db5fca91-a4fa-42ce-be5d-4d4e0fb876a2 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-22821-454/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18398-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.lapkričio 11 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo V. D. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Rimkevičienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo, ir n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas prašė pratęsti terminÄ palikimui priimti; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad mirusiojo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ prašė nustatyti paveldėjimo tikslu.PareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas D.

D.. Tėvui D. D. iki mirties priklausė piniginės lėšos banko sÄ skaitoje. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau jį iÅ¡duoti buvo atsisakyta, nes tėvo deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. PareiÅ¡kėjo tėvas 2010 m. buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ dirbti ir deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ , tačiau 2012 m. grįžo į LietuvÄ ir iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtinį faktÄ , kad palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Notarui atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ 2014-10-03 baigėsi terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo. Å is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų bÅ«ti pratęstas.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimo patenkinimui neprieÅ¡tarauja, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. D. (9, b.l.), jis buvo pareiÅ¡kėjo tėvas (8, b. l.).

PareiÅ¡kėjo tėvai iÅ¡situokę (18-18, b. l.). D. D. 2015-05-18 deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ (10, b.l.). LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali praleistÄ CK 5.50 str. nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ä®statyme nenustatyta kokios priežastys gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. CPK 576 str. 1 d. nustatyta, kad prie pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridėti įrodymai patvirtinantys aplinkybes praleistam terminui atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. nustatyta, kad, priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkinamas.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos duomenų padaryti iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimÄ tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo iÅ¡duotas, nes tėvo deklaruota gyvenamoji vieta buvo užsienyje.

Å iÄ aplinkybę patvirtino 2014-08-11 pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-2053 (10, b.l.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo po D. D. mirties praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atidus, sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas, ėmė aktyviai ginti savo teises, tučtuojau kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl praleisto termino pratęsimo. Teismas, taip pat, konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo niekieno teisių nepažeis, prieÅ¡ingai, juo bus apgintos pareiÅ¡kėjo, kaip testamentinio įpėdinio teisės priimti palikimÄ (CK 5.15 str.).

Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys dėl kurių pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis, nes jo galimybės priimti palikimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir terminais buvo apribota, ir terminas pratęstinas. LR CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta yra laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (LR CK 2.12 str.). IÅ¡ pateiktų laiÅ¡kų matyti, kad 2012-08-20, 2013-10-31 laiÅ¡kai iÅ¡ Norvegijos mirusiajam D. D. buvo siunčiamas adresu – (duomenys neskelbtini) (11, 13-16, b.l.).

Kauno apylinkės teismo 2013-01-24 sprendime D. D. gyvenamoji vieta, taip pat nurodyta – (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos tėvui iki mirties gyvenus (duomenys neskelbtini), laikytina, kad palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (LR CK 5.4 str., 1 d., 2 d. 1 p., 4 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog mirusiojo D. D. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.Teismo patirtos pašto išlaidos – 5,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d.

Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, todėl ji iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaujantis LR CPK 290, 291, 448 str., str., teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Pratęsti pareiÅ¡kėjui V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui priimti po D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad mirusio D.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .  TeisėjasArtÅ«ras Å afronas