db7bccfc-c738-406f-bbd8-ec881bee83ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1261-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03771-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių (toliau – ir Marijampolės PN Kybartų sektorius) yra atvežtas vadovaujantis Departamento įsakymu. Ä®sakyme buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių perkeliamas siekiant pagerinti kalinimo sÄ lygas, socialinę reabilitacijÄ , dėl geresnio artimųjų susisiekimo.

Tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, toks jo perkėlimas lėmė, kad jis savo artimųjų nematė jau daugiau nei metus. Su Kybartais susisiekimas blogas, todėl jo Å¡eima negali atvykti jo aplankyti. Dėl to ryÅ¡iai su Å¡eima tik tolsta. Tokį pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų pabloginimÄ pareiÅ¡kėjas įvardino kaip jo teisių pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė sÄ moningu siekiu pabloginti kalinimo sÄ lygas. Nurodo, kad dėl Departamento veiksmų patyrė kančias, iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais sumažėjimÄ .

Patirtus nepatogumus prašė kompensuoti priteisiant žalos atlyginimÄ . Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų tęsti bausmės atlikimo buvo perkeltas į Marijampolės PN Departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. NN-1041 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pažymi, kad nuteistųjų perkėlimÄ Ä¯ kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnis, taip pat Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) nuostatos. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus PN į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės buvo perkeltas vadovaujantis Nutarimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais. PareiÅ¡kėjo perkėlimo pagrindai nurodyti Nutarime. Nutarimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka, jis atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimtas teisėtai ir pagrįstai.

PareiÅ¡kėjas Å¡io Nutarimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, dėl to, kad jis buvo perkeltas į kitus pataisos namus, yra nepagrįsti ir atmestini. Dėl praÅ¡omos priteisti žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo patirtus iÅ¡gyvenimus, patirtÄ pažeminimÄ , psichinės sveikatos pablogėjimÄ ir pan. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Departamento neteistų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti pagrindu žalai priteisti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiÅ¡kėjui atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Departamento veiksmais. Departamento veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad Departamentui priėmus NutarimÄ , kuriuo vadovaujantis pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Marijampolės PN Kybartų sektorių, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti arčiau Å¡eimos, suvaržyti socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eimos nariais.

PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«tent Departamento veiksmai (Nutarimo priėmimas) ir sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ bei sukėlė pareiÅ¡kėjui emocinę žalÄ , kuriÄ prašė kompensuoti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, praÅ¡antis žalos atlyginimo.

Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir Å¡ie padariniai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris bÅ«tent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiÅ¡kinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012 ir kt.).

Kaip nustatyta iÅ¡ skundo argumentų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iÅ¡ Departamento veiksmų – nutariant pareiÅ¡kėjÄ perkelti į Marijampolės PN Kybartų sektorių, todėl, siekiant įrodyti Departamento veiksmų neteisėtumÄ , bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp Departamento sprendimo (įforminto Nutarimu) ir kilusios žalos. Nustatyta, kad Nutarimas, kurio teisėtumas byloje nėra nagrinėjamas, buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-ame punkte numatyta priemone.

BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2019 m. birželio 27 d. redakcija), kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. ApraÅ¡o (2019 m. sausio 24 d. redakcija) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (iÅ¡imtines) aplinkybes, nuteistÄ jį perkelti tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ kitus pataisos namus.

BVK 69 straipsnio 5 dalis aiškiai įtvirtina, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos. Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Marijampolės PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, taip pat ir pats Nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis (pareiškėjas neginčija Nutarime nurodytų jo perkėlimo į kitus pataisos namus pagrindų – Aprašo 3.2 papunktis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-ame punktas; pareiÅ¡kėjui jo perkėlimo pagrindai yra suprantami), todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad Departamentas, priimdamas NutarimÄ , atliko neteisėtus veiksmus. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Departamento veiksmų – Nutarimo priėmimas, neteisėtumo neįrodė.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas NutarimÄ , pažeidė jo teisę bÅ«ti arčiau Å¡eimos, suvaržė pareiÅ¡kėjo socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ne kartÄ yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad dėl jo perkėlimo į Marijampolės PN Kybartų sektorių buvo suvaržyti jo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eimos nariais, tačiau, kaip konkrečiai tokie suvaržymai pasireiÅ¡kė, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjo ir jo artimųjų socialiniai ryÅ¡iai varžomi bÅ«tent dėl blogo susisiekimo su Kybartais, kad pareiÅ¡kėjo artimiesiems realiai apsunkinta galimybė (dėl blogo susisiekimo) atvykti pas pareiÅ¡kėjÄ .

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nenurodė, kad jo santykiai su artimaisiais tolsta (pablogėjo), tačiau plačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, o aplinkybės dėl blogo susisiekimo nėra įtikinamai pagrįsta. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad jokių neteisėtų Departamento veiksmų, pareiÅ¡kėjÄ perkeliant į Marijampolės PN Kybartų sektorių, ar siekio sÄ moningai bloginti jo padėtį nenustatyta. Vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas pageidauja laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus PN, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jo perkėlimas į Marijampolės PN Kybartų sektorių buvo neteisėtas, kadangi joks teisės aktas Departamentui nenustato pareigos, perkeliant nuteistuosius, atsižvelgti į jų pageidavimus, bei, joks teisės aktas nuteistajam nesuteikia teisės rinktis bausmės atlikimo vietos.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi dėl neteisėtų Departamento veiksmų, kurie, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, sÄ lygojo jam kilusiÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ socialinių ryÅ¡ių ribojimu (Nutarimo pasekmės). Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

IÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , kilusiÄ iÅ¡ Nutarimo priėmimo, yra neįrodytas, nes pareiÅ¡kėjas neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundo argumentais neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų fakto, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ . Neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (Å¡iuo atveju neteisėtų veiksmų), kitų sÄ lygų įrodinėjimas iÅ¡ esmės nėra tikslingas.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas neirodė ir jam iÅ¡ Nutarimo kilusių neigiamų pasekmių (padarytos žalos) fakto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Tomas Blinstrubis