db66b49b-ba15-445a-9370-0dd570eb086a · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1059-460/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00104-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almata“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B.

G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Almata“ dėl avanso grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. Ž. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Almata“ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur avanso, 293,15 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio mėn. nusprendė pirkti du kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovei. Telefonu su atsakovės UAB „Almata“ direktoriumi A. K. sutarė, kad ieÅ¡kovė pirks dviejų butų kotedÅ¾Ä už 165 000 Eur kainÄ , pinigus sumokės, kai parduos savo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Anglijoje. Termino, iki kada ieÅ¡kovė turi nupirkti kotedžus, nesuderino. IeÅ¡kovė atsakovės vadovui sumokėjo 2 000 Eur avansÄ , ant skolos lapelio pasirašė trečiasis asmuo G.

Ž., tačiau pinigus pasiėmė A. K. IeÅ¡kovė su A. K. taip pat sutarė, kad atsakovė UAB „Almata“ vykdys minėto kotedžo vidaus apdailos darbus, kurie preliminariai kainuos nuo 25 000 Eur iki 30 000 Eur. IeÅ¡kovė 2019 m. rugsėjo 24 d. grįžo iÅ¡ užsienio į LietuvÄ ir A. K. sumokėjo dar 8 000 Eur avanso grynaisiais, dalį iÅ¡ asmeninių pinigų ir kitÄ dalį – 3 000 Eur, kuriÄ buvo pasiskolinusi iÅ¡ draugės. IeÅ¡kovė į perkamÄ kotedÅ¾Ä iÅ¡ Anglijos per kurjerį atsiuntė dvi lovas, virtuvės reikmenis ir kitus daiktus.

Užtrukus ieÅ¡kovės turto Anglijoje pardavimui, ieÅ¡kovė apie tai informavo atsakovę ir A. K., kuris sutiko dar palaukti dėl atsiskaitymo. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė ieÅ¡kovei pranešė, jog sandoris nebeįvyks dėl praleisto termino, atsakovės vadovas su ieÅ¡kove bendrauti vengė. IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio mėn. dėl kotedže likusių jos daiktų grÄ Å¾inimo su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , ieÅ¡kovei daiktai buvo grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė atsisako grÄ Å¾inti gautÄ avansÄ .

2. Atsakovė UAB „Almata“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl dviejų kotedžų pirkimo su ieškove tarėsi žodžiu. Ieškovė buvo informuota, kad vienas kotedžas priklauso atsakovei, o kitas – trečiajam asmeniui, buvo susitarta, kad abiejų kotedžų kaina bus 165 000 Eur (kotedžo Nr. 1 – 80 000 Eur, kotedžo Nr. 2 – 85 000 Eur). Kadangi 2 000 Eur avansas buvo sumokėtas trečiajam asmeniui, todėl, atsakovės nuomone, šioje dalyje UAB „Almata“ yra netinkamas atsakovas.

IeÅ¡kovė atsakovei jokių avansinių mokėjimų neatliko, avansas atsakovei nebuvo perduotas. IeÅ¡kovė taip pat sudarė atskirÄ Å¾odinį susitarimÄ su atsakove dėl abiejų kotedžų įrengimo, kad pirmasis kotedžas Nr. 1 bus įrengiamas dar iki turto perdavimo už 20 000–30 000 Eur kainÄ . Kotedžas Nr. 2 turėjo bÅ«ti įrengtas vėliau, atskiru susitarimu. Atsakovė savo prievoles įvykdė tinkamai, nustatytais terminais įrenginėjo ieÅ¡kovės pasirinktÄ kotedÅ¾Ä Nr. 1, tačiau ieÅ¡kovė liko skolinga atsakovei už nurodytus įrengimo darbus.

IeÅ¡kovei nustatytu laiku, t. y. iki 2019 m. pabaigos, nesumokėjus likusios 163 000 Eur turto kainos, nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. IeÅ¡kovei patvirtinus, kad ji siekia įsigyti turtÄ , atsakovė apmokėjimo laukė papildomai dar 4 mėnesius, tačiau ieÅ¡kovei ir toliau nevykdant savo prievolių, Å¡alių sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Todėl, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti avansÄ , kurio atsakovė nėra gavusi, be to, atsakovė dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų nevykdant sutarties patyrė 30 000 Eur nuostolių kotedžo Nr. 1 įrengimui.

IeÅ¡kovei atsisakius vykdyti Å¡alių susitarimÄ , atsakovė kitiems pirkėjams pardavė kotedÅ¾Ä Nr. 1 už 70 000 Eur. Atsakovė, ieÅ¡kovei neįvykdžius sutarties, taip pat patyrė nuostolius, nes negavo 10 000 Eur už turtÄ .

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, pateikė paaiÅ¡kinimus į ieÅ¡kinį ir atsakovės atsiliepimÄ , kuriais iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai. Nurodė, kad 2019 m. dirbo UAB „Almata“ vadybininku ir jam buvo žinoma, kad įmonės direktorius pardavinėjo statomus kotedžus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Per skelbimus interneto puslapiuose ieÅ¡kojo pirkėjų. PaaiÅ¡kino ir tai, kad trečiasis asmuo gyvena netoli ginčo kotedžų, todėl atsakovės direktorius A.

K. trečiojo asmens paprašė, kad trečiasis asmuo kotedžus parodytų pirkėjams. 2019 m. rugpjūčio mėn. trečiasis asmuo parodė statomus kotedžus ieÅ¡kovei, kuri ir nusprendė juos pirkti. IeÅ¡kovė susitiko su atsakovės direktoriumi A. K. ir susitarė dėl kotedžų įsigijimo, susitikime dalyvavo ir trečiasis asmuo, todėl jam žinomos susitarimo sÄ lygos bei aplinkybės. PaaiÅ¡kino, kad 2 000 Eur avansÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovės direktoriui A. K., o trečiasis asmuo, kaip liudytojas, pasirašė ant skolos lapelio, kad ieÅ¡kovė pinigus perdavė atsakovei, pinigus pasiėmė A.

K.. Kaip buvo perduoti 8 000 Eur atsakovės direktoriui A. K. trečiasis asmuo nematė, todėl Å¡ių aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad 2020 m. pradžioje ieÅ¡kovė iÅ¡ užsienio buvo atsiuntusi tam tikrus baldus, kuriuos, atsakovės direktoriaus praÅ¡ymu, trečiasis asmuo padėjo suneÅ¡ti į statomus kotedžus. Trečiajam asmeniui nežinomos aplinkybės, kodėl ginčo kotedžai nebuvo parduoti ieÅ¡kovei. Trečiasis asmuo laiko nepagrįstais atsakovės teiginius, kad bÅ«tent trečiasis asmuo turėtų ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 2 000 Eur avansÄ , nes jis jokių kotedžų neturėjo ir nepardavinėjo, 2 000 Eur avanso iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo.

4. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, ir nurodė, kad dėl abiejų kotedžų pirkimo ji tarėsi su UAB „Almata“ vadovu A. K., apie atsakovės pateiktÄ rezervavimo sutartį ieÅ¡kovei nieko nežinoma. PaaiÅ¡kino, kad reikalavimÄ dėl 2 000 Eur pareiÅ¡kė atsakovei, remdamasi vieÅ¡ais atsakovės vadovo bei trečiojo asmens pasisakymais. Kadangi Å¡alys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta kartu ir dėl ieÅ¡kovės kaltės, avansas privalo bÅ«ti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad ji ikisutartiniuose santykiuose su atsakove elgėsi sÄ Å¾iningai, niekada neatsisakė sudaryti kotedžų pirkimo–pardavimo sutarties, tiesiog užtruko ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto Anglijoje pardavimas. Tačiau preliminariosios sutarties pabaigos terminui nesuėjus, bÅ«tent atsakovė nutraukė Å¡iÄ sutartį, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

5. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė dublike nepaneigė atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų, todėl ieÅ¡kinys ir toliau lieka neįrodytas ir atmestinas. Laikosi nuomonės, kad reikalavimas dėl 2 000 Eur avanso gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik trečiajam asmeniui, kadangi ieÅ¡kovė nurodytos sumos atsakovei neperdavė, o reikalavimas atsakovei dėl 8 000 Eur avanso nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Almata“ 10 000 Eur avanso, 293,15 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 293,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 030 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. G.. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Almata“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G.

Ž.

7. Teismas Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatė, kad raÅ¡ytinė sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės dėl ginčo kotedžų įsigijimo ieÅ¡kovės vardu ir vieno jų įrengimo sudaryta nebuvo, tačiau Å¡alys neginčija, kad vyko ikisutartinės derybos, aptarta turto kaina, susitarta dėl termino, per kurį turi bÅ«ti sumokėti pinigai. IeÅ¡kovės teigimu, pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta, kai ieÅ¡kovė parduos savo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Anglijoje, Londone, atsakovės teigimu, – iki tų pačių metų galo.

Taip pat buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas už namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2019 m. rugpjūčio 23 d. skolos raÅ¡telis. Nustatyta, jog ieÅ¡kovė siekė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovė jį parduoti, Å¡alys neginčija, jog buvo sudaryta žodinė preliminarioji sutartis dėl dviejų kotedžų pirkimo–pardavimo, sutarta dėl jų kainos. Be to, tiek trečiasis asmuo G. Ž., tiek atsakovės atstovas A. K. patvirtino, kad nurodytas sandoris ir pinigų perdavimas įvyko, tačiau skirtingai nurodo aplinkybes, kas paėmė sumokėtus pinigus ir koks Å¡ių asmenų vaidmuo nurodytame sandoryje.

Nė viena Å¡alis raÅ¡ytinės sutarties nereikalavo, o susitarimas dėl turto pirkimo–pardavimo ateityje patvirtintas ir sudarytas 2019 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alių konkliudentiniais veiksmais, pasiraÅ¡ius raÅ¡telį dėl 2 000 Eur sumokėjimo bei pradėjus Å¡iÄ sutartį vykdyti. Nesant imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 1, 4 punktai, 6.165 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina nustatyta, kad tarp ginčo Å¡alių buvo žodinis preliminarus susitarimas dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

8. Teismas nustatė, jog ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl fakto, ar atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 2 000 Eur avansÄ už kotedžo (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ ir 8 000 Eur dydžio avansÄ už kotedžo įrengimÄ , taip pat dėl tinkamo atsakovo, vertinant reikalavimo priteisti 2 000 Eur avansÄ pagrįstumÄ . Atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl 2 000 Eur avanso grÄ Å¾inimo, pinigų perdavimo atsakovei ar jos vadovui fakto neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiajam asmeniui priklausė statiniai, todėl atmestini atsakovės vadovo teiginiai, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl trečiajam asmeniui priklausančios dalies namo pardavimo arba kad už jam priklausančiÄ dalį buvo perduotas avansas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad žodinė sutartis dėl ginčo kotedžų pirkimo–pardavimo buvo sudaryta su kotedžų statytoja ir savininke UAB „Almata“. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo G. Ž., veikdamas atsakovės vadovo A. K. pavedimu, raÅ¡tu tik patvirtino, kad 2 000 Eur suma buvo sumokėta atsakovės vadovui A. K. kaip avansas už kotedžus, kuris Å¡iÄ sumÄ ir pasiėmė. Trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovo įgaliotas atstovas, todėl teisės ir pareigos iÅ¡ ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – atsakovei, remiantis CK 2.133 straipsnio 3 dalimi.

Kadangi ginčo kotedžų savininkė buvo ir vieno iš jų iki šiol yra atsakovė, todėl būtent ji ir laikytina tinkamu atsakovu byloje, o 2 000 Eur avansas perduotas atsakovės atstovui, veikiančiam atsakovės vadovo A. K. pavedimu.

9. Teismas taip pat nurodė, kad Å¡alys neginčija aplinkybės, jog ieÅ¡kovė su atsakovės atstovu A. K. taip pat sutarė, kad atsakovė UAB „Almata“ vykdys vieno iÅ¡ kotedžų vidaus apdailos darbus, kurie preliminariai kainuos nuo 25 000 Eur iki 30 000 Eur. IeÅ¡kovė tvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. grįžo iÅ¡ užsienio į LietuvÄ ir A. K. sumokėjo 8 000 Eur avanso grynaisiais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo kotedžo įrengimo darbus atsakovė atliko – tiek elektroniniu paÅ¡tu, tiek žodžiu derino su ieÅ¡kove įrengimo detales.

Atsakovė tvirtina, kad 8 000 Eur avansinis mokėjimas nebuvo perduotas nei atsakovės administracijai, nei jos vadovui. Atsakovės vadovas A. K. tvirtina, kad ieÅ¡kovės buvo praÅ¡oma sumokėti dalį pinigų, tačiau pinigų ji neparsivežė, aiÅ¡kino, kad užtruko jos turto pardavimas užsienyje, todėl susitikimo metu buvo aptarti statybos apdailos darbai, tuo metu kotedžas jau buvo pastatytas. Nesant raÅ¡ytinių įrodymų, pinigų perdavimo faktÄ Ä¯rodyti tenka ieÅ¡kovei. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ pat kelionę į LietuvÄ dalį pinigų pasiskolino, dalį paėmė iÅ¡ banko sÄ skaitos, kelionės tikslas buvo pinigų perdavimas, kurio neneigia ir atsakovės atstovas, liudytojo parodymus, kad jam buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė atsivežė pinigus sumokėti už kotedÅ¾Ä ir tuos pinigus matė, kiti ieÅ¡kovės kelionės tikslai nenustatyti ir neįrodinėti, darytina iÅ¡vada, kad byloje labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė atsakovės vadovui 8 000 Eur perdavė ir įrodė pinigų perdavimÄ (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina susitarimÄ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nesant jų teiginius pagrindžiančių kitų įrodymų, nusprendė, kad bylos Å¡alys preliminariojoje sutartyje nebuvo nustačiusios konkretaus termino, per kiek laiko ieÅ¡kovė turi sumokėti visÄ sumÄ už įsigyjamÄ turtÄ ir jo įrengimÄ , taip pat nesusitarė ir dėl termino, per kiek laiko turėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismo vertinimu, esant tokiai aplinkybei, pripažintina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., tačiau atsakovė Å¡ių terminų nesilaikė ir sutartį nutraukė anksčiau termino, net neinformavusi ieÅ¡kovės. Atsakovė nepateikė duomenų ir neginčija, kad iÅ¡ anksto ieÅ¡kovės neinformavo apie ketinimÄ nutraukti preliminarų susitarimÄ dėl turto įsigijimo, todėl Å¡i žinia ieÅ¡kovei buvo netikėta.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu viename iÅ¡ kotedžų jau buvo sudėti kai kurie ieÅ¡kovės baldai, atsakovės atstovai su ja bendravo ir derino kotedžo įrengimo klausimus iki pat 2020 m. balandžio mėn., ir jokių reikalavimų ar pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. Pažymėtina ir tai, kad, sudarant preliminariÄ sutartį, atsakovė, kaip statybų verslo srities profesionalė, suprato, kad prisiima tam tikras pareigas kaip turto pardavėjas ir iÅ¡ dalies kaip rangovas, taip pat ji turėjo įvertinti ir prisiimti visas kilsiančias neigiamas pasekmes dėl sutarties raÅ¡ytinės formos nesilaikymo, avansinių mokėjimų tinkamo neįforminimo ir netinkamo sutarties vykdymo.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė įstatyme nustatytam preliminariosios sutarties pabaigos terminui nesuėjus nutraukė Å¡iÄ sutartį, tai yra neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieÅ¡kove ir pažeidė Å¡alims keliamas pareigas ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), sÄ Å¾iningumo bei sandorio Å¡alių bendradarbiavimo principus, todėl Å¡alių preliminariam susitarimui neįvykus dėl atsakovės kaltės, pinigai, kurie buvo sumokėti atsakovei (2 000 Eur ir 8 000 Eur), turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad bÅ«tent dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, ieÅ¡kovei nekyla pareiga atlyginti galbÅ«t atsakovės patirtus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), kadangi atsakovė Å¡ioje byloje reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nereiÅ¡kė, pagal įstatymÄ Å¡alys dėl netesybų atskiro susitarimo nesudarė (CK 6.72 straipsnis), o įrengtas kotedžas parduotas kitiems asmenims. Atsakovė Å¡iuo atveju negali remtis rankpinigių taisykle, kad rankpinigiai lieka antrajai Å¡aliai, kai už sutarties neįvykdymÄ atsako davusi rankpinigius Å¡alis (CK 6.98 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovės sumokėto avanso nėra grÄ Å¾inusi, todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas – 293,15 Eur – už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 21 d. (kai atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos 2021 m. sausio 7 d. už naudojimÄ si ieÅ¡kovės pinigais – tenkintinas. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ byloje atitinka bylos sudėtingumÄ , nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos patirtos 2 030 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieÅ¡kovės pusėje, todėl teismui pripažinus, kad atsakovė Å¡ioje byloje yra tinkamas atsakovas, ir nustačius, kad jai kyla pareiga grÄ Å¾inti avansÄ ieÅ¡kovei, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Atsakovė UAB „Almata“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė savo prievoles įvykdė laiku ir tinkamai, įrengė ieÅ¡kovės planuojamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir buvo pasirengusi jį parduoti susitarimu sulygta tvarka. Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo prievolių sÄ moningai nevykdė, t. y. nustatyto termino ribose nesumokėjo sutartos nekilnojamojo turto kainos, dėl to, pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. BÅ«tent dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų atsakovė buvo priversta nutraukti Å¡alis siejantį susitarimÄ .

Tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė netinkamai vykdė Å¡alių susitarimÄ , patvirtina aplinkybės, jog Å¡alys žodžiu susitarė pagrindinę turto perleidimo sutartį sudaryti iki 2019 m. gruodžio 25 d. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 1 d. posėdžio metu pati ieÅ¡kovė pripažino (CPK 187 straipsnis), kad buvo sudarytas susitarimas dėl turto įsigijimo termino – 2019 m. pabaigos. Tai, kad ieÅ¡kovė sulygtu laiku neturėjo reikiamų lėšų, nes esÄ nespėjo parduoti užsienyje esančio nekilnojamojo turto (to nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai), nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡alys persitarė dėl ilgesnio termino.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovei ir taip geranoriÅ¡kai buvo suteikti papildomi 6 mėn., per kuriuos ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimų. Taigi bet kokie Å¡alių nesutarimai dėl turto įsigijimo kilo bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes bÅ«tent ieÅ¡kovė nusprendė nebevykdyti Å¡alių sudaryto susitarimo. Nesuprantamas ieÅ¡kovės reikalavimų nukreipimas į atsakovę, kai pastaroji tik atliko statybos darbus, vėliau net įgijus nuosavybę toliau siekė sudaryti sandorį bÅ«tent su ieÅ¡kove, tačiau savaime suprantama, kad ieÅ¡kovei 4 mėnesius vėluojant įvykdyti savo prievoles, atsakovė nėra įpareigotina neapibrėžtÄ laikÄ laukti, kol ieÅ¡kovė turės pakankamai lėšų.

Atitinkamai nepagrįsta pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ar nepagrįstai nutraukė Å¡alis siejantį susitarimÄ , kai bÅ«tent ieÅ¡kovė yra laikytina kalta dėl neįvykusio sandorio.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Almata“ yra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, ir nevertino, kad ginčo susitarimų sudarymo metu turtas net nepriklausė atsakovei. Esamu atveju atsakovė nėra ginčo materialinio teisinio santykio dalyvis. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

Sutarties uždarumo principo iÅ¡imtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos Å¡alių, teisėms ir pareigoms. Byloje nėra ginčo, kad žodinis susitarimas dėl turto įsigijimo sudarytas 2019 m. rugpjūčio mėn. Vis dėlto prieÅ¡ingai nei nurodyta sprendime bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje, atsakovė niekuomet nebuvo Å¡io sandorio Å¡alis, nesitarė dėl susitarimo sÄ lygų ir negavo jokių avansinių mokėjimų. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai, pirkimo–pardavimo sutartys, statybos leidimai ir t. t.) patvirtina, kad susitarimo sudarymo laikotarpiu turtas priklausė G.

Ž. ir A. K.. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad nuo pat 2018–2019 m. (t. y. ir ginčo laikotarpiu) ginčo žemės sklypo dalys priklausė A. K. (kaip fiziniam asmeniui) bei trečiajam asmeniui G. Ž., kurie taip pat organizavo ir gyvenamųjų namų statybÄ . Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotame statybos leidime statytoju ir vėl įvardytas fizinis asmuo A. K., o ne atsakovė. Tik 2020 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DR-2338 pagrindu ginčo žemės sklypo dalys buvo perleistos atsakovei.

Kadangi atsakovė statybos darbus vykdė savo lėšomis, o atsiskaitymas su atsakove vykdomas tik perleidus statinius, 2021 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu nuosavybės teisė į statinius buvo įregistruota atsakovės vardu. Pažymėtina, kad atsakovės ir A. K. ir (ar) trečiojo asmens atliktas tarpusavio turto perleidimas ir atsiskaitymo už turtÄ tvarka nėra Å¡io bylos dalykas ir Å¡ios aplinkybės svarbios tik patvirtinant turto savininkÄ aktualiu laikotarpiu.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki 2020 m. kovo 6 d., kai atsakovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis, atsakovė neturėjo jokių teisių į turtÄ , negalėjo ir neketino jo perleisti, nes neturėjo tam jokio teisinio pagrindo. Kaip pripažįsta ir ieÅ¡kovė, visais klausimais bendravo tiesiogiai su A. K. (veikiančiu savo, o ne atsakovės vardu) bei G. Ž., kaip fiziniais asmenimis, atitinkamai jie ir laikytini atsakovais Å¡ioje byloje, o ne UAB „Almata“, kuri iki 2020 m. kovo 6 d. atliko tik statybos darbus.

Pažymėtina, kad ginčo metu ir pati atsakovė nurodė, kad UAB „Almata“ nurodoma kaip atsakovė, nes ieÅ¡kinio parengimo dienÄ bÅ«tent UAB „Almata“ buvo registruota kaip turto savininkė. Atsakovės vertinimu, Å¡iam ginčui aktualu turto nuosavybės teisės turėtojas ne ieÅ¡kinio parengimo dienÄ , o susitarimo sudarymo, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėn., data. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, kad teismo posėdžių metu atsakovė nuosekliai deklaravo, kad nėra tinkama atsakovė byloje, teismas Å¡ios aplinkybės nevertino kaip pakankamo pagrindo ieÅ¡kinį atmesti.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Almata“ yra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, dėl to nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės esÄ sumokėtÄ avansÄ iÅ¡ atsakovės.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė turi prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės esÄ atsakovei sumokėtÄ avansÄ . Toks teismo vertinimas visų pirma nepagrįstas dėl to, kad atsakovė nebuvo turto savininkė, todėl nesudarinėjo jokių susitarimų su ieÅ¡kove, o kartu atsakovė taip ir neįrodė esminės sÄ lygos – pinigų perdavimo atsakovei fakto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2 000 Eur avansinį mokėjimÄ , nors Å¡is mokėjimas atliktas trečiajam asmeniui G.

Ž. už jam priklausančios turto dalies pardavimÄ , tai patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovo įgaliotas atstovas, peržengė Å¡ios bylos ribas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 8 000 Eur avansinį mokėjimÄ , nors ieÅ¡kovė neįrodė nei santykio su atsakove, nei pinigų perdavimo fakto. Atsakovė pažymi, kad Å¡ios sumos apskritai nėra nei reikalavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei gavusi, todėl negali bÅ«ti įpareigota jos ir grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakove sudarė du susitarimus: dėl turto pirkimo –pardavimo ir dėl buto įrengimo. Tačiau ieÅ¡kiniu taip ir nėra paaiÅ¡kinta, iÅ¡ kurio susitarimo kildinamas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 8 000 Eur. Bet koks gautas mokėjimas atsakovės bÅ«tų atitinkamai įformintas raÅ¡tu arba kasos pajamų orderiu, arba pinigų gavimo kvitu. Kartu akcentuotina, kad vertinant ilgametę atsakovės veiklos praktikÄ , matoma, kad pirkėjai niekuomet nemoka jokių avansinių ar kitų mokėjimų kartu negaudami tokiÄ Å«kinę operacijÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio dokumento.

Taigi, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad perdavė atsakovei avansinį mokėjimÄ , ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti Å¡io mokėjimo grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės, nes labiau tikėtina, kad tokio mokėjimo apskritai nebuvo. Visi ieÅ¡kovės pateikiami įrodymai datuojami 2019 m. rugsėjo mėn., kai atsakovė dar neturėjo absoliučiai jokių teisių į turtÄ , nesudarinėjo jokių su Å¡iuo turtu susijusių sandorių ir neturėjo jokių tiesioginių santykių su ieÅ¡kove. Jei kažkokie susitarimai ir buvo sudaryti, tai jie sudaryti tarp ieÅ¡kovės ir G.

Ž. bei A. K., o ne atsakovės.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas nuspręsdamas dėl atsakovės teisių ir pareigų kartu sprendė ir pasisakė dėl A. K., veikusio ne kaip atsakovės vadovo, o kaip fizinio asmens, teisių bei pareigų. O konkrečiai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. K. susitarimus dėl turto įsigijimo, perleidimo bei įrengimo priiminėjo veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne atsakovės vardu.

Teismas nuspręsdamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti reikalaujamÄ sumÄ , nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens A. K. teisių bei pareigų turinio. Nors pats A. K. buvo kviečiamas į posėdį, tačiau bylos nagrinėjimo metu veikė kaip atsakovės vadovas. Nėra abejonių, kad sprendimas turės teisinius pagrindus į bylÄ neįtrauktam A. K., nes ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė įgis teisę nukreipti reikalavimÄ tiesiogiai į A. K. ir reikalauti iÅ¡ pastarojo žalos atlyginimo.

17. IeÅ¡kovė B. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti visas apeliacijoje patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

18. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad teismas sprendime be pakankamo pagrindo suteikė tiek dėmesio klausimui dėl kaltės neįvykdžius preliminaraus susitarimo, kadangi Å¡is klausimas Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tai bÅ«tų svarbu tik tuo atveju, jeigu byloje viena ar kita pusė bÅ«tų pareiÅ¡kusi reikalavimus dėl sutartinių netesybų ar nuostolių atlyginimo. Å alims raÅ¡tu nesusitarus dėl netesybų, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties avansas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas.

Tačiau teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, detaliai, nurodydamas įrodymus, motyvavo savo iÅ¡vadas tiek dėl 2 000 Eur avanso dalies, tiek dėl 8 000 Eur. Konkrečiai dėl 2 000 Eur avanso perdavimo atsakovės vadovui ieÅ¡kovė rėmėsi ne interneto straipsniu, o su ieÅ¡kiniu pateiktame 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ fiksuotais duomenimis, konkrečiai – trečiojo asmens G. Ž. apklausos metu duotais parodymais, kad raÅ¡telį dėl 2 000 Eur avanso jis pasirašė kaip liudytojas, ieÅ¡kovės pinigus jis iÅ¡kart perdavė kartu buvusiam atsakovės vadovui A. K., kuris Å¡iuos pinigus įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę.

Tokias pat aplinkybes trečiasis asmuo patvirtino ir savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje. Taip pat teismas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino ir įrodymais pagrindė savo iÅ¡vadÄ dėl 8 000 Eur avanso dalies. Nagrinėjamu atveju teismas motyvuodamas dėl 8 000 Eur sumokėjimo iÅ¡dėstė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡alių veiksmų, įvykių chronologijÄ , liudytojų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, kurie sudarė pagrindÄ logiÅ¡kai pagrįstai teismo iÅ¡vadai. Argumentai, kad neva pinigų perdavimo faktas privalėjo bÅ«ti įrodytas kažkokiais specialiais neginčijamais įrodymais, nepagrįsti įstatymo nuostatomis.

19. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog apeliantė įžūliai bando suklaidinti teismÄ , skunde dėstydama motyvus, kad neva visada laikėsi pozicijos, jog UAB „Almata“ nebuvo preliminaraus susitarimo dėl turto pardavimo su ieÅ¡kove dalyve, kad atsakovės vadovas A. K. Å¡iuose teisiniuose santykiuose veikė ne kaip atsakovės vadovas, o savarankiÅ¡kai kaip privatus fizinis asmuo. Atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike), nei teismo posėdžių metu net neužsiminė, kad sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove veikė A.

K. kaip fizinis asmuo. Byloje atsakovės atstovu dalyvavęs ir teismo posėdyje kalbėjęs A. K. – taip pat apie tai neužsiminė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė save netinkama atsakove laikė tik dalyje dėl 2 000 € avanso ir tik tuo pagrindu, neva vienÄ kotedÅ¾Ä turėjo parduoti G. Ž. ir jis, o ne atsakovė, bÅ«tent už tai gavo 2 000 € avansÄ . Motyvuodama dėl reikalavimo grÄ Å¾inti 8 000 €, atsakovė nenurodė, kad yra netinkama atsakovė, neprašė pakeiti jos į A. K., ir nuo reikalavimo atsikirtinėjo tik tuo, kad tokios sumos negavo, jos gavimas neįrodytas.

Pažymėtina, kad tarp atsiliepimÄ pasiraÅ¡iusių atstovų nurodytas ir UAB „Almata“ direktorius A. K.. Atsakovės argumentai, kad neva ji negalėjo bÅ«ti sutartinių santykių dalyvė, nes tuo metu jai kotedžai nepriklausė nuosavybės teise, yra nepagrįsti, kadangi bÅ«tent tam ir sudaromi preliminarÅ«s susitarimai, kad bÅ«tų galima atlikti tam tikrus veiksmus (statybÄ , nuosavybės įforminimÄ , kt.), leisiančius sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė save kaip turto savininkę, t. y. atskleidė savo ketinimus turtÄ parduoti, gauti pinigus ir pan.

Pažymėtina, kad atsakovė pati susipainiojo savo interpretacijose, ir netgi apeliaciniame skunde kai kur pripažįsta save buvus preliminaraus susitarimo dėl turto pardavimo dalyve. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, neva UAB „Almata“ yra netinkama atsakovė, nes tariamai apskritai neturėjo sutartinių santykių dėl preliminaraus turto pardavimo, ne tik yra nepagrįsta iš esmės, bet ir nenagrinėtina dėl procesinių kliūčių – apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

20. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad A. K. byloje dalyvavo kaip atsakovės atstovas, ne tik pasiraÅ¡inėjo procesinius dokumentus, bet ir dalyvavo bylos nagrinėjime teismo posėdyje, tačiau kaip atsakovės atstovas net neužsiminė, kad tinkamu atsakovu turėtų bÅ«ti jis. A. K. apie bylÄ buvo žinoma nuo pat pradžių, jam niekas netrukdė įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, atsakovė taip pat neteikė teismui praÅ¡ymo įtraukti A. K.

į bylÄ , kaip tai numatyta įstatyme (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė apeliaciniu skundu, pasiraÅ¡ytu taip pat ir jos vadovo A. K., neturėdama teisėto pagrindo imasi ginti tariamai pažeistas A. K. kaip fizinio asmens teises, nors pats A. K. neužsiima atsakovės vadovo pareigų vykdymu (pavyzdžiui, neraÅ¡o apeliacinio skundo), t. y. bÅ«damas fiziniu asmeniu, nemato reikalo savo teisių ir teisėtų interesų ginti. Nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, visiÅ¡kai akivaizdu, jog teismas nesprendė dėl A. K. teisių ir pareigų pakeitimo, nedarė tokių iÅ¡vadų, kurios turėtų įtakos Å¡io asmens teisinei padėčiai.

Nagrinėjamu atveju A. K. apie bylÄ buvo žinoma, be to, sprendimu niekaip – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai – nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. A. K. materialiosios teisės ar pareigos.

21. Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės UAB „Almata“ apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ia byla.

22. Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ patvirtina, kad bÅ«tent atsakovė UAB „Almata“, atstovaujama direktoriaus A. K., buvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas ir jis statė du kotedžus ant Å¡io žemės sklypo, Å¡iuos kotedžus pardavinėjo UAB „Almata“ direktorius A. K.. Niekada trečiajam asmeniui nepriklausė nė vienas statomas kotedžas. G. Ž. seniai pažinojo atsakovės direktorių A. K., su kuriuo santykiai buvo geri. Kadangi G.

Ž. trÅ«ko keletÄ mėnesių iki stažo pensijai gauti, paprašė A. K., kad jis jį priimtų į darbÄ keletui mėnesių, kad gautų reikiamÄ staÅ¾Ä . 2019 m. A. K. įdarbino į kitÄ savo įmonę UAB „Alkanta“ vadybininku. Atsakovės UAB „Almata“ direktorius buvo nurodęs, kad parduoda du kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini). UAB „Almata“ buvo įdėjusi skelbimus į interneto portalÄ , kad yra parduodami statomi kotedžai. Kadangi G. Ž. gyveno ir iki Å¡iol gyvena Å¡alia tuo metu statomų kotedžų, buvo papraÅ¡ytas UAB „Almatos“ direktoriaus A. K., kad atsiradus pirkėjams G.

Ž. Å¡iuos statomus kotedžus aprodys. 2019 m. rugpjūčio mėnesį paprašė UAB „Almata“ direktorius A. K. įleisti atvykusiÄ pirkėjÄ B. G. į statomus kotedžus. G. Ž. juos aprodė atvykusiai pirkėjai (ieÅ¡kovei) B. G.. IeÅ¡kovei B. G. Å¡ie kotedžai patiko ir ji nusprendė juos įsigyti. 2019 m. rugpjūčio mėnesį B. G. susitiko su UAB „Almata“ direktoriumi A. K. ir susitarė dėl kotedžų pirkimo. Å iame susitikime dalyvavo ir trečiasis asmuo G. Ž., kuris matė ir girdėjo ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Almata“ pokalbį dėl kotedžų pirkimo.

IeÅ¡kovė B. G. pas trečiÄ jį asmenį G. Ž. namuose sumokėjo 2 000 Eur avansÄ UAB „Almata“ direktoriui A. K., kuris pasiėmė pinigus, o G. Ž. kaip liudytojas pasirašė ant skolos lapelio, kad pinigus ieÅ¡kovė perdavė atsakovei. BÅ«tent gautus 2 000 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės už perkamus kotedžus pasiėmė UAB „Almata“ direktorius A. K.. Taip pat trečiajam asmeniui yra žinoma, kad ieÅ¡kovė buvo 2019 m. rugsėjo 24 d. iÅ¡ Anglijos atskridusi į Palangos m., kur buvo susitikusi su A. K.

G. Ž. susitikime nedalyvavo, kai ieškovė perdavė 8 000 Eur A. K. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė šiuos pinigus jam perdavė, kadangi dar prieš jai atvykstant atsakovės atstovas buvo užsiminęs, kad atskridusi ieškovė turi paduoti jam pinigų už perkamus kotedžus.

23. Trečiojo asmens G. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog Å¡iuo atveju atsakovės atstovas A. K. labai negražiai ir negarbingai elgiasi meluodamas, kad negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 000 Eur avanso ir 8 000 Eur įmokos už perkamus kotedžus. Akivaizdu, kad atsakovė, bÅ«dama verslininkė, kuri užsiima jau daug metų statyba, neva nepaimtų avanso už parduodamus kotedžus. Taip pat atsakovė niekada nesiÅ«lė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti preliminariosios kotedžų pirkimo–pardavimo sutarties.

Atsakovės atstovas A. K. ieškovei žodžiu garantavo, kad parduos abu statomus kotedžus už 165 000 Eur, ir nurodė, kad jokių sutarčių pasirašyti nereikia, kadangi yra rimtos statybinės įmonės vadovas ir gali juo pasitikėti. 2020 m. pradžioje ieškovė buvo iš Anglijos atsiuntusi į statomus kotedžus dvi lovas bei kitus baldus, kuriuos atsakovės UAB „Almata“ direktoriaus A. K. prašymu trečiasis asmuo padėjo sunešti į kotedžus. G. Ž. yra žinoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės atstovo A. K.

įvyko barniai, t. y. ginčas dėl neparduotų kotedžų, dėl to ieÅ¡kovė su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ dėl negrÄ Å¾inamų baldų ir pinigų negrÄ Å¾inimo. Trečiojo asmens nuomone, atsakovės atstovas Å¡ių kotedžų nepardavė ieÅ¡kovei, kadangi pakilo nekilnojamojo turto kaina ir Å¡iuos kotedžus pardavė kitiems asmenims už žymiai didesnę kainÄ . BÅ«tent UAB „Almata“ buvo savininkė žemės sklypo, ant kurio stovėjo abu kotedžai. Atsakovės UAB „Almata“ direktorius gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 000 Eur avansÄ už parduodamus kotedžus ir vėliau gavo papildomÄ Ä¯mokÄ â€“ 8 000 Eur – už atliekamÄ remontÄ kotedžo viduje.

Juokingai atrodo, kad atsakovė bÅ«tų dariusi ieÅ¡kovės pageidavimu remontÄ kotedže negavusi pinigų. Akivaizdu, kad atsakovė UAB „Almata“ direktorius A. K. Å¡iuos pinigus gavo, kitaip nebÅ«tų daręs kotedžo viduje remonto. A. K. veikė kaip UAB „Almata“ atstovas ir Å¡iuo kotedžus pardavinėjo ne kaip fizinis asmuo, o juridinis. Klaipėdos apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės bei jo atstovo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovės ir jo atstovo, atsakovės, jo atstovės, trečiojo asmens atstovo pasisakymus.

Ä®vertinęs kitus byloje pateiktus duomenis, taip pat iÅ¡analizavęs ir sistemiÅ¡kai palyginęs kiekvienÄ byloje esantį įrodymÄ , nusprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai pagrįstas. Susipažinus su teismo motyvuojama dalimi yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad teismas įrodymus vertindamas buvo neÅ¡aliÅ¡kas ir remdamasis įrodymų visuma padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Akivaizdu, kad apeliantės UAB „Almata“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimas, kuriuo visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovės B. G. ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Almata“ dėl avanso grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. Ž.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Almata“ 10 000 Eur avanso, 293,15 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 10 293,15 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 030 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei B.

G.. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Almata“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. Ž..

27. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad ginčas kilo dėl ieškovės kaltės, pastarajai nevykdant sutartinių prievolių, UAB „Almata“ nėra tinkama atsakovė, atsakovė nėra gavusi jokių mokėjimų iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl apeliacinio proceso 28. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae).

Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiÅ¡kas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos iÅ¡sprendimo teisingumÄ , bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) panaikinimÄ lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi bÅ«ti susiję ne su bylos iÅ¡sprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Å io modelio įtvirtinimÄ patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡ naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ , atskleidžia ginčo esmę ir yra reikÅ¡mingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 39 punktas).

30. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, todėl toliau teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų. Faktinės bylos aplinkybės 31. VieÅ¡ai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) nustatyta, jog atsakovės UAB „Almata“ vadovas yra A. K., įmonės veikla – statybų plėtra. 2018 metais pardavimo pajamos sudarė 2 027 686 Eur, grynasis pelnas – 240 696 Eur, 2019 metais atitinkamai – 1 637 902 Eur ir 290 762 Eur, 2020 metais atitinkamai – 992 392 Eur ir 292 640 Eur.

Ä®monėje dirba 4 darbuotojai. Taip pat Å¡iais duomenimis nustatyta, jog A. K. yra ir UAB „Alkanta“ vadovas. Pagal byloje pateiktÄ UAB „Alkanta“ 2021 m. birželio 1 d. pažymÄ , kuriÄ pasirašė Å¡ios įmonės direktorius A. K., įmonėje nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. kovo 2 d. dirbo trečiasis asmuo G. Ž.

32. Iš 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad 0,1 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. nuosavybės teise priklausė A. K. Vėliau žemės sklypas įvairiomis dalimis priklausė ar priklauso A. K. (nuo 2019 m. gegužės 9 d.), G. Ž. (nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 20 d.), UAB „Almata“ (nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. vasario 7 d. ir nuo 2020 m. kovo 20 d.), V. M. (nuo 2019 m. spalio 23 d.), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. Č. ir R. Č. (nuo 2020 m. birželio 2 d.).

33. Byloje pateiktas (be datos ir numerio, be parašų ir be metaduomenų) Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be kita ko, statyti naujus du dviejų butų gyvenamuosius namus, taip pat naujus vandentiekio tinklus, kiemo aikÅ¡telę, tvorÄ , buitinių nuotekų tinklus, pagal Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ Nr. 2018-07, parengtÄ 2018 m., statytojas – A. K..

VieÅ¡ai prieinamais duomenimis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacinė sistema Teritorijų planavimo ir statybos vartai, www.planuojustatau.lt) nustatyta, jog praneÅ¡imas apie statybos pradžiÄ , rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymÄ ar paskyrimÄ dėl statinių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuris buvo priimtas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente, buvo registruotas 2019 m. sausio 31 d. Taip pat nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimÄ ar paskirties keitimÄ dėl statinių (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento, registruota 2021 m. sausio 10 d.

34. IÅ¡ 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. gegužės 8 d. pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ ar paskirties pakeitimÄ pagrindu nuo 2021 m. vasario 15 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Almata“. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Almata“, o 2020 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 2020 m. birželio 2 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. Č. ir R. Č..

35. Byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovės B. G. ir trečiojo asmens G. Ž. pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiasis asmuo gavo 2 000 Eur avansÄ už namo dalį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktas 2020 m. rugsėjo 19 d. skolos raÅ¡telis, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ D. T. pasiskolino 3 000 Eur įnaÅ¡ui už kotedžo (duomenys neskelbtini) statybÄ , nurodyta, kad mokėtina įnaÅ¡o suma 8 000 Eur, skolÄ pažadama grÄ Å¾inti per 2 mėn. 2021 m. birželio 1 d.

36. Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2021 m. sausio 7 d. ieÅ¡kovės B. G. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur avanso, 293,15 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio mėn. žodžiu su A. K. sutarė, kad ji pirks dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), už 165 000 Eur ir kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Almanta“ vykdys minėto kotedžo vidaus apdailos darbus, kurie preliminariai kainuos nuo 25 000 Eur iki 30 000 Eur, taip pat kad pinigus ieÅ¡kovė sumokės, kai parduos savo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Anglijoje, Londone, o galutinio termino, iki kokios datos turi nupirkti kotedÅ¾Ä , nesuderino.

Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vadovui sumokėjo 2 000 Eur avansÄ , o ant skolos lapelio pasirašė trečiasis asmuo G. Ž., tačiau pinigus pasiėmė A. K. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2019 m. rugsėjo 24 d. atvyko iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ ir A. K. sumokėjo dar 8 000 Eur avanso grynaisiais iÅ¡ asmeninių pinigų ir 2020 m. rugsėjo 20 d. pasiskolinusi 3 000 Eur iÅ¡ draugės. Teigė, kad 2020 m. pradžioje ieÅ¡kovė telefonu suderinusi su A. K.

į perkamÄ kotedÅ¾Ä iÅ¡ Anglijos per kurjerį atsiuntė dvi lovas, virtuvės reikmenis ir kt. daiktus, kuriuos padėjo suneÅ¡ti G. Ž.. PaaiÅ¡kino, jog užtrukus ieÅ¡kovės turto Anglijoje pardavimui, ieÅ¡kovė apie tai informavo UAB „Almata“ ir A. K. ir kad atsakovė sutiko palaukti, 2020 m. kovo 23 d. pasitikslino, ar ieÅ¡kovė dar vis ketina pirkti kotedÅ¾Ä , ir gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės teigiamÄ atsakymÄ . Nurodė, kad vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 29 d., atsakovė pranešė, jog sandoris nebeįvyks dėl praleisto termino.

Teigė, kad ieÅ¡kovė daiktus susigrÄ Å¾ino, tačiau atsakovė atsisako grÄ Å¾inti gautÄ avansÄ .

37. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Dėl UAB „Almata“ tinkamumo būti atsakove 38. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad faktiškai ieškovė ir A. K., G. Ž. žodžiu susitarė dėl dvibučio gyvenamojo namo (dviejų kotedžų) pirkimo–pardavimo ir vieno iš jų įrengimo. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Almata“ yra tinkama atsakovė, nevertino, kad ginčo susitarimų sudarymo metu turtas net nepriklausė atsakovei.

Teigiama, kad, esamu atveju, atsakovė nėra ginčo materialinio teisinio santykio dalyvė. PaaiÅ¡kinama, jog byloje nėra ginčo, kad žodinis susitarimas dėl turto įsigijimo sudarytas 2019 m. rugpjūčio mėn., tačiau atsakovė niekuomet nebuvo Å¡io sandorio Å¡alis, nesitarė dėl susitarimo sÄ lygų ir negavo jokių avansinių mokėjimų, prieÅ¡ingai – byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai, pirkimo–pardavimo sutartys, statybos leidimai ir t. t.) patvirtina, kad susitarimo sudarymo laikotarpiu turtas priklausė G.

Ž. ir A. K.. Teigiama, kad atsakovė statybos darbus vykdė savo lėšomis, o atsiskaitymas su atsakove vykdomas tik perleidus statinius, 2021 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu nuosavybės teisė į statinius buvo įregistruota atsakovės vardu. Pažymima, kad atsakovės ir A. K. ir (ar) trečiojo asmens atliktas tarpusavio turto perleidimas ir atsiskaitymo už turtÄ tvarka nėra Å¡io bylos dalykas ir Å¡ios aplinkybės svarbios tik patvirtinant turto savininkÄ aktualiu laikotarpiu.

Atsakovės vertinimu, iki 2020 m. kovo 6 d., kai atsakovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis, atsakovė neturėjo jokių teisių į turtÄ , negalėjo ir neketino jo perleisti, nes neturėjo tam jokio teisinio pagrindo. Anot atsakovės, kaip pripažįsta ir ieÅ¡kovė, visais klausimais bendravo tiesiogiai su A. K. (veikiančiu savo, o ne atsakovės vardu) bei G. Ž., kaip fiziniais asmenimis, atitinkamai jie ir laikytini atsakovais Å¡ioje byloje, o ne UAB „Almata“, kuri iki 2020 m. kovo 6 d. atliko tik statybos darbus.

Pažymima, kad ginčo metu ir pati atsakovė nurodė, kad UAB „Almata“ nurodoma kaip atsakovė, nes ieÅ¡kinio parengimo dienÄ bÅ«tent UAB „Almata“ buvo registruota kaip turto savininkė. Atsakovės vertinimu, Å¡iam ginčui aktualu turto nuosavybės teisės turėtojas ne ieÅ¡kinio parengimo dienÄ , o susitarimo sudarymo t. y. 2019 m. rugpjūčio mėn., datÄ . Teigiama, kad vis dėlto nepriklausomai nuo to, kad teismo posėdžių metu atsakovė nuosekliai deklaravo, kad nėra tinkama atsakovė byloje, teismas Å¡ios aplinkybės nevertino kaip pakankamo pagrindo ieÅ¡kinio atmetimui, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Almata“ yra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, dėl to nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės esÄ sumokėtÄ avansÄ iÅ¡ atsakovės.

39. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė save netinkama atsakove laikė tik dėl 2 000 Eur avanso ir tik tuo pagrindu, kad, jos teigimu, vienÄ kotedÅ¾Ä turėjo parduoti G.

Ž. ir jis, o ne atsakovė, bÅ«tent už tai gavo 2 000 Eur avansÄ (atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį 19–24 punktai). Atsiliepimo į ieÅ¡kinį 24 punkte atsakovė nurodė: „Taigi, dalyje dėl 2 000 Eur avanso reikalavimas turėtų bÅ«ti pareikÅ¡tas ne atsakovei, o G. Ž., iÅ¡ to seka, kad teismas, CPK 45 str. numatyta tvarka, turėtų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti pradinę atsakovę tinkamu atsakovu.“ Motyvuodama dėl reikalavimo grÄ Å¾inti 8 000 €, atsakovė nenurodė, kad yra netinkama atsakovė, neprašė pakeisti jos į A. K., ir nuo reikalavimo atsikirtinėjo tik tuo, kad tokios sumos negavo, jos gavimas neįrodytas (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 25, 33 punktai).

Tarp atsiliepimÄ pasiraÅ¡iusių atstovų nurodytas ir UAB „Almata“ direktorius A. K.. Nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike), nei atsakovės atstovai teismo posėdžių metu neužsiminė, kad sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove veikė A. K. kaip fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Å¡iais argumentais nesirėmė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija plačiau Å¡ių atsakovės argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

40. Kita vertus, pažymėtina, jog atsakovės pozicija Å¡iuo klausimu apskritai yra itin nenuosekli. Apeliacinio skundo 4.3 punkte atsakovė nurodė: „2019 m. rugpjÅ«tį, ieÅ¡kovė kreipėsi į A. K. bei G. Ž. dėl pastariesiems priklausančio dar statomo turto įsigijimo. IeÅ¡kovė buvo informuota, kad vienas kotedžas priklauso A. K., o kitas G. Ž., todėl derybose dalyvavo abu asmenys. Nepaisant to, ieÅ¡kovė panoro įsigyti abu butus už bendrÄ 165 000 Eur kainÄ .“. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį 5 punkte atsakovė nurodė:

„2019 m. rugpjÅ«tį, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę bei G. Ž. dėl pastariesiems priklausančio turto įsigijimo (Kotedžo Nr. 1 bei Kotedžo Nr. 2). IeÅ¡kovė buvo informuota, kad vienas kotedžas priklauso atsakovei, o kitas G. Ž., todėl derybose dalyvavo abu asmenys. Nepaisant to, ieÅ¡kovė panoro įsigyti abu butus, t. y. KotedÅ¾Ä Nr. 1 bei KotedÅ¾Ä Nr. 2 už 165 000 tÅ«kst. EUR kainÄ â€œ. Apeliaciniame skunde (21 punktas) atsakovė nurodė, kad „atsakovė niekuomet nebuvo Å¡io sandorio Å¡alis, nesitarė dėl susitarimo sÄ lygų ir negavo jokių avansinių mokėjimų.“.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį (6 punktas) atsakovė nurodė: „ieÅ¡kovė siekė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovė bei G. Ž. jį parduoti, Å¡alys susitarė dėl Å¡io turto pardavimo santykių. <…> Taigi Å¡alys žodžiu susitarė dėl sutarties dalyko, kainos ir termino sudaryti pagrindinei sutarčiai“. Taip pat atsiliepime į ieÅ¡kinį (8 punktas) atsakovė nurodė: „Nors sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 25 d., tačiau atsakovė, reaguodama į Å¡ventinį laikotarpį bei siekdama iÅ¡saugoti Å¡alių santykius, neskubėjo nutraukti sutarties. 2020 m. kovo mėn., nesulaukdama sulygto mokėjimo, atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl sandorio įvykdymo.

Gavus patvirtinimÄ , kad ieÅ¡kovė toliau siekia įsigyti turtÄ , atsakovė dar beveik 2 mėn. laukė apmokėjimo už turtÄ , tačiau ieÅ¡kovei ir toliau nevykdant savo prievolių Å¡alių sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta“. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį 9 punkte atsakovė nurodė: „Atsakovė pažymi, kad jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų vilkinusi savo prievolių vykdymo, atsakovė ginčo turtÄ bÅ«tų pardavusi kur kas anksčiau, tačiau atsakovė, pasitikėdama ieÅ¡kovės siekiu įsigyti turtÄ , nevykdė sandorių su kitais potencialiais pirkėjais, net pasiÅ«liusiais didesnę kainÄ â€œ.

Atsiliepimo į ieÅ¡kinį 11 punkte atsakovė nurodė: „Visas Å¡ias iÅ¡laidas dengė iÅ¡imtinai atsakovė veikdama ieÅ¡kovės interesais ir tikėdamasi, kad ieÅ¡kovė įsigis nekilnojamÄ jį turtÄ ir už jį tinkamai atsiskaitys (tiek už patį turtÄ , tiek už atliekamus įrengimo darbus)“. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį 17 punkte atsakovė nurodė: „Kaip jau minėta, atsakovė savo prievoles įvykdė laiku ir tinkamai, įrengė ieÅ¡kovės planuojamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir buvo pasirengusi jį parduoti susitarimu sulygta tvarka.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo prievolių sÄ moningai nevykdė, t. y. nustatyto termino ribose nesumokėjo sutartos nekilnojamojo turto kainos, ko pasėkoje pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. BÅ«tent dėl tokių ieÅ¡kovė veiksmų atsakovė buvo priversta nutraukti Å¡alis siejantį susitarimÄ â€œ. Taigi atsakovės pozicija yra dvejopa – atsakovė teigia, jog tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės nebuvo jokio susitarimo su ieÅ¡kove dėl nekilnojamojo turto pardavimo, joks nekilnojamasis turtas atsakovei nepriklausė ir kad toks ieÅ¡kovės susitarimas buvo tik su fiziniais asmenimis A. K. ir G.

Ž. dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir buto įrengimo. Tačiau kartu atsakovė taip pat pripažįsta, kad vis dėlto nekilnojamasis turtas ginčo sklype priklausė jai ir G. Ž., ji siekė jį parduoti, tarp jos ir ieÅ¡kovės buvo susitarimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir buto įrengimo, atsakovė pagal sudarytÄ susitarimÄ savo prievoles, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, įvykdė tinkamai ir buvo pasirengusi pagal susitarimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti, buvo priversta jas siejusį susitarimÄ nutraukti, patyrė nuostolių ir kt.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovė pasisakydama atskirais klausimais tiesiog pasirenka jai patogesnę gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų padarinių.

41. Tai, kad galbūt tam tikra žemės sklypo dalis ginčo laikotarpiu priklausė trečiajam asmeniui, nepagrindžia, kad vienas iš parduodamo dvibučio gyvenamojo namo butų (kotedžas) taip pat priklausė G. Ž., nes tokių įrodymų byloje nėra. G. Ž. savo sklypo dalį (be jokių statinių) vėliau pardavė atsakovei. Pabaigus statybas, statiniai įregistruoti atsakovės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog trečiasis asmuo G.

Ž. veikė kaip atsakovės atstovo įgaliotas atstovas, todėl teisės ir pareigos iÅ¡ ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – atsakovei, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 3 dalimi, todėl visų Å¡ios iÅ¡vados argumentų ir motyvų apeliacinės instancijos teismas neatkartoja. Vertinant Å¡iÄ teismo nustatytÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės nesvarbu, kas veikdamas atsakovės vardu pasiėmė 2 000 Eur avansÄ â€“ ar atsakovės direktorius A.

K., ar jo įgaliotas atstovas G. Ž., taip pat nesvarbu, kuris iÅ¡ jų pasirašė dokumentÄ , patvirtinantį, jog avansas buvo gautas, kadangi iÅ¡ to kylančios teisės ir pareigos atsirado atstovaujamajam – atsakovei.

42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovo įgaliotas atstovas, peržengė Å¡ios bylos ribas. Kaip ir nurodė atsakovė, pagal galiojantį dispozityvumo principÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu Å¡alių iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus dėl to, koks buvo G. Ž. vaidmuo ginčo pastatų pardavimo procese, dėl jų pasisakė, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog buvo peržengtos Å¡ios bylos nagrinėjimo ribos.

43. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nė viena Å¡alis raÅ¡ytinės sutarties nereikalavo, susitarimas dėl turto pirkimo–pardavimo ateityje patvirtintas ir sudarytas 2019 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alių konkliudentiniais veiksmais, pasiraÅ¡ius raÅ¡telį dėl 2 000 Eur sumokėjimo bei pradėjus Å¡iÄ sutartį vykdyti. Nors ir nesant raÅ¡ytinės sutarties, atsakovė aktyviai bendravo su ieÅ¡kove vykdydama žodinio susitarimo sÄ lygas, tai yra pradėjo kotedžo įrengimo darbus, nes, kaip nurodo, taip pat pasitikėjo ieÅ¡kove.

Buvus susitarimÄ dėl pagrindinės sutarties sudarymo patvirtina raÅ¡telis dėl 2 000 Eur avanso perdavimo, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad žodinė sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai. Taip pat iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės medžiagos nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. atsakovė teiravosi ieÅ¡kovės, ar tebegalioja susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo, ar ieÅ¡kovė vis dar planuoja jį pirkti. IeÅ¡kovė atsakė, kad susitarimas tebegalioja, kaip ir buvo. 2020 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovė elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovę, siekdama suplanuoti nekilnojamojo turto pirkimÄ â€“pardavimÄ . 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė atsakė, kad sandoris nebeįvyks, kadangi ieÅ¡kovė praleido terminÄ .

Be to, 2019 m. spalio–gruodžio mėn. atsakovė siuntė ieškovei el. laiškus, kuriais atsakovė duodavo ataskaitas apie darbus, konsultavosi dėl kotedžo įrengimo ir apdailos, klausė dėl skalbimo mašinos, vonios įrengimo, tapetų pasirinkimo.

44. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad žodinė sutartis dėl ginčo dvibučio gyvenamojo namo (dviejų kotedžų) pirkimo–pardavimo ir vieno iš jų įrengimo per atsakovės atstovus buvo sudaryta su UAB „Almata“, todėl būtent ji ir laikytina tinkama atsakove byloje. Dėl termino prievolei įvykdyti 45. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent ieškovė neįvykdė preliminaraus susitarimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo.

Teigiama, jog tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė netinkamai vykdė Å¡alių susitarimÄ , patvirtina aplinkybės, jog Å¡alys žodžiu susitarė pagrindinę turto perleidimo sutartį sudaryti iki 2019 m. gruodžio 25 d. Pažymima, kad 2021 m. birželio 1 d. posėdžio metu pati ieÅ¡kovė pripažino (CPK 187 straipsnis), kad buvo sudarytas susitarimas dėl turto įsigijimo termino iki 2019 m. pabaigos, o tai, kad ieÅ¡kovė sulygtu laiku neturėjo reikiamų lėšų, nes esÄ nespėjo parduoti užsienyje esančio nekilnojamojo turto (to nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai), nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡alys persitarė dėl ilgesnio termino.

Priešingai, ieškovei ir taip geranoriškai buvo suteikti papildomi 6 mėn., per kuriuos ieškovė vienašališkai nevykdė savo įsipareigojimų.

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina susitarimÄ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nesant jų teiginius pagrindžiančių kitų įrodymų, spręstina, kad bylos Å¡alys preliminariojoje sutartyje nebuvo nustačiusios konkretaus termino, per kiek laiko ieÅ¡kovė turi sumokėti visÄ sumÄ už įsigyjamÄ turtÄ ir jo įrengimÄ , taip pat nesusitarė ir dėl termino, per kiek laiko turėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

Todėl visų šios išvados argumentų ir motyvų apeliacinės instancijos teismas taip pat neatkartoja. Sutiktina, jog, esant tokiai aplinkybei, pripažintina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., tačiau atsakovė šių terminų nesilaikė ir sutartį nutraukė anksčiau termino, net neinformavusi ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, 2021 m. birželio 1 d. posėdžio metu pati ieškovė nepripažino, kad buvo sudarytas susitarimas dėl turto įsigijimo termino iki 2019 m. pabaigos.

Tai patvirtina posėdžio garso įraÅ¡as (38 minutė). Be to, A. K. 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje pripažino, jog 2019 metais žadėto atsakovei parduoti dvibučio gyvenamojo namo (dviejų kotedžų) teisinė registracija buvo baigta tik 2020 metais (posėdžio garso įraÅ¡o 17–18 minutė). Å i aplinkybė paneigia, kad atsakovė skubėjo dar 2019 metais parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ .

47. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog bÅ«tent atsakovė įstatyme nustatytam preliminariosios sutarties pabaigos terminui nesuėjus nutraukė Å¡iÄ sutartį, tai yra neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieÅ¡kove ir pažeidė Å¡alims keliamas pareigas ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), sÄ Å¾iningumo bei sandorio Å¡alių bendradarbiavimo principus.

Dėl pinigų perdavimo 48. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2 000 Eur avansinį mokėjimÄ , nors Å¡is mokėjimas atliktas trečiojo asmens – G. Ž. – naudai. Nurodoma, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovės pozicijÄ , kad reikalavimas dėl 2 000 Eur avansinio mokėjimo (jei toks buvo) gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik trečiajam asmeniui, kadangi ieÅ¡kovė nurodytos sumos atsakovei neperdavė.

Teigiama, kad byloje pačios ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtinta, kad jei 2 000 Eur suma ir buvo sumokėta, tai ji buvo perduota ne atsakovei, o G. Ž. už jam priklausančios turto dalies pardavimÄ . PaaiÅ¡kinama, kad, kaip nurodoma su ieÅ¡kiniu pateiktame raÅ¡te, bÅ«tent G. Ž. pasirašė, kad gavo avansinį mokėjimÄ â€žuž namo dalį“, taigi byloje pateikti įrodymai patvirtinta, kad, jei Å¡i suma ir buvo sumokėta, tai ji buvo perduota ne atsakovei, o G. Ž.. Atsakovės vertinimu, reikalavimas dėl 2 000 Eur avanso turėtų bÅ«ti pareikÅ¡tas ne atsakovei, o G.

Ž., tačiau, nepaisant to, ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl avansinio mokėjimo grÄ Å¾inimo reiÅ¡kia ne asmeniui, kuriam realiai buvo perduoti pinigai (kuris pasirašė su ieÅ¡kiniu pateikiamÄ raÅ¡tÄ dėl avanso gavimo), o atsakovei vadovaudamasi vien straipsniu interneto puslapyje (duomenys neskelbtini), be to, atsakovės vertinimu, pati ieÅ¡kovė turi žinoti, kam ir kokiÄ pinigų sumÄ bei kokiu tikslu perdavė, o teismas Å¡ioje byloje turėjo vadovautis visų pirma byloje pateiktais ir nenuginčytais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimo faktÄ trečiajam asmeniui.

49. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. grynaisiais pinigais davė G. Ž. 2 000 Eur avansÄ , kurį, ieÅ¡kovės teigimu, G. Ž. žadėjo atiduoti kartu su jais esančiam A. K. ir kurį, G. Ž. teigimu, jis A. K. iÅ¡ karto atidavė. Ginčas kyla dėl to, kad, atsakovės teigimu, jai joks 2 000 Eur avansas nebuvo duotas. Tačiau, kaip minėta Å¡ios nutarties 41 punkte, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog trečiasis asmuo G.

Ž. veikė kaip atsakovės atstovo – atsakovės direktoriaus – įgaliotas atstovas, todėl teisės ir pareigos iÅ¡ ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – atsakovei, remiantis CK 2.133 straipsnio 3 dalimi. Kaip minėta, vertinant Å¡iÄ teismo nustatytÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės nesvarbu, kas veikdamas atsakovės vardu pasiėmė 2 000 Eur avansÄ â€“ ar atsakovės direktorius A. K., ar jo įgaliotas atstovas G. Ž., taip pat nesvarbu, kuris iÅ¡ jų pasirašė dokumentÄ , patvirtinantį, jog avansas buvo gautas, kadangi iÅ¡ to kylančios teisės ir pareigos atsirado atstovaujamajam – atsakovei.

50. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad vadovaujantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo nuspręsti, jog ieÅ¡kovė nedavė atsakovei 2 000 Eur avanso už ketinamÄ pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ .

51. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 8 000 Eur avansinį mokėjimÄ , nors ieÅ¡kovė neįrodė nei santykio su atsakove, nei pinigų perdavimo fakto. Teigiama, kad ieÅ¡kovė nurodo, jog su atsakove sudarė du susitarimus: dėl turto pirkimo–pardavimo ir dėl buto įrengimo, tačiau ieÅ¡kiniu taip ir nėra paaiÅ¡kinta, iÅ¡ kurio susitarimo kildinamas ieÅ¡kovės reikalavimas. Pažymėta, jog bet koks gautas mokėjimas atsakovės bÅ«tų atitinkamai įformintas raÅ¡tu arba kasos pajamų orderiu, arba pinigų gavimo kvitu, o vertinant ilgametę atsakovės veiklos praktikÄ , matoma, kad pirkėjai niekuomet nemoka jokių avansinių ar kitų mokėjimų kartu negaudami tokiÄ Å«kinę operacijÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio dokumento.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės nurodyti įrodymai niekaip nepatvirtina, kad pati ieÅ¡kovė turėjo nors kokius tiesioginius santykius su atsakove ir kad atsakovei perdavė ginčo sumÄ . PaaiÅ¡kinama, jog visi ieÅ¡kovės pateikiami įrodymai datuojami 2019 m. rugsėjo mėn., kai atsakovė dar neturėjo absoliučiai jokių teisių į turtÄ , nesudarinėjo jokių su Å¡iuo turtu susijusių sandorių ir neturėjo jokių tiesioginių santykių su ieÅ¡kove, o jei kažkokie susitarimai ir buvo sudaryti, tai jie sudaryti tarp ieÅ¡kovės ir G.

Ž. bei A. K., o ne atsakovės. Nurodoma, kad 8 000 Eur avansinis mokėjimas nebuvo perduotas nei atsakovės administracijai, nei jos vadovui, kadangi aptariamas mokėjimas nėra užfiksuotas atsakovės apskaitoje, nes, jei toks mokėjimas bÅ«tų atliktas, atitinkama Å«kinė operacija atsispindėtų atsakovės buhalterijoje. Teigiama, jog atsakovė visas savo įstatymu nustatytas pareigas, iÅ¡ jų ir pareigÄ Ä¯forminti Å«kines komercines operacijas, vykdo tinkamai ir jokių atsakovės tariamo nesÄ Å¾iningumo pagrindų nėra.

Atsakovės vertinimu, prieÅ¡ingai – nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nurodytas mokėjimas apskritai nebuvo atliktas. Pažymima, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimo nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais, o apsiribojo tik deklaratyviais savo paaiÅ¡kinimais, kurie apskritai vertintini kritiÅ¡kai, todėl atitinkamai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad byloje labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė atsakovės vadovui 8 000 Eur perdavė ir įrodė pinigų perdavimÄ , o prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovei neįrodžius nei pinigų perdavimo fakto, nei pagrindo, ieÅ¡kovės reikalavimas laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu.

52. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

53. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ). Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

54. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė atsakovės vadovui A. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. 8 000 Eur perdavė ir įrodė pinigų perdavimÄ (CPK 178 straipsnis). Å i iÅ¡vada darytina įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ pat kelionę į LietuvÄ dalį pinigų pasiskolino, dalį paėmė iÅ¡ banko sÄ skaitos, kelionės tikslas buvo pinigų perdavimas, kurio neneigia ir atsakovės atstovas, liudytojo parodymus, kad jam buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė atsivežė pinigus sumokėti už kotedÅ¾Ä ir tuo pinigus matė, kiti ieÅ¡kovės kelionės tikslai nenustatyti ir neįrodinėti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė minėtų įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Atsakovė apeliaciniu skundu nenurodė, kurie iÅ¡ Å¡ių įrodymų nepagrindžia nustatyto fakto, todėl visų Å¡ios iÅ¡vados argumentų ir motyvų apeliacinės instancijos teismas detaliai neatkartoja. Pažymėtina, kad A. K. 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė viso proceso metu, atsakinėdamas į teisėjos klausimus, nenuosekliai pasakojo apie 2019 m. rugsėjo 25 d. susitikimÄ su ieÅ¡kove.

A. K. nurodė, kad atsakovė turėjo atvežti pinigus G. Ž. jo prašymu, kadangi jis pardavinėjo savo namo dalį, o vėliau nurodė, kad būtent pats A. K. tikėjosi, jog ieškovė atveš pinigus jam (posėdžio garso įrašo 35–37 minutės).

55. Kaip minėta, šios nutarties 41 punkte žodinė sutartis dėl ginčo kotedžų pirkimo–pardavimo ir vieno iš jų įrengimo per atsakovės atstovus buvo sudaryta su UAB „Almata“. Atitinkamai atsakovės atstovui direktoriui A. K. priėmus iš ieškovės 8 000 Eur, kurie, ieškovės teigimu, buvo avansas vieno iš butų (kotedžo) įrengimui, iš to kylančios teisės ir pareigos tenka atstovaujamajam – atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra nurodyta, iš kurio susitarimo kildinamas ieškovės reikalavimas.

IeÅ¡kovė ne kartÄ ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pinigai (avansas) buvo perduoti A. K. praÅ¡ymu vieno iÅ¡ kotedžų įrengimui (2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 10–12 min.). Be to, kaip minėta, 2019 m. spalio–gruodžio mėn. atsakovė siuntė ieÅ¡kovei el. laiÅ¡kus, kuriais atsakovė duodavo ataskaitas apie darbus, konsultavosi dėl kotedžo įrengimo ir apdailos, klausė dėl skalbimo maÅ¡inos, vonios įrengimo, tapetų pasirinkimo, tai yra iÅ¡ esmės toliau įrenginėjo namÄ .

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks atsakovės elgesys, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad pinigai iš ieškovės buvo gauti.

56. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė nei santykio su atsakove, nei 8 000 Eur perdavimo fakto. Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų 57. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl atsakovės teisių ir pareigų kartu nusprendė ir pasisakė dėl A. K., veikusio ne kaip atsakovės vadovo, o kaip fizinio asmens, teisių bei pareigų, o konkrečiai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A.

K. susitarimus dėl turto įsigijimo, perleidimo bei įrengimo priiminėjo veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne atsakovės vardu. Teigiama, jog teismas nuspręsdamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti reikalaujamÄ sumÄ , nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens A. K. teisių bei pareigų turinio ir kad nors pats A. K. buvo kviečiamas į posėdį, tačiau bylos nagrinėjimo metu veikė kaip atsakovės vadovas. Nurodoma, kad nėra abejonių, jog sprendimas turės teisinius pagrindus į bylÄ neįtrauktam A. K., nes ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė įgis teisę nukreipti reikalavimÄ tiesiogiai į A. K. ir reikalauti iÅ¡ pastarojo žalos atlyginimo, todėl skundžiamas sprendimas sukelia teisines pasekmes ir į bylÄ neįtrauktam asmeniui – A. K., toks sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

58. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, Å¡is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ .

Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).

Be to, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , siekiama užtikrinti, jog teismuose nebÅ«tų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, Å¡iam apie tokį nagrinėjimÄ nežinant ir negalint iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos, t. y. Å¡i teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

59. Akivaizdu, jog A. K. apie bylos nagrinėjimÄ buvo žinoma nuo pat pradžių – jis dalyvavo kaip atsakovė atstovas ir galėjo laisvai reikÅ¡ti savo pozicijÄ . Be to, A. K. teisinė padėtis sprendimu nebuvo modifikuota – jokios tiesioginės materialiosios teisės ar pareigos jam nebuvo nenustatytos, nepripažintos ir nepanaikintos, taigi absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 61. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

62. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.

63. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1 210 Eur už advokato parengtÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ byloje atitinka bylos sudėtingumÄ , nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

64. Trečiasis asmuo taip pat pateikė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato parengtÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas. Trečiojo asmens procesinė padėtis neriboja jam galimybių byloje ginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriomis trečiasis asmuo ir pasinaudojo, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieÅ¡kovės pusėje, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almata“ 1 210 Eur (tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei B.

G. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almata“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. Ž. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė