2022-03-30 Nr. BB-2254-1-01-1-25621-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1341/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25621-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nuteistojo A. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pripažinti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti V. D. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Byloje yra visos faktinės ir teisinės sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis pripažino savo kaltę jau ikiteisminio tyrimo metu, nors apklausoje ir nenurodė pozicijos dėl savo veiksmų teisinio vertinimo. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tai yra tą patį savo veiksmų motyvą - jog siekė išvengti gresiančios biurokratinės painiavos dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo. Nepaisant to, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad jis pakeitė savo poziciją dėl kaltės tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų svarių jo kaltės įrodymų, o tai ir sąlygojo nepagrįstą ir neteisėtą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiškinimą. Teismas padarė išvadas, prieštaraujančias bylos medžiagai, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi pateikto kasacinio skundo turinį, konstatuoja, kad jame nėra suformuluota teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl galimai padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo diskrecija yra spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar buvo įvykdytos visos įstatymo nustatytos sąlygos ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Kasacinės instancijos teismas bylos duomenų bei kitų su asmeniu susijusių aplinkybių nevertina, nes kasacinės instancijos procese nėra numatytas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, todėl kasacinės instancijos teismas negali išnagrinėti ir pateikti aplinkybių, kurios išdėstytos kasaciniame skunde, įvertinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas