db66e6ba-a8bb-4548-b9b2-067ca679042b · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-643-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08974-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. N., praÅ¡ydamas priteisti 800 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. 2019 m. sausio 31 d. Å¡alys sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį (paskolos raÅ¡telį), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui A.

N. 2100 Eur. Paskolos raÅ¡telyje atsakovas nurodė, kad gautÄ skolÄ grÄ Å¾ins iki balandžio 2 dienos. Atsakovas skolos iki sutarto termino negrÄ Å¾ino, nors buvo ne kartÄ kreipiamasi į atsakovÄ , siÅ«lant atsiskaityti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta teisminių procesų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo; 1.2. atsakovui toliau nevykdant pareigos grÄ Å¾inti skolÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 2100 Eur skolos priteisimo. Gavęs teismo įsakymÄ , atsakovas dalį sumos – 1300 Eur sumokėjo 2021 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu, taip pat sumokėjo palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai grÄ Å¾inamai skolos daliai.

Dėl likusios skolos dalies – 800 Eur atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, nurodydamas, jog skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo ne 2100 Eur, o 2000 Eur, ir dalį skolos – 700 Eur yra grÄ Å¾inęs 2020 m. liepos 24 d.; 1.3. atsakovo teiginius paneigia į bylÄ kartu su ieÅ¡kiniu teikiamas paskolos raÅ¡telis. Kadangi pagal paskolos raÅ¡telį atsakovas nėra atsiskaitęs, jokių duomenų apie dalinį skolos grÄ Å¾inimÄ nėra, ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl likusios 800 Eur skolos; 1.4. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo egzistavo skirtingos paskolos sutartys, kurių skyrėsi sumos ir terminai.

Atsakovas pateikė visiÅ¡kai kitos paskolos dalinio grÄ Å¾inimo pakvitavimÄ , kadangi paskolos grÄ Å¾inimo raÅ¡tas patvirtina paskolos, kurios suma yra 2000 Eur, dalinį grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovas yra ne kartÄ skolinęs atsakovui pinigų, mažesnes sumas skolindavo žodinės sutarties pagrindu, o įstatymui numatant raÅ¡ytinės paskolos sutarties formÄ , suraÅ¡ydavo paskolos raÅ¡telius. SuraÅ¡ant pakvitavimÄ , buvo nurodyta ne tik grÄ Å¾inama pinigų suma, bet ir pačios paskolos suma tam, jog bÅ«tų aiÅ¡ku, pagal kuriÄ iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytų paskolos sutarčių atsakovas atsiskaito.

Teikdamas prieÅ¡taravimus dėl iÅ¡duoto teismo įsakymo atsakovas pripažino, jog buvo paskolinti 2000 Eur, iÅ¡ kurių 700 Eur skolininkas yra grÄ Å¾inęs 2020 m. liepos 24 d., t. y. iki kreditoriaus pareiÅ¡kimo pateikimo teismui. Teigdamas, jog dėl anksčiau grÄ Å¾into ieÅ¡kovui 100 Eur pakvitavime nurodyta ne 2100 Eur suma, o 2000 Eur suma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Be to, byloje pateiktas pakvitavimas patvirtina pinigų perdavimo faktÄ visiÅ¡kai kita data, nei turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2100 Eur paskola.

2. Atsakovas A. N. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais: 2.1. kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ieÅ¡kovas nepateikė paskolos davimÄ /gavimÄ atsakovui ir atsakovo paskolos dalies grÄ Å¾inimÄ Ä¯rodančių dokumentų. Vykdydamas priimtÄ teismo įsakymÄ ir atsižvelgdamas į turimÄ ieÅ¡kovo 2020 m. liepos 24 d. (vėliau nei 2019 m. sausio 31 d. paskolos raÅ¡telis) pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ â€“ RaÅ¡tÄ , kuriame nurodytas ir ieÅ¡kovo patvirtintas likusios skolos dydis – 2000 Eur bei Å¡ios skolos dalies – 700 Eur gražinimo faktas, su ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu iÅ¡ dalies sutiko ir sumokėjo 1690,91 Eur, iÅ¡ kurių 1300 Eur – visÄ likusiÄ iki teismo įsakymo įvykdymo negražintÄ paskolos dalį – 1300 Eur.

Dėl likusios ieÅ¡kovo reikalavimo dalies – 800 Eur, pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus; 2.2. ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl skolos priteisimo grindžia tik jo turėtu atsakovo pasiraÅ¡ytu paskolos raÅ¡teliu, pagal kurį atsakovas 2019 m. sausio 31 d. patvirtino 2100 Eur pasiskolinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kinyje nutylėtas faktas, kad atsakovas pagal 2020 m. liepos 24 d. pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ (RaÅ¡tÄ ) iki skolos dalies – 700 Eur grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui buvo skolingas 2000 Eur. Todėl nuo 2020 m. liepos 25 d. atsakovo likusi skola ieÅ¡kovui buvo 1300 Eur, kuri sumokėta vykdant priimtÄ Ä¯sakymÄ ; 2.3. atsakovas jokių kitų (nei ieÅ¡kinyje nurodyta) paskolų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, sandorių su juo nesudarinėjo, o ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie galimas kitas paskolas atsakovui. 2020 m. liepos 24 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytame ir atsakovui perduotame dokumente (RaÅ¡te): skolos likutis (jos dydis) įraÅ¡ytas skaičiais ir žodžiais „2000 (Du tÅ«kstančiai eurų)“, o kita atsakovo grÄ Å¾inta skolos dalis įraÅ¡ytas skaičiais ir žodžiais „700 (septynis Å¡imtus eurų), Pinigus gavau A.

K.“. Joks vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas, atidus ir dėmesingas asmuo, negavęs pinigų pagal paskolos sutartį, nebÅ«tų pasirašęs dokumento (raÅ¡to), patvirtinančio likusios skolos dydį ir dalies pinigų gražinimÄ . Be to, paskolos sutarties tekstas yra aiÅ¡kus, RaÅ¡te užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, t. y. dokumento (RaÅ¡to) turinys neabejotinai patvirtina tokį faktÄ egzistuojant. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl gražintos skolos dalies, siekia nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinio netenkino, priteisė atsakovui iš ieškovo 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas skolino pinigus atsakovui ir sandoris įformintas paskolos raÅ¡teliu, tačiau ginčas kyla dėl tarpinio atsiskaitymo. Remdamasis gausiai iÅ¡plėtota kasacinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose kreditoriui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimÄ , o skolininkui – paskolos grÄ Å¾inimÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys argumentus byloje grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, nurodydamos skirtingas faktines aplinkybes, todėl vertindamas įrodymus rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 180 straipsnyje ir iÅ¡plėtota kasacinio teismo doktrina. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie 800 Eur skolos grÄ Å¾inimÄ â€“ ieÅ¡kovo paraÅ¡u patvirtintÄ RaÅ¡tÄ (pakvitavimÄ ), kad atsakovui iki 2020 m. liepos 24 d. buvo ieÅ¡kovui gražinęs 100,00 eurų ir todėl RaÅ¡te (pakvitavime) buvo nurodyta likusios skolos suma – 2000 Eur, o 2020 m. liepos 24 d. grÄ Å¾ino dar 700,00 eurų, sprendė, jog atsakovas iÅ¡ dalies įvykdė prievolę kreditoriui (ieÅ¡kovui).

6. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo argumentus, kuriais nurodoma, kad atsakovo pateiktas RaÅ¡tas (pakvitavimas) nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu klausimu, kadangi ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo ne vieni paskoliniai santykiai, byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė, kad Å¡alis siejo ne vieni raÅ¡ytiniai ir žodiniai paskoliniai santykiai. Laikė neįrodyta, kad atsakovas skolingas ieÅ¡kovui 800 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos raÅ¡telį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ grÄ Å¾inti likusiÄ skolos dalį atmetė.

7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2020 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytame ir atsakovui perduotame RaÅ¡te (pakvitavime), skolos dydis yra nurodytas skaičiais ir žodžiais „2000 ( Du tÅ«kstančiai eurų)” be jokio detalizavimo, o RaÅ¡to (pakvitavimo) tekstas yra aiÅ¡kus. Vertino, kad vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas ir atidus asmuo, tam pačiam asmeniui suteikęs kelias paskolas ir pagal Å¡ias paskolas negavęs paskolintų pinigų, nebÅ«tų pasirašęs 2020 m. liepos 24 d. RaÅ¡to, kuriuo patvirtintas neaiÅ¡ku kurios skolos grÄ Å¾inimas.

8. Netenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimo, sprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 1075 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, yra pagrįstos pagal ginčo pobÅ«dį, atsakovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliantas A. K. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 9.1. priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ apylinkės teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Teismas nepagrįstai 2020 m. liepos 24 d. pakvitavimÄ vertino kaip įrodymÄ , patvirtinantį ieÅ¡kovui grÄ Å¾intÄ 100 Eur, kadangi pakvitavime neužsiminta nei apie 100 Eur sumos ar bendros 800 Eur sumos grÄ Å¾inimÄ , nei apie 2000 Eur paskolos likutį. Taigi pakvitavime, nurodant tik apie 700 Eur grÄ Å¾inimÄ , nėra patvirtinta, jog iki 2020 m. liepos 24 d. atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 100 Eur.

Atsakovas taip pat nepagrindė, jog dalį paskolos yra grÄ Å¾inęs, o teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog atsakovas jau anksčiau grÄ Å¾ino 100 Eur, rėmėsi vien žodiniais paaiÅ¡kinimais; 9.2. kadangi nėra įrodymų apie dalinį paskolos grÄ Å¾inimÄ , nėra pagrindo ir prielaidoms, jog pakvitavimas patvirtina 2019 m. sausio 31 d. suteiktos paskolos, kurios suma yra 2100 Eur (o ne 2000 Eur), grÄ Å¾inimÄ . GrÄ Å¾indamas 700 Eur atsakovas pareikalavo raÅ¡ytinio patvirtinimo apie dalinį gražinimÄ , todėl nėra pagrindo manyti, jog kitais atvejais grÄ Å¾indamas dalį skolos, raÅ¡ytinių patvirtinimų nereikalavo; 9.3. priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė įrodinėjimo dalykÄ , iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui reikalavimÄ Ä¯rodyti tai, ko jis neprivalo įrodinėti ir ko Å¡iuo atveju objektyvai neįmanoma įrodyti.

IeÅ¡kovas reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal tarp Å¡alių 2019 m. sausio 31 d. sudarytÄ paskolos sutartį, todėl ieÅ¡kovui kilo pareiga įrodyti, jog Å¡iÄ 2100 Eur dydžio paskolÄ atsakovui suteikė. IeÅ¡kovas įvykdė savo pareigÄ pateikdamas į bylÄ paskolos raÅ¡telį, o įrodinėti Å¡alis siejusių kitų paskolinių santykių pareigos neturėjo. Atsakovui grÄ Å¾inus kitÄ paskolÄ , jam buvo grÄ Å¾intas paskolos raÅ¡telis, kuris sudaromas vienu egzemplioriumi, todėl įrodyti ir kitų paskolos santykių egzistavimÄ ieÅ¡kovas neturi jokios galimybės; 9.4. siekiant paneigti subjektyvų teismo įsitikinimÄ , jog mažai tikėtina, kad Å¡alys buvo sudariusios ir kitų paskolos sutarčių, kuriuos galiojo tuo pačiu laikotarpiu kaip ir ginčo paskola, ieÅ¡kovas teikia ir praÅ¡o prijungti prie bylos LSDDP Vilniaus skyriaus narės bei LSDDP Vilniaus skyriaus finansų komisijos narės Ž.

P. tuometiniam (duomenys neskelbtini) pirmininkui G. K. adresuotÄ PareiÅ¡kimÄ dėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriaus pirmininko A. V. N. veiksmų. PareiÅ¡kime nurodoma atsakovo skolinimasis tiek iÅ¡ Ž. P., tiek iÅ¡ jos sutuoktinio, tiek iÅ¡ kitų partijos narių, jo nesÄ Å¾iningas elgesys – vengimas pasiraÅ¡inėti paskolos raÅ¡telius, iÅ¡sisukinėjimas nuo klausimų apie paskolų grÄ Å¾inimÄ , slapstymasis, vengimas kalbėti, melavimas. Pateikiama negrÄ Å¾intų paskolų lentelė pagrindžia atsakovo skolinimÄ si negrÄ Å¾inus ankstesnės paskolos, ir įprastÄ atsakovo praktikÄ .

Be to, atsakovas visuomet reikalaudavo užfiksuoti grÄ Å¾inimÄ , todėl 100 Eur grÄ Å¾inimas, to raÅ¡tu nefiksuojant, neatitiktų įprasto atsakovo elgesio. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė įrodinėjimo dalykÄ ir sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė Å¡alis siejusių ir kitų paskolos santykių, o ieÅ¡kovas tiesioginių įrodymų objektyviai negali pateikti dėl grÄ Å¾into paskolos raÅ¡telio atsakovui, naujai pateikiami įrodymai turėtų bÅ«ti prijungti prie bylos tikslu nustatyti byloje tiesÄ .

10. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais: 10.1. neigdamas pagrįstÄ sprendimÄ apeliantas teismui siÅ«lo savÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , o 2020 m. liepos 24 d. pakvitavimo turinį interpretuoja lingvistine prasme sau naudinga linkme, subjektyviai jį vertindamas, tačiau nepateikdamas jokių įrodymų. 10.2. prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, atsakovas netvirtino apie kitos paskolos gavimÄ iÅ¡ apelianto.

Pateikiami prieÅ¡taravimai dėl priimto teismo įsakymo nėra privalomi pagrįsti, o detalÅ«s atsikirtimų argumentai nurodomi kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose; 10.3. apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog teismas iÅ¡plėtė ieÅ¡kovui priskirtinos įrodinėjimo naÅ¡tos apimtį. Apeliantas nepagrindė įrodymais atsakovui suteiktos kitos paskolos, todėl teismas sudarė apeliantui galimybę pasiÅ«lydamas papildomÄ terminÄ Ä¯rodymams, kuriais apeliantas galėtų patvirtinti kitos paskolos buvimo aplinkybę, pateikti.

Apeliantas pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai atsisakė įrodinėti tokiÄ aplinkybę; 10.4. teikdamas naujus raÅ¡ytinius įrodymus apeliantas įrodinėja atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , remdamasis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepasinaudojo teismo suteikta galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikti įrodymai ir juose nurodomi asmenys neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Todėl apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir juose nurodomos aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertintini. k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal tarp Å¡alių 2019 m. sausio 31 d. sudarytÄ paskolos sutartį (raÅ¡telį), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo 15. IeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2019 m. liepos 4 d. pareiÅ¡kimÄ dėl LSDDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko A. V. N. veiksmų bei praÅ¡o juos priimti. Nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡kilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡plėtė įrodinėjimo dalykÄ , konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas neįrodė kitų Å¡alis siejusių paskolos santykių, be to, pagrindžia ir atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktÄ ).

18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieÅ¡kovui buvo žinomi atsakovo atsikirtimų argumentai, tarp jų ir tai, jog atsakovas įrodinėjo, nebuvus tarp jų daugiau sudarytų paskolos sutarčių, iÅ¡skyrus ginčo sutartį. IÅ¡ procesinių dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovas savo ruožtu rėmėsi argumentais, jog su atsakovu buvo sudarytos dvi paskolos sutartis, kuriomis atsakovui paskolinta 2000 Eur ir 2100 Eur, ir 2019 m. sausio 31 d. paskolos raÅ¡telyje nurodytas 2000 Eur paskolos grÄ Å¾inimas.

Taigi argumentai, susiję su tarp Å¡alių egzistavusiais paskoliniais santykiais buvo nurodomi jau nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme. Vadinasi ieÅ¡kovui, besiremiančiam argumentais, jog su atsakovu buvo sudaryta ne viena paskola, buvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijÄ bei įrodymus dėl atsakovo įrodinėtų aplinkybių. Taigi nėra pagrindo vertinti, jog naujo raÅ¡ytinio įrodymo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl naujo raÅ¡ytinio įrodymo priėmimo.

Dėl ginčo esmės 19. Byloje ginčo nekyla, jog Å¡alys sudarė 2019 m. sausio 31 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas A. K. paskolino atsakovui A. N. 2100 Eur, o pastarasis įsipareigojo skolÄ grÄ Å¾inti iki 2019 m. balandžio 2 d.. Paskolos sutartis sudaryta raÅ¡tu, atsakovui pasiraÅ¡ant paskolos raÅ¡telį.

20. IeÅ¡kovui kreipusis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡davė 2021 m. kovo 31 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-13982-1050/2021. Byloje taip pat ginčo nekyla, jog po teismo įsakymo iÅ¡davimo atsakovas 2021 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieÅ¡kovui dalį sumos – 1300 Eur, taip pat palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai grÄ Å¾inamai skolos daliai. Dėl likusios 800 Eur sumos atsakovas nesutiko, reiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, nurodydamas, jog 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡te ieÅ¡kovas patvirtino likusios skolos dydį – 2000 Eur ir jos dalies – 700 Eur grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus, rėmėsi tuo, jog Å¡alis siejo dar vieni paskoliniai santykiai ir 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡te atžymėta kitos paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybė.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta dar viena raÅ¡ytinė ar žodinė paskolos sutartis, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui dėl 800 Eur skolos atmetė. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remdamasis nepagrįstu byloje esančių įrodymų vertinimu bei pažeistomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas žemiau nurodytais argumentais pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų.

22. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

23. Paskolos sutartis pagal savo sampratÄ yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ . Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas).

24. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.).

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimÄ negali bÅ«ti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 142 punktas).

25. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo nekyla, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal paskolos sutartį fakto. IÅ¡ Å¡alių pozicijų matyti, kad skirtingai vertinami byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Apeliantas teigia, jog atsakovas nėra grÄ Å¾inęs 800 Eur, kadangi kreipusis į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atsakovas iÅ¡ suteiktos 2100 Eur paskolos grÄ Å¾ino tik jos dalį - 1300 Eur.

Atsakovas savo ruožtu įrodinėja visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad 100 Eur buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui anksčiau, o 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡te ieÅ¡kovas patvirtino likusios skolos dydį – 2000 Eur ir jos dalies – 700 Eur grÄ Å¾inimÄ . Taigi pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ nesant ginčo dėl paskolos suteikimo, paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybę privalo įrodyti paskolos gavėjas, Å¡iuo atveju – atsakovas (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundÄ neginčijo aplinkybės, jog savo paraÅ¡u patvirtino atsakovo pateiktÄ 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡tÄ , kuriame, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kiai nurodyta informacija: ,,A. N. paskolos grÄ Å¾inimo A. K. (2000 Eur du tÅ«kstančiai eurų). RaÅ¡tas. A. N. grÄ Å¾ino 2020.07.24 A. K. 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų). Pinigus gavau A. K.. ParaÅ¡as“. Nors apeliantas ir teikdamas apeliacinį skundÄ remiasi argumentu, jog minėtame raÅ¡te paskola grÄ Å¾inta pagal kitus tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolinius santykius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad tokie apelianto argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.

Pats 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡to turinys nesudaro pagrindo vertinti, jog tai neabejotinai susiję su kita atsakovui suteikta paskola (pasak apelianto, buvo suteikta 2000 Eur paskola). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad atsakovas iki 2020 m. liepos 24 d. buvo ieÅ¡kovui gražinęs 100 Eur ir todėl RaÅ¡te (pakvitavime) buvo nurodyta likusi skolos suma – 2000 Eur, o 2020 m. liepos 24 d. grÄ Å¾ino dar 700 Eur, t. y. iÅ¡ viso grÄ Å¾ino 800 Eur.

Nors apeliantas su tokia pozicija nesutinka, įrodinėdamas, jog 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡te nėra atžymėtas 100 Eur grÄ Å¾inimas, tačiau, atsižvelgus į suteiktos paskolos dydį, 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡to turinį, vertintina, jog atsakovo paaiÅ¡kinimai apie iki 2020 m. liepos 24 d. grÄ Å¾intÄ 100 Eur sumÄ yra logiÅ¡ki ir atitinka minėtame raÅ¡te atžymėtas sumas, o visos sumokėtos sumos kartu atitinka ir paskolos dalykÄ . Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas dar iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui likusiÄ 800 Eur dalį paskolos, atsakovas įvykdė savo pareigÄ Ä¯rodyti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , o apeliantas ir apeliacinės instancijos teisme neįrodė, jog atsakovas jam yra skolingas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Kaip jau buvo minėta aukščiau aptariant kasacinio teismo doktrinoje suformuotas ir iÅ¡plėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vertinant įrodymus iÅ¡ teismo nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su labiau tikėtina iÅ¡vada, jog atsakovas įvykdė pareigÄ kreditoriui – grÄ Å¾ino pasiskolintus 2100 Eur (iki kreipiantis ieÅ¡kovui į teismÄ buvo grÄ Å¾inęs 800 Eur, o vykdydamas iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ sumokėjo ieÅ¡kovui be kita ko ir 1300 Eur).

28. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, jog skundžiamu sprendimu nepagrįstai iÅ¡plėstas įrodinėjimo dalykas, vertinant, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių egzistavusiÄ kitÄ nei ginčo paskolÄ . Atsakovas įrodinėjo, jog likusi 800 Eur dalis paskolos grÄ Å¾inta, atsakovo argumentų ir 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡to turinio pagrindu teismas konstatavo, jog atsakovas pagrindė 800 Eur paskolos grÄ Å¾inimÄ . Taigi ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovo 2020 m. liepos 24 d. raÅ¡tas pagrindžia kitos paskolos grÄ Å¾inimÄ , nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie dar vienos paskolos atsakovui suteikimÄ , o rėmėsi tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais (CPK 178 straipsnis).

Tiek iÅ¡ procesinių dokumentų, tiek iÅ¡ teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovo duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog ieÅ¡kovas pasirinko kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ , teigdamas, kad neprivalo nagrinėjamu atveju įrodyti kitos paskolos atsakovui suteikimÄ . Taigi nesant byloje apskritai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovui buvo suteikta dar viena paskola, o atsakovui pateikus įrodymus, jog ieÅ¡kovui sumokėta reikalaujama 800 Eur suma, teismas pagrįstai vertino, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog atsakovas atsiskaitė su ieÅ¡kovu.

Tokia teismo iÅ¡vada padaryta remiantis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas iÅ¡plėtė įrodinėjimo dalykÄ .

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). IÅ¡ skundžiamo sprendimo argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus), pasisakė dėl Å¡ių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl paskolos grÄ Å¾inimo pagrindžia iÅ¡tirtų įrodymų visetas. Tokia teismo iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

30. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl, nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto pateiktais įrodymais ar argumentais, bet ir visa bylos medžiaga.

31. Kiti ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos. IeÅ¡kovas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai).

35. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 490 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , iÅ¡laidas pagrindžia teismui pateiktas 2022 m. sausio 24 d. mokėjimo dokumentas.

36. Atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka taip pat teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovo naudai 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. atsakovo A. N. naudai 490 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Eur) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė