db75b047-59ca-4a30-a902-064bfc5cef38 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2A-219/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Danutes Gasiunienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Audrones Jarackaites ir Danutes Milašienes,sekretoriaujant Vaidai Stepanaviciutei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Onaiciui,atsakovo atstovui advokatui Arunui Koskui, viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinedama civiline byla pagal atsakovo uždarosios akcines bendroves „Berneda“ apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilineje byloje Nr. 2-108-357/2009 pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Šiauliu ranga“ ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Berneda“ del skolos, delspinigiu ir palukanu priteisimo, n u s t a t e: ieškovas UAB „Šiauliu ranga“ 2008 m. balandžio 15 d. kreipesi i Šiauliu apygardos teisma su ieškiniu, kuri patikslines praše priteisti iš atsakovo UAB „Berneda“ 464 238,31 Lt skola, 12 070,20 Lt delspinigiu, 6 % dydžio procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.

Ieškini grinde tuo, kad pagal 2006 m. kovo 24 d. šaliu sudaryta statybos rangos sutarti atsakovo užsakymu ieškovas tinkamai atliko daugiabucio gyvenamojo namo su automobiliu stovejimo aikštele rusyje statybos darbus, už kuriuos atsakovas delsia atsiskaityti, nesumoka 264 590,06 Lt už darbus, numatytus pagrindineje samatoje pasirašant rangos sutarti, taip pat 128 831,94 Lt už darbus, neitrauktus i samata, taciau kuriuos atsakovas papraše atlikti papildomai. Atsakovui atsisakius priimti darbu rezultata ir pasirašyti atliktu darbu aktus, pažyma apie atliktu darbu verte, PVM saskaita-faktura ir darbu atlikimo aktuose ieškovas pasiraše vienašališkai (CK 6.694 str. 4 d.).

Byloje tarp šaliu kilo gincas del to, ar statybos rangos teisiniu santykiu šalys buvo susitarusios del papildomu darbu, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokejimo, ar ieškovas juos atliko, ar šie darbai buvo tinkamai perduoti atsakovui ir ar atsakovas turi pareiga juos apmoketi. Papildomu darbu atlikimo fakta ieškovas irodinejo jo vienašališkai pasirašytais 2008 m. sausio menesi atliktu darbu aktais. Tuo tarpu pareiga moketi ieškovui už papildomus darbus atsakovas neige, vadovaudamasis CK 6.653 straipsnio 4-5 dalimis, 6.684 straipsnio 4 dalimi, 6.694 straipsnio 1 dalimi, ir motyvuodamas tuo, kad 2006 m. kovo 24 d. rangos sutartyje ir jos pakeitimuose nurodyta konkreti darbu kaina, kurios rangovas neturi teises didinti, net jei rangos darbus iš tikruju atliko; kad ginco aktuose nurodytu darbu atsakovas neužsake, apie ginco papildomus darbus nei jis, nei statybos technines priežiuros vadovas, nežino, irašu statybos žurnale apie šiuos darbus nera; ieškovas nepraneše atsakovui apie butinuma atlikti papildomus darbus, nekviete atsakovo i darbu, už kuriuos reikalauja sumoketi, priemima.

Šiauliu apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškini patenkino visiškai – priteise iš atsakovo ieškovui 464 238,31 Lt skola, 12 070,20 Lt delspinigiu, 6 % dydžio procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir atitinkamai paskirste bylinejimosi išlaidas. Teismas nustate, kad bylos šalis siejo statybos rangos santykiai pagal 2006 m. kovo 24 d. 7 099 999,82 Lt kainos sutarti, tris šios sutarties pakeitimus - papildomus susitarimus, objektine samata ir 21 lokaline samata del daugiabucio gyvenamojo namo su automobiliu stovejimo aikštele, esancio Voveriškiu g. 29 (dabartinis Žaliukiu g. 71), Šiauliuose, statybos. 2007 m. lapkricio 8 d. valstybines komisijos aktu pastatas pripažintas tinkamu naudoti.

Teismas remesi kitoje civilineje byloje paskirtos ekspertizes akte pateiktais duomenimis apie šaliu sulygta pradine statybos rangos darbu ir papildomu darbu bei realiai atliktu darbu kainas, apie statinio projekto sprendiniu pakeitimus ir del to atsiradusius butinus atlikti papildomus darbus, apie pirmineje samatoje nenumatytus, taciau butinus atlikti balkonu tvirtinimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Teismas sprende, kad ieškovo reikalavima priteisti 464 238,31 Lt už 2008 m. spalio menesi atliktus papildomus darbus irodo atsakovo nepasirašyti, ieškovo 2008 m. sausio menesi surašyti penki atliktu darbu aktai, kurie, teismo konstatavimu, nebuvo nugincyti, nepanaikinti ir galioja, todel irodo juose išvardintu darbu atlikimo fakta.

Atsakovas UAB „Berneda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiauliu apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti, motyvuodamas iš esmes tuo, kad pagal šaliu sudarytos sutarties ir jos pakeitimu salygas bei teisini statybos rangos santykiu reglamentavima moketi už ieškovo vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus šaliu nesulygtus ir neperduotus papildomus darbus pareiga nekyla.Ieškovas UAB „Šiauliu ranga“ atsiliepimu i apeliacini skunda skundo nepripažista ir prašo Šiauliu apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendima palikti nepakeista, iš esmes teigdamas, kad atsakovas negincijo ieškovo vienašališkai pasirašytu darbu atlikimo aktu, todel pirmosios instancijos teismas turejo teise jais remtis ir nenukrypo nuo teismu praktikos analogiškose bylose.

Byla nagrinejant apeliacine tvarka 2010 m. sausio 25 d. teismo posedžio metu atsakovo atstovas advokatas A. Koskus praše prijungti prie bylos Šiauliu apygardos teisme priimta atsakovo UAB „Berneda“ ieškini bendrovei „Šiauliu ranga“ del pažymu apie atliktu darbu verte ir atliktu darbu aktu pripažinimo negaliojanciais bei duomenis apie pasirengima šiai civilinei bylai paruošiamuju dokumentu budu (t. 4, b. l. 102-107). Taip pat praše sustabdyti apeliacine tvarka nagrinejama byla iki isiteises teismo sprendimas civilineje byloje Nr. 2-540-154/2010, iškeltoje pagal nurodyta ieškini del atliktu darbu aktu, kuriais apeliacine tvarka nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas remesi, nugincijimo.

Atsakovo isitikinimu, tokiu atveju egzistuoja privalomas civilines bylos sustabdymo pagrindas, itvirtintas CPK 163 straipsnio 3 punkte, nes tarp nagrinejamos civilines bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinetoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. joje nustatyti faktai tures teisines reikšmes priimant sprendima šioje civilineje byloje.Ieškovo atstovas advokatas E. Onaitis su prašymu stabdyti byla nesutiko. Atstovo nuomone, civilines bylos sustabdymas reikštu jos vilkinima, o kitoje byloje pripažinus aktus negaliojanciais, bus pagrindas atnaujinti procesa nagrinejamoje byloje del naujai paaiškejusiu aplinkybiu.

Nurode, jog byloje nera aplinkybiu, kad atsakovas gincijamus aktus atsisake pasirašyti pagristai. Atsakovo atstovo prašymas netenkintinas.             Civilines bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esancias istatymo nurodytas kliutis, nepriklausancias nei nuo dalyvaujanciu byloje asmenu, nei nuo teismo valios, del kuriu teismas negali tinkamai išnagrineti civilines bylos. Byla gali buti sustabdyta del istatyme nurodytu objektyviu aplinkybiu, trukdanciu išspresti konkrecia byla.             Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teises aiškinimo ir taikymo praktika CPK 163 straipsnio 3 punkte itvirtintas privalomojo civilines bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinejamos civilines bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamaja ar administracine tvarka nagrinejamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai tures teisine reikšme priimant teismo sprendima nagrinejamoje byloje.

Be to, negalejimas išnagrineti civilines bylos, kol nebus išnagrineta kita byla, reiškia, kad teismui, siekianciam išspresti byloje pareikšta reikalavima, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos butina nustatyti kitoje byloje, ir byla nagrinejantis teismas pats negali ju nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinejamoje byloje ir tarp bylu nera tiesioginio teisinio ryšio, tai nera pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punkta (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilineje byloje A.

D. v. AB „Ukmerges gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismu praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsejo 9 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisprudencijoje pripažistama, jog, esant tam tikroms aplinkybems, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstanciu teismo procesu rezultatu, ir tai gali buti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Taciau kartu Teismo pabrežiama, kad toks sprendimas turi buti proporcingas, atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v.

Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).              Istatymu leidejas, nustatydamas privaloma bylos sustabdyma tol, kol bus išnagrineta kita, su pirmaja susijusi byla, sieke iki minimumo sumažinti prieštaringu sprendimu tarpusavyje susijusiose bylose, kas menkintu priimtu teismo sprendimu res judicata galia ir net teismo autoriteta, taip pat palengvinti (supaprastinti) irodinejimo procesa, kad tu paciu faktu netektu nustatineti kelis kartus.             Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta asmens teise i tai, kad byla butu išnagrineta per imanomai trumpiausia laika, yra viena iš sudetiniu teises i teisinga bylos nagrinejima daliu ir ipareigoja teisma rupintis kiek imanoma greitesniu bylos išnagrinejimu.

CPK nustatyti proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektu kuo greiciau išnagrineti byla ir atkurti teisine taika tarp ginco šaliu bei nesudarytu salygu bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Atsižvelgiant i tai, kad, sustabdžius civiline byla, užsitesia teismo procesas, teismas bylos sustabdymo pagrindu negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo isitikinti, jog yra aplinkybes, kurios sudaro istatyme nurodyta pagrinda sustabdyti konkrecia byla.             Apeliacine tvarka nagrinejamos bylos sustabdymo pagrindas yra fakto, susijusio su papildomai atliktu statybos rangos darbu aktu nepasirašymo pagristumu, nustatymas.             Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas teises normu, reglamentuojanciu statybos darbu perdavimo ir priemimo akto teisine reikšme bei šio akto vienašališko pasirašymo teisines pasekmes, ne karta yra nurodes, kad abieju sutarties šaliu pasirašytas statybos darbu perdavimo ir priemimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todel turi didele reikšme vykdant statybos rangos sutarti.

Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti akta, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbu rezultata yra nepagristas, jis turi teise, akte pažymejes atsisakymo fakta, pasirašyti ji vienašališkai. Tokia teise jis turi, jei pats tinkamai vykde prievole perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir salygomis sudare salygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teise ji gincyti, irodinedamas, kad pagristai atsisake pasirašyti akta.

Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokia pat juridine galia kaip ir pasirašytas abieju šaliu, todel galioja tol, kol teismas jo nepripažista negaliojanciu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmes, t. y. tos teises ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius akta. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teise kreiptis i teisma ir reikalauti priverstinai ivykdyti atsiskaitymo prievole (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis civilineje byloje BUAB „Glijas“ v.

UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas taip pat yra išaiškines, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dali teismas turi diskrecijos teise konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagristuma, priklausomai nuo byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilineje byloje A.Š. TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007).             Nagrinejamoje byloje atsakovas procesiniuose dokumentuose nurode papildomai atliktu darbu aktu nepasirašymo aplinkybes, o atsiliepime i ieškini išdeste savo teise priešieškiniu gincyti šiuos aktus pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, taciau jo nagrinejamoje byloje nepareiške.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavima, konstatavo, kad darbu atlikimo aktai nebuvo gincyti, nepanaikinti ir galioja, todel irodo juose išvardintu darbu atlikimo fakta, ir pripažino atsakovo prievole sumoketi už šiuos darbus. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas apeliaciniu skundu atsakovas gincija. Toks pirmosios instancijos teismo konstatavimas, apelianto atstovo teigimu, suponavo ieškinio del atliktu darbu aktu nugincijimo pareiškima atskiroje byloje. Atsižvelgiant i nurodyta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama CK 6.694 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, apeliacine tvarka nagrinejamoje byloje teismas turi analizuoti atsakovo nurodytas aktu nepasirašymo aplinkybes ir konstatuoti arba nekonstatuoti ju nepasirašymo pagristuma, todel apeliacine tvarka nagrinejamoje byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su atliktu darbu aktu nepasirašymu, gali nustatyti ja nagrinejantis apeliacines instancijos teismas.

Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir i tai, kad tiek nagrinejamos bylos apeliacinis skundas, tiek kitos veliau iškeltos ir pirmaja instancija nagrinejamos civilines bylos ieškinys yra grindžiamas analogiškais faktiniais ir teisiniais argumentais, todel abieju bylu nagrinejimo dalykas iš esmes yra tas pats.              Ivertinusi išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija sprendžia, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punkta privalomai stabdyti apeliacine tvarka nagrinejama civiline byla nera pagrindo, todel jai nagrineti nustatytinas teismo posedžio laikas.

             Teiseju kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, n u t a r i a: Apelianto UAB „Berneda“ atstovo prašymo del bylos sustabdymo netenkinti.Apeliacine tvarka nagrinejama civiline byla skirti nagrineti žodinio proceso tvarka 2010 m. kovo 8 d. 15 val. Apie posedžio laika pranešimais informuoti šaliu atstovus. Teisejos                                                                                                                Danute Gasiuniene                                                                                                                             Audrone Jarackaite                                                                                                                             Danute Milašiene