pobÅ«džio žinutes, iÅ¡ kurių ji suprato, kad jis jÄ vėl gali sužaloti.

Kai kurias žinutes jis pats po to iÅ¡trindavo. Be to, buvo atsiuntęs jai vaizdus su sužalotais žmonių veidais, karsto nuotraukÄ . Toks nuteistojo elgesys jÄ baugino, ji nuolat gyveno įtampoje ir baimėje (t. 6, b. l. 121–123; t. 4, b. l. 111, 157–158). Nukentėjusiosios I. S. parodymus apie tai, kad A. S. jai grasindavo susidorojimu, persekiodavo patvirtino ir byloje apklausti liudytoja S. S. (t. 6, b. l. 188–190) bei nukentėjusysis G. G. (t. 6, b. l. 119–121). Liudytoja S. S. netgi patvirtino mačiusi A.

S. nukentėjusiajai per bendravimo programėlę „Viber“ siųstas žinutes, vaizdo įraÅ¡us, kuriuose rodoma kaip nupjaunama žmogui galva, nufotografuotas karstas. Be to, grasinančio pobÅ«džio žinučių siuntimo faktÄ patvirtina ir nukentėjusiosios I. S. į bylÄ pateiktos momentinės jos mobiliojo ryÅ¡io telefono nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad adresatas „(duomenys neskelbtini)“ siuntė kaltinime nurodytas rusų kalba raÅ¡ytas žinutes, vaizdus su sužalotu vyro veidu, karstu (t. 4, b. l. 127–142).

Iš šio susirašinėjimo turinio matyti ir tai, kad būtent A. S. buvo bendravimo su I. S. iniciatorius, nuolat siuntė žinutes, iš kurių dalį netrukus pats ištrindavo, skambindavo nukentėjusiajai. Tuo tarpu šiose momentinėse telefono nuotraukose užfiksuotos I. S. rusų kalba siųstos žinutės: „aš nenoriu griebtis kraštutinumų tikrai“, „prašau tavęs neliesti manęs“, „prašau, pasikalbėkime“ ir pan. bei fiksuotas vienas jos skambutis nuteistajam buvo 2020 m. sausio 20 d., t. y. po to, kai A.

S. jai jau buvo iÅ¡siuntęs grasinančias žinutes. Å ių atsakomųjų žinučių turinys neabejotinai patvirtina, kad I. S., įvertinus ir tÄ aplinkybę, kad 2019 m. lapkričio mėnesį ji buvo sužalota savo sutuoktinio, turėjo realų pagrindÄ bijoti, kad žinutėje iÅ¡sakyti nuteistojo grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu A. S. sistemingai siųsdamas nukentėjusiajai minėto turinio žinutes sÄ moningai siekė įbauginti I. S., sukelti jai nesaugumo jausmÄ , baimę, tokiu bÅ«du sudarydamas nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai sutrikdyti jos sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdyti.

Tokia A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu A. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad jis 2020 m. vasario 14 d. apie 21.25 val. savo namuose paėmęs iÅ¡ nukentėjusiosios I. S. rankų jai priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S10+“ jį sulaužė. Apklaustas teisiamajame posėdyje A. S. neigė sunaikinęs I. S. turtÄ . Jo teigimu, tÄ dienÄ neblaivi I. S. iÅ¡ tiesų buvo jo namuose, turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau tvirtino, kad jis jo iÅ¡ I.

S. neatėmė ir nesulaužė. IÅ¡eidama iÅ¡ jo namų I. S. telefonÄ iÅ¡sinešė. Jo automobilyje rastas sudaužytas mobiliojo ryÅ¡io telefonas yra nukentėjusiosios, tačiau pati nukentėjusioji kelios dienos iki 2020 m. gegužės 7 d. įvykusio sprogimo jam jį atvežė, sakė, kad telefonÄ sugadino jos vaikas ir paprašė sutaisyti (t. 6, b. l. 64). Tačiau tokia jo pateikta versija buvo paneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Visų pirma, nukentėjusioji I. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2020 m. vasario 14 d. bÅ«nant jai pas nuteistÄ jį namuose tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu A.

S. pagriebė iÅ¡ jos rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir jį perlaužė per pusę (t. 6, b. l. 139–140). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos S. S. parodymai. Anot Å¡ios liudytojos, įvykio dienÄ ji girdėjo kaip I. S., bÅ«dama A. S. kambaryje, verkė, prašė jos nemuÅ¡ti. Netrukus pas jÄ (liudytojÄ ) atbėgusi I. S. pasakė, kad A. S. sulaužė jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (t. 6, b. l. 188–190). Nukentėjusiosios pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o bÅ«tent tai, kad nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantis telefonas, perlaužtas į dvi dalis, buvo rastas nuteistojo automobilyje (t. 2, b. l. 27–28, 52–53); paskutinis užfiksuotas I.

S. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktas buvo 2020 m. vasario 14 d. 21.25 val., po to iki 2020 m. vasario 16 d. 14.24 val. iÅ¡ Å¡io telefono numerio nebuvo užfiksuotas nė vienas I. S. telekomunikacinis įvykis (t. 2, b. l. 131–149, 150, kompaktinis diskas Nr. 4); be to, 2020 m. vasario 16 d. I. S. praÅ¡ymu jai buvo pakeista naudojamo telefono numerio SIM kortelė, o keitimo priežastis buvo nurodyta vagystė (t. 5, b. l. 167). Taigi, iÅ¡analizavęs bei įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad A.

S. sunaikino I. S. priklausantį turtÄ â€“ 846,96 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , apygardos teismo motyvus dėl nuteistojo kaltės sprendžia, kad A. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2020 m. gegužės 3 d. 18 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, iÅ¡ I. S. rankų atėmė jai priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S8 Plius“, o po to nuvykęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ ten stovėjusio I.

S. automobilio „Audi A6“ salono pavogė I. S. priklausančiÄ piniginę, kurioje buvo 15 Eur, I. S. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, AB Swedbank banko mokėjimo kortelė, kuriuos vėliau laikė savo automobilyje „BMW 730“. Nors nuteistasis A. S. neigė pagrobęs iÅ¡ nukentėjusiosios byloje nurodytomis aplinkybėmis jai priklausančius daiktus, tvirtino, kad tÄ dienÄ jie buvo susitikę ir I. S. galimai jo automobilyje pati netyčia paliko savo piniginę su joje buvusiais dokumentais bei pinigais (t. 6, b. l. 94), tačiau tokiÄ nuteistojo versijÄ paneigė byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji I. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2020 m. gegužės 3 d. ji su A. S. buvo nuvykę apžiÅ«rėti buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu A. S. iÅ¡traukė iÅ¡ jos rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S8“ ir palikęs jÄ iÅ¡važiavo. Tuomet ji taksi automobiliu nuvažiavo iki savo automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pamatė, kad automobilio ratai pradurti, o automobilyje paliktoje rankinėje nėra jos piniginės su grynaisiais pinigais ir dokumentais (t. 6, b. l. 140–141).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas taksi automobilio, vežusio nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, vairuotojas E. J.. Anot jo, I. S. įlipusi į jo automobilį buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad jos vyras atėmė iÅ¡ jos telefonÄ . Nuvažiavę prie I. S. automobilio pamatė, kad jo padangos nuleistos, be to, nukentėjusioji automobilyje nerado savo piniginės (t. 7, b. l. 30). Netikėti tokiais, su nukentėjusiÄ jÄ ir nuteistuoju jokiais tarpusavio ryÅ¡iais nesusijusiu ir įvykio metu atsitiktinai buvusiu asmeniu nėra jokio pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios parodymus, kad A. S. iš jos kaltinime nurodytus daiktus pagrobė patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visų pirmiausia tai, kad nukentėjusiajai priklausanti piniginė, su joje buvusiu I. S. vairuotojo pažymėjimu bei jos vardu išduota AB Swedbank banko mokėjimo kortele buvo rasta nuteistojo A. S. automobilio „BMW 730“ bagažinėje esančioje uždengiamoje dėtuvėje (t. 2, b. l. 27–29). Iš UAB „Bitė Lietuva“ gautų duomenų apžiūros protokolo matyti, kad paskutinis I.

S. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinis įvykis buvo užfiksuotas 2020 m. gegužės 3 d. 19.33 val. (t. 2, b. l. 131–149, kompaktinis diskas Nr. 4). Be to, jau sekančiÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2020 m. gegužės 4 d. I. S. kreipėsi į AB Swedbank bankÄ dėl mokėjimo kortelės „Mastercard“ užblokavimo (t. 2, b. l.

45) bei į UAB „Bitė Lietuva“ dėl naudojamo abonentinio numerio SIM kortelės pakeitimo (t. 5, b. l. 167). Taigi, Å¡ie aptarti pirmosios instancijos teismo įvertinti bei iÅ¡analizuoti duomenys pagrįstai leido spręsti, kad A. S. tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios jai priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais – 15 Eur, vairuotojo pažymėjimu bei jos vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortele, vėliau šį asmens dokumentÄ bei elektroninę mokėjimo priemonę nuteistasis laikė savo automobilyje. A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei 214 straipsnio 1 dalį.

18. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. S. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 5 d. telefoninio pokalbio metu reikalavo nukentėjusiÄ ja pripažintai I. S. akistatos metu duoti melagingus parodymus apie tai, kad jis (A. S.) 2019 m. lapkričio 6 d. jos nesumušė, taip pat 2020 m. gegužės 7 d. prie „Emsi“ degalinės prie jo automobilio stovėjusiai I. S. pagrasino supjaustyti odÄ , jei baudžiamoji byla jo (A. S.) atžvilgiu dėl I.

S. sumuÅ¡imo pasieks teismÄ , t. y. tokiais savo veiksmais A. S. darė poveikį nukentėjusiajai, naudodamas prieÅ¡ jÄ psichinę prievartÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ naujo įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus sprendžia, kad A. S. padarė Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisiamajame posėdyje A. S. nors ir neigė daręs poveikį nukentėjusiajai, tačiau konkrečių paaiÅ¡kinimų dėl Å¡io kaltinimo nepateikė (t. 6, b. l. 94).

Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. gegužės 5 d. jai paskambino nuteistasis, pakeltu tonu, iÅ¡sakydamas jai žeminančius žodžius reikalavo, kad ji ateitų į akistatÄ ir jos metu pasakytų, kad 2019 m. lapkričio 6 d. jis jos nemušė. PrieÅ¡ingu atveju, A. S. jai grasino pasigauti ir sužaloti. Norėdama, kad jis jÄ paliktų ramybėje, ji (nukentėjusioji) sutiko. Po pokalbio jis dar atsiuntė jai SMS žinutę su tekstu „prisižaisi“.

Po Å¡io pokalbio ji paskambino tyrėjai, pastaroji pasakė, kad akistatos tarp jos ir nuteistojo nebus, minėjo, kad nori paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kad A. S. prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. Nukentėjusioji patvirtino ir tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. A. S. jai vėl paskambino, reikalavo susitikti pasiraÅ¡yti skyrybų dokumentų, nes prieÅ¡ingu atveju „nuims skalpÄ â€œ. Tuomet jos brolis paprašė nukentėjusiojo G. G. Å¡io susitikimo su A. S. metu jÄ pasaugoti. Anot nukentėjusiosios, Å¡io susitikimo metu ji atsisakė lipti į nuteistojo automobilį, dokumentus pasirašė stovėdama.

Nuteistasis pakeltu tonu jai grasino, kad jei baudžiamoji byla dėl jos sužalojimo „nueis iki teismo“ jis jÄ pagaus, supjaustys („raspalasuju“) ir pan. Pokalbio metu ji buvo labai iÅ¡sigandusi, bijojo nuteistojo (t. 6, b. l. 142–143; t. 4, b. l. 145–146). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokie nukentėjusiosios parodymai yra patikimi ir jais vadovavosi. Bylos duomenys patvirtina, kad iki minėtų A. S. ir I. S. pokalbių nukentėjusioji pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ dėl to, kad A.

S. 2019 m. lapkričio 6 d. prieÅ¡ jÄ smurtavo, ji buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, o A. S. buvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 2; t. 4, b. l. 114; t. 5, b. l. 44). BÅ«tent po 2020 m. gegužės 3 d. vykusio pokalbio su nukentėjusiÄ ja I. S. nuteistasis 2020 m. gegužės 5 d. tyrėjai pateikė praÅ¡ymÄ atlikti akistatÄ su jo sutuoktine I. S. (t. 5, b. l. 50), tačiau Å¡is praÅ¡ymas prokurorės 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu buvo netenkintas (t. 5, b. l. 52–53).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gegužės 5 d. 10.05–10.11 val. A. S. buvo papildomai apklaustas įtariamuoju ir iÅ¡ karto po to, t. y. 2020 m. gegužės 5 d. 10.50 val., 11.06 val. yra fiksuoti du praleisti jo skambučiai nukentėjusiajai I. S., 11.06 val. nukentėjusiajai iÅ¡siųstas SMS praneÅ¡imas (t. 2, b. l. 153–158, kompaktinis diskas Nr. 4). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja tyrėja A. M. parodė, kad apklausiant nukentėjusiÄ jÄ I. S., pastaroji iÅ¡ pradžių teigė norinti, kad baudžiamoji byla dėl A.

S. smurto prieÅ¡ jÄ bÅ«tų perduota teismui, tačiau po kiek laiko ji savo nuomonę pakeitė nurodydama, kad nori ramiai gyventi. Anot liudytojos, praneÅ¡us, kad byloje planuojama atlikti jos (nukentėjusiosios) ir nuteistojo akistatÄ , I. S. prašė jai leisti apie tai pagalvoti, o vėliau nurodė, kad akistatos nenori (t. 6, b. l. 187–188). Be to, iÅ¡ byloje esančio UAB „Emsi“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), pateikto 2020 m. gegužės 7 d. vaizdo įraÅ¡o matyti, kad 2020 m. gegužės 7 d. 18.16 val. prie nuteistojo A.

S. automobilio „BMW 730“ privažiavo I. S. vairuojamas automobilis „Audi A6“, iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio I. S. į nuteistojo automobilį nelipo, dokumentus pasirašė stovėdama Å¡alia automobilio „BMW 730“ priekinės keleivio pusės, su nuteistuoju dar kurį laikÄ bendravo per atstumÄ , o po to nuo Å¡io automobilio nuėjo (t. 2, b. l. 89, 90–96, kompaktinis diskas Nr. 3). Nukentėjusysis G. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad I. S. priėjusi prie jo automobilio buvo akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, bijojo savo sutuoktinio, minėjo, kad A.

S. jÄ Å¾adėjo papjauti (t. 6, b. l. 123–126). Vadovaudamasis Å¡ių aptartų, tarpusavyje sutampančių bei vienas kitÄ papildančių duomenų visuma pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. tokiais kaltinime nurodytais veiksmais siekė paveikti nukentėjusiÄ jÄ , kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie tai, kad nuteistasis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo ir kad baudžiamoji byla nebÅ«tų perduota teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A.

S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

19. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis savo naudojamame automobilyje „BMW 730“, po vairuotojo sėdynės kilimėliu, laikė nedidelį kiekį – 0,011 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino iki tol, kol laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. 22.05 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 00.33 val. apžiÅ«ros metu jÄ rado pareigÅ«nai. Nuteistasis teisiamajame posėdyje neigdamas kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo teigė, kad automobilyje rasta psichikÄ veikianti medžiaga yra ne jo.

Anot A. S. 2020 m. gegužės 7 d. apie 16 val. jo draugas jam iÅ¡valė automobilį ir jame jokių draudžiamų medžiagų nebuvo. Teigė, kad aplinkybes, kaip amfetaminas atsirado jo automobilyje žino apžiÅ«rÄ atlikę pareigÅ«nai (t. 6, b. l. 92–96). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius A. S. parodymus įvertino kritiÅ¡kai ir juos atmetė. Tiek pats nuteistasis, tiek byloje apklausta nukentėjusioji I. S., liudytojos S. S. ir G. S. patvirtino, kad automobiliu „BMW 730“, kuriame buvo rastas amfetaminas, naudojosi tik A.

S.. Duomenų, kad į rakinamÄ A. S. automobilį galėjo patekti paÅ¡aliniai asmenys byloje nebuvo gauta, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis. Aplinkybės, kad 2020 m. gegužės 15 d. specialisto iÅ¡vadoje (t. 5, b. l.

66) buvo konstatuota, kad A. S. Å¡lapime psichikÄ veikiančių medžiagų nebuvo rasta, taip pat tai, kad nuteistojo aplinkos asmenys negalėjo patvirtinti, kad A. S. vartoja kvaiÅ¡alus nepaneigia nuteistojo kaltės neteisėtai laikant nedidelį kiekį – 0,011 gramo amfetamino, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 20. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 7 d. apie 19 val. privažiavęs prie G.

G. vairuojamo automobilio pro atidarytÄ vairuotojo durelių langÄ Ä¯ nukentėjusiojo automobilio salonÄ Ä¯metė uždegtÄ pramoninės gamybos sprogimo efekto petardÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes G. G. staigiai sureagavus ir iÅ¡metus petardÄ iÅ¡ savo automobilio, pastaroji sprogo A. S. automobilyje „BMW 730“ kartu apgadindama ir Å¡alia stovėjusį automobilį „Nissan Rogue“.

21. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Anot apelianto, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai atmetė jo byloje duotus parodymus bei vadovavosi subjektyviais nukentėjusiųjų G. G. ir I. S. parodymais, be to, iÅ¡kraipė liudytojo N. L. nurodytas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, įvykio vietos vaizdo įraÅ¡as teisiamajame posėdyje buvo peržiÅ«rėtas paskubomis, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e nesimato įvykio eigos.

22. IÅ¡analizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tai, jog A. S. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis pasikėsino nužudyti žmogų bei sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du patvirtina nukentėjusiųjų G. G. (t. 6, b. l. 119–121), I. S. (t. 6, b. l. 165–166), liudytojų Sandros M.

B. (t. 6, b. l. 190), K. Ž. (t. 7, b. l. 19), V. Ž. (Ž.) (t. 6, b. l. 96–97), N. L. (t. 7, b. l. 28–29), E. P. (t. 7, b. l. 30), A. K. (A. K.) (t. 7, b. l. 35–36) parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, jų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 97–104, kompaktinis diskas Nr. 2), įvykio vietos, automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 27–29, 171–172; t. 3, b. l. 47–53), automobilio „BMW X1“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu gauti duomenys (t. 3, b. l. 28–38), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada (t. 2, b. l. 17–23), teisiamajame posėdyje duoti specialisto V. B. paaiškinimai (t. 7, b. l. 39–41) ir kiti byloje surinkti įrodymai.

23. A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje, nuosekliai neigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad 2020 m. gegužės 7 d. susitiko su I. S. degalinėje tam, kad ji pasirašytų skyrybų dokumentus. Priėjusi prie jo automobilio I. S. pasirašė jo paduotus dokumentus, jie trumpai pakalbėjo ir ji nuėjo prie automobilio „BMW X1“. Manydamas, kad šiame automobilyje yra I.

S. brolis jis (nuteistasis) nusprendė su juo pakalbėti. Tačiau automobilyje sėdėjo jam nepažįstamas G. G., kuris liepė jam „čiuožti“. Jam (A. S.) nuvažiavus į netoliese esantį servisÄ , G. G. automobilis liko degalinėje. Po kelių minučių jis (nuteistasis) nuvažiavo į parduotuvės „Norfa“ aikÅ¡telę, nes galvojo, kad jam reikės kažko nusipirkti. IÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės lygiagrečiai jo automobiliui privažiavo G. G. vairuojamas automobilis „BMW“.

Jie sėdėdami automobiliuose pro atvirus vairuotojų durelių langus apsižodžiavo. Tuomet G. G. įmetė jam į automobilio salonÄ kažkokį daiktÄ , kuris nukrito ant keleivio sėdynės ar kilimėlio. Pajutęs svylantį kvapÄ jis (nuteistasis) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, netrukus automobilis sprogo. Mano, kad I. S., pykdama ant jo (A. S.), kad jis jÄ paliko, paprašė G. G. taip pasielgti (t. 6, b. l. 95–96). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. S. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 73–75, 80, 95).

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo įvykio aplinkybių aiškinimas yra paneigtas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmiau išdėstyti A. S. parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip jo gynybinė versija ir atmesti.

24. Visų pirmiausia, nuteistojo teiginius, kad jis G. G. į automobilį sprogmens neįmetė, paneigia paties nukentėjusiojo G. G. parodymai. Nukentėjusysis G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ papraÅ¡ytas I. S. brolio jis sutiko „pasaugoti“ I. S. tuo metu, kai ji turėjo pasiraÅ¡yti skyrybų dokumentus su A. S.. Nuvykus į sutartÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å¡alia „Maxima“ parduotuvės esančiÄ degalinės „Emsi“ aikÅ¡telę – jis netrukus pamatė, kaip privažiavo I.

S. automobilis. I. S. nuėjo prie nuteistojo vairuojamo automobilio, pasirašė dokumentus. A. S. nuvažiavus I. S. priėjo prie jo (nukentėjusiojo). Tuomet prie jų privažiavo A. S., jie apsižodžiavo ir A. S. nuvažiavo. Kurį laikÄ jis su I. S. bendravo automobilyje, po to sutarė, kad jis (nukentėjusysis) palydės I. S. iki namų. I. S. nuėjus į parduotuvę, jis apvažiavo aikÅ¡telę ratu, nes važiuodamas pastebėjo, kaip panaÅ¡us į nuteistojo „BMW“ automobilis bandė pasislėpti tarp kitų automobilių.

Jis įvažiavęs į parduotuvės „Norfa“ aikÅ¡telę sustojo. Netrukus prie jo privažiavo A. S. ir sustojo apie 1 metro atstumu nuo jo automobilio. Jie kalbėjosi vienas prieÅ¡ais kitÄ pro atidarytus vairuotojų pusės durelių langus. Pastebėjo, kad A. S. bendraudamas su juo buvo nuleidęs galvÄ , žiÅ«rėjo į kažkÄ sau prie kojų. Netrukus jis (G. G.) iÅ¡girdo purÅ¡kimo garsÄ , jis sklido iÅ¡ A. S. pusės. IÅ¡ pradžių galvojo, kad tai dujų balionas, tačiau netrukus į jo automobilį įkrito kažkoks daiktas, kurį buvo trumpai matęs pas A.

S.. Å is daiktas atsitrenkė į jo (nukentėjusiojo) automobilio keleivio pusės dureles ir nukrito ant kilimėlio prie keleivio sėdynės. Ä®mestas sprogmuo degė ir svilino kilimėlį. Jis (G. G.) instinktyviai jį pakėlė ir nežiÅ«rėdamas iÅ¡metė pro langÄ . Pro atidarytÄ langÄ pataikė į A. S. automobilį. Pavažiavęs į priekį jis iÅ¡girdo sprogimÄ . Apsisukęs pamatė susprogdintÄ A. S. automobilį (t. 6, b. l. 119–121). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie ne tik buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu (t. 4, b. l. 186–189), tačiau juos patvirtino ir kiti byloje esantys ir apygardos teismo iÅ¡tirti įrodymai.

25. Nukentėjusiojo G. G. pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ apie A. S. vairuojamo automobilio „BMW“ sprogimo aplinkybes patvirtina byloje esantis įvykio vietoje darytas vaizdo įraÅ¡as „IPCamera3_192.168.1.199-20200507185759_2020057191410_932253“ (t. 2, b. l. 97, 98, 99–104, kompaktinis diskas Nr. 2). Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje netoli iÅ¡važiavimo vienas Å¡alia kito sustoja A. S. bei G. G. vairuojami automobiliai. Netrukus A. S. automobilis „BMW 730“ pavažiuoja atbuline eiga ir sustoja lygiagrečiai nukentėjusiojo automobilio „BMW X1“.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad po keliolikos sekundžių iÅ¡ A. S. vairuojamo automobilio į G. G. automobilio salonÄ pro vairuotojų durelių langÄ Ä¯metamas kažkoks Å¡viesus daiktas. Po to automobilio „BMW X1“ vairuotojas pasilenkia link priekinės keleivio pusės sėdynės ir iÅ¡meta nenustatytÄ daiktÄ Ä¯ jau pajudėjusio automobilio „BMW 730“ salonÄ . A. S. automobilis pajuda link parduotuvės „Norfa“ aikÅ¡telės ir sustoja, o iÅ¡ jo paskubomis iÅ¡Å¡oka A. S..

Po kelių sekundžių įvyksta sprogimas (t. 2, b. l. 97, 98, 99–104, kompaktinis diskas Nr. 2). Taigi, Å¡is vaizdo įraÅ¡as neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, kad pirmasis petardÄ Ä¯ G. G. vairuojamÄ automobilį metė bÅ«tent A. S. ir kartu paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus teiginius, kad jame nesimato įvykio eigos. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad vaizdo įraÅ¡as teisiamajame posėdyje buvo peržiÅ«rėtas paskubomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is vaizdo įraÅ¡as 2021 m. lapkričio 17 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo peržiÅ«rėtas paties apygardos teismo iniciatyva (t. 7, b. l. 41).

Be to, teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad vaizdo įraÅ¡o dalis, kurioje užfiksuoti petardos metimo momentai bei įvykęs sprogimas automobilyje, buvo peržiÅ«rėtas tiek sulėtintai, tiek maksimaliai iÅ¡didinus vaizdÄ , taigi, Å¡is įrodymas buvo iÅ¡tirtas itin kruopščiai. Jokių pastabų ar praÅ¡ymų, susijusių su Å¡io vaizdo įraÅ¡o iÅ¡tyrimu, nei nuteistasis A. S., nei jo gynėjas teismui nepateikė, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių neginčijo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išvadas dėl nuteistojo kaltės dėl pasikėsinimo nužudyti ir svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu grindė šiuo BPK nustatyta tvarka gautu bei byloje ištirtu vaizdo įrašu.

26. Be to aplinkybę, kad petarda pirmiau buvo įmesta į nukentėjusiojo G. G. automobilį patvirtina ir tai, kad nukentėjusiojo automobilio „BMW X1“ kratos metu ant dešinės pusės priekinio kilimėlio buvo rastas apsilydęs plastikinis dangtelis, o ant priekinio skydo daiktadėžės dešinėje pusėje bei ant dešinės pusės priekinių automobilio durų apdailos buvo rasti ištisiniai baltos spalvos pėdsakai (t. 3, b. l. 28–38). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada nustatyta, kad ant automobilio „BMW X1“ salone rastų ir paimtų daiktų (plastikinio dangtelio, kilimėlio, suodžių pėdsakų mėginyje) yra dūminio parako, įprastai naudojamo ugnialaidėse, pėdsakų.

Automobilio „BMW X1“ salone aptikti degimo pėdsakai galėjo bÅ«ti palikti automobilyje „BMW“ sprogusio objekto degančia dagtimi (t. 3, b. l. 17–22). Taigi, Å¡ie duomenys, juos sugretinus tiek su byloje esančiais nukentėjusiojo G. G. parodymais, tiek su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis, kuomet nukentėjusysis lenkėsi prie priekinės keleivio pusės sėdynės tik po to, kai į G. G. automobilio salonÄ A. S. įmetė Å¡viesios spalvos daiktÄ , neabejotinai paneigia gynybos teiginius, kad nukentėjusiojo automobilyje rastų degimo pėdsakų radimo vieta, suodžių pėdsakai ant dangtelio ir kilimėlio rodo, kad vėliau sprogusi petarda buvo pirmiausiai uždegta paties nukentėjusiojo automobilyje.

27. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir byloje apklausto liudytojo N. L. parodymus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sÄ moningai sumenkino liudytojo parodymus ir padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad N. L. pamatyti momentÄ , kuomet petarda buvo metama pirmÄ kartÄ , galėjo sutrukdyti automobilio konstrukcinės detalės. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. L. parodė, kad įvykio metu įvažiavęs į parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę pamatė maždaug už 20–30 metrų du greta stovinčius automobilius „BMW“.

Matė, kad tarp abiejų automobilių vairuotojų pro atidarytus langus vyksta konfliktas. Stebėdamas vairuotojus jis pamatė, kad automobilio „BMX X3“ vairuotojas G. G. iÅ¡ savo automobilio į kitÄ automobilį „BMW“ metė sprogmenį, kuris skleidė dÅ«mus. Pamatęs, kad metamas sprogmuo ir kad iÅ¡ automobilio „BMW“ iÅ¡Å¡oko vairuotojas jis pasiÅ¡alino (t. 7, b. l. 28–29). Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. L. teigė matęs, kaip automobilio „BMW X3“ vairuotojas G.

G. uždegė sprogstamÄ jį įtaisÄ ir įmetė jį pro automobilio „BMW“ langÄ (t. 4, b. l. 24–25), tačiau teisiamojo posėdžio metu pagarsinus Å¡iuos liudytojo parodymus N. L. patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jis nematė, kas uždegė sprogmens degiklį. Be to, N. L. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis sprogusio automobilio vairuotojo, t. y. A. S. iki įtaiso įmetimo į jo (nuteistojo) automobilį nematė (t. 7, b. l. 29). PeržiÅ«rėjus jau anksčiau paminėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota įvykio eiga bei sprogimo momentas, matyti, kad liudytojo N. L. nurodytos aplinkybės ne visiÅ¡kai sutampa su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais faktiniais duomenimis.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tuo metu, kai A. S. įmetė į G. G. automobilį „BMW X1“ petardÄ , N. L. vairuojamas automobilis darė manevrÄ , t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įsuko į minėtÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Netrukus po to, kai N. L. automobilis įsuko į aikÅ¡telę ir stabtelėjo, G. G. iÅ¡ savo automobilio iÅ¡metė petardÄ Ä¯ A. S. automobilį (kompaktinis diskas Nr. 2). Taigi, Å¡ios vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad liudytojas N. L. galėjo ir nematyti, kaip nuteistasis pirmas įmetė petardÄ Ä¯ G.

G. automobilį, kadangi tuo metu atlikdamas posÅ«kio manevrÄ nuosekliai ir nepertraukiamai nematė visos nukentėjusiojo ir nuteistojo konflikto eigos.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi ir nukentėjusiosios I. S. bei liudytojos S. M. B. parodymais. Nors I. S. ir S. M. B. tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, nematė nei stovėjimo aikÅ¡telėje tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykusio konflikto, nei paties sprogimo, tačiau apie tai, kad A. S. nukentėjusiajam į automobilį įmetė granatÄ G. G. joms papasakojo netrukus po įvykio (t. 6, b. l. 165, 190; t. 4, b. l. 29–31, 145–148). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje I.

S. patvirtino G. G. parodymus, kad po to, kai ji 2020 m. gegužės 7 d. degalinės „Emsi“ aikÅ¡telėje pasirašė A. S. pateiktus skyrybų dokumentus ji buvo priėjusi prie G. G. automobilio, jie sutarė, kad G. G. jÄ palydės iki namų. Tačiau jai iÅ¡važiavus savo automobiliu iki parduotuvės „Maxima“ ji paskambino G. G. ir pastarasis pasakė, kad A. S. jam į automobilį įmetė granatÄ . I. S. ir G. G. telefoninis pokalbis buvo užfiksuotas ir nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefone „Xiaomi Redmi Note 7 Pro“, paimtame 2020 m. gegužės 5 d. kratos pas G.

G. metu (t. 3, b. l. 47–53). Å io pokalbio metu G. G. I. S. nurodo, kad „jis man granatÄ Ä¯metė, aÅ¡ jam atgal...“ (t. 3, b. l. 51). Tiek nukentėjusiųjų G. G. ir I. S. parodymai, tiek minėtas telefoninio pokalbio turinys, taip pat jau aptartas vaizdo įraÅ¡as neabejotinai paneigia gynybos keliamÄ versijÄ , kad I. S., siekdama atkerÅ¡yti nuteistajam už tai, kad jis jÄ paliko, paprašė G. G. įmesti nuteistajam į automobilį sprogstamÄ Ä¯taisÄ .

29. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiajai I. S. turėjo bÅ«ti paskirta psichiatrinė ekspertizė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad psichiatrinė ekspertizė nukentėjusiajam skiriama tuomet, kai siekiama įvertinti nukentėjusiojo asmens psichikos bÅ«senos ypatumus, gebėjimÄ dalyvauti procese, duoti adekvačius parodymus bei įvertinti jo sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Å iuo atveju, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo kilusios abejonės dėl I. S. psichinės bÅ«senos. Todėl vien tai, jog nukentėjusiosios I. S. parodymai nebuvo palankÅ«s nuteistajam A. S., nėra pagrindas abejoti jos psichine bÅ«kle ir skirti jai psichiatrinę ekspertizę.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo A. S. kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti G. G. patvirtina ir jo elgesys iÅ¡ karto po to, kai G. G. į jo (A. S.) automobilį įmetė petardÄ bei reakcija į įvykusį sprogimÄ . Pats nuteistasis patvirtino, kad tik G. G. įmetus sprogstamÄ Ä¯taisÄ Ä¯ jo automobilį jis (nuteistasis) vairuojamÄ transporto priemonę nedelsiant sustabdė ir skubiai iÅ¡ jos iÅ¡lipo, kas rodo, kad jis neabejotinai suvokė situacijos pavojingumÄ . Be to, nukentėjusiojo G. G., liudytojų K. Ž. (t. 7, b. l. 19), V. Ž. (t. 6, b. l. 96–97), N. L. (t. 7, b. l. 28–29), E. P. (t. 7, b. l.

30) parodymai patvirtina, kad A. S. iÅ¡ karto po sprogimo policijos nekvietė, prieÅ¡ingai, sužinojęs, kad liudytoja K. Ž. iÅ¡kvietė pareigÅ«nus akivaizdžiai susinervino, siekė kuo skubiau paÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos sprogusį automobilį. Po to, kai nuvairavęs apgadintÄ automobilį „BMW 730“ į netoliese esantį automobilių servisÄ ir ten jį palikęs grįžo į įvykio vietÄ nuteistasis A. S. tiek policijos pareigÅ«nams, tiek apgadinto automobilio „Nissan Rogue“ savininkui V.

Ž. tvirtino, kad jo automobilyje sprogo oro pagalvės. Dar kitokiÄ automobilio „BMW“ apgadinimo versijÄ , o bÅ«tent, kad automobilis pateko į eismo įvykį, nuteistasis A. S. pateikė serviso, kuriame paliko automobilį „BMW 730“, darbuotojui liudytojui A. K. (t. 4, b. l. 54–57). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks nelogiÅ¡kas A. S. elgesys, siekis nuslėpti ne tik sugadintÄ automobilį „BMW 730“, bet ir tikrÄ jÄ sprogimo priežastį rodo, kad A. S. nenorėjo atskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių.

31. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aptartų duomenų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad 2020 m. gegužės 7 d. A. S. su savimi turėtÄ sprogstamÄ jį įrenginį pirmas pro atidarytÄ vairuotojo pusės durelių langÄ Ä¯metė į G. G. vairuojamÄ automobilį.

32. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliÄ jÄ nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali bÅ«ti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumÄ , norėjo taip veikti ir pabaigti veikÄ , bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui bÅ«dinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui bÅ«dingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas, nes tik tai sudaro pagrindÄ sieti asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sÄ monėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-13-976/2018, Nr. 2K-115-788/2020 ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų bylos įrodymų visumÄ dėl nuteistajam A. S. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad A. S. pro atidarytÄ vairuotojo pusės durelių langÄ Ä¯ G. G. vairuojamo automobilio salonÄ Ä¯mesdamas uždegtÄ petardÄ , kurios sprogstamoji galia artima rankinės granatos sprogstamajai galiai, turėjo tikslÄ nužudyti nukentėjusįjį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis staigiai sureagavęs iÅ¡ savo automobilio petardÄ iÅ¡metė.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie kaltininko tyčios turinį teismas paprastai sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį (Å¡iuo atveju sprogimu asmenims sužalojimai padaryti nebuvo, tačiau buvo apgadintas automobilis), jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2007 ir kt.).

IÅ¡ byloje esančios 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados (t. 2, b. l. 17–23) bei teisiamajame posėdyje apklausto Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio specialisto V. B. paaiÅ¡kinimų (t. 7, b. l. 39–41) matyti, kad įvykio vietoje bei automobilyje „BMW 730“ surinkti ir tirti pateikti popieriaus fragmentai yra pirotechnikos gaminio – labiausiai tikėtina pramoninės gamybos (gamintojas ir gamybos metai – nenustatyti) sprogimo efekto petardos (modelis – nenustatytas) liekanos po sprogimo, t. y.

įvykio vietoje (automobilio salone, ant priekinės keleivio sėdynės) įvyko ne sprogmens, o sprogimo efekto pirotechnikos gaminio sprogimas. Nustatyti, konkrečiai kokius sužalojimus žmogui galėtų padaryti aukščiau apraÅ¡yto pirotechnikos gaminio sprogimas, tyrimÄ atlikę specialistai neturi galimybės, tačiau gali teigti, kad minėto pirotechnikos gaminio galingumas artimas neskeveldrinės rankinės granatos sprogimui, dėl ko galima formuoti prielaidÄ , kad, žmogui esant automobilio salone minėto pirotechnikos gaminio sprogimo metu, viena iÅ¡ tikėtinų įvykio baigčių – žmogaus mirtis (t. 2, b. l. 17–23).

Nors gynyba apeliacinės instancijos teisme bandė sumenkinti Å¡ios specialisto iÅ¡vados patikimumÄ nurodydama, kad padarytos iÅ¡vados yra prielaidinio pobÅ«džio, nekompetentingos, specialistui nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, tačiau teisėjų kolegija su tokiais gynybos teiginiais nesutinka. Visų pirma, specialųjį tyrimÄ atliko ir iÅ¡vadas suformulavo ilgametę Å¡ios srities darbo patirtį turintys specialistai: V. B., sprogmenų techninių, sprogimo aplinkybių ir balistinių tyrimų specialistas (22 metai darbo stažo) bei E. J., turintis sprogstamųjų medžiagų ir sprogimo pėdsakų tyrimų specialisto kvalifikacijÄ (14 metų darbo specialistu staÅ¾Ä ) (t. 2, b. l. 17).

Antra, teisiamajame posėdyje specialistas V. B. argumentuotai ir iÅ¡samiai atsakė į proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo gynėjo, užduotus klausimus. Nurodė, kad iÅ¡vadÄ dėl automobilyje „BMW 730“ sprogusio įtaiso galingumo lėmė Å¡iame gaminyje buvusios sprogstamosios medžiagos kiekis bei jų iÅ¡analizuota ekspertinė praktika. Anot specialisto, Å¡is sprogimas nėra iÅ¡skirtinis ir jų praktikoje tokių sprogimų buvo ne vienas. IÅ¡vadÄ , kad tokių įtaisų galingumas yra artimas rankinės granatos sprogimo galingumui, jiems leido padaryti automobilio dalių suardymas, deformacija bei ekspertinėje praktikoje atliktų eksperimentų kiekis.

Specialistas paaiÅ¡kino ir tai, kad atliekant tyrimÄ buvo nustatyti chloratų pėdsakai, kurie bÅ«dingi pirotechniniam miÅ¡iniui. Specialisto teigimu, Å¡iuo atveju buvo panaudotas juodosios rinkos gaminys, t. y. turintis serijinės gamybos požymių, tačiau nežymėtas ir neženklintas. IÅ¡ specialisto V. B. paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikti visi bÅ«tini duomenys, pats specialistas buvo iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo sprogusį automobilį „BMW 730“ (t. 7, b. l. 39–41).

Taigi, spręsdamas dėl A. S. automobilyje sprogusio įtaiso galingumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tiek minėta specialisto iÅ¡vada, tiek byloje apklausto specialisto V. B. paaiÅ¡kinimais. Be to, specialisto iÅ¡vadÄ , kad žmogui esant automobilio salone minėto pirotechnikos gaminio sprogimo metu viena iÅ¡ tikėtinų įvykio baigčių yra žmogaus mirtis patvirtina ir sprogimo jėgos automobiliui „BMW 730“ padaryti apgadinimai, t. y. sugadintas automobilio kėbulas, iÅ¡daužti visi automobilio stiklai, deformuotas stogas (iÅ¡gaubtas į iÅ¡orę), salono apdailos detalės sugadintos, deformuota priekinė keleivio sėdynė ir pan. (t. 2, b. l. 27–29).

Po sprogimo automobilio „BMW 730“ stiklai ir įvairios detalės buvo rastos daugiau nei už 20 metrų, be to buvo apgadintas ir už 5 metrų stovėjęs automobilis „Nissan Rogue“ (t. 1, b. l. 171–172). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. S. tyčios kryptingumÄ , pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. S. uždegtÄ petardÄ Ä¯metė į G. G. automobilio salono vidų tuo metu, kai nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, vairuotojo durys buvo uždarytos, taigi, jam pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio bÅ«tų reikėję įveikti papildomas kliÅ«tis.

Be to, įvykio vietos vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad tik įmetęs sprogstamÄ jį įtaisÄ A. S. iÅ¡ karto bandė automobiliu pasiÅ¡alinti, o G. G. įmetus petardÄ atgal į nuteistojo automobilį A. S. staigiai sustojo ir nedelsiant iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas, pats nuteistasis A. S. apklaustas kitÄ dienÄ po sprogimo, nurodė, kad jeigu jis nebÅ«tų spėjęs iÅ¡ automobilio iÅ¡Å¡okti, bÅ«tų labai nukentėjęs ar net žuvęs (t. 5, b. l. 73–75).

Tokiu atveju A. S. neabejotinai suvokė paties turimos petardos sprogstamÄ jÄ galiÄ bei jos sukelto sprogimo pavojingumÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įmesdamas uždegtÄ petardÄ Ä¯ uždaryto automobilio, kuriame sėdėjo G. G., salonÄ A. S. norėjo, kad Å¡is gyvybei pavojingas įrenginys automobilyje sprogtų, tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajam itin sunkius, net ir mirtinus sužalojimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia ir nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl A. S. paskirtų bausmių 34. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. S. paskirtų bausmių pakeisti – už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirti A. S. griežtesnes bausmes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino A.

S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei nuteistojo asmenybės ir kitų pagrindų. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

35. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

36. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė; už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu iki dvejų metų; už BK 178 straipsnio 2 dalį numatytos baudos, areÅ¡to, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų bausmės;

BK 233 straipsnio 3 dalyje numatyta areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė; BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta tik laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė; už BK 187 straipsnio 2 dalį numatytos bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų; tuo tarpu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba areÅ¡to bausmes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. už Å¡ias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (iÅ¡skyrus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ) paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai mažesni už sankcijose numatytus bausmių vidurkius, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ apygardos teismas nuteistajam skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytas areÅ¡to bausmės vidurkis bausmę.

37. Byloje nustatyta, kad A. S. padarė dešimt tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 259 straipsnio 2 dalis), dvi nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), šešios – apysunkių (BK 145 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 233 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis) ir viena – labai sunkių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys, 12 straipsnis).

Visos padarytos nusikalstamos veikos, iÅ¡skyrus numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, yra baigtos, dauguma iÅ¡ jų buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems, kurios nuteistasis A. S. iki Å¡ios dienos nėra pradėjęs atlyginti, dauguma nusikaltimų buvo nukreiptos į tuometinę nuteistojo sutuoktinę bei jos aplinkos asmenis, dalis veikų smurtinės. Byloje nėra nustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas (iÅ¡skyrus numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje) jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

38. Vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad A. S. iÅ¡siskyręs, turi mažametį vaikÄ , vykdo individualiÄ veiklÄ , teistas net trylika kartų, be kita ko ir už smurtinio, turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, teistumai nėra iÅ¡nykę. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokuroras savo apeliaciniame skunde, ankstesniais nuosprendžiais A. S. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo institutai, tačiau akivaizdu, kad Å¡io jam valstybės suteikto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, savo gyvenimo bÅ«do nepakeitė ir toliau daro nusikalstamas veikas, be kita ko ir labai sunkias.

Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. yra kaltinamas taip pat dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnis), įvykdytos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jau po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų veikų padarymo. Šios nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei yra labai didelis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirdamas mažesnes nei sankcijoje numatytas bausmes nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybes, kad A. S. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo vedęs Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ jÄ pripažintÄ I. S., vykdė individualiÄ veiklÄ bei teikė iÅ¡laikymÄ mažamečiui vaikui. Å ios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, yra įprastinės, bÅ«dingos daugumai asmenų ir nesuteikia pagrindo jas iÅ¡skirti iÅ¡ visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog A. S. vengė teikti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui, todėl tarp jo ir mažamečio vaiko motinos 2019 m. liepos 18 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimo protokolas (t. 6, b. l. 71–77).

39. Atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmei skirti, į nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į nuteistojo A. S. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kiekį, į nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, padarytÄ turtinę žalÄ laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir A. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje paskyrė per Å¡velnias laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegijos nuomone, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, paskyrus didesnes nei atitinkamose sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančiÄ bausmę, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį A.

S. paskiriant bausmę didesnę nei sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis. Paskyrus už šias nusikalstamas veikas griežtesnes bausmes, keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais skiriama nauja subendrinta bausmė.

40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. bei Vilniaus regiono Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio bei 64 straipsnio nuostatomis. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas, siekdamas nepabloginti nuteistojo A. S. teisinės padėties, visų pirmiausia, remdamasis 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrino tik su Vilniaus regiono Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, subendrindamas bausmes Å¡iuo pagrindu, apygardos teismas nepridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies. Po to, apygardos teismas Å¡iÄ naujai subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, taikydamas tas pačias BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, prie naujai paskirtos subendrintos bausmės pridėdamas tokiÄ pačiÄ dalį neatliktos bausmės, kaip tai nustatyta Vilniaus regiono Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, bendrindama Å¡iuo nuosprendžiu subendrintÄ bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu bei Vilniaus regiono Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrinimo taisyklių ir pridėtinų bausmių dydžių nekeičia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti. A. S. (A. S.), pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; A. S., pripažintam kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; A. S., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

A. S., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams; A. S., pripažintam kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams; A. S., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų; A. S., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams;

A. S., pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnes bausmes, ir A. S. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir paskirti subendrintÄ bausmę – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės, o bÅ«tent Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis JÅ«ratė Jakubonienė Linas Å iukÅ¡ta