db68e018-2b8f-43ca-90c3-7daa5266d8ea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-522-603/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00471-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,GL Services“ pareiÅ¡kimÄ , dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo L. P., n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GL Services“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistÄ . 2019 m. sausio 3 d. nutarta pripažinti BUAB „GL Services“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

BUAB „GL Services“ bankroto administratorius pateikė praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. PraÅ¡yme nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. nutartimi BUAB „GL Services” bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. BUAB „GL Services“ valdymo organai (buvęs direktorius L.

P.) nevykdo paminėtos įsiteisėjusios teismo nutarties reikalavimų. Buvusio įmonės vadovo L. P. veiksmai nukreipti į įmonės dokumentų bei turto neperdavimÄ , buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimÄ yra tyčinio bankroto požymis. Nagrinėjamu atveju netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas turi bÅ«ti konstatuotas dėl to, kad dėl visiÅ¡kai neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti informacijos apie įmonės turtÄ , įsipareigojimus arba jos patikrinti. Byloje įrodinėjamų aplinkybių visuma patvirtina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu bÅ«du, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ ) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros) nustatytus tyčinio bankroto požymius.

Dėl to, kad nesama UAB “GL Services” apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtÄ turtÄ ir jos įsipareigojimus, kurių buvimo vieta nėra žinoma. Ä®rodinėdamas BUAB „GL Services“ bankrotÄ esant tyčinį, administratorius akcentuoja buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimÄ , įmonės turto ir duomenų apie jį slėpimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABI 37 straipsnio 7 dalis). Viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymi, kad visos Å«kinės operacijos Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagristi apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 – 2 punktai). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

Å ios bylos atveju akcentuojamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas. Kreditorius UAB „Transporent“ pateikė nuomonę dėl UAB „GL Services“ bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB „Transporent“ nuomone, yra požymių ir aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „GL Services“ bankrotas galėtų bÅ«ti pripažintas tyčiniu. UAB „Transporent“ ir UAB „GL Services“ siejo automobilio nuomos santykiai, t. y. 2014 m. gegužės 14 d. sudaryta automobilio nuomos sutartimi Nr. 201405N-01 UAB „Transporent“ buvo perdavusi UAB „GL Services“ nuomos teise naudoti ir valdyti automobilį Nissan Qashqai, 2014 m. gamybos, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalį UAB „GL Services“ nustojo mokėti UAB „Transporent“ nuomos mokestį. 2017 m. kovÄ UAB „Transporent“, neapsikentusi UAB „GL Services“ vadovo L. P. pažadų sumokėti skolÄ pareikalavo UAB „GL Services“ vadovo L. P. grÄ Å¾inti automobilį iki balandžio 1 d. Iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „GL Services“ skola buvo 8 015,16 Eur. UAB „GL Services“ automobilio 2017 m. balandžio 1 d. negrÄ Å¾ino. Vėliau UAB „Transporent“ dar ne kartÄ reikalavo sugrÄ Å¾inti automobilį, tačiau automobilį pavyko susigrÄ Å¾inti tik UAB „GL Services“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , t. y. 2019 m. sausį.

Atkreipia dėmesį, jog bÅ«tent dėl UAB „GL Services“ vadovo L. P. sÄ moningo ir tyčinio automobilio negrÄ Å¾inimo, kiekvienÄ mėnesį skola už automobilio nuomÄ tik didėjo – Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3397-494/2017 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė priteisti ieÅ¡kovui UAB „Transporent“ iÅ¡ atsakovo UAB „GL Services“ 10 969,79 Eur skolos, 708,70 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (11 678,49 Eur) nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 974,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bankroto byloje 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „Tranporent“ 20 734,28 Eur trečios eilės kreditoriaus reikalavimÄ . Å i faktinė aplinkybė leidžia daryti pagrįstÄ ir logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡imtinai dėl UAB „GL Services“ vadovo L. P. sÄ moningų, tyčinių ir neteisėtų veiksmų (negrÄ Å¾inant automobilio) UAB „GL Services“ skola nuo 8 015,16 Eur – 2017 m. kovo, iÅ¡augo iki 20 734,28 Eur – nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (2018 m. rugsėjo 4 d.).

UAB „Transporent“ nuomone, toks UAB „GL Services“ vadovo L. P. tyčinis skolos „iÅ¡auginimas“ (12 719,12 Eur) neabejotinai UAB „GL Services“ padarė nemokia ir privedė prie bankroto. UAB „Transporent“ mano, jog egzistuoja sÄ lygos, leidžiančios pripažinti UAB „GL Services“ bankrotÄ tyčiniu. Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutinka. Ä®rodinėdamas BUAB „GL Services“ bankrotÄ esant tyčinį, administratorius akcentuoja buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimÄ , įmonės turto ir duomenų apie jį slėpimÄ .

Ä®monei vykdant aktyviÄ veiklÄ , jos buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „Velgo“. Å i informacija bankroto administratoriui yra žinoma, apie tai suinteresuotas asmuo jį informavo 2018 m. spalio 24 d. raÅ¡tu. FaktÄ , kad apskaitÄ ilgÄ laikÄ tvarkė UAB „Velgo“ bankroto administratorius gali patikrinti ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui patikrinęs banko iÅ¡raÅ¡us. Informavus UAB „Velgo“ apie bÅ«tinybę perduoti dokumentus administratoriui, Å¡is to padaryti nesutiko. 2018 m. rugsėjo 30 d. suinteresuotas asmuo UAB „Velgo“ iÅ¡siuntė raÅ¡ytinį reikalavimÄ , pridėjo dokumentus, patvirtinančius administratoriaus reikalavimÄ .

Šių dokumentų kopijos taip pat pateiktos bankroto administratoriui. Bankroto administratorius neinformavo, kad šis jo reikalavimas nėra įvykdytas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kitų aktyvių veiksmų išsireikalauti įmonės dokumentus iš juos saugančios UAB „Velgo“. Suinteresuoto asmens, kaip buvusio įmonės vadovo statusas leidžia tik prašyti UAB „Velgo“ atlikti šiuos veiksmus, tačiau prašymų ignoravimas jiems nesukelia pasekmių ir įtakoti UAB „Velgo“ suinteresuotas asmuo neturi galimybės. Apie tai, kad dokumentai neperduoti bankroto administratoriui, sužinojo tik 2019 m. kovo 28 d., kai buvo įteiktas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dar kartÄ kreipėsi į UAB „Velgo“ su praÅ¡ymu perduoti įmonės dokumentus, tačiau atsakymo negavo. IÅ¡siųstame pakartotiniame praÅ¡yme prašė įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui iki 2019 m. balandžio 9 d. Apie pakartotinÄ praÅ¡ymÄ informavo UAB „Tamtamas“, taip pat paprašė praneÅ¡ti, jei reikalavimas nebus įvykdytas. UAB „Tamtamas“ Å¡iai dienai nėra informavęs gavo dokumentus ar ne. Neturėdamas tokios informacijos ir negalėdamas susipažinti su UAB „Velgo“ saugomais dokumentais, suinteresuotas asmuo negali pateikti ir kitos informacijos, apie vėlesnę įmonės veiklÄ , bei jos turtÄ .

Tačiau patvirtina, kad įmonės turtas nėra slepiamas, tai tik UAB „Tamtamas“ prielaidos, niekuo nepagrįstos, nenurodyta kokios vertės ir net koks turtas jų nuomone slepiamas. Be to ir vienas iÅ¡ bankroto iÅ¡kėlimo motyvų bÅ«tent ir buvo tai, kad įmonė neturi likvidaus turto. Vienintelis vertingas turtas – bankroto iniciatoriaus UAB „Transporent“ automobilis Nissan Qashqai ilgÄ laikÄ buvo saugomas pas Vilniaus miesto policijos pareigÅ«nus – jis buvo paimtas saugoti bÅ«tent bankroto administratoriaus reikalavimu dėl bankroto administratoriaus reikalavimo apriboti Å¡io automobilio galimybės dalyvauti eisme Å¡io automobilio suinteresuotas asmuo negalėjo pristatyti bankroto administratoriui.

Kodėl automobilis jiems perduotas tik sausio mėnesį, suinteresuotas asmuo nežino. Administratoriaus prielaidos, kad neperduoti dokumentai yra įrodymas, jog bankrotas tyčinis niekuo nepagrįsti. Dokumentų perdavimas nevyksta jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tai tikrai negali bÅ«ti priežastis, kodėl įmonė bankrutavo. PraÅ¡o atmesti praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorius pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. L. P. raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, kaip ir kiti jo pateikti raÅ¡tai, nors ir įvardijami kaip siunčiami paÅ¡tu, neturi duomenų apie jo iÅ¡siuntimÄ paprastu paÅ¡tu t. y. nėra pridėta paÅ¡to kvitų, ar kitų registruotos paÅ¡to siuntos iÅ¡siuntimÄ liudijančių duomenų, ar pateikimÄ kitoms priemonėmis.

Pažymi, kad pareiga perduoti įmonės turtÄ , dokumentus bankroto administratoriui tenka buvusiam įmonės vadovui, todėl jo daromos bet kokios nuorodos į trečiuosius asmenis neatleidžia jo nuo paminėtos pareigos įvykdymo. 2018 m. birželio 28 d. L. P. raÅ¡te yra nurodyta, kad įmonės apskaitÄ tvarko UAB „Apskaitos mokesčių menas“, o 2018 m. spalio 24 d. raÅ¡te, ir vėlesniuose, kad apskaita tvarkoma UAB „Velgo“. BUAB „GL services“ pažymi, kad L. P. nėra pateikęs raÅ¡ytinių įrodymų, kad UAB „Velgo“ turi UAB „GL services“ apskaitos dokumentus, kad jai pavestas apskaitos vedimas.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, kuria buvusiam įmonės vadovui L. P. nustatytas įpareigojimas perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“, yra įsiteisėjusi, pareiÅ¡kėjui nustatyti įpareigojimai nėra paneigti. Ä®monės dokumentų ir turto neperdavimo fakto savo procesiniuose dokumentuose pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija. Aplinkybės, kad dokumentai, turtas yra pas trečiuosius asmenis (tik darant prielaidas), nepaÅ¡alina L.

P. pareigų perduoti atsakovės turtÄ bei dokumentus. UAB „Velgo“ nėra pateikusi registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m. Nuo 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „Velgo” neturi nei vieno darbuotojo, todėl teigti, kad paminėta įmonė turi žmogiÅ¡kuosius ir materialiuosius resursus vesti UAB „GL Services“ apskaitÄ nėra pagrindo. Pažymi, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1278-854/2016 (apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-1670-656/2016), kuriose UAB „Velgo“, ir jos vienintelė akcininkė bei vadovė dalyvavo kaip atsakovai pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo ir žalos atlyginimo UAB „Velgo“ jau atstovavo kuratorius, kas dar kartÄ patvirtina nurodytÄ aplinkybę dėl UAB „Velgo“ neturėjimo galimybių vesti UAB „GL Services“ apskaitÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Suinteresuotas asmuo L. P. taip pat pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad įmonė turi galimybę matyti bankinius pavedimus darytus Å¡ios įmonės vardu ir iÅ¡ jų matyti, kad įmonė mokėjo UAB „Velgo“ mėnesines įmokas. Å i informacija suinteresuotam asmeniui neprieinama – įmonės valdymÄ perėmus bankroto administratoriui, prisijungimas prie elektroninės bankininkystės baigė galioti. Teigia, kad neginčija fakto dėl dokumentų neperdavimo. Nors tai, kad dokumentai yra pas trečiuosius asmenis nepaÅ¡alina pareigos juos perduoti, tačiau turi galimybes imtis tik protingų ir teisėtų priemonių juos perduoti.

Bankroto administratorius informuotas, kad duomenys yra pas trečiuosius asmenis, taip pat prašė informuoti, jei dokumentų nepavyko gauti. Administratoriui perduoti visi kontaktai, kuriais jis gali su susisiekti, tačiau informacijos apie tai ar dokumentai perduoti, nebuvo suteikta. Apie tai, kad dokumentai neperduoti sužinojo tik gavęs praÅ¡ymÄ dėl tyčinio bankroto. Net ir tada administratorius neinformavo – gavo jis dokumentus ar ne. Taip pat paaiÅ¡kina, kad UAB „Apskaitos mokesčių menas“ įmonės apskaitÄ perėmė tvarkyti iÅ¡ UAB „Velgo“, tačiau susitarti su areÅ¡tÄ uždėjusiu antstoliu dėl mokėjimo Å¡iai įmonei nepavyko.

UAB „Velgo“ saugomų dokumentų jie neperėmė, todėl paruoÅ¡ti administratoriaus reikalaujamų ataskaitų, neturėdami pirminių dokumentų, taip pat visos informacijos už ankstesnius laikotarpius, kai apskaita buvo tvarkoma UAB „Velgo“ jie neturi galimybių. Mano, kad informavęs bankroto administratorių, kur yra įmonės dokumentai, taip pat pareikalavęs iÅ¡ juos saugančios įmonės perduoti dokumentus ėmėsi visų protingų priemonių. Sutinka ir pats apmokėti dokumentų sutvarkymo bei paruoÅ¡imo perdavimui sÄ naudas, jei administratorius kreipsis su tokiu pasiÅ«lymų ir bendradarbiaus bandant atgauti UAB „Velgo“ saugomus dokumentus.

PraÅ¡ymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „GL Services“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų, suinteresuotas asmuo L. P. nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl jis turėjo pareigÄ perduoti bankroto administratoriui turtÄ ir dokumentus.

Byloje nėra ginčo, jog įmonės turtas pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti. L. P. nurodo, jog įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „Velgo“. Teigia, jog pastaroji įmonė turi bankrutavusios jo valdytos įmonės dokumentus, tačiau jų neperduoda. Nurodo, jog reikalavo perduoti dokumentus, tačiau iki Å¡ios jų nėra gavęs, todėl negali jų perduoti įmonės bankroto administratoriui.

Suinteresuotasis asmuo pateikė teismui savo nurodytus argumentus turinčius pagrįsti dokumentus: praÅ¡ymus UAB „Velgo“ dėl dokumentų perdavimo, L. P. susiraÅ¡inėjimÄ el. paÅ¡tu su antstolio padėjėja. Kaip teisingai pažymėjo bankroto administratorius, L. P. nurodyti praÅ¡ymai neturi duomenų apie jų iÅ¡siuntimÄ paprastu paÅ¡tu t. y. nėra pridėta paÅ¡to kvitų, ar kitų registruotos paÅ¡to siuntos iÅ¡siuntimÄ liudijančių duomenų, ar pateikimÄ kitoms priemonėmis.

O susiraÅ¡inėjimas su antstolio padėjėja ir jo turinys nei patvirtina nei paneigia Å¡ioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog L. P. įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma, tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iÅ¡ esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

Bankroto administratorius praÅ¡yme dėl bankroto pripažinimo tyčinio nurodė, kad buvusio įmonės vadovo L. P. veiksmai nukreipti į įmonės dokumentų bei turto neperdavimÄ , buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimÄ , tokiu bÅ«dų netinkamai atliekant vadovo pareigas ir atimant galimybę iÅ¡ įmonės kreditorių patenkinti jų finansinius reikalavimus, turi tyčinio bankroto požymių. Pagal BAÄ® 9 straipsnį įmonėje privalo bÅ«ti apskaitos politika; joje turi bÅ«ti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant Å«kio subjekto turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir (ar) pinigų srautus (Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto todėl negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų realios apimties. Esant tokioms aplinkybėms itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar nemokumas buvo sukeltas sÄ moningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sÄ moningai buvo dar esmingai pabloginta.

Todėl apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas įstatyme ir nustatytas kaip savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

Ä®monės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Kasacinis teismas akcentuoja, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais;

įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Teismas sprendžia, kad buvusio įmonės vadovo neveikimas neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto yra neteisėtas, jis iÅ¡kraipo įmonės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrÄ Ä¯monės turtinę padėtį, todėl turi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu bÅ«du, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ ) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros) nustatytus tyčinio bankroto požymius.

Vadovas netinkamai atliko savo pareigas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir netinkamai ir netinkamai vesdamas buhalterinę apkaitÄ , tuo pačiu įmonės veiklÄ organizavo tokiu bÅ«du, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikÅ¡miai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima bÅ«tų paÅ¡alinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Teismas, kvalifikuodamas byloje nagrinėtÄ teisinį santykį, konstatuoja, kad byloje nustatyti tyčinio bankroto požymiai – įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas, netinkamas apskaitos tvarkymas, įmonės veiklos organizavimas tokiu bÅ«du, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ â€“ rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas L. P. sÄ moningais veiksmais siekė įmonės bankroto, tai sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir / ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma.

Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikÅ¡tų, kad suinteresuotų asmenų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais, n u t a r i a: Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GL Services“, juridinio asmens kodas 302512543, bankrotÄ tyčiniu. Ä®pareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos, jeigu Å¡ie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Ä®siteisėjusiÄ teismo nutartį iÅ¡siųsti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Loreta Bujokaitė