2023-04-26 Nr. BB-4789-1-01-1-11299-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1824/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11299-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. B. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius J. B. kasaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir tvirtina, kad teismas padarė šiurkštų baudžiamojo įstatymo pažeidimą, t. y. teismas laikė, kad teisė vairuoti yra specialioji teisė, naudojimasis kuria reiškia laisvanorišką sutikimą tikrintis blaivumą. Atsisakymas tikrintis blaivumą, pasak kasatoriaus, negali sukelti kaltės. Kasatorius tvirtina, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Kasatorius prašo pripažinti jo teisę atsisakyti alkotesteriu tikrintis blaivumą ir jį išteisinti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde deklaratyviai nurodomi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimai, o tarp kitų skundo argumentų jokių teisinių motyvų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, nėra. Taip pat pažymėtina, kad skundo teiginiai, kuriais neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė