db61fd2c-ca45-4698-b10c-75ec686b4b2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-1428-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03938-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. K. (O. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. K. (O. K.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino ir praÅ¡o:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kina, kad kambaryje buvo laikoma iki 10 asmenų ir daugiau. Kambario plotÄ mažino baldai ir kiti įrenginiai. Vilniaus PN korpuse, karantine, kameros tipo patalpose, gyvenamose patalpose, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ .

Be to, tokiu atveju nebuvo užtikrintas saugumas, jeigu kambaryje / kameroje kils grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto, pareigÅ«nai neužtikrina pakankamo kalinimo saugumo. PareiÅ¡kėjo teigimu, naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi kiti asmenys galėjo jį stebėti. DuÅ¡o patalpose nebuvo įrengtos pertvaros bei kabinos, o dušų čiaupai neatskirti nuo bendros erdvės. Taip pat nesireguliavo karÅ¡to ir Å¡alto vandens maiÅ¡ytuvas, todėl ne kartÄ buvo apsiplikęs karÅ¡tu vandeniu, o tai trumpino maudymosi laikÄ .

Vilniaus PN nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Tualetai įrengti kaip skylė grindyse, atskirti skardine siena. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2017 metų liepos mėnesio nebuvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Vilniaus PN savaitgaliais išėjimai į pasivaikščiojimus prilyginami itin žiauriems kankinimams. Pasivaikščiojimo kiemeliuose vienu metu vedami pasivaikščioti 350 asmenų, todėl nėra užtikrinamas minimalus plotas.

Be to, išėjus pasivaikščioti, asmenys stovi arba sėdi dėl neužtikrinto minimalaus ploto. Kai asmenys žaidžia krepšinį arba tinklinį, kiti turi stovėti arba neeiti pasivaikščioti, kadangi žaidžiantys asmenys užima beveik pusę pasivaikščiojimo kiemelio ploto. Pažymi, kad dirbantys asmenys neturi galimybės pasivaikščioti gryname ore. I-o gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo vienu metu gali mankštintis 3 asmenys, todėl visi asmenys pasivaikščiojimo metu negali pasinaudoti sporto inventoriumi.

Vilniaus PN suteikta galimybė buvusiems valstybės tarnautojams žaisti futbolÄ ir jie turi tam reikiamÄ inventorių, tačiau pareiÅ¡kėjui tokia galimybė nebuvo suteikta, todėl Å¡iuo atžvilgiu pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas. Nurodo, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso languose įrengtos grotos, todėl nepatekdavo dienos Å¡viesa bei buvo ribojamas oro srautas. Patalpose neįrengta vėdinimo sistema, todėl buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, nedžiÅ«davo rankÅ¡luosčiai ir kiti drabužiai.

Pažymi, jog Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, kur laikomi valstybės tarnautojai, ant langų nebuvo uždėtos grotos, todėl pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengti du taksofonai, kuriais naudojosi apie 450–500 nuteistųjų, pokalbių klausėsi ne tik pareigūnai, bet ir kiti įstaigoje laikomi asmenys, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl nepakankamo taksofonų skaičiaus, ne visuomet galėjo paskambinti artimiesiems, nes nesulaukdavo savo eilės. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, kur yra laikomi nuteistieji buvę valstybės tarnautojai, yra įrengtas 1 taksofono aparatas, skirtas 40 asmenų, todėl turėtų būti įrengta ir pareiškėjo gyvenamajame korpuse bent 10 taksofono aparatų.

Ilgalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvės. Taip pat šioje patalpoje neįrengta praustuvė. Vilniaus PN dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas bei virtuvės technika. Ilgalaikių pasimatymų patalpoje nebuvo tiekiamas karštas vanduo, šis trūkumas pašalintas tik 2018 m. kovo 28 d. Dušuose karštas vanduo buvo tik šeštadieniais, o kitomis dienomis buvo šaltas vanduo. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpose nėra užtikrinama temperatūra, vėdinimas, langai neužsidarydavo sandariai, tarp langų ir sienos buvo tarpų.

Ilgalaikių pasimatymų patalpoje dušų patalpa nėra šildoma, joje neįrengti šildymo įrenginiai, oro temperatūra siekia 15oC. Nurodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse neįrengti laisvalaikio kambariai, tačiau buvusiems valstybės tarnautojams įrengtas laisvalaikio kambarys. Pažymi, jog neįrengus laisvalaikio kambario, neturėjo kur praleisti laisvalaikio, neturėjo vietos, kur žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, rašyti laiškus, pabendrauti tarpusavyje, ramiai ir netrukdomai pažiūrėti televizoriaus.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra akivaizdÅ«s diskriminacijos požymiai. Nurodo, jog į pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ Ä¯siskaičiuoja baldai ir kiti įrenginiai, todėl nelikdavo laisvo ploto. Dinaminiai pareigÅ«nai budi nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, o kitu laiko nėra pareigÅ«nų. Tualete nėra ventiliacijos, nebuvo užtikrintas privatumas. Naudojantis duÅ¡u turėjo iÅ¡kęsti daug patyčių ir pažeminimų. Atkreipia dėmesį, kad blogu oru lauke nebÅ«davo daug žmonių, o atsakovės atstovas nepateikia nuotraukų, kai kiemeliai perpildyti.

Dėl įrengtų grotų nurodo, kad buvo ribojama dienos Å¡viesa. Naudojantis taksofonu visuomet bÅ«davo daug žmonių, todėl vyravo triukÅ¡mas, o pokalbių klausydavosi kiti asmenys. Vilniaus PN įrengtu laisvalaikio kambariu – virtuvėlė yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės. Taip pat tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu nuolat kreipdavosi į Vilniaus PN administracijÄ . Dėl nurodytų aplinkybių patyrė orumo pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , dvasinius sukrėtimus, emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2019 m. vasario 26 d., o 2019 m. rugpjūčio 23 d. tolimesnei laisvė atėmimo bausmei atlikti buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ Vilniaus PN į Marijampolės pataisos namus (Kybartuose) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo perkelta 250 Vilniaus PN nuteistųjų, taip kurių buvo ir pareiÅ¡kėjas.

Atsižvelgus į tai, Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso 6-o nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 409. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-409 plotas – 29,73 kv.m, įrengtos 9 miegamos vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,30 kv. m ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t.y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji.

Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais.

Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos. Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

PareiÅ¡kėjas skunde skundžiasi bendrabučio tipo gyvenamosiomis patalpomis, Å¡io tipo patalpose prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. Papildomai informavo, kad I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukÅ¡te nuolat budi Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus dinaminės apsaugos pareigÅ«nai, kurie užtikrina tiek tvarkÄ , tiek saugumÄ bÅ«riuose. Å ie pareigÅ«nai budi kiekvienÄ dienÄ nuo 7.00 iki 19.00 val., o nuo 19.00 val. iki 7.00 val. kiekviename I-o gyvenamojo korpuso aukÅ¡te budi po 2 Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos pareigÅ«nus, kurie užtikrina režimo reikalavimų laikymÄ si bei nuteistųjų saugumÄ aukÅ¡tuose nakties metu.

Galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad tualete įrengiamas klozetas (kuris gali būti tupimas). Taip pat galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo, kad pataisos namų lengvosios ir paprastosios grupės nuteistiesiems skirtuose sanitariniuose mazguose turi būti įrengti sėdimi unitazai. I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški.

Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Būriuose dirbantiems tvarkiniams Vilniaus PN administracijos yra išduodamas valymo biocidas - dezinfekuojantis šarminis ploviklis Jėga-2, taip pat išduodamas universalus valiklis grindims ir sienoms valyti, guminės pirštinės, kempinėlės ir pan.

Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis vieÅ¡uosiuose tualetuose. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis. PaaiÅ¡kina, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Taip pat Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Esant minėtoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. BÅ«tina pabrėžti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Å iose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. Pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ , paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. net daugiau negu numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK).

Visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytÄ laikÄ . Pažymi, kad Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore. Ä®staigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas.

Pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems. Pabrėžtina, kad teisės aktais nėra nustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. Pasivaikščiojimų kiemas dažniausiai bÅ«na apytuÅ¡tis. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu bÅ«du yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų languose sumontuotos apsauginės grotos neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Ä®staigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje.

Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

Nurodo, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika skirta maisto gamybai. Ilgalaikių pasimatymų patalpos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maisto ruošimui, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, taip pat kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sÄ lygų) nesikreipė. Visose Vilniaus PN gyvenamose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Kaip ir visose patalpose taip pat ir nuteistųjų bÅ«riams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamÄ patalpų vėdinimÄ .

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Vilniaus PN nuomone visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas minimalus plotas.

Taip pat plotÄ mažino baldai ir kiti įrenginiai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas).

Vėlesnėse Taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba iÅ¡liko nepakitusi. IÅ¡ Vilniaus PN pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko I-o gyvenamojo korpuso 6-o nuteistųjų bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 409. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-409 plotas – 29,73 kv. m, įrengtos 9 miegamos vietos. Teismas pažymi, jog atsakovės atstovas nepateikė tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu buvo apgyvendinta asmenų kartu su pareiÅ¡kėju gyvenamojoje patalpoje Nr. 409, todėl teismas vertins pareiÅ¡kėjui tekusį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ atsižvelgiant į įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., tačiau pareiškėjas ginčija laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., todėl šis laikotarpis laikytinas ginčo laikotarpiu. Įvertinus įrengtų miegamų vietų skaičių, nesant tikslių duomenų apie laikomų asmenų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjui teko 3,30 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, todėl darytina išvada, jog minimalus 3,1 kv. m. ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų dydį, todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Akcentuotina, jog atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamojoje patalpoje kartu pareiÅ¡kėju buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ dalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog gyvenamÄ jį plotÄ mažino baldai, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Taip pat tokiu atveju nebuvo užtikrintas saugumas. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Ä®rengimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.10 ir 16.11 punktus, gyvenamuosiuose kambariuose / kamerose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų duryse įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema. Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. PareiÅ¡kėjas skunde skundžiasi bendrabučio tipo gyvenamosiomis patalpomis, Å¡io tipo patalpose prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukÅ¡te nuolat budi Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus dinaminės apsaugos pareigÅ«nai, kurie užtikrina tiek tvarkÄ , tiek saugumÄ bÅ«riuose. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpoje, kurioje galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje dienotvarkėje numatytu metu.

Taip pat bendrabučių tipo patalpose budi Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus dinaminės apsaugos pareigÅ«nai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam kilusį pavojų dėl kurio jis negalėjo kreiptis į budintį pareigÅ«nÄ . Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dinaminės apsaugos pareigÅ«nai budi nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, o kitu laiku pareigÅ«nų nėra, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN nurodomais duomenimis, jog likusį paros laikÄ , t. y. nuo 19 val. iki 7 val. ryto I-o gyvenamojo korpuso aukÅ¡te budi po 2 Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos pareigÅ«nai.

Atsižvelgus į tai, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui užtikrinamas pakankamas saugumo lygis įstaigoje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema yra abstraktaus pobÅ«džio, neindividualizuoti, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada buvo poreikis pasinaudoti Å¡iuo mygtuku, taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių negalėjo kreiptis į budintį pareigÅ«nÄ bet kuriuo paros metu, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡e nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi nebuvo įrengtos pertvaros ar kabinos, o dušų čiaupai neatskirti nuo bendros erdvės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Taisyklių 258 punkte. Vilniaus PN pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e pagal nustatytÄ grafikÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas ginčija aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu duÅ¡inėse nebuvo įrengtos pertvaros ar kabinos, o dušų čiaupai neatskirti nuo bendros erdvės. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpų įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvarų.

Pagal LVAT praktikÄ , kadangi sienelių duÅ¡o patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo (pvz., žr. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Taip pat Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus PN 2018 metų antroje pusėje visos I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos pertvaromis, o pareiÅ¡kėjas pertvarų ar kabinų neįrengimÄ ginčija laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai pertvaros buvo įrengtos. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duÅ¡inių patalpų fotonuotraukų matyti, jog duÅ¡ai atskirti pertvaromis. Taip pat duÅ¡uose esantys maiÅ¡ytuvai atskirti kiekvienam besimaudančiam asmeniui.

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjo ginčijamu laikotarpiu privatumas duÅ¡o patalpose buvo užtikrinamas įrengtomis pertvaromis, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikri neigiami iÅ¡gyvenimai ar nepatogumai dėl naudojimosi duÅ¡u, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad duÅ¡o patalpose nesireguliavo karÅ¡to ir Å¡alto vandens maiÅ¡ytuvas.

Pažymėtina, jog dėl Å¡io argumento pareiÅ¡kėjas nesikreipė į įstaigos administracijÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas deklaratyviai nurodė, kad dėl to jam kilo neturtinė žala, tačiau nenurodė, nei kada vandens temperatÅ«ra buvo netinkama, taip pat nepateikė duomenų, jog dėl to kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ . Be to, Vilniaus PN nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetai įrengti kaip skylė grindyse, atskirti skardine siena, todėl nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Taip pat tualete neįrengta ventiliacija. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse kiekviename aukÅ¡te įrengti sanitariniai mazgai yra identiÅ¡ki. Kiekviename iÅ¡ sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN sanitariniuose mazguose įrengtos atskiros kabinos, užtikrinančios asmenų privatumÄ , taip pat įrengtos kriauklės bei prausyklos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.

Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus PN atsiliepime nurodyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.

Kaip ir visose patalpose taip pat ir nuteistųjų bÅ«riams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamÄ patalpų vėdinimÄ . Atsižvelgus į tai, Vilniaus PN sanitariniuose mazguose įrengtos ventiliavimo sistemos, darytina iÅ¡vada, jog įstaigos administracija nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neįrengtos ventiliacijos sanitariniame mazge atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2017 metų liepos mėnesio nebuvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Vilniaus PN nurodė, kad paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas. Iš Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko matyti, jog pasivaikščiojimas trunka nuo 4 iki 4,5 valandos.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiami pasivaikščiojimai lauke, ar, kad Å¡i teisė nebuvo užtikrinama nuo 2017 m. liepos mėnesio. Be to, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu nekildina neturtinės žalos atsiradimo, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Å¡iuo laikotarpiu jis bÅ«tų laikomas Vilniaus PN. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus PN užtikrino BVK 73 straipsnio 5 punkte nustatytÄ pasivaikščiojimui skirtÄ laikÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo ir nenurodė, kada jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, dėl kokių priežasčių įstaigos organizacija nesuteikė Å¡ios teisės, taip pat nenurodė, ar dėl to kreipėsi į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais.

Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo užtikrinamas minimalus plotas, vienu metu vedama pasivaikščioti daug asmenų, todėl turėjo stovėti arba sėdėti. Be to, nebuvo įrengta pakankamai sporto inventoriaus. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis).

Įrengimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Įrengimo taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Įrengimo taisyklių 20 punktas).

Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, jog pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems, o pasivaikščiojimų kiemas dažniausiai bÅ«na apytuÅ¡tis. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nekvestionavo ir nepateikė papildomų argumentų, paneigiančių atsakovės atstovo iÅ¡dėstytus teiginius, jog Vilniaus PN esantiems nuteistiesiems nėra sudarytos tinkamos sÄ lygos pasivaikščioti kiemelyje. Be to, į bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog pasivaikščiojimo kiemeliai yra erdvÅ«s, juose nėra daug asmenų.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog blogu oru lauke nebÅ«davo daug žmonių, o atsakovės atstovas nepateikia nuotraukų, kai kiemeliai perpildyti, tačiau Å¡ie teiginiai vertintini kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Nepagrįstais laikytini ir pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamai įrengto sporto inventoriaus. Kaip minėta, Ä®rengimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga, tačiau Å¡iame teisės akte nenustatytas imperatyvus reikalavimas kieme įrengti sporto aikÅ¡tynÄ , taip pat nereglamentuota, kiek ir kokio sportinio inventoriaus turi bÅ«ti įrengiama pasivaikščiojimų kieme.

Kartu atmestinas kaip neįrodytas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nesudaroma galimybė žaisti futbolÄ , o įstaigoje laikomi valstybės tarnautojai tokiÄ galimybę turi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Å¾aisti šį žaidimÄ (pvz., kreipėsi dėl to į Vilniaus PN administracijÄ ), ir jam buvo apribota tokia teisė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jo teisės buvo pažeistos. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad dirbantys asmenys neturi galimybės pasivaikščioti gryname ore, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu tai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir jam sukėlė neturtinę žalÄ .

Be to, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas patvirtina, jog dirbantiems asmenims taip pat nustatytas pasivaikščiojimui skirtas laikas. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Pareiškėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso languose įrengtos grotos, todėl nepatekdavo dienos šviesa bei buvo ribojamas oro srautas. Taip pat patalpose, kuriose laikomi buvę valstybės tarnautojai, ant langų nebuvo uždėtos grotos, todėl pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

Lietuvos higienos normos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Ä®rengimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Pagal Ä®rengimo taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai.

Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu bÅ«du yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų languose sumontuotos apsauginės grotos neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 ir Ä®rengimo taisyklių reikalavimus.

Šiuo atveju atsakovės atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teiginiai, jog dėl įrengtų grotų nepatekdavo dienos šviesa bei buvo ribojamas oro srautas, teismo vertinimu, pagrįsti vien subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Atmestini kaip nepagrįsti taip pat pareiškėjo skundo teiginiai, jog patalpose, kuriose buvo laikomi buvę valstybės tarnautojai, ant langų nebuvo įrengtos grotos, kadangi tokių duomenų byloje nenustatyta.

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, jog Vilniaus PN neįrengta ventiliacija, akcentuotina, jog kaip minėta, nustatyta, kad Vilniaus PN patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, todėl Vilniaus PN neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ nepakankamai įrengtų taksofonų. Taip pat naudojantis taksofonu nebuvo užtikrintas privatumas. Buvusiems valstybės tarnautojams įrengtas taksofonas mažesniam žmonių skaičiui.

Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja BVK ir Taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (BVK 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , numatyti tam tikri Å¡ios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardę. Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog taksofonai Vilniaus PN yra įrengti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje. IÅ¡ taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai.

Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN įrengtas vienas taksofonas kiekviename I-o korpuso aukšte. Teismas sutinka su atsakovės atstovu, jog teisės aktuose nenustatytas skaičius, kiek taksofonų turi būti įrengta. Teismo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamai įrengtų taksofonų vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog taksofonų jam nepakako.

Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti, jog kiekvienas nuteistasis turi galimybę pasinaudoti taksofonu. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad taksofonų vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta bÅ«delių, atitvarų, todėl kiti asmenys gali nevaržomai girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumÄ ir apsaugoti skambinančiųjų privatumÄ nuo kitų asmenų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius. Be to, ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ .

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai dėl to, kad buvusiems valstybės tarnautojams įrengtas taksofonas mažesniam žmonių skaičiui, kadangi jie neindividualizuoti, nepatvirtinti byloje esančiais objektyviais įrodymais. Be to, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvės. Taip pat šioje patalpoje neįrengta praustuvė, dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas bei virtuvės technika.

Ä®rengimo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos. Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės (Ä®rengimo taisyklių 29 punktas). Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal Å¡iame punkte nustatytÄ reikalavimÄ , sanitariniai mazgai ir virtuvės gali bÅ«ti įrengiami bendram naudojimui (Ä®rengimo taisyklių 31 punktas).

Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (Įrengimo taisyklių 32 punktas). Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis. Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei (Įrengimo taisyklių 33 punktas).

Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi bÅ«ti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis Å¡aldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rÅ«bams (Ä®rengimo taisyklių 34 punktas). Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkte nustatyta, kad į ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpose yra įrengta bendra patalpa su buitine technika, kurioje yra mikrobangų krosnelės, virdulys, spintelės, taip pat įrengta atskira patalpa rÅ«kymui.

Ilgalaikių pasimatymų kambariuose yra lovos, kėdės ir staliukai, televizorius, spinta ir spintelės, kriauklė bei veidrodis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei duÅ¡o patalpos, įrengta bendra technika skirta maisto gamybai.

Ilgalaikių pasimatymų patalpos visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kad dėl Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambarių netinkamo įrengimo atsakovės atstovas pažeidė jo teises. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo vertinimu, Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neindividualizuoja ir nesusieja su savo asmeniu, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada, kuriuose ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir su kuo jis buvo, bei dėl kokių konkrečių trÅ«kumų bÅ«damas ilgalaikių pasimatymų patalpose jis patyrė žalÄ , taip pat nenurodo, kaip Å¡i žala pasireiÅ¡kė, apsiriboja tik bendrų teiginių iÅ¡dėstymu.

Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpoje nebuvo tiekiamas karštas vanduo, šis trūkumas pašalintas tik 2018 m. kovo 28 d. Dušuose karštas vanduo buvo tik šeštadieniais, o kitomis dienomis buvo šaltas vanduo. Be to, dušų patalpa nebuvo šildoma. Kaip minėta, nustatyta, jog Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nors pareiškėjas nurodo, kad ilgalaikių pasimatymų patalpoje nebuvo tiekiamas karštas vanduo, tačiau ilgalaikių pasimatymų patalpose turi būti tiekiamas karštas vanduo vadovaujantis Įrengimo taisyklių 32 punkto ir Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkto reikalavimais.

Å ių reikalavimų įstaigos administracija nepažeidė. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡is pažeidimas paÅ¡alintas tik 2018 m. kovo 28 d., tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡io laikotarpio neginčija, nenurodo, kokia jam neturtinė žala ginčo laikotarpiu kilo dėl galimai įrengto karÅ¡to vandens tiekimo 2018 m. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas neindividualizavo Å¡io savo nusiskundimo. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas, jog karÅ¡tas vanduo į sanitarinio mazgo patalpas turi bÅ«ti tiekiamas tik tam tikrÄ savaitės dienÄ , tokių duomenų byloje taip pat nenustatyta.

Taip pat teisės aktuose nenumatyta, jog dušų patalpa turi bÅ«ti Å¡ildoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė Å¡io savo skundo argumento, nenurodė nei kada jis buvo ilgalaikių pasimatymų patalpoje, nei ar dėl galimai netinkamų sÄ lygų kreipėsi į įstaigos administracijÄ . Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu kreipėsi į įstaigos administracijÄ , tačiau tokių duomenų byloje nėra, o ir pats pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui pvz. praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo ar skundo kopijų, kuriomis kreipėsi į įstaigos administracijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai netinkamai įrengtos ilgalaikio pasimatymo patalpos atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde teigė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose nėra užtikrinama temperatūra, vėdinimas, langai neužsidarydavo sandariai, tarp langų ir sienos buvo tarpų. Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ä®rengimo taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl ilgalaikių pasimatymų patalpų neatitikimo aukščiau nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Kaip ir visose patalpose taip pat ir nuteistųjų bÅ«riams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamÄ patalpų vėdinimÄ . Be to, nustatyta, kad Vilniaus PN patalpos vėdinamos per langus. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ neįrengtų laisvalaikio kambarių. Taip pat buvusiems valstybės tarnautojams įrengus laisvalaikio kambarį, pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas patvirtino, kad laisvalaikio kambariai yra įrengti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad laisvalaikio kambariai buvo įrengti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, laisvalaikio kambariai įrengti tik buvusiems valstybės tarnautojams, tačiau su Å¡iuo teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi Vilniaus PN nėra iÅ¡skirta, kad laisvalaikio kambariai skirti tik buvusiems valstybės tarnautojams. Be to, patikslintame skunde pats pareiÅ¡kėjas paneigia šį savo teiginį, nurodydamas, jog įrengtu laisvalaikio kambariu – virtuvėle yra pažeidžiamos jo teisės. Plačiau Å¡io argumento pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiÅ¡kėjas, grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos, kurios Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, dvasiniais sukrėtimais, emociniais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsi. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taip pat negali bÅ«ti tenkinamas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. K. (O. K.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė