2022-01-05 Nr. AB-967-3-61-3-02520-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2824-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02520-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2; 1.4.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. ir atsakovo Lietuvos notarų rūmų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos notarų rūmų (toliau – ir Notarų rūmai) Notarų garbės teismo (toliau – Notarų garbės teismas) 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaro D. A. drausmės byloje (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.

2. D. A. paaiškino, kad 2020 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 4.3 „Dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarui D. A.“ Notarų rūmų prezidiumas jam iškėlė drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 13 straipsnio ir Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2015 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 6 patvirtinto Notarų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pareiškėjas nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir Notarų garbės teismas skyrė ypač griežtą (antrą griežčiausią) nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į D. A. padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, taip pat į aplinkybę, kad iki šiol per visą veiklos vykdymo laikotarpį pareiškėjui nebuvo iškelta drausmės byla, yra neproporcinga.

3. D. A. pažymėjo, kad su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ (toliau – Įsakymas) Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje susipažino apie 16.00 val., o dalis veiksmų, už kurių atlikimą buvo taikyta nuobauda, buvo atlikti 2020 m. kovo 16 d. iki 16.00 val. Įsakymas buvo priimtas, paskelbtas ir įsigaliojo tą pačią dieną, todėl D. A., intensyviai dirbdamas, neturėjo galimybės nedelsiant susipažinti su Įsakymu. Pareiškėjo nuomone, Notarų garbės teismas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad 2020 m. kovo 17 d. 10.00 val. notarinis veiksmas buvo atliktas, o 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. notarinis veiksmas buvo galbūt atliktas po to, kai jis turėjo galimybę susipažinti su Įsakymo tekstu.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra grindžiamas prielaida, jog Įsakymas sustabdė visų notarų veiklą, kadangi Sprendime buvo konstatuota, jog D. A. tik nepaisė Įsakyme nustatytų imperatyvių nurodymų, tačiau ir neinformavo klientų dėl teisingumo ministro įsakymo, sustabdžiusio notarų įgaliojimus veikti valstybės vardu, galiojimo, teisinių padarinių, kurie gali kilti, vertinant Įsakymo galiojimo metu atliktų notarinių veiksmų teisėtumą, yra nepagrįstas faktine ir teisine prasme. Pareiškėjas nurodė, kad susipažinęs su Įsakymu, jį suprato kaip sureguliavusį notarų biurų ir notarų darbo laiką, tačiau ne kaip sustabdžiusį visų Lietuvos notarų veiklą.

5. D. A. pažymėjo, kad Notarų garbės teismas, priimdamas Sprendimą, laikėsi pozicijos, jog Įsakymas sustabdė notarų įgaliojimus veikti valstybės vardu, todėl pareiškėjas padarė pažeidimą, ne tik nepaisydamas Įsakymo, tačiau ir neinformavęs klientų dėl teisinių padarinių, kurie gali kilti vertinant Įsakymo galiojimo metu atliktų notarinių veiksmų teisėtumą. D. A. nuomone, tokia pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja Notariato įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintam notarų nepriklausomumo principui. Nurodė, kad teisingumo ministras, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo, neturėjo ir negalėjo turėti įgaliojimų sustabdyti visų Lietuvos Respublikos notarų įgaliojimų, o rekomendacija / įpareigojimas tam tikru laikotarpiu neatlikti tam tikrų veiksmų nereiškia ir negali reikšti atitinkamų tokių asmenų įgaliojimų sustabdymo, todėl nebuvo net prielaidos, jog sandoriai galėtų negalioti vien dėl to, kad jie buvo patvirtinti Įsakymo galiojimo metu. Pareiškėjo nuomone, Įsakymo tekstas leidžia daryti išvadą, jog jo tikslas buvo laikinai sureguliuoti notarų ir notarų biurų darbo laiką, jis buvo priimtas siekiant imtis saugumo priemonių, stabdant koronaviruso COVID-19 infekcijos plitimą, o Įsakymo 1 punkto nuostata rodo, kad Įsakymo galiojimo metu notarų įgaliojimai nebuvo sustabdyti. D. A. nurodė, kad ir pripažinus, jog notaras padarė Įsakymo pažeidimą, atlikdamas du notarinius veiksmus po to, kai susipažino su Įsakymu, šis pažeidimas buvo darbo laiko pažeidimas, o ne esminis pažeidimas, atliekant notarinius veiksmus, esant sustabdytiems įgaliojimams juos atlikti. Be to, jau 2020 m. kovo 18 d. (trečią galiojimo dieną) Įsakymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad notariniai veiksmai atliekami laikantis reikiamų saugumo priemonių.

6. Pareiškėjas nurodė, kad su situacija, kai dėl spartaus viruso plitimo priimamas specialus Įsakymas dėl visų notarų darbo organizavimo, jis savo 16 metų profesinėje veikloje susidūrė pirmą kartą, o patvirtindamas iš anksto suplanuotus tvirtinti sandorius, tenorėjo išvengti neigiamų pasekmių sandorių šalims bei tretiesiems asmenims kilimo. D. A. nesutiko su Sprendimo išvada, kad jis pažeidė Etikos kodekso 1 straipsnį bei 20 straipsnio 3 dalį, o jeigu kelias dienas galiojęs Įsakymas ir buvo pažeistas, mano, jog toks pažeidimas buvo nedidelio laipsnio.

7. D. A. nuomone, jis nepažeidė Garbės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad notaras aktyviai dalyvauja Notarų rūmų veikloje, laikosi Lietuvos notarų rūmų statuto ir vadovaujasi Notarų rūmų nutarimais bei nurodymais. Pareiškėjas akcentavo, kad rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su Įsakymu susipažino 2020 m. kovo 16 d. apie 16.00 val., o atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas buvo priimtas, paskelbtas ir įsigaliojo tą pačią dieną, nėra jokio pagrindo išvadai, jog D. A. su Notarų rūmais nebendradarbiavo.

8. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nebuvo įvertinta arba buvo netinkamai įvertinta jo kaltė bei faktas, kad D. A. niekada nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažymėjo, kad Notarų garbės teismas, skirdamas ypač griežtą nuobaudą, neatsižvelgė į teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Notarų garbės teismo nuostatų (toliau – Notarų garbės teismo nuostatai) 42 punkte išvardintas aplinkybes arba į jas atsižvelgė netinkamai. Pareiškėjas akcentavo, kad per savo 16 metų veiklos stažą skrupulingai laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, dėl jo veiklos teisėtumo nebuvo kilę net menkiausių abejonių ir būtent geranoriškumas klientų atžvilgiu lėmė jo veiksmus 2020 m. kovo 16–17 d. Pareiškėjas nurodė, kad tiek žodžiu, tiek raštu pateiktuose paaiškinimuose jis dėl kilusio nesusipratimo apgailestavo. Atkreipė dėmesį, kad klientų priėmimas biure nesukėlė neigiamų padarinių (nebuvo fiksuota nei notaro biuro darbuotojų, nei klientų, nei jo paties susirgimų).

9. Teismo posėdyje pareiškėjo D. A. atstovė palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

10. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Notarų rūmams iš D. A. priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymas Teisės aktų registrui www.e-tar.lt buvo pateiktas 2020 m. kovo 16 d. 12.09 val., o viešai paskelbtas – 2020 m. kovo 16 d. 13.54 val. Vadovaujantis pateiktas paaiškinimais, D. A. apie Įsakymą sužinojo 2020 m. kovo 16 d. apie 16.00 val. Notarų rūmų pažymėjo, kad viešas įspėjimas, jog dėl iškilusios koronaviruso pandemijos notarų biurai neatliks notarinių veiksmų ir neaptarnaus asmenų, notarams buvo pateiktas jau 2020 m. kovo 15 d. Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Facebook“ (paskyroje „Lietuvos notarai“). Be to, 2020 m. kovo 15 d. apie notarų darbo pokyčius nuo 2020 m. kovo 16 d. internetinėje erdvėje paskelbė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos dienraštis www.lrytas.lt, www.infolex.lt, naujienų agentūra „BNS“ ir kiti visuomenės informavimo portalai. Notarų rūmai teigė, kad pareiškėjas dar iki Įsakymo viešo paskelbimo neabejotinai žinojo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. bus taikomi notarų veiklos ribojimai; teikdamas paaiškinimus, jis akcentavo ne tai, kad pakankamai vėlai sužinojo apie Įsakymu nustatytus draudimus, o tai, kad notarinių veiksmų atlikimo nestabdė, kadangi manė, jog Įsakymas nėra taikomas tiems notariniams veiksmams, dėl kurių buvo susitarta iki Įsakymo įsigaliojimo, t. y. notarinių veiksmų atlikimą lėmė tai, kad jis netinkamai aiškino Įsakymą.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjas elgėsi neprofesionaliai – žinodamas apie galbūt taikytinus notarinių veiksmų atlikimo ribojimus, prieš notarinių veiksmų atlikimą nepasitikrino dėl apribojimų taikymo ir iš esmės Įsakymo įsigaliojimą siejo su momentu, kai apie jį sužinojo, o ne tada, kai Įsakymas buvo oficialiai paskelbtas.

13. Notarų rūmai atkreipė dėmesį, kad D. A. drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas ne dėl to, kad atliko notarinius veiksmus, neturėdamas tam įgaliojimų, o todėl, kad pažeidė Įsakyme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje įvestą karantino režimą, nustatytą laikiną apribojimą notarų biurams priimti asmenis ir notarams atlikti notarinius veiksmus. Atsakovas akcentavo, kad Notarų garbės teismas nurodė, jog notaras ne tik ignoravo Įsakyme nustatytus ribojimus, bet ir sudarė pagrindą abejoti notarinių veiksmų teisėtumu.

14. Notarų rūmai pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į tai, jog jis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

15. Atsakovas nurodė, kad buvo nustatyta, jog D. A. notarinius veiksmus atliko ne tik 2020 m. kovo 16 d. po Įsakymo viešo paskelbimo, tačiau ir 2020 m. kovo 17 d., t. y. tada, kai turėjo objektyviai pakankamą laikotarpį (terminą) tinkamai ir išsamiai susipažinti su Įsakymu, jo turiniu, įsigaliojimo data. Susipažinęs su Įsakymu, pareiškėjas privalėjo nedelsdamas sustabdyti notarinių veiksmų atlikimą ir apie tai informuoti asmenis, užsiregistravusius notariniams veiksmams atlikti, tačiau to nepadarė ir toliau tęsė darbą. Notarų rūmų nuomone, D. A. iš anksto buvo žinoma apie teisingumo ministro ketinimus 2020 m. kovo 16 d. riboti notarų biurų veiklą, priimant asmenis, ir notarinių veiksmų atlikimą.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Įsakymas imperatyviai nurodė, jog notarinių veiksmų atlikimas ir klientų aptarnavimas notaro biuro patalpose yra negalimas, laikinai sustabdant notarų veiklą ir notarinių funkcijų atlikimą. Notarų rūmai pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog Įsakymu buvo siekiama sureguliuoti notarų biurų ir notarų darbo laiką, nėra teisingas ir teisiškai pagrįstas, kadangi Įsakymo paskirtis – reguliuoti notaro pagrindinių funkcijų – notarinių veiksmų tvirtinimo ir klientų aptarnavimo – atlikimą; Įsakymu buvo siekiama įgyvendinti būtinas saugumo priemones, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 situaciją; Įsakymą lėmė siekis riboti bet kokius nebūtinus žmonių kontaktus ir užkirsti kelią galimam COVID-19 plitimui. Taigi, Įsakymu buvo siekiama aiškių, pagrįstų bei teisėtų tikslų, susijusių su visos visuomenės saugumu.

17. Notarų rūmai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas ne dėl to, kad atliko veiksmus, neturėdamas tam įgaliojimų, o todėl, kad galiojant Įsakyme nustatytam laikinam draudimui atlikti notarinius veiksmus bei priimti notarų biuruose asmenis, atliko notarinius veiksmus ir pažeidė Notariato įstatymo 13 straipsnio, Etikos kodekso 1 straipsnio ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančius imperatyvią pareigą notarui savo veikloje vadovautis teisės aktais. Atsakovas nurodė, kad D. A. net nekelia Įsakymo teisėtumo klausimo, o paskirtos nuobaudos teisėtumą ginčija netinkamai aiškindamas patį Įsakymo taikymą.

18. Notarų rūmų nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsižvelgdamas į susidariusią ypatingą situaciją, Įsakymą taikė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas nurodo, kad situacija buvo ypatinga ir netipinė, todėl pirmas sprendimas buvo sustabdyti paslaugų teikimą ir jį po to po truputį atnaujinti. Pažymėjo, kad Įsakyme nėra nurodyta jokių išimčių – ribojamas bet kokių notarinių veiksmų atlikimas, o notaras ne tik nesilaikė aiškaus apribojimo vykdyti savo veiklą, bet ir netinkamai kaip teisės profesionalas aiškino šį Įsakymą ir dėl to galbūt suklaidino savo klientus.

19. Atsakovas akcentavo, kad tam, jog būtų fiksuotas Sprendime nurodytas drausmės pažeidimas, nėra būtina fiksuoti notaro veiksmų sukeltus padarinius. Pareiškėjui atliekant notarinius veiksmus, kilo grėsmė visuomenės saugumui – nebuvo išvengta nebūtinų žmonių kontaktų, o veiksmų atlikimas savaime kenkė notaro, kaip atsakingo teisės profesionalo, įvaizdžiui ir neskatino visuomenės pasitikėjimo. Notarų rūmai nesupranta, kokios neigiamos pasekmės klientams galėjo atsirasti, jeigu notariniai veiksmai būtų buvę atlikti keliomis dienomis ar savaitėmis vėliau.

20. Atsakovas pažymėjo, kad notaro elgesys, kai jis notarinius veiksmus tvirtino ne tik 2020 m kovo 16 d. dieną po pietų, tačiau ir kitą dieną, pažeidė ir esminę notaro pareigą – būti notarinio veiksmo šalių teisinio saugumo garantu, t. y. išlikti objektyviam ir profesionaliam, prioritetą teikti teisės aktų reikalavimams, o ne sandorio šalių interesams. Be to, pagal pateiktus paaiškinimus, D. A., nesuprasdamas arba klaidingai suprasdamas Įsakymo turinį, ir toliau atliko notarinius veiksmus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad išsiaiškintų Įsakyme įtvirtintų nuostatų reikšmę, t. y. nesikreipė į Notarų rūmus arba Teisingumo ministeriją.

21. Notarų rūmų nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga, atitinka jo padarytą pažeidimą, o Notarų garbės teismas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, taip pat įvertino, jog D. A. nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai bendradarbiavo, teikė prašomus dokumentus, neturi kitų galiojančių nuobaudų. Atsakovas pažymėjo, kad Notarų garbės teismo nuostatų 39.6 punktas nustato notaro profesinės veiklos sustabdymą nuo vieno iki trijų mėnesių, o atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir lengvinančias aplinkybes, buvo skirtas ne maksimalus profesinės veiklos sustabdymo terminas. Be to, buvo vertinama ir tai, kad veiksmai buvo atliekami dvi dienas, o tai, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių ekstremalios situacijos metu, turi būti vertinama tik kaip atsitiktinumas, nepriklausęs nuo D. A. valios.

22. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos notarų rūmų atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė jo skundą atmesti.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo D. A. skundą tenkino iš dalies: Sprendimą pakeitė ir pareiškėjui skyrė drausminio poveikio priemonę – papeikimą, o likusią D. A. skundo dalį atmetė. Taip pat buvo nutarta sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti 1 099 Eur atstovimo išlaidų bei 11,5 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui iš pareiškėjo – 566 Eur atstovavimo išlaidų.

24. Teismas nustatė, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2020 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 4.3 „Dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarui D. A.“ pareiškėjui iškėlė drausmės bylą už Notariato įstatymo 13 straipsnio, Etikos kodekso 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies pažeidimus bei su drausmės bylos iškėlimu susijusius dokumentus perdavė Notarų garbės teismui. Nutarimas iškelti drausmės bylą buvo priimtas įvertinus valstybės įmonės Registrų centro pateiktą duomenų bazių informaciją apie notarų duomenų perdavimą registrams ir notarinių veiksmų atlikimą, kurioje nurodomi duomenys apie D. A. 2020 m. kovo 16–17 d. atliktus notarinius veiksmus po Įsakymo viešo paskelbimo Teisės aktų registre, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teiktus Lietuvos notarų rūmų prašymu (2020 m. birželio 1 d. raštu Nr.S-284). Sprendime Notarų garbės teismas nustatė, kad drausmės bylos iškėlimas pareiškėjui yra pagrįstas. Aptaręs Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad Notarų garbės teismas konstatavo, jog D. A. pažeidė Notariato įstatymo 13 straipsnio, Etikos kodekso 1 straipsnio ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir, vadovaudamasis Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Notarų garbės teismo nuostatų 39.6 punktu, sustabdė pareiškėjo veiklą dviejų mėnesių laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsakomybės poveikio priemonės D. A. drausminės parinkimo, buvo atsižvelgta į tai, jog pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, buvo įvertinta, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai bendradarbiavo ir teikė prašomus dokumentus bei kitų galiojančių nuobaudų neturi.

25. Pacitavęs Notariato įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 dalies, 102 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio ir Etikos kodekso 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad Notarų rūmų prezidiumas turi teisę notarui iškelti drausmės bylą, kurią išnagrinėjęs, Notarų garbės teismas turi teisę skirti Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudas. Teismas akcentavo, kad D. A. ginčija jam paskirtą nuobaudą – profesinės veiklos sustabdymą dviem mėnesiams.

26. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, taip pat skunde nėra teigiama, jog priimant Sprendimą, buvo pažeista nuobaudos skyrimo tvarka ar Sprendimo priėmimo procedūra; pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, kad jis pažeidė Etikos kodekso 1 straipsnį ir 20 straipsnio 3 dalį, taip pat šio kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pažymėjo, jog jeigu ir buvo pažeistas kelias dienas galiojęs Įsakymas, šis pažeidimas yra nedidelio laipsnio. D. A. nuomone, Notarų garbės teismas jam skyrė nepagrįstai griežtą (antrą griežčiausią) nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, yra neproporcinga.

27. Teismas nurodė, kad Notariato įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, jog reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 buvo patvirtinti Reikalavimai, keliami notarų biurams ir notarų darbo laikui. Teismas akcentavo, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kurio trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 24.00 val.; 2020 m. kovo 16 d. buvo priimti teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1R-119 pakeitimai, numatantys, jog reikalavimai dėl notaro biuro darbo laiko gali būti netaikomi gresiant ar susidarius ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai (savivaldybės ir (ar) valstybės lygiu); tokiu atveju nedelsiant priimamas teisingumo ministro įsakymas dėl notarų darbo ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio atveju (16 p.). 2020 m. kovo 16 d. buvo priimtas ir paskelbtas teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“, kurio 1 punktas nustatė, jog notarų biurai nepriima asmenų ir notarai neatlieka notarinių veiksmų; notarai turi užtikrinti asmenų konsultavimą nuotoliniu būdu (telefonu ir elektroniniu paštu). Vėliau (2020 m. kovo 18 d.) buvo priimta ir nuo 2020 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja Įsakymo redakcija, kurioje buvo numatyta, kokia tvarka atliekami notariniai veiksmai, nustatyta kokių atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, būtina imtis juos atliekant.

28. Teismas iš dalies sutiko su pareikėjo argumentu, kad Įsakymas sureguliavo notarų biurų ir notarų darbo laiką. Pažymėjo, kad Įsakyme buvo imperatyviai nurodyta, jog klientų aptarnavimas notaro biuro patalpose ir notarinių veiksmų atlikimas yra negalimas, t. y. įsakymu buvo sureguliuota notarų biuro veikla, nustatant, jog asmenys biure negali būti priimami. Atsakydamas į D. A. argumentą, kad jis notarinius veiksmus atliko nesuprasdamas Įsakymo turinio, kadangi manė, jog notariniai veiksmai, dėl kurių buvo susitarta iki Įsakymo priėmimo, gali būti atliekami, teismas pažymi, jog Įsakymo turinys yra lakoniškas ir aiškus, jame yra įtvirtintas draudimas priimti asmenis ir atlikti notarinius veiksmu, Įsakyme nėra jokių išlygų dėl pradėtų notarinių veiksmų užbaigimo ir kitokių nuostatų. Teismas akcentavo, kad Įsakymas galiojo tik keletą dienų, jo pakeitimai buvo priimti po kelių dienų.

29. Teismas su pareiškėjo argumentu, kad Notarų garbės teismas, priimdamas Sprendimą, laikėsi pozicijos, jog Įsakymas sustabdė notarų įgaliojimus veikti valstybės vardu, nesutiko ir pažymėjo, kad nei Įsakyme, nei Sprendime nėra kalbama apie notarų įgaliojų sustabdymą; Įsakymu buvo reglamentuotas notaro pagrindinių funkcijų – notarinių veiksmų tvirtinimo ir klientų aptarnavimo – atlikimas, šios funkcijos laikinai buvo apribotos, atsižvelgiant į šalyje susidariusią ekstremalią padėtį ir paskelbtą karantiną, tačiau Įsakyme pabrėžiama, kad notarai turi užtikrinti asmenų konsultavimą nuotoliniu būdu (telefonu ir elektroniniu paštu), taigi notaro veikla ir juo labiau įgaliojimai nebuvo stabdomi.

30. Teismas nustatė, kad po Įsakymo įsigaliojimo D. A. atliko šiuos notarinius veiksmus: 2020 m. kovo 16 d. 14.00 val., 14.15 val. ir 16.00 val. buvo patvirtinti hipotekos sandoriai, 14.50 val. – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, 2020 m. kovo 17 d. 10.00 val. buvo patvirtintas hipotekos sandoris ir 15.16 val. perduoti duomenys registrui apie hipotekos išregistravimą. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas šiuos veiksmus atliko, nėra, tiek paaiškinimuose atsakovui, tiek skunde pareiškėjas nurodė, kad jis su Įsakymu susipažino Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje 2020 m. kovo 16 d. apie 16.00 val. Įvertinant šią aplinkybę, po susipažinimo su Įsakymu buvo atlikti 2020 m. kovo 17 d. notariniai veiksmai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad galiojant Įsakyme nustatytam laikinam ribojimui priimti asmenis notarų biuruose ir atlikti notarinius veiksmus, pareiškėjas šio ribojimo nepaisė, priėmė klientus, atliko notarinius veiksmus ir taip pažeidė imperatyvią pareigą notarui savo veikloje vadovautis teisės aktais, nustatytą Notariato įstatymo 13 straipsnio, Etikos kodekso 1 straipsnio ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatose.

31. Teismas pritarė D. A. argumentui, kad atsakomybė už įpareigojimą laikyti teisės aktų nuostatų gali būti taikoma tik už tuos veiksmus, kuriuos jis atliko susipažinęs su Įsakymu. Rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog su Įsakymu susipažino 2020 m. kovo 16 d. apie 16.00 val., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Įsakymas buvo priimtas ir paskelbtas jau anksčiau (viešai paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. 13.54 val.), o apie tai, jog dėl šalyje susidariusios ekstremalios situacijos ir įvedamo karantino laikinai įvedami notarų ir antstolių darbo ribojimai, Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje buvo skelbiama jau 2020 m. kovo 15 d.; ši informacija buvo skelbiama ir visuomenės informavimo priemonėse. 2020 m. kovo 16 d. Notarų rūmų svetainėje www.notarurumai.lt paskelbtame pranešime nurodoma, jog „Pasirašytas ir paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“. <...> notarų biurai nepriima asmenų ir notarai neatlieka notarinių veiksmų, karantino režimo trukmės laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kovo 30 d.). Nė vienas notaras negali atlikti notarinių veiksmų karantino režimo trukmės laikotarpiu <...>.“ Teismas pažymėjo, kad Etikos kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių notaro aktyvų dalyvavimą Notarų rūmų veikloje, pažeidimas ginčijamu Sprendimu ir buvo konstatuotas įvertinus tai, jog D. A. nevykdė pareigos dalyvauti Notarų rūmų veikloje, domėtis pateikiama naujausia informacija apie notarų veiklą įvesto karantino režimo sąlygomis, nors išsami ir aiški informacija buvo skelbiama ir prieinama tiek Notarų rūmų ir Teisingumo ministerijos svetainėse, tiek per visuomenė informavimo priemones. Taip pat už tai, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, jo teigimu, neaiškių Įsakymo nuostatų reikšmę.

32. Teismas nurodė, kad Notarų garbės teismas D. A. pažeidimų tyrimo metu nustatė ir ištyrė visas padarytiems pažeidimams konstatuoti reikšmingas aplinkybes, atsakovas gilinosi į byloje nagrinėjamą situaciją, vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Sprendime detaliai pateikė motyvus dėl visų ginčo situacijai reikšmingų aplinkybių, nurodė konkrečius teisės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas Sprendimą, detaliai nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė nuoseklų visų argumentų vertinimą. Teismas sprendė, kad Sprendime buvo pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu pažeidė Notariato įstatymo 13 straipsnio bei Etikos kodekso 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

33. Pacitavęs Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalies ir Notarų garbės teismo nuostatų 42 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Teismas pabrėžė, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Akcentavo, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, jog pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda; teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

34. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš Sprendimo, Notarų garbės teismas, spęsdamas dėl drausminės poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgė į tai, jog pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, taip pat įvertino, kad D. A. nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai bendradarbiavo, teikė prašomus dokumentus, neturi kitų galiojančių nuobaudų. Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad priimant Sprendimą, buvo vertinama, jog veiksmai buvo atliekami dvi dienas, nėra pagrįsti, kadangi Sprendime yra nurodyta, jog pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio.

35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdė imperatyvaus Įsakymo įpareigojimo sustabdyti asmenų aptarnavimą notarų biure ir notarinių veiksmų atlikimą, tačiau kaip paaiškino D. A., patvirtindamas iš anksto suplanuotus tvirtinti sandorius, jis norėjo išvengti neigiamų pasekmių sandorių šalims bei tretiesiems asmenims kilimo (teismas nurodė, kad tai nešalina pareiškėjo pažeidimo, tačiau yra aplinkybė, į kurią jis atsižvelgė). Teismas nurodė, kad pažeidimai dėl klientų neinformavimo ir nebendradarbiavimo dėl situacijos išsiaiškinimo buvo padaryti neveikimu.

36. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl D. A. veiksmų (neveikimo) kilo teisinės pasekmės (buvo padaryta žala notaro įvaizdžiui ir kilo grėsmė virusinės infekcijos plitimui), tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, priimdamas klientus, jis ėmėsi visų atsargumo priemonių (buvo dėvimos apsauginės kaukės, pirštinės, dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos).

37. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad D. A. atžvilgiu taikyta atsakomybė nebuvo tinkamai individualizuota. Pirma, nurodyta, kad pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip nurodė D. A. (atsakovas šios aplinkybės neginčijo), per visą 16 metų profesinės veiklos laikotarpį jam nebuvo inicijuota drausmės byla. Antra, Sprendime nėra įvardyta ir nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių; taip pat Sprendime nustatytas vienkartinis pažeidimo pobūdis. Trečia, pareiškėjas tiek raštu pateiktuose paaiškinimuose, tiek Notarų garbės teismo posėdyje nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su atsakovu, teikė dokumentus. Notarų garbės teismas Sprendime nemotyvavo, kodėl, nustatęs išskirtinai lengvinančias aplinkybes, D. A. skyrė vieną griežčiausių nuobaudų (griežtesnė būtų tik atleidimas iš pareigų).

38. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ne tik neturėjo galiojančių nuobaudų, jam nebuvo pradėta drausmės byla, į tai, kad atsakovas nustatė, jog padarytas pažeidimas yra vienkartinis, į D. A. kaltės formą, vadovaudamasis proporcingumo ir nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui principais, teismas pareiškėjui Sprendimu paskirtą nuobaudą sušvelnino ir jam paskyrė Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą nuobaudą – papeikimą.

39. Teismas akcentavo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nenagrinėjo.

III. 40. Pareiškėjas D. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai arba iš dalies, dar labiau sušvelninant paskirtą nuobaudą ar apsiribojant drausmės bylos svarstymu. D. A. taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

41. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje Sprendimas buvo pakeistas, jam skiriant drausminio poveikio priemonę – papeikimą, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Aptaręs faktines bylos aplinkybes bei pagrindinius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, D. A. apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies pritaręs pareiškėjo skundo argumentams (dėl aplinkybės, kad Įsakymu buvo sureguliuotas notarų biurų ir notarų darbo laikas, dėl aplinkybės, kad Įsakymu notarų veikla ir juo labiau įgaliojimai nebuvo sustabdyti, dėl aplinkybės, kad atsakomybė D. A. atžvilgiu gali būti taikoma tik už tuos veiksmus, kuriuos jis atliko susipažinęs su Įsakymu), vis tiek sprendė, kad Notarų garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 1 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, o tokios teismo išvados yra prieštaringos, todėl nepagrįstos. Pareiškėjas teismui nurodė, kodėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė Etikos kodekso 1 straipsnio, 20 straipsnio 3 dalies ir / ar 15 straipsnio 2 dalies nuostatas arba, net jeigu atitinkami pažeidimai būtų įžvelgiami, jie yra itin formalūs, nedidelio laipsnio, todėl turi būti sprendžiama ir dėl drausminės atsakomybės D. A. (ne)taikymo.

41.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Notarų garbės teismas pareiškėjo atžvilgiu netinkamai individualizavo drausminę atsakomybę bei nustatė išskirtinai lengvinančias jo padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau savo sprendimo D. A. skirtą drausminę nuobaudą pakeisti iš antros griežčiausios (profesinės veiklos sustabdymo) į trečią griežčiausią (papeikimą) nemotyvavo. Teismas neargumentavo, kodėl, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat į daugybę lengvinančių aplinkybių, jam neturėjo būti skirta pastaba / įpareigojimas viešai atsiprašyti asmenų, ar, teismui iš esmės nusprendus, kad D. A. padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nebuvo apsiribota drausmės bylos svarstymu. Išanalizavus pareiškėjo veiksmus, už kurių atlikimą Notarų garbės teismas jam skyrė drausminę nuobaudą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikomus kriterijus, matyti, kad D. A. veiksmai, už kurių atlikimą jam buvo taikyta drausminė atsakomybė, nei pareiškėjo patvirtintų sandorių šalims, nei tretiesiems asmenims jokių neigiamų pasekmių nesukėlė; atitinkamai neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp D. A. atliktų veiksmų ir neigiamų pasekmių. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo kaltės, atliekant notarinius veiksmus iki 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val., nėra, o atliekant notarinius veiksmus po 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val., D. A. kaltė buvo neatsargi.

41.3. Individualizuojant pareiškėjui taikytiną drausminę atsakomybę, turi būti atsižvelgiama ir į teisės akto, už kurio pažeidimą jam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė (Įsakymo), priėmimo aplinkybes, galiojimo trukmę, šio teisės akto pakeitimus. Kaip konstatavo teismas, Įsakymas buvo priimtas, paskelbtas ir įsigaliojo tą pačią dieną (2020 m. kovo 16 d.). Įsakymas jau po dviejų dienų nuo jo priėmimo (2020 m. kovo 18 d.) buvo pakeistas, išdėstytas nauja redakcija: buvo leista, užtikrinant atsargumo priemonių laikymąsi, atlikti notarinius veiksmus notarų biuruose. Taigi, vos po dviejų dienų nuo jo priėmimo Įsakymas buvo pakeistas taip, kaip jį nuo pat pradžių, laikydamasis protingumo principo, aiškino D. A., o tokia situacija akivaizdžiai rodo Įsakymo, priimto ir paskelbto 2020 m. kovo 16 d., netinkamumą buvusioje situacijoje; į šias aplinkybes privalo būti atsižvelgta individualizuojant drausminę atsakomybę pareiškėjo atžvilgiu. Turint omenyje, kad D. A. padaryti teisės aktų pažeidimai buvo formalūs, nei jo klientams, nei tretiesiems asmenims nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, pareiškėjo kaltės laipsnis nedidelis (kaltė pasireiškė neatsargumu), matyti, kad D. A. padarytas drausminis nusižengimas turėjo būti įvertintas kaip mažareikšmis, už kurį bet kokios drausminės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas. Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti apsiribota drausmės bylos svarstymu.

42. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepime į D. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas D. A. skundas, ir jo skundą atmesti visiškai. Notarų rūmai taip pat prašo jiems iš pareiškėjo priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

43. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo keisti D. A. paskirtos drausminės nuobaudos, o taip pat dar labiau sušvelninti Notarų garbės teismo paskirtą nuobaudą. Notarų rūmai savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

43.1. Apeliaciniame skunde yra keliamas naujas reikalavimas, kurio pareiškėjas nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalies reikalavimo. D. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime konstatuotas pažeidimas yra mažareikšmis ir todėl jam iš viso neturėjo būti skirta drausminė nuobauda – Notarų garbės teismas turėjo apsiriboti pareiškėjo drausmės bylos svarstymu. Tokiais argumentais D. A. pirmosios instancijos teisme nesirėmė, priešingai, teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į Notarų rūmų atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytą argumentą, kad iš notaro skundo net nėra aišku, ar jis pripažįsta padaręs pažeidimą, D. A. atstovė patvirtino, kad notaras pripažįsta padaręs pažeidimą („formaliąja prasme pažeidimas yra padarytas, tą notaras labai gerai supranta ir dėl to labai gailisi“; 2020 m. gruodžio 15 d. posėdžio garso įrašas nuo 9.11 val.), o apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjui nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę, kadangi jo veiksmai, notarų biure priimant asmenis ir atliekant notarinius veiksmus, kai jų atlikimas buvo draudžiamas teisės aktais, turi būti vertinami kaip mažareikšmis pažeidimas. Notarų garbės teismui priimant skundžiamą sprendimą, Notariato įstatyme, nustatančiame notaro drausminę atsakomybę, nebuvo nuostatų dėl atleidimo nuo drausminės atsakomybės, konstatavus pažeidimo mažareikšmiškumą.

43.2. D. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad turėtų būti konstatuojama, jog jis Etikos kodekso 1 straipsnio, 20 dalies 3 dalies ir / ar 15 straipsnio 2 dalies pažeidimų nepadarė, arba net jeigu atitinkami pažeidimai būtų įžvelgtini, šie pažeidimai yra itin formalūs, nedidelio laipsnio. Pareiškėjas apeliaciniame skunde negali apsispręsti, ar jis iš viso nepadarė pažeidimo, ar jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmis pažeidimas, o tai prieštarauja D. A. pirmosios instancijos teisme išdėstytai pozicijai – jis pripažino padaręs formalų pažeidimą. Bent nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo, kad notaras pažeidė teisės aktų reikalavimus, atlikęs notarinius veiksmus, kai jų atlikimas buvo uždraustas teisingumo ministro įsakymu. Nėra aišku, kodėl tokiu atveju D. A. ginčija teismo išvadą, kad Notarų garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog notaras savo veiksmais ir neveikimu pažeidė Notariato įstatymo 13 straipsnio, Etikos kodekso 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjui neginčijant, kad jis bent formaliai pažeidė Notariato įstatymo 13 straipsnį bei nesilaikė Notarų rūmų paskelbtų nurodymų, nėra jokio pagrindo teigti, kad Notarų garbės teismas nepagrįstai konstatavo Etikos kodekso 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą – teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad notaras pažeidė tiek Notariato įstatyme, tiek Etikos kodekse įtvirtintą imperatyvų reikalavimą – notarui savo veikloje vadovautis teisės aktais.

43.3. Teisės akto įsigaliojimas jo paskelbimo dieną ar tai, kad D. A. susidūrė su ekstremalia situacija, negali būti objektyvia priežastimi šio teisės akto netaikyti, jį ignoruoti. Notaras, kaip teisės profesionalas, privalėjo tinkamai aiškinti teisės akto nuostatas, jo įsigaliojimo datą ir negalėjo interpretuoti teisės akto taikymo tik sau naudinga linkme, šį savo elgesį motyvuojant tuo, jog ši situacija susiklostė pirmą kartą per 16 metų notaro praktiką. Vertinant pareiškėjo veiksmus, sutiktina su vertinimu, kad susiklostė ypatinga situacija, tačiau notaro pažeidimas yra susijęs būtent su teisės aktų reikalavimų laikymųsi, ką notaras privalėjo daryti per visą savo 16 metų praktiką – pareiškėjas drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą.

Susiklosčiusi ekstremali situacija, kaip tik ir lėmė būtinybę griežtai laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų, kadangi tik taip galima užtikrinti visuomenės saugumą ir valdyti susiklosčiusią neeilinę situaciją. Yra akivaizdu, kad notaras veiksmus atliko ne dėl suklydimo, o todėl, kad netinkamai įvertino Įsakyme nustatytą draudimą notarų biure priimti klientus ir atlikti notarinius veiksmus bei neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų susiklosčiusią situaciją. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Įsakymo turinys yra lakoniškas ir aiškus, jame yra įtvirtintas draudimas priimti asmenis ir atlikti notarinius veiksmus, Įsakyme nėra jokių išlygų dėl pradėtų notarinių veiksmų užbaigimo ir kitų nuostatų.

Notarų rūmų viešas įspėjimas apie tai, kad dėl iškilusios koronaviruso pandemijos notarų biurai neatliks notarinių veiksmų ir neaptarnaus asmenų, notarams buvo pateiktas jau dieną prieš Įsakymo išleidimą, tapataus turinio naujiena buvo paskelbta ir socialiniame tinkle „Facebook“, „Lietuvos notarai“ paskyroje, 2020 m. kovo 15 d. naujieną apie notarų darbo pokyčius nuo 2020 m. kovo 16 d. internetinėje erdvėje paskelbė Teisingumo ministerija, Lietuvos dienraštis www.lrytas.lt, www.infolex.lt, naujienų agentūra „BNS“ ir kiti visuomenės informavimo portalai.

Visiškai nelogiškas yra teiginys, kad susiklosčius ekstremaliai situacijai – pirmai per notaro 16 metų praktiką, pareiškėjas visiškai nesidomėjo, kokie yra numatomi taikyti notarinės veiklos apribojimai, nors apie juos nuosekliai iš anksto skelbė tiek Notarų rūmai, tiek visuomenės informavimo priemonės, ir apie Įsakymo nustatytus draudimus sužinojo tik 2020 m. kovo 16 d. apie 16.00 val.

43.4. D. A. skunde ir paaiškinimuose Notarų garbės teismui teigė, kad jis manė, jog Įsakymas nedraudžia atlikti notarinių veiksmų, dėl kurių jau buvo susitarta iki Įsakymo priėmimo, ir šiuos veiksmus atliko laikydamasis visų atsargumo priemonių, t. y. notaras Įsakymo nuostatų nesilaikė ne dėl to, kad apie jas per vėlai sužinojo, bet dėl to, kad netinkamai aiškino Įsakymą ir ėmėsi atsargumo priemonių galimoms neigiamos pasekmėms išvengti. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis veiksmus atliko siekdamas išvengti neigiamų pasekmių sandorių šalims ir tretiesiems asmenims kilimo, tačiau nenurodo, kokios buvo galimos šios neigiamos pasekmės. Nėra aišku, kokios neigiamos pasekmės klientams galėjo atsirasti, jeigu visoje šalyje galiojant karantino situacijai šie notariniai veiksmai būtų buvę atlikti keliomis dienomis ar savaitėms vėliau.

43.5. Notarų garbės teismo ir teismo konstatuotas D. A. pažeidimas yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y neigiamų pasekmių (žalos) atsiradimas nėra būtinas. Pažeidimas – teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, yra baigtinis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Neigiamos pasekmės šiuo atveju atsirado ir sukėlė grėsmę visuomenės saugumui – nebuvo išvengta nebūtinų ir draudžiamų žmonių kontakto karantino režimo metu. Notaras visiškai nekontroliavo galimos rizikos ir tai, kad šių veiksmų atlikimo metu nebuvo konstatuotas viruso perdavimas (išplatinimas), turi būti vertinama kaip atsitiktinumas, nepriklausęs nuo notaro valios. Be to, notaro neteisėti veiksmai lėmė ne tik nebūtiną asmenų kontaktą notarų biure, bet ir tai, kad notarinių veiksmų atlikime dalyvavę asmenys be jokio poreikio judėjo (vyko į / iš notarų biuro), kai tokį nebūtiną asmenų judėjimą buvo siekiama apriboti visomis įmanomomis priemonėmis.

43.6. Tiek ginčijamame atsakovo priimtame sprendime, tiek skundžiamame teismo sprendime buvo nustatyta, kad notaras atliko ne du iš anksto suplanuotus sandorius, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o penkis. Be to, notariniai veiksmai, galiojant Įsakyme nustatytam laikinam ribojimui, buvo atliekami dvi dienas, t. y. 2020 m. kovo 16–17 d.; notaras ne tik neteisėtai atliko notarinius veisimus, bet ir notarų biure priėmė asmenis tuo metu, kai toks jų priėmimas buvo draudžiamas.

43.7. D. A. pozicija, kad pirminės redakcijos Įsakymo galiojimo trukmė (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 20 d.) ir vėlesni šio teisės akto pakeitimai suponavo šio teisės akto netobulumą, netinkamumą buvusioje situacijoje, teisės subjektų neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, apribojimų ar kitokio pobūdžio taisyklių, turinčių įtakos šių asmenų vykdomai veiklai arba elgesiui. Notaras negali taikyti teisės aktų priklausomai nuo savo subjektyvaus vertinimo, ar teisės aktas yra tobulas ar tinkamas, jis, kaip teisės profesionalas, turi užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi, nepriklausomai nuo to, kaip juos vertina. Pareiškėjas net nebandė aiškintis, kaip turėtų būti taikomas Įsakymas ir juo nustatyti draudimai.

43.8. Notarui iškeltos drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jis nesiekė bendradarbiauti su Notarų rūmais ir nepaisė Notarų rūmų teikiamos informacijos apie taikomus ribojimus; notarui kilus abejonių dėl Įsakymo taikymo, jis nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kaip turi būti taikomi Įsakyme nustatyti apribojimai. Notarų garbės teismas, ištyręs nurodytas ir kitas reikšmingas aplinkybes, įvertinęs notaro kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias pareiškėjui paskirtas drausmines nuobaudas, tinkamai individualizavo nuobaudą, paskirdamas profesinės veiklos sustabdymą dviejų mėnesių laikotarpiui.

43.9. Teismo išvada, kad Sprendime buvo pagrįstai nustatyti D. A. pažeidimai, yra objektyviai teisinga, o pareiškėjo teiginiai, motyvuojantys jo prašymą taikyti kitą nei nustatyta drausminę nuobaudą arba jos apskritai netaikyti, yra nepagrįsti.

43.10. Nepaisant to, kad notaro veiksmai – asmenų priėmimas notaro biure ir notarinių veiksmų tvirtinimas tuomet, kai tai buvo draudžiama – nesukėlė itin neigiamų padarinių šalyje esant nepalankiai epidemiologinei COVID-19 situacijai, manytina, kad šie veiksmai galėjo turėti įtakos notaro profesijos prestižui bei geram vardui, teisinės tvarkos vientisumui ir nuoseklumui. Pareiškėjas savo veiksmais galėjo suformuoti visuomenės nuomonę, kad notarai, kurių pagrindinė funkcija – užtikrinti, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, teisės aktų nuostatas gali interpretuoti ir taikyti skirtingai arba jų nepaisyti, taip diskredituojant gerą notaro vardą bei pasitikėjimą notariato sistema. Notarai, kaip ir kitų teisinių profesijų atstovai, yra tapatinami su visa teisine sistema, todėl neteisingas (neteisėtas) notaro elgesys kenkia ne tik notarui, kaip asmeniui, tačiau ir visai profesijai. Kiekvieno notaro elgesys turi tiesioginės įtakos visuomenės pasitikėjimui bei profesijos prestižui. Netinkami notaro veiksmai ne tik žemina profesijos vardą, bet ir mažina visos visuomenės pasitikėjimą šia profesija. Notarui taikoma pareiga saugoti profesijos reputaciją ir prestižą turėtų skatinti notarą elgtis etiškai, saugoti visuomenės interesus bei išlaikyti aukštus elgesio standartus.

43.11. Teismo sprendimo dalis, kurioje buvo konstatuota, kad D. A. atžvilgiu taikyta atsakomybė nebuvo tinkamai individualizuota, laikytina nepagrįsta, todėl turėtų būti pakeista. Teismas akcentavo tik drausminės nuobaudos skyrimą individualizuojančius požymius, tačiau netyrė nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo, nevertino notaro atlikto pažeidimo esmės ir padarinių visai notariato sistemai, t. y. teismas nevertino, kad Įsakymas buvo priimtas siekiant užtikrinti visos visuomenės saugumą ir valdyti susiklosčiusią neeilinė situaciją šalyje, todėl šio teisės akto pažeidimai negali būti vertinami kaip nežymūs ar mažareikšmiai.

Notarų garbės teismas, atsižvelgdamas pažeidimo pobūdį bei faktą, kad notaras, priimdamas klientus notaro biure, nekontroliavo kilusios rizikos, visiškai pagrįstai pareiškėjui skyrė vieną iš griežtesnių nuobaudų. Laikinas notaro profesinės veiklos stabdymas nėra griežčiausia nuobauda, kurią gali skirti Notarų garbės teismas. Notarų garbės teismas neskyrė galimo maksimalaus profesinės veiklos sustabdymo termino (trijų mėnesių), o skyrė vidutinį terminą – veiklos sustabdymą dviejų mėnesių laikotarpiui. Notarinių veiksmų atlikimas, kai jų atlikimo ribojimas buvo paskelbtas viešai, kėlė abejonių dėl notaro atliekamos veiklos teisėtumo, sudarė prielaidas abejoti notaro, kaip atsakingo teisės profesionalo, įvaizdžiu, neskatino visuomenės pasitikėjimo notarų atliekamais veiksmais.

Atsakomybę lengvinančios / sunkinančios aplinkybės yra nesusijusios su notaro drausminės atsakomybės taikymu ir (ar) teisiniu reguliavimu. Teisės aktai, nustatantys notaro drausminę atsakomybę, nenustato nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Visos Notarų garbės teismo nuostatų 42 punkte įtvirtintos aplinkybės, priimant Sprendimą, buvo detaliai įvertintos, siekiant tinkamai individualizuoti D. A. skirtiną nuobaudą, tačiau jos negali būti vertinamos ar įvardijamos kaip nusižengimą lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Sprendimu buvo pritaikyta notaro nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, o šio sprendimo priėmimo procedūra buvo teisėta ir teisės aktų reikalavimus atitiko.

Būtent vertindamas nustatytas aplinkybes, Notarų garbės teismas visiškai pagrįstai pareiškėjui taikė vieną iš griežtesnių nuobaudų – profesinės veiklos sustabdymą dviem mėnesiams. Kadangi teismas nepagrįstai sušvelnino Notarų garbės teismo paskirtą nuobaudą, nėra ir jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir dar labiau sušvelninti jam paskirtą nuobaudą ar iš viso drausminės atsakomybės netaikyti.

43.12. D. A., apeliaciniame skunde ginčydamas teismo paskirtą nuobaudą, nepagrįstai nurodo, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo. Pareiškėjas nepagrįstai ginčija teismo sprendimą, teigdamas, jog teismas, paskirdamas jam drausminio poveikio priemonę – papeikimą, neargumentavo, kodėl nėra taikomos dar švelnesnės poveikio priemonės ar net nebuvo konstatuotas pažeidimo mažareikšmiškumas – nėra reikalavimo pagrįsti, kodėl netaikomos kitos poveikio priemonės – teismas turėjo motyvuoti ir motyvavo būtent jo paskirtos nuobaudos paskyrimą; sprendime poveikio priemonės sušvelninimas ir papeikimo paskyrimas yra motyvuotas, o tai, kad tiek D. A., tiek Notarų rūmai skirtingais motyvais nesutinka su teismo paskirta drausmine nuobauda, negali būti vertinama kaip teismo priimto sprendimo nemotyvavimas.

44. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas D. A. skundas, ir jo skundą atmesti visiškai. Notarų rūmai taip pat prašo jiems iš pareiškėjo priteisti paduodant apeliacinį skundą sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

45. Atsakovas savo poziciją dėl ginčo esmės iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti jo atsiliepimuose į D. A. skundą ir apeliacinį skundą. Notarų rūmai papildomai nurodo tokius argumentus:

45.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendime buvo visiškai pagrįstai pripažinta, jog notaras pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tačiau nepagrįstai sušvelnino jam paskirtą nuobaudą. Teismas nevertino aplinkybės, kad notariniai veiksmai buvo atliekami dvi dienas (2020 m. kovo 16–17 d. buvo atlikti net penkis notariniai veiksmai), motyvuodamas tuo, jog Sprendime šie veiksmai apibūdinami kaip vienkartinio pobūdžio, tačiau priimdamas sprendimą, teismas turėjo užtikrinti, kad asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, t. y. turėjo vertinti faktines to pažeidimo padarymo aplinkybes, o ne apsiriboti vertinimu, kuris buvo padarytas Notarų garbės teismo. Tai, kad pareiškėjas atliko net penkis skirtingus notarinius veiksmus per dvi dienas, rodo, jog jis sąmoningai ignoravo imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad į tai neturi būti atsižvelgiama vien dėl to, jog Sprendime nurodyta, kad pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio. Be to, Sprendime nurodytas vienkartinis veiksmų pobūdis šiuo atveju turėtų būti suprantamas ir vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notaras panašaus ar tapataus profesinės veiklos pažeidimų praeityje nėra padaręs, o ne siekiant apibrėžti jo atlikto pažeidimo trukmę. Nėra jokių argumentų, kodėl teisės profesionalui nesilaikant teisės aktų dėl karantino nustatytų apribojimų, jam turėtų būti taikoma viena švelniausių poveikio priemonių (papeikimas), kuris iš esmės nesukelia jokių neigiamų finansinių pasekmių, nors iš notarinių veiksmų atlikimo draudžiamu metu D. A. turėjo naudos (gavo notarinį atlyginimą už atliktus notarinius veiksmus). Karantino režimo nustatymas leidžia taikyti neįprastus ir nekasdienius veiklos ribojimus, o jų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę.

45.2. Teismo sprendimu notarui paskirta nuobauda – papeikimas, yra akivaizdžiai neproporcinga notaro padarytam drausmės pažeidimui drausminio poveikio priemonė. Objektyviai vertinant teismo sprendimo argumentus, susidaro teisinė ir loginė jų neatitiktis vienas kitam – pirmiausia konstatuojama, jog Notarų garbės teismas atliko tinkamą ir išsamų situacijos vertinimą, drausmės bylos nagrinėjimo proceso nepažeidė, vėliau nurodant, kad nepaisant minėtų veiksmų, Sprendimas dėl notarui taikytinos atsakomybės ir nuobaudos paskyrimo buvo netinkamas, todėl turi būti pakeistas. Yra akivaizdu, kad teismo išvada dėl D. A. paskirtos nuobaudos netinkamo paskyrimo buvo padaryta nevisapusiškai įvertinus jo atlikto drausminio nusižengimo aplinkybes ir jo padarinius notariato sistemai, akcentuojant tik drausminės nuobaudos skyrimą individualizuojančius požymius, tačiau ne pareiškėjo atlikto nusižengimo esmę. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pats notaro atliktas pažeidimas nėra mažareikšmis, jo veiksmai pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kurių tikslas buvo užtikrinti visuomenės saugumą, notaras taip pat padarė žalą notaro profesijos vardui ir gerai reputacijai. Notarų garbės teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, visiškai pagrįstai pareiškėjui skyrė vieną iš griežtesnių (tikrai ne pačią griežčiausią) nuobaudų. Nors nebuvo nustatyta, kad D. A. pažeidimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes, tai nesudaro pagrindo švelninti Notarų garbės teismo paskirtą nuobaudą. Teismas, pacitavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo ir teisėtumo, pats nesilaikė šios praktikos ir visiškai nevertino Notarų garbės teismo paskirtos drausminės nuobaudos atitikties bendriesiems drausminių nuobaudų skyrimo principams, taip pat ir nuobaudos tikslingumo bei veiksmingumo.

45.3. Teismo sprendimas sušventinti notarui skirtą drausminę nuobaudą yra grindžiamas vieninteliu argumentu – atsakomybę lengvinančių aplinkybių visetu ir faktu, jog nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors šios aplinkybės, vadovaujantis Notarų garbės teismo veiklos teisiniu reguliavimu, negali būti notaro drausminės atsakomybės nagrinėjimo objektu.

45.4. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai sprendė, kad D. A. reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, ir tuo remdamasis, paskirstė šalių patirtas išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad Notarų garbės teismas pagrįstai patraukė pareiškėją drausminėn atsakomybėn ir kad jam skiriant drausminę nuobaudą, tokios nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista. D. A. skunde prašė jam paskirtą drausminę nuobaudą panaikinti, o šios nuobaudos sušvelninimas negali būti vertinimas kaip pusės pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų patenkinimas.

46. Pareiškėjas D. A. atsiliepime į atsakovo Lietuvos notarų rūmų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, jo apeliacinį skundą tenkinti ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Savo poziciją D. A. iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti jo skunde bei apeliaciniame skunde. Pareiškėjo nuomone, Notarų rūmų nurodyti argumentai niekaip nepagrindžia jų įrodinėjamos aplinkybės, kad Notarų garbės teismas tinkamai individualizavo D. A. taikytiną drausminę atsakomybę. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog jis notarinius veiksmus atliko 2020 m. kovo 16–17 d., neįrodo, kad notaras sąmoningai ignoravo teisės aktų nuostatas. Savo poziciją D. A. grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

47.1. Pareiškėjas savo elgesio priežastis išsamiai paaiškino tiek 2020 m. birželio 9 d. paaiškinime Notarų rūmų prezidentui dėl notarinių veiksmų, atliktų 2020 m. kovo 16–17 d., tiek skunde pirmosios instancijos teismui, o jo pozicija išliko nuosekli.

47.2. Atsakovas pats sau prieštarauja – viena vertus, teigia, kad Sprendimas yra besąlygiškai teisingas, pagrįstas, todėl turi būti paliktas nepakeistas, kita vertus, teigia, jog teismas neturėjo apsiriboti Notarų garbės teismo vertinimu, kad Notaro padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip vienkartinio pobūdžio; teismas neva turėjo atsižvelgti, kad D. A. 2020 m. kovo 16–17 d. atliko net penkis notarinius veiksmus. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jo atlikti penki notariniai veiksmai 2020 m. kovo 16–17 d. yra vertintini kaip vienas tęstinis Įsakymo pažeidimas, todėl atsakovas teisingai vertino, jog D. A. padarytas Įsakymo pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, o teismas neturėjo pagrindo daryti kitokią išvadą. Taip pat turėtų būti pripažinta, kad notaras panašaus ar tapataus profesinės veiklos pažeidimo praeityje nėra padaręs, ir į tai atsižvelgiama.

47.3. Notarų rūmų nurodyta aplinkybė, kad už karantino ribojimų nesilaikymą yra nustatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė (didelės piniginės baudos), šiuo atveju neturi jokios reikšmės: šiuo atveju sprendžiama dėl drausminės atsakomybės, o ne dėl administracinės atsakomybės pareiškėjui taikymo, be to, Notarų rūmų apeliaciniame skunde aprašoma administracinė atsakomybė buvo įtvirtina 2020 m. kovo 31 d. įstatymu Nr. XIII-2830, įsigaliojusiu 2020 m. gegužės 1 d. (t. y., gerokai po šioje byloje aktualių pareiškėjo veiksmų atlikimo), todėl šiuo atveju už karantino pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, sugriežtinta nuo 2020 m. gegužės 1 d., neturi ir negali turėti jokios reikšmės sprendžiant dėl D. A. taikytinos drausminės atsakomybės. Nėra jokio pagrindo teigti, kad notarui už Įsakymo pažeidimą skirta trečia griežčiausia nuobauda – papeikimas – buvo pernelyg švelni, priešingai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, jam turėjo būti skirta dar švelnesnė drausminė nuobauda arba turėjo būti apsiribota drausmės bylos svarstymu.

47.4. Tinkamas faktinių aplinkybių ištyrimas nereiškia tinkamo jų teisinio kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad Notarų garbės teismas, tirdamas pareiškėjo pažeidimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes (nors tokiai išvadai D. A. ir nepritaria), tačiau netinkamai individualizavo pareiškėjui taikytiną drausminę atsakomybę, nėra prieštaringos. Bylos faktinių aplinkybių ištyrimas ir jų teisinis kvalifikavimas (drausminės nuobaudos individualizavimas) yra du atskiri teisiniai procesai. Tinkamas faktinių aplinkybių konstatavimas nebūtinai lemia tinkamą šių aplinkybių teisinį kvalifikavimą. Teismas pagrįstai notaro padarytą pažeidimą iš esmės laikė mažareikšmiu, tik aiškiai to nepasakė. Kelias dienas galiojusio Įsakymo formalus pažeidimas, niekam nesukėlęs jokios žalos, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti laikomas mažareikšmiu. Argumentai, kad pareiškėjas, suteikęs prioritetą klientų interesams ir atlikęs kelis notarinius veiksmus po Įsakymo paskelbimo, padarė žalą visuomenės saugumui, notaro profesijos vardui, sukėlė riziką koronaviruso infekcijos plitimui, yra akivaizdžiai nepagrįsti – Notarų rūmai net nebando tokių savo teiginių grįsti kokiais nors įrodymais. Notaras savo veiksmais, nors jų atlikimo metu formaliai ir neteisėtais, niekam jokios žalos nesukėlė. Atsakovas pripažįsta, jog nėra nustatyta, kad D. A. padarytas pažeidimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes, o ši aplinkybė yra viena iš daugelio aplinkybių, į kurią Notarų garbės teismas privalėjo atsižvelgti, individualizuodamas pareiškėjui taikytiną drausminę atsakomybę. Ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis yra visiškai pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į aplinkybę, kad atsakovas konkrečiai nenurodė, kokios būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos teismas nesilaikė, Notarų rūmų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

47.5. Notarų garbės teismas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakovo argumentai, neva Notarų garbės teismas, parinkdamas notarui taikytiną drausminę nuobaudą, neturi atsižvelgti nei į atitinkamo notaro atsakomybę lengvinančias, nei į sunkinančias aplinkybes (bendrąja prasme), kadangi tokių sąvokų notarų drausminę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai nenustato, yra neteisingi bei nesuderinami su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Notaro kaltės laipsnis, pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės ir galiojančios notarui paskirtos drausminės nuobaudos konkrečiu atveju notarui taikytiną drausminę atsakomybę turi arba pasunkinti, arba palengvinti. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, o teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

47.6. Vienos iš griežčiausių drausminių nuobaudų skyrimas, nuobaudos taikymo terminą nustatant pagal šios nuobaudos maksimalaus ir minimalaus terminų vidurkį, nėra proporcinga nuobauda, atsižvelgiant į D. A. pažeidimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Bandydamas pagrįsti tariamą drausminės nuobaudos, skirtos pareiškėjui, proporcingumą, atsakovas painioja notarams taikytinų drausminių nuobaudų rūšis su konkrečios drausminės nuobaudos – notaro profesinės veiklos sustabdymo – terminu. Pirmosios instancijos teismas neproporcinga D. A. atžvilgiu pripažino konkrečią drausminę nuobaudą – notaro profesinės veiklos sustabdymą, o ne terminą, kuriam buvo skirta ši nuobauda. Drausminės nuobaudos rūšiai konkrečiu atveju esant neproporcingai, nuobaudos taikymo terminas neturi reikšmės. Net jeigu teismas, visoms kitoms aplinkybėms esant tokioms pat, būtų pripažinęs, kad notaro profesinės veiklos sustabdymas, kaip drausminės nuobaudos rūšis, aptariamu atveju yra proporcingas, terminas, kuriam skirta nuobauda – du mėnesiai – vis tiek būtų pripažintas neproporcingu, priešingai nei teigia atsakovas. Kadangi notaro profesinės veiklos sustabdymas gali būti skiriamas nuo vieno iki trijų mėnesių terminui, šios nuobaudos termino vidurkis, kuris turėtų būti skiriamas nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, būtent ir yra du mėnesiai, tačiau Notarų garbės teismas Sprendime pripažino daugybę D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

47.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad notaro padarytas pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, nors to aiškiai ir nenurodė, kadangi šiam pažeidimui trūksta dalies drausminio (tarnybinio) nusižengimo sudėties elementų: neigiamų pasekmių ir atitinkamai priežastinio ryšio tarp veikos bei neigiamų pasekmių.

47.8. D. A. skunde prašė panaikinti Sprendimą, o teismas jo skundą patenkino iš dalies – Sprendimą pakeitė ir pareiškėjui skyrė švelnesnę drausminio poveikio priemonę – papeikimą. Toks dalinis D. A. reikalavimų patenkinimas gali būti laikomas jo reikalavimo patenkinimu 50 procentų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal pareiškėjo patenkintų / atmestų reikalavimų proporciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nesutinka (žr. nutarties 40 ir 44 p.) su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 23 p.).

50. D. A. apeliaciniame skunde tvirtinama, jog jis neįvykdė teisei priešingos veikos, o jei ir įvykdė, pažeidimai buvo formalūs, nedidelio laipsnio (žr. nutarties 41.1 p.); drausminė atsakomybė netaikytina – apsiribotina drausmės bylos svarstymu (žr. nutarties 41.3 p.).

51. Lietuvos notarų rūmai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog paskirta nuobauda buvo visiškai adekvati padarytam drausmės pažeidimui (žr. nutarties 45.2–45.3 p.).

Dėl teisei priešingos veikos

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, pareiškėjo D. A. nesilaikymas nustatyto teisinio reguliavimo buvo pagrįstas administracinėje byloje surinktais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas tai detaliai bei išsamiai aptarė ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas savo veiksmais bei neveikimu pažeidė Notariato įstatymo 13 straipsnio, Etikos kodekso 1 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatas (žr. nutarties 30–32 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia teisinio poreikio atkartoti Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvacijos, kuria buvo pagrįsta pareiškėjo teisei priešinga veika.

53. D. A. veikos neteisėtumo aspektu atskirai pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas iš esmės neneigia veikęs ne taip, kaip buvo numatyta pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (žr. nutarties 41.1 ir 43.1 p.).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra pažymėjęs, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista įrodymų vertinimo taisyklė – nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes buvo įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas, atlikta teisinė analizė ir patvirtinta apie tinkamą teisinį kvalifikavimą, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Apeliaciniame skunde esanti argumentacija niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad D. A. neveikė taip kaip buvo numatyta pastarojo veiklą reguliuojančiose teisės normose.

Dėl poveikio priemonės taikymo

56. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, atsižvelgęs į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, kad taikyta drausminio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota ir, atlikęs susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimą, Sprendimu paskirtą nuobaudą sušvelnino (žr. nutarties 37–38 p.).

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos išvadoms ir paskirtos nuobaudos sušvelninimui, akcentuoja, kad notaras, kurio veikla pasižymi preciziškumu, pakitus teisiniam reguliavimui operatyviai į jį nesureagavo ir toliau vykdė veiklą, nepaisydamas privalomų teisinių patvarkymų. Nors fiziniams asmenims ir nekilo fizinio pobūdžio pasekmių (administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta), tačiau buvo padaryta žala notariato reputacijai, todėl aptariamo pobūdžio veiksmai negalėjo būti palikti be atsako, kurį privalėjo užtikrinti Lietuvos notarų rūmai, Notarų garbės teismui priimant Sprendimą. Kita vertus, pastarojo teisinio vieneto pritaikyta teisinio poveikio priemonė nebuvo adekvati padarytai teisei priešingai veikai. Per griežtos nuobaudos, jei jos skiriamos neatsižvelgiant į konkrečias teisės pažeidimo padarymo ir atsakomybę švelninančias aplinkybes, paverčia jas neefektyviomis. Griežta nuobauda turi būti taikoma tik pagrįstai, kai pažeidėjas tokios nusipelno.

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11–319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–649/2013) – nėra priežasčių, kodėl šios nuostatos negalėjo būti taikomos aptariamu atveju.

59. Pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo vienkartinio pobūdžio, nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, atsakovas nepateikė įrodymų apie anksčiau pareiškėjui taikytą drausminę atsakomybę, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui Sprendimu buvo paskirta padarytam nusižengimui neproporcinga nuobauda, t. y. aiškiai per griežta, kurią turėjo sušvelninti, tačiau dar labiau ją švelninti pagrindų nenustatyta – taikomos poveikio priemonės yra nukreiptos ne tik į asmenį, kuris patrauktas atsakomybėn, bet ir į tai, kad nebaudžiamumas nepaskatintų naujų teisės pažeidimų, be kita ko, informuotų kitus, jog tokio pobūdžio veika nebus toleruojama.

60. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai) – pirmosios instancijos teismo sprendimas savo esme yra teisingas, priimtas vadovaujantis inter alia ką tik paminėtais principais.

61. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo išlaidų

62. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

63. Tiek pareiškėjas D. A., tiek atsakovas Notarų rūmai prašo jiems iš priešingos administracinės bylos proceso šalies priteisti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtas teismo išlaidas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek D. A., tiek Notarų rūmai turi teisę gauti jų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimų į priešingos administracinės bylos proceso šalies apeliacinius skundus parengimą atlyginimą.

64. Įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo pagrįstumą (2020 m. liepos 20 d. atstovavimo sutartį, 2021 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS21-421 su specifikacija ir banko „SEB“ 2021 m. kovo 10 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo Notarų rūmų apeliacinį skundą apimtį ir turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors D. A. prašomų atlyginti jo patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto dydžio, tačiau jis nėra proporcingas jo atstovės suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl turi būti mažinamas. Atsakovo apeliacinio skundo analizė yra atsiliepimo į šį skundą rengimo dalis, todėl išlaidos už šią paslaugą atskirai nepriteisiamos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir D. A. iš atsakovo Notarų rūmų priteisia 700 Eur pagrįstų bei proporcingų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

65. Įvertinusi atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo pagrįstumą (2015 m. lapkričio 18 d. atstovavimo sutartį, 2021 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VV Nr. 00753 ir banko „Swedbank“ 2021 m. kovo 3 d. sąskaitos išrašą) bei pateikto atsiliepimo į pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą apimtį ir turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Notarų rūmų prašomų atlyginti patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ir yra proporcingas atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl atsakovui turi būti priteisiamas. Notarų rūmai taip pat nurodė, kad pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo už prašymą advokato pagalbai apmokėti surašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad nėra jokių šias patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, ši prašymo dalis netenkinama. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo Notarų rūmų prašymą tenkina iš dalies ir atsakovui iš pareiškėjo D. A. priteisia 518,68 Eur pagrįstų bei proporcingų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

66. Įvertinus tai, kad pareiškėjui iš atsakovo buvo priteistina 700 Eur atsiliepimo į Notarų rūmų pateiktą apeliacinį skundą parengimo išlaidų, o atsakovui iš pareiškėjo – 518,68 Eur atsiliepimo į D. A. apeliacinį skundą parengimo išlaidų, ir šią sumą atėmus iš pareiškėjui priteistinos sumos, pareiškėjui iš atsakovo Notarų rūmų priteisiama iš viso 181,32 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos notarų rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui D. A. iš atsakovo Lietuvos notarų rūmų priteisti 181,32 Eur (vieną šimtą ir aštuoniasdešimt vieną eurą bei trisdešimt du euro centus) bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius