db64f776-48c6-4556-bb72-decdcd949c47 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1476-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00255-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo UrbÅ¡io (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. T. (S. T.) skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. spalio 12 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : S. T. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, nuteistas subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme su 3390 Lt konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 4 d.Komisijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 357-429 nutarta taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei apskundus komisijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimÄ , Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi skundÄ patenkino ir komisijos nutarimo nepatvirtino konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama.Nuteistasis S. T. skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimÄ , kadangi teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai komisijos padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrindžia. S. T. pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , pataisos namuose mokėsi ir įgijo specialybę, vykdomųjų raÅ¡tų jo atžvilgiu negauta, nusikalstamo elgesio rizika žema, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi žalingų įpročių, laisvėje turi realiÄ galimybę įsidarbinti.

Teismas į Å¡ias aplinkybes nekreipė dėmesio. Nuteistasis V. T. nurodo kategoriÅ¡kai nesutinkantis su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu spręsti apie akivaizdžius teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius nėra pagrindo. Tokia iÅ¡vada rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir neatitinka byloje esančios medžiagos. Nutartyje nėra jokių argumentų, kodėl lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas. Atsiliepimu į nuteistojo S. T. skundÄ negauta. Nuteistojo S. T. skundas atmetamas. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , yra pagrįsta, motyvuota, iÅ¡vados paremtos visapusiÅ¡ku aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , vertinimu.

Nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis S. T. atitinka formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas (yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema), tačiau nutartyje teisingai konstatuota ir tai, kad vien tik Å¡ių aplinkybių nepakanka. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ minėtos BVK normos konstrukcijos spręstina, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės nuteistÄ jį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama, todėl Å¡iuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, kad savo tikslų nuteistasis laisvėje sieks tik teisėtais bÅ«dais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta nemažai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių (nuteistasis iki komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ priėmimo dienos skatintas keturis kartus, mokėsi ir įgijo specialybę, turi teigiamas nuostatas į darbÄ ir kreipėsi dėl įdarbinimo, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ , byloje nenustatyta. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 21 balo iki 20 balų, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiÅ«rio, mÄ stymo aspektai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra pakankamas.

Nors nuteistasis už gerÄ elgesį bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, vis tik jo elgesys negali bÅ«ti vertinamas, kaip nepriekaiÅ¡tingas. Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas du kartus iÅ¡ kurių vienÄ kartÄ už pakankamai grubų pažeidimÄ (buvo neblaivus). Nors paskirtos nuobaudos ir negalioja, tačiau jos apibÅ«dina asmenį iÅ¡ neigiamos pusės. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie galimÄ nuteistojo elgesį laisvėje (nustatytų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų laikymÄ si).

Å i aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo sėkmingumo yra svarbi, kadangi probacijos taikymas neiÅ¡vengiamai siejamas su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių lygtinai paleistas asmuo privalo laikytis, nustatymu. Pagrindo manyti, kad nuteistajam S. T. taikomas lygtinis paleidimas turės ilgalaikį poveikį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neduoda ir kitos socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės. Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad S. T. kai kurį savo netinkamÄ elgesį ir jo pasekmes yra linkęs minimalizuoti bei racionalizuoti, save pateisinti.

Dėl pasitaikančio minimizavimo ne visada tinkamas galimas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų sprendimo strategijų pasirinkimas. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo sumažėjo vienu balu, tačiau vis tik iÅ¡lieka nustatyti nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai: specialybės neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo bÅ«das gyvenant laisvėje, nuostatos, susijusios su nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių laikymusi. Paminėtos aplinkybės, taip pat nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nevisiÅ¡kai supranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai yra sietini su nuteistojo noru save teigiamai pristatyti komisijai, o ne su siekiu savo elgesiu įrodyti, kad jis padarė iÅ¡vadas dėl savo nusikalstamų veikų, savo elgesį vertina neigiamai, yra pasiryžęs keisti gyvenimo bÅ«dÄ , laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

Šiuo aspektu pažymima ir tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nors ir gali būti vertinamas, kaip labiau teigiamas, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis pataisos procese deda maksimalias pastangas tam, kad įrodyti, jog jo atžvilgiu lygtinis paleidimas yra galimas, byloje nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi laikytis režimo reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti.

Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimÄ Å¡iuo metu dar nėra pagrindo, atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundÄ , priėmė BPK nuostatų neatitinkantį sprendimÄ . BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti komisijos priimamus nutarimus, tačiau iÅ¡ BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, iÅ¡nagrinėjęs tokį skundÄ , gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundÄ (1 punktas); patenkinti skundÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , kai nagrinėjamas klausimas dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundÄ ir pakeisti komisijos nutarimÄ , kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas).

Atitinkamai Å¡ie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus praÅ¡ymus. Nors prokurorė skunde suformulavo praÅ¡ymÄ pakeisti komisijos priimtÄ nutarimÄ , tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad prokurorė praÅ¡o netvirtinti komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ ir nurodo argumentus, kodėl mano, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas.Å iuo atveju, kai komisija priėmė nutarimÄ taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimÄ , prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimÄ , turėjo nurodyti argumentus dėl komisijos priimto nutarimo pakeitimo.

Tačiau prokurorė, kaip minėta, skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikÅ¡dama savo pozicijÄ dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundÄ , priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimÄ , nes komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundÄ , bet nagrinėjant klausimÄ dėl komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį.

Dėl Å¡ių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje iÅ¡spręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo S. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                              Ramūnas Antanavičius              Nerijus Meilutis              Algerdas Urbšys