db643ee2-cf75-4e31-9093-12244aaa194b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-721-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01363-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10;   3.3.1.21.; 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Techvitas“ ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Talas“, atstovaujamos bankroto administratorės E. M., apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-461-173/2015 pagal ieškovės BUAB „Talas“ ieškinį atsakovui A.

G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Techvitas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovo BUAB „Talas“ bankroto administratorė E. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. (toliau – atsakovas arba įmonės vadovas) 335 466, 42 Lt žalai atlyginti, 5% proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovas (direktorius), netinkamai ir nesÄ Å¾iningai vykdė savo pareigas, bendrovei esant nemokiai laiku nesikreipė į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl to įmonė patyrė žalÄ , jos dydis apskaičiuotas pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį.

Bendrovė nuo 2005 metų dirbo nuostolingai, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2009-08-20) jos skolos tik didėjo, o veiklos rezultatai buvo neigiami. Å ias aplinkybes patvirtina bylos faktiniai duomenys (įmonės balansai už 2005-2009 metus, pelno (nuostolių) ataskaitos), be to, nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina ir kitos nustatytos aplinkybės. Ä®monės dokumentai patvirtina, kad, pirma, atsakovas be teisėto pagrindo, įmonei realiai neįsigijus prekių, per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., fiziniams asmenims iÅ¡mokėjo 35 675,40 Lt; antra, neįnešė į bendrovės kasÄ 21 000 Lt, kurie gauti iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ už parduotÄ automobilį pagal 2009 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT082586/PPS; trečia, neužtikrino kreditoriui Medicinos bankui įkeisto turto apsaugos, tuo padarydamas įmonei 76 576,40 Lt žalÄ ; ketvirta, bendrovei realiai nevykdant Å«kinės veiklos, 2009 m. kovo mėn. į darbÄ priėmė penkis naujus darbuotojus, nustatydamas jiems neprotingai didelius atlyginimus, nors realiai jie jokių darbinių funkcijų nevykdė, nesudarė nė vienos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, tuo padarydamas bendrovei 23 200,13 Lt (patvirtinti darbuotojų finansiniai reikalavimai bankroto byloje) žalÄ ; penkta, neteisėtai 2008 m. gruodžio 31 d. pasitvirtino sau 8 400 Lt dydžio atlyginimÄ , tuo padarydamas įmonei per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. 30 800 Lt žalÄ ;

Å¡eÅ¡ta, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 3 d. iÅ¡mokėjo iÅ¡ bendrovės kasos už automobilio nuomÄ 2 495 Lt, tačiau kasos iÅ¡laidų orderiuose nėra asmenų, kuriems Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta, parašų; septinta, iÅ¡mokėjo iÅ¡ bendrovės kasos 16 000 Lt už teisines paslaugas, tačiau Å¡ių lėšų panaudojimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais; aÅ¡tunta, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , iÅ¡mokėjo iÅ¡ įmonės kasos 307,26 Lt administravimo iÅ¡laidų, nors tam nebuvo teisinio pagrindo.BUAB „Talas“, tikslindama ieÅ¡kinio sumos reikalavimus, nurodė, kad bendra visų kreditorių teismo nutartimis patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 264 377,75Lt. 2011 m. birželio 23 d.

įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino patikslintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Ja patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas - 15 000 Lt ir 5 proc. lėšų, iÅ¡ieÅ¡kotų bankroto procedÅ«ros metu iÅ¡ įmonės skolininkų ir lėšų, gautų iÅ¡ieÅ¡kojus priteistas sumas pagal administratoriaus pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius. Ūkio iÅ¡laidoms patvirtino: 5000 Lt (plius PVM) apskaitos vedimui, 2000 Lt (plius PVM) ryÅ¡io paslaugoms, paÅ¡to, kanceliarijos ir kt. iÅ¡laidoms. Teisinėms paslaugoms - 10 proc. lėšų, iÅ¡ieÅ¡kotų bankroto procedÅ«ros metu iÅ¡ skolininkų ir lėšų, gautų iÅ¡ieÅ¡kojus priteistas sumas; antstolių paslaugoms - pagal faktines iÅ¡laidas; 2000 Lt (plius PVM) turto saugojimui; iÅ¡laidas archyvo tvarkymui ir pridavimo saugojimui už mažiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Å ios sumos įtraukiamos į ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl bendra praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo pinigų suma yra 335 466, 42 Lt (97 157,79 EUR).Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad padidinus įmonės įstatinį kapitalÄ , įmonė domėjosi lengvatinio kredito gavimu verslo plėtrai skatinti. Naujojo akcininko R. P. įmonės „Techvitas“ iniciatyva buvo kreiptasi į Medicinos banko Klaipėdos filialÄ , bankas suteikė 20 000 EUR kreditÄ . Jeigu įmonė bÅ«tų nemokumo bÅ«senoje, tai R.

P. įmonė „Techvitas“ nebÅ«tų pirkusi UAB „Talas“ akcijų, o Medicinos bankas nebÅ«tų suteikęs kredito.Be to, bendrovės savininkais buvo du asmenys, turintys po 50 proc. bendrovės akcijų, todėl inicijuoti įmonės bankrotÄ turėjo teisę ne tik įmonės vadovas, bet ir E. M., valdęs 50 proc. bendrovės akcijų. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, susijusios su prekių įsigijimu iÅ¡ fizinių asmenų ir įkeisto Medicinos bankui turto verte, prieÅ¡tarauja faktiniams bylos įrodymams, o duomenys apie gautus iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ 21 000 Lt neatitinka tikrovės, kadangi bankas patvirtino, jog nurodytos sumos UAB „Talas“ nemokėjo.

Naujų darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ lėmė tuometinės sÄ lygos, įmonė tikėjosi atgaivinti savo veiklÄ ir vykdyti prekių pardavimus. Be to, administratorius neginčijo nei vienos iÅ¡ darbo sutarčių, taip pat ir darbuotojų finansinių reikalavimų bankroto byloje.      Trečiasis asmuo UAB „Techvitas“ (toliau – trečiasis asmuo) ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kovo nurodytais motyvais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu:

1) ieškinį atmetė;

2) iš ieškovo atsakovui priteisė 376,5 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

3) iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisė 37,65 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad bendrovė nemoki buvo 2007 m. gruodžio 31 d., o atsakovui, kuris buvo bendrovės vadovas, apie tai tapo žinoma 2008 m. balandžio 30 d., tvirtinant 2007 finansinių metų parengtÄ atskaitomybę.Nurodė, kad siekiant taikyti atsakomybę įmonės vadovui dėl nesavalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikalinga nustatyti kada konkrečiai vadovui atsirado Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga.

Teismas, įvertinęs įmonės balansus ir kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pateiktÄ kartu su 2009 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuriame atsispindi įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė buvo moki tiek 2007, tiek 2008 metais. Tik iÅ¡ 2009 m. birželio 30 d. balanso (sudaryto 2009 m. liepos 14 d.) spręstina apie įmonės nemokumÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas apie įmonės nemokumÄ sužinojo tik 2009 m. liepos 14 d., todėl Å¡i data siejama su įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kadangi atsakovas į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi 2009 m. liepos 28 d., teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Ä®BÄ® nuostatų, įpareigojančių įmonės vadovÄ savalaikiai kreiptis į teismÄ dėl įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                           Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui visa apimtimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ä®monė visus savo veiklos vykdymo metus buvo riboto mokumo, atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. vykdė abejotinus prekių pirkimus iÅ¡ fizinių asmenų, už perkamas prekes mokėjo grynaisiais pinigais iÅ¡ įmonės kasos, ne visai darbo dienai sudarė darbo sutartis su itin brangiai apmokamais darbuotojais ir jiems mokėjo atlyginimÄ iÅ¡ kasos, nors liko skolingas atleistiems anksčiau dirbusiems darbuotojams. Atsakovo vadovaujama įmonė sistemingai buvo vedama prie bankroto, tyčiniais vadovo veiksmais didinami bendrovės nuostoliai bei įsipareigojimų kreditoriams mastas.

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu Ä®BÄ® nustatytu nemokumo sÄ vokos apibrėžimu, iÅ¡samiai nevertino byloje esančios medžiagos, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neįsigilino nei į ieÅ¡kovo pateiktus argumentus, nei į trečiojo asmens nuomonę.                           IeÅ¡kovo BUAB „Talas“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priteisti Å¡ atsakovo 97 157,80 Eur (335 466,42 Lt) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ä®monė visÄ gyvavimo laikotarpį vienasmeniÅ¡kai vadovaujama atsakovo buvo gresiančioje nemokumo stadijoje (iÅ¡imtis tik 2006 metai). IÅ¡ Ä®BÄ® 8 straipsnio nuostatų lingvistinės konstrukcijos darytina iÅ¡vada, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla jau tada, kai įmonei tik gresia nemokumo situacija.Teismas formaliai vertino, kad 2007 m. gruodžio 31 d. į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 211 119 Lt, ½ Å¡ios vertės sudaro 105 559,50 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 95 270,99 Lt, nors bendrovės kasoje įraÅ¡ytas 90 277,72 Lt pinigų likutis.

Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų, kad į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė neatitiko tikrosios įmonės turto padėties, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iÅ¡ sÄ lygų, turinčių teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl įmonės nemokumo – į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto reali vertė.Nagrinėjamos bylos baigtis reikÅ¡minga vieÅ¡ojo intereso prasme, nes, patenkinus ieÅ¡kinį, kurio suma pagrįsta nepatenkintų kreditorių reikalavimų ieÅ¡kovo bankroto byloje dydžiu, bÅ«tų patenkinti kreditorių reikalavimai ir apgintas vieÅ¡asis interesas.

Egzistuojant vieÅ¡ajam interesui, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir vertinti (tirti) ieÅ¡kovo nurodytus faktus, juos įrodant arba paneigiant.Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieÅ¡kovas pripažino, jog įmonė 2007 metais buvo moki. IeÅ¡kovė nuosekliai visuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atkreipdavo dėmesį, kad formaliai 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Talas“ nebuvo nemoki. Teismas klaidingai interpretavo Å¡iÄ ieÅ¡kovės vartotÄ formuluotę.Teismas nurodė netikslius 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis.

Å io balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 203 930 Lt, o įmonės turtas – 217 186 Lt. Ä®monės valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Atsakovas, sukėlęs įmonei, o kartu ir jos kreditoriams žalÄ , inter alia pažeisdamas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, turi pareigÄ jÄ atlyginti, nepaisant to, ar tokia pareiga atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo konkrečiai nustatyta Ä®BÄ®.IeÅ¡kovas įrodė, kad UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, nagrinėjant bylÄ Ä¯rodyta, kad nuo 2008 metų kreditorių reikalavimai augo, o bendrovės turtas mažėjo. Per laikotarpį nuo momento, kada vadovas turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2007-12-31) iki faktinio kreipimosi dienos (2009-07-28) bendrovės vadovas nepagrįstai didino įmonės sÄ naudas. Minimu laikotarpiu nuostoliai sudarė 213 453 Lt (2008 m. – 49503 Lt, 2009 m. – 163 949 Lt), trumpalaikiai įsipareigojimai iÅ¡augo 116 211 Lt, turto (įskaitant kasos likutį) sumažėjo 150 414 Lt.

Atsakovas tyčiniais veiksmais kreditorių reikalavimus padidino iki 116 211 Lt, tuo padarydamas bendrovei bei jos kreditoriams 335 466,42 Lt žalÄ .                           BUAB „Talas“ bankroto administratorė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ nurodo, kad palaiko trečiojo asmens praÅ¡ymÄ panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

Taip pat sutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija.                           Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o:

1) apeliacinį skundÄ atmesti;

2) palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ ;

3) priteisti iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovas neįrodė vadovo civilinei atsakomybei bÅ«tinų kilti sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės (CPK 6.246 – 6.249, CPK 178 straipsnis). Taip pat neįrodė, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „Talas“ direktorius, netinkamai ir nesÄ Å¾iningai vykdė savo pareigas, bendrovei esant nemokiai – laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; apeliantas neįrodė atsakovo kaltės, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo.

Dalyvavimas versle visada susijęs su rizika, o priimami sprendimai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi.Finansinės atskaitomybės dokumentai paneigė apelianto siekiamÄ Ä¯rodyti pozicijÄ , kad BUAB „Talas“ nuo 2005 metų buvo nemoki. PrieÅ¡ingai, finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2005 metais ieÅ¡kovas patyrė 3983 Lt nuostolių, o 2006 ir 2007 metais dirbo pelningai (2006 metais į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė pradelstus įmonės įsipareigojimus virÅ¡ijo 39 773 Lt, o 2007 metais - 8470 Lt).SÄ vokos „nemokumas“ ir „gresiantis nemokumas“ nėra tapačios.

Teismas, įvertinęs tiek apelianto, tiek atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus, taip pat remdamasis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrįstai atmetė apelianto motyvus dėl įmonės nemokumo 2007 metais.Apeliantas abejoja įmonės balanse esančiais duomenimis, nurodydamas, kad įmonės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė neatitiko tikrosios įmonės turtinės padėties, tačiau jų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto argumentai vertintini kaip prielaidos. Teismas, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, turi tirti ne tik ieÅ¡kovo (apelianto) bet ir atsakovo teikiamus įrodymus.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas sÄ moningai nutyli aplinkybę, kad remiantis Ä®BÄ® 5 straipsniu, pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei turėjo teisę pateikti: kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, tačiau į teismÄ nesikreipė nei vienas kreditorius, taip pat ir antrasis įmonės savininkas.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Talas“ esant gręsiančio nemokumo stadijoje atsakovas be teisėto pagrindo, įmonei neįsigijus prekių, tariamiems tiekėjams iÅ¡ tariamo kasos likučio mokėjo pinigus už faktiÅ¡kai neįsigytas prekes.

Pirma, visi Å¡ie kaltinimai patikrinti tyrėjų, tyrusių ikiteisminio tyrimo bylas, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta; antra, Å¡ie kaltinimai paneigti teismui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad visos pirktos prekės buvo užpajamuotos; trečia, bankroto administratorius neginčijo ne tik Å¡ių, bet ir kitų atsakovo įmonės vardu sudarytų sandorių.UAB „Talas“ bankrotÄ ir patirtÄ Å¾alÄ nulėmė pasaulinė ekonominė krizė, kurios įrodinėti nereikia.                           Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ .

Nurodo, kad trečiasis asmuo yra įsigijęs 50 proc. UAB „Talas“ akcijų. Jei įmonė bÅ«tų buvusi nemoki ar ribotai moki, trečiasis asmuo nebÅ«tų to daręs. R. P. firmai „Techvitas“ pakeitus statusÄ ir tapus UAB „Techvitas“ 2007 m. lapkričio 16 d. 50 proc. „Talas“ akcijų parduota darbuotojui E. M., kuris, tapęs UAB „Talas“ bendrasavininkiu, vietoj konstruktyvaus bendradarbiavimo, pradėjo raÅ¡yti skundus policijai ir prokuratÅ«rai dėl neva blogo įmonės valdymo.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Visos pirktos prekės buvo užpajamuotos ir įtrauktos į įmonės apskaitÄ , todėl atmestini R. P. argumentai, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, vykdė abejotinus prekių pirkimus. R. P. pozicija, kad atsakovas savo veiksmais vedė įmonę prie bankroto nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nuosekliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl įmonės vadovui taikytinos atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2596-395/2009 iÅ¡kelta UAB „Talas“ bankroto byla (įsiteisėjo 2010 m. kovo 18 d.). IeÅ¡kovo BUAB „Talas“ bankroto administratorius (pradžioje UAB „Kirkiliavas“ įgaliotas asmuo, vėliau - E. M.) kreipėsi į teismÄ dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-413/2012 ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 192 692,46 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuotinas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-10-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteisė 4854 Lt žyminio mokesčio ir 48,09 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.             Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo bei atsakovo apeliacinius skundus tenkino iÅ¡ dalies, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodė, kad tam, jog bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos santykį, taip pat, kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pažymėjo, kad žalos dydžiui nustatyti, reikia tikrinti, ar tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, UAB „Talas“ turėjo nepatenkintų kreditorių reikalavimų, ir kiek jie padidėjo dėl to, kad atsakovas nepagrįstai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui tenka pareiga pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. nurodyti, kokiÄ Å¾alÄ patyrė įmonė dėl to, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kiek Å¡ie kreditorių reikalavimai padidėjo iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.BUAB „Talas“ bankroto administratorė patikslino ieÅ¡kinio sumÄ ir iÅ¡ atsakovo prašė priteisti 335 466,42 Lt. 2015 m. sausio 19 d. procesiniame dokumente dėl bylai nagrinėti reikÅ¡mingų duomenų pateikimo teismui nurodė, kad UAB „Talas“ buvo nemoki 2007 m. gruodžio 31 d., o atsakovui apie jo vadovaujamos įmonės nemokumÄ tapo žinoma 2008 m. balandžio 30 d., kuomet buvo tvirtinama 2007 finansinių metų parengta atskaitomybė.

Nurodė, kad UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso turto suma 211 119 Lt neatitinka tikrovės, o tikroji viso turto vertė sudarė ne daugiau kaip 120 000 Lt. Pradelstų skolų prekių ir paslaugų tiekėjams UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo 95 270,99 Lt.Pirmosios instancijos teismas BUAB „Talas“ bankroto administratorės ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad pagal 2007 ir 2008 metų balansus ir atsakovo kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , negalima daryti iÅ¡vados, kad įmonė buvo nemoki.

Ä®monės nemokumÄ patvirtina 2009 m. birželio 30 d. balansas, sudarytas 2009 m. liepos 14 d. Jo pagrindu įmonei ir buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie įmonės nemokumÄ buvo žinoma tik sudarius įmonės balansÄ (2009 m. liepos 14 d.), o atsakovas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi 2009 m. liepos 28 d., teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pažeista Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostata.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir kvestionuoja priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nurodžius, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto kilo 2008 m. balandžio 30 d., aktuali Ä®BÄ® redakcija galiojusi nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad iki 2008 m. liepos 1 d. Ä®BÄ® nebuvo tiesiogiai įtvirtinta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimo padarinių. 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2008 m. liepos 1 d., Ä®BÄ® 8 straipsnis papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ir iki Å¡ios įstatymo normos įsigaliojimo juridinio asmens vadovai buvo atsakingi už žalÄ , padarytÄ kreditoriams neteisėtais veiksmais, inter alia laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tokia pozicija, be kita ko, grindžiama tuo, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.

Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011; kt.). Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalÄ , inter alia pažeisdamas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigÄ jÄ atlyginti, nepaisant to, ar tokia pareiga atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo konkrečiai nustatyta Ä®BÄ®.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ civilinės atsakomybės taikymas vadovui nelaikytinas sankcija, todėl reikalinga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį, kaltė – preziumuojama.

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepažeidė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. neįžvelgė atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų bendrojo pobÅ«džio teiginiais, susijusiais su vieÅ¡ojo intereso svarba, kreditorių teise patenkinti savo finansinius reikalavimus ir kt., tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ , teismo vertinimu, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .                          Iki 2008 m. liepos 1 d.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.

įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (2 straipsnio 8 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors įmonės vadovas apie tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais gali įvertinti anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytinas bÅ«tent Å¡ioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-567/2014). Atsižvelgiant į tai, atmestini BUAB „Talas“ bankroto administratorės argumentai, kad įmonės vadovas turi kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jau tada, kai įmonei tik gresia nemokumo situacija.                           Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus.

Ä®monė nemokia Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).                          Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas kaip tik ir analizavo įmonės balansus, juose įraÅ¡yto turto vertę su kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytais pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad įmonės nemokumÄ atspindėjo tik 2009 m. birželio 30 d. balansas, iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, kartu paneigdamas ieÅ¡kovo (apelianto) argumentus, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki, todėl įmonės vadovas jau tada turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.IÅ¡ įmonės balanso už 2007 metus (sudarytas 2008 m. balandžio 30 d.) matyti, kad įmonė turėjo turto už 211 119 Lt, iÅ¡ jo ilgalaikio turto už 41 596 Lt, trumpalaikio už 169 523 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 202 649 Lt, iÅ¡ jų po vienerių metų mokėtinos sumos 80 289 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 122 360 Lt; nuostoliai – 31 303 Lt.IÅ¡ įmonės balanso už 2008 metus (sudarytas 2009 m. sausio 15 d.) matyti, kad įmonė turėjo turto iÅ¡ viso už 217 186 Lt, iÅ¡ jo ilgalaikio už 31 653 Lt, trumpalaikio už 185 533 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 258 219 Lt, iÅ¡ jų po vienerių metų mokėtinos sumos 54 289 Lt, per vienerius metus – 203 930 Lt; nuostoliai – 49 503 Lt.IÅ¡ įmonės 2009 m. birželio 30 d. balanso (sudarytas 2009 m. liepos 14 d.) matyti, kad įmonė turėjo turto už 69 070 Lt, iÅ¡ jo ilgalaikio už 2 Lt, trumpalaikio už 69 068 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 264 492 Lt, iÅ¡ jų po vienerių metų mokėtinos sumos – 27 312 Lt, per vienerius metus – 237 180 Lt; nuostoliai – 154 380 Lt.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad balanse įraÅ¡ytos per vienerius metus mokėtinos sumos nebÅ«tinai sutampa su įmonės pradelstais įsipareigojimais, todėl vertinant įmonės (ne)mokumÄ svarbus bÅ«tent turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovo kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pridėtu kreditorių sÄ raÅ¡u, nurodydamas, kad 2007 metais įmonės pradelstų įsipareigojimų suma buvo 5222,26 Lt, 2008 metais – 31 212,27 Lt, 2009 metais – 237 160 Lt. Lyginant su 2007 ir 2008 metų balanse įraÅ¡yto turto verte, konstatuotas įmonės mokumas nurodytais laikotarpiais. Pažymėtina, kad minėtu patikslintu kreditorių sÄ raÅ¡u (toliau – kreditorių sÄ raÅ¡u) vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių sÄ raÅ¡Ä BUAB „Talas“ bankroto byloje (bankroto bylos t. 1, b. l. 148-158), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pridėtu kreditorių sÄ raÅ¡u, spręsdamas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su turimo turto verte.Apeliacinės instancijos teismui sutikrinus kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytus pradelstus įmonės įsipareigojimus 2007, 2008 ir 2009 metais, nustatyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai 2007 metais buvo 4 885,43 Lt, 2008 metais iÅ¡augo 121 413,62 Lt ir buvo 126 299,05 Lt, 2009 metais iÅ¡augo 110 881,06 Lt ir buvo 237 180,11 Lt.                          BUAB „Talas“ bankroto administratorius apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino, kad 2007 m. gruodžio 31 d.

į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 211 119 Lt, ½ Å¡ios vertės sudaro 105 559,50 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 95 270,99 Lt, nors bendrovės kasoje įraÅ¡ytas 90 277,72 Lt pinigų likutis. Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų, kad į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė neatitiko tikrosios įmonės turto padėties, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iÅ¡ sÄ lygų, turinčių teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl įmonės nemokumo – į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto reali vertė.

Taigi, apeliantas ginčija 2007 metų balanse įraÅ¡yto turto vertę, taip kartu grįsdamas savo pozicijÄ , kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki ir įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorė atlikusi UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinų sumų analizę nustatė, kad pradelstos skolos prekių ir paslaugų tiekėjams pagal sÄ skaitas Nr. 4430 ir 4461 sudarė 95 270,99 Lt.

Tačiau pridėtose sÄ skaitose (t. 7, b. l. 140 – 141) neatsispindi skolų mokėjimo terminai, todėl negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad įmonės pradelstos skolos 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė bÅ«tent 95 270,99 Lt, juolab, kai egzistuoja Å¡iems argumentams prieÅ¡ingi įrodymai – kreditorių sÄ raÅ¡as, kurio duomenimis įmonės pradelstų įsipareigojimų suma 2007 metais buvo 4885,43 Lt.                           Bankroto administratorius 2007 metų balanse įraÅ¡ytÄ turto vertę ginčija nurodydamas, kad įmonei 2007 metais turint įsipareigojimų už 122 360 Lt, iÅ¡ jų – 95 270,99 Lt pradelstų, neįtikėtina, kad įmonė kasoje bÅ«tų turėjusi 90 277,72 Lt ir jų nepanaudojusi atsiskaitymui su kreditoriais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad įmonės administracinėse patalpose 2007 m. rugsėjo 25 d.

įvyko vagystė (pavogtas kompiuteris ir maÅ¡ina). Atsižvelgiant į tai, apeliantas (ieÅ¡kovas) daro iÅ¡vadÄ , kad 2007 metais turto tikroji masė sudarė ne daugiau kaip 120 000 Lt, o pradelstos skolos – 95 270,99 Lt, todėl 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė įmonės mokumo bÅ«sena turi bÅ«ti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimÄ turtÄ . Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-18 nutartis c. b.

Nr. 2-1406/2011, 2013-10-03 nutartis c. b. Nr. 2-2300/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto (ieÅ¡kovo) nurodyti argumentai nelaikytini pakankamais, siekiant paneigti įmonės balanse įraÅ¡yto turto vertę. Vien tai, kad įmonė neatsiskaitė su kreditoriais, nepatvirtina įmonės nemokumo bÅ«senos 2007 metais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir sutinkant su bankroto administratoriaus argumentais, kad 2007 metais į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė buvo ne 211 119 Lt, o 120 000 Lt, pradelsti įmonės įsipareigojimai 2007 metais nevirÅ¡ijo pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įmonė minėtu laikotarpiu buvo moki, o atsakovui nekilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, nustatytas įmonės nuostolingas veikimas tik 2008 ir 2009 metais.Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nurodė netikslius 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įmonės finansinės padėties 2008 metais, nustatė, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 217 186 Lt, įmonės turtas – 217 186 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai išaugo 25 990,01 Lt ir sudarė 31 212,27 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, peržiÅ«rėjęs įmonės 2008 metų balansÄ (sudarytÄ 2009 m. sausio 15 d.), taip pat kreditorių sÄ raÅ¡Ä nustatė, kad įmonė turėjo turto už 217 186 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 203 930 Lt, iÅ¡ kurių pradelsti įsipareigojimai – 126 299,05 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį 2008 metais, neteisingai nustatė įmonės įsipareigojimų ir turto santykį, t. y. padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , konstatuodamas, kad įmonė 2008 metais buvo moki.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įmonės 2008 metų finansinę padėtį, nesudaro pagrindo naikinti priimtÄ sprendimÄ . Minėta, kad įmonės balansas už 2008 metus sudarytas 2009 m. sausio 15 d., o akcininkų patvirtintas tik 2009 m. gegužės 11 d. protokolu Nr2009/B (bankroto bylos t. 1 b. l. 7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors faktiÅ¡kai atsakovas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį sužinojo 2009 m. sausio 15 d., sudarius įmonės balansÄ už 2008 metus, tačiau momentas, nuo kurio skaičiuojama įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sietinas su balanso už 2008 metus patvirtinimu.

Patikrinus informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad 2009 m. gegužės 26 d. atsakovas pirmÄ kartÄ kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartimi pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas dėl procedÅ«rinių pažeidimų). AntrÄ kartÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei kreiptasi 2009 m. liepos 28 d., sudarius įmonės 2009 metų birželio 30 d. balansÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nelaikytina, kad atsakovas pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ar pažeidė kitas fiduciarines pareigas įmonei, nesielgė kaip apdairus ir rÅ«pestingas vadovas. Nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų), civilinė atsakomybė atsakovui nekyla.

Kiti apeliacinių skundų argumentai (tarp jų ir apelianto UAB „Techvitas“, kuris apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės palaikė bankroto administratoriaus pozicijÄ ) nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoPagal CPK nuostatas, bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios pusės. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

IÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).BUAB „Talas“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde prašė iÅ¡ atsakovo apeliantui (ieÅ¡kovui) priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino bankroto administratorės apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.Atsakovas atsiliepime į bankroto administratoriaus apeliacinį skundÄ prašė iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki posėdžio pabaigos nepateikė jų dydį ir faktÄ patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors klaidingai įvertino įmonės finansinę padėtį 2008 metais ir įmonės nemokumÄ konstatavo tik pagal 2009 metų birželio mėnesio balansÄ , tačiau teisingai taikė vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakomybės atsakovui netaikymo, nenustačius jo veiksmuose neteisėtų veiksmų, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 333 straipsniais, n u t a r i a:

             Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                                Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                Vigintas ViÅ¡inskis