2024-12-04 Nr. AB-17670-4-45-3-00449-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2693-602/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00449-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S., jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Nuhzatullan Sieyal,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) teikime prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S. (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. vasario 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Užsienietis teismo posėdyje prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo suvaržymų, įskaityti terminą nuo 2024 m. spalio 19 d., kai neteisėtai ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu iš dalies tenkino URC teikimą: skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje; informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu Užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Pelėdnagių k. prieigose, policijos pareigūnams patikrinus automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko Užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2641, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.

5. Atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu, kad Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalis numato galimybę šį aktą priėmusiai institucijai priimti sprendimus dėl užsieniečių apgyvendinimo, jų judėjimo laisvės suvaržymo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šio judėjimo laisvės suvaržymo vertinti kaip neteisėto, pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį.

6. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje pareikštą Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, teismas priėjo prie išvados, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą).

8. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, teismas sprendė, kad jo tapatybė yra nustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 3 mėnesių terminui Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Pagal ESTT praktiką jam paskirta laisvę ribojanti priemonė yra de facto (faktinis) sulaikymas. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra teisinio pagrindo jam taikyti sulaikymą. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepagrįstai grindė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktais. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis netaikoma prieglobsčio prašytojams, kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami Lietuvoje. Ši įstatymo nuostata yra taikoma užsieniečiams, kurie yra neteisėtai ir kuriems yra vykdoma grąžinimo ar išsiuntimo procedūra, arba prieglobsčio prašytojams, kurie yra perduodami pagal Dublino II reglamento procedūrą. Teismo sprendime nenurodyta duomenų apie asmens grąžinimą / išsiuntimą, perdavimą ar pan., todėl remtis šiuo pagrindu, grindžiant asmens sulaikymą, yra nepagrįsta. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas), turi būti nustatyta, kad yra ir 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Tačiau nei vienos iš nurodytų aplinkybių teismas nenustatė. Priešingai, iš teismo sprendimo matyti, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, asmuo turi galiojantį pasą, byloje nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų, kad keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nėra duomenų apie Užsieniečio padarytus laikino išvykimo iš VSAT pažeidimus, teismo sprendimu paskirtos priemonės nevykdymą ar bandymą išvykti iš Lietuvos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Teismui nepagrindus, kad Užsienietis gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (nėra tenkinamos šio sulaikymo kumuliatyvios sąlygos).

10.2. Užsienietis nuo pat jo sulaikymo VSAT aiškiai išreiškė, kad pabėgo iš savo kilmės valstybės, nes vyksta karas. Šias aplinkybes patvirtina VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024 m. spalio 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13VR-16571. Tai parodo, kad Užsienietis nuo pat pradžių išreiškė savo poziciją, jog negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad ten jam nėra saugu, o tai reiškia, kad turėjo būti pradėta prieglobsčio prašymo registravimo procedūra. Tačiau dėl neaiškių priežasčių tai nebuvo padaryta, o asmuo buvo laikomas de facto sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. be jokio teismo sprendimo. Šias aplinkybes patvirtina VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos 2024 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. MD 2641.

10.3. Įstatymo 114 straipsnio 1 dalies ir 14020 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai nustato, kad asmuo ilgiau nei 48 valandoms gali būti sulaikytas tik teismo sprendimu, tokią nuostatą dėl asmens sulaikymo teisminės priežiūros įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalis ir jokios išimtys šiai konstitucinei normai nėra taikomos. Taigi, Užsienietis laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d., kai jam buvo taikomas de facto sulaikymas be teismo sprendimo, buvo sulaikytas neteisėtai.

11. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

12. URC atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Užsieniečiui 2024 m. lapkričio 11 d. atlikti pirminiai veiksmai, susiję su jo prieglobsčio prašymo pateikimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S255089 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik po sulaikymo, teismo proceso metu, kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Užsieniečio apgyvendinimo klausimą. Todėl yra didelė tikimybė, kad, neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis pasislėps. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje. Užsieniečiui taikyta teisinė priemonė šiuo atveju yra būtina ir proporcinga Įstatymo siekiamiems tikslams (prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui priimti), nėra pernelyg varžanti jo teises ar neužtikrinanti jo poreikių. Užsienietis gali teikti prašymus ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš apgyvendinimo vietos, tačiau Užsienietis tokių prašymų neteikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę –užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio, vertino, kad jis yra prieglobsčio prašytojas. Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu priėmė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį. Taigi, konstatuotina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

16. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

18. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

20. Byloje nustatyta, kad Užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, o tai sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai); prašymą suteikti prieglobstį pateikė teismo posėdžio metu, sprendžiant dėl sulaikymo jam taikymo; prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti; VSAT kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pagalbos dėl readmisijos paraiškos perdavimo atsakingai Rusijos Federacijos institucijai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) ir išspręsti klausimą dėl readmisijos taikymo yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje arba įvykdyti readmisijos susitarimą.

22. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi ir 14020 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančiomis Užsieniečio sulaikymą, kadangi nagrinėjamu atveju Užsienietis VSAT sprendimu nebuvo sulaikytas, o Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo laikinai apgyvendintas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalį šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 5 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Taigi, Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto sulaikymo atmestini kaip nepagrįsti.

23. Užsieniečio argumentai dėl prieglobsčio prašytojo statuso nesuteikimo nuo jo apgyvendinimo URC momento nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos duomenimis, prieglobsčio prašytojo statusą Užsienietis įgijo 2024 m. lapkričio 7 d. nagrinėjant jo sulaikymo klausimą pirmosios instancijos teisme, priešingų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, priimant sprendimą dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo 2024 m. spalio 19 d., Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo statusą byloje nėra, todėl laikinai apgyvendinant Užsienietį buvo pagrįstai vadovaujamasi Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė