db5dc0bb-413c-4d23-850c-4b148e4b4ff7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1751-527/2011;proceso Nr. 2-05-3-14040-2010-2;pirmosios instancijos teismo teisėja Agnė Petkevičienė; (S) procesinių sprendimų kategorijos: 78.2.1; 121.15; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-887/2011 pagal ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį atsakovui S. Č. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo (trečiasis asmuo -K.

K., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) irn u s t a t ė :ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b. l. 3-6) prašė: nustatyti, kad atsakovas yra jos dukros K. K. (gim. 1995-10-30) tėvas; dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės; 14.400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius trejus metus iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė po 15 metų po dukters gimimo kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo todėl, kad pablogėjo jos materialinė padėtis bei sveikata, jai diagnozuotas II stadijos vėžys. DidžiÄ jÄ dalį gaunamų lėšų ieÅ¡kovė turi skirti gydymui (per metus ieÅ¡kovė gauna 32.000 Lt (8.000 svarus); be to, buto nuomai per mėnesį reikia skirti 450 svarų (5.400 svarų per metus); dukrai per mėnesį reikia apie 1.600 Lt (b. l. 21). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu (b. l. 124-130) ieÅ¡kinį tenkino: nustatė, kad atsakovas yra K.

K. tėvas; dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove; priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2010-08-17 iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , ir 14.400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos (nuo 2007-08-17 iki 2010-08-16) bei priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2.234 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybei - 30,02 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 132-134) praÅ¡o pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo dalį, kuria priteistas iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, į 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas 14.400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos; proporcingai sumažinti priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Apeliantas turi darbÄ , gaunÄ pastovias pajamas ir tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek bylos nagrinėjimo metu sutiko dukters iÅ¡laikymui skirti po 300 Lt, nes mano, jog, tokia suma prisidėjus ir ieÅ¡kovei, dukrai tokios pinigų sumos turėtų pakakti. Be to, mergaitė Didžiojoje Britanijoje gauna vaikui skirtÄ paÅ¡alpÄ , t. y. papildomas pajamas pragyventi Å¡ioje Å¡alyje. Teismas vadovavosi sena 2006 m. LAT praktika, nurodydamas, kad pagal LAT suformuotÄ praktikÄ bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo orientaciniu kriterijum nustatant vaiko iÅ¡laikymo dydį laikoma CK 6.641 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA), t. y. 800 Lt (LAT 2006-09-13 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006), tačiau visiÅ¡kai nesirėmė pateikta nauja LAT praktika, kad „teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis“. (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Be to, šiuo metu valstybės nustatyta minimali alga yra 800 Lt, tačiau atskaičius mokesčius žmogui išmokama tik 630 Lt. Gaunant tokias pajamas išgyventi suaugusiam žmogui, kuris turi daug daugiau poreikių bei įsipareigojimų, yra sudėtingiau, negu nepilnamečiams vaikams. Ieškovė turėjo pagrįsti, kodėl prašo būtent tokios sumos ir kam ji bus naudojama, tačiau to savo ieškinyje nepadarė. Be to, išlaikymui skirtos išlaidos turi būti įrodinėjamos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsnių reikalavimus atitinkančiais dokumentais, o ne laisvos formos pažymomis.

Teismas, neteisingai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialinės teisės normÄ , nenustatė, kokie yra dukters bÅ«tinieji poreikiai. Teismas nutarė, kad dukros iÅ¡laikymui yra reikalingi 800 Lt ir visiÅ¡kai nesigilino į aplinkybę, kad dukra gauna 2.024,44 svarų per metus, t. y. 7.875 Lt (arba 656,25 Lt per mėnesį) iÅ¡ Didžiosios Britanijos valstybės. Akivaizdu, kad iÅ¡ atsakovo teismas priteisė tokiÄ iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dalį (400 Lt), kuriÄ mokant bus virÅ¡ytas teismo nustatytas 800 Lt dydžio iÅ¡laikymas kas mėnesį, o ieÅ¡kovei paliko teisę visiÅ¡kai neprisidėti prie dukters bÅ«tinųjų poreikių patenkinimo.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dukrai bÅ«tų reikalingos papildomos iÅ¡laidos, susijusios su sveikata, ar kažkokių gabumų lavinimui, todėl, darytina iÅ¡vada, kad ji yra sveika, neturinti iÅ¡skirtinių gabumų, kurie reikalautų papildomų iÅ¡laidų, Å¡eÅ¡iolikmetė. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu bute gyvena ieÅ¡kovė su dukra, nepateikti įrodymai apie jų minimalias sÄ naudas, todėl negalima spręsti, ar vadinamieji dukros minimalÅ«s poreikiai iÅ¡ tikrųjų yra bÅ«tini.

Apeliantas turi dar vienÄ vaikÄ iÅ¡ pirmos santuokos, kuriam taip pat teikia iÅ¡laikymÄ . Atsakovo sÅ«nus gyvena Lietuvoje ir papildomų iÅ¡mokų pragyventi iÅ¡ Lietuvos valstybės negauna, todėl jam bÅ«tina skirti didesnį iÅ¡laikymÄ . Be to, tai yra apelianto sÅ«nus, kurį jis pažįsta ir rÅ«pinasi juo nuo gimimo, todėl žino jo poreikius ir galimybes, kaip juos patenkinti. IÅ¡laikymas vaikams turi bÅ«ti panaudotas lygiomis dalimis. Kai Didžiojoj Britanijoje dukters iÅ¡laikymui pinigai nebus mokami, bus galima kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo mokėjimo pakeitimo.

Kita vertus, kai atsakovas sužinojo turįs dar vienÄ vaikÄ ir kai buvo patvirtinta jo tėvystė, tikėjosi, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų nori supažindinti dukrÄ su tėvu, kad jis su dukra bendraus, taps artimi. Tačiau akivaizdu, kad tik prisidengiant vaiko poreikių tenkinimu yra ketinama gauti kuo didesnės finansinės naudos, nes visiÅ¡kai neketinama sukurti tėvo ir dukters santykių, bendrauti, leisti tėvui prisidėti prie dukters auklėjimo, siekiama tik prisiteisti kuo didesnę pinigų sumÄ (sukuriamos tik tėvo pareigos, nesuteikiant jokių teisių).

Atsakovas ir K. K. yra visiÅ¡kai svetimi žmonės, ir Å¡ioje situacijoje nieko keisti neketinama, dukra bendrauti neketina. Atsakovas su dukra susitikęs ekspertizių centre liko pasimetęs, nes dukra prie jo net nepriėjo pabendrauti. Kad turi dukrÄ , atsakovas sužinojo tik 2010 m., kai teismui buvo paduotas ieÅ¡kinys. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovas noro bendrauti su dukra neiÅ¡reiÅ¡kė, nes nežinojo, kad ji yra, tačiau dukra pati galėjo susisiekti su atsakovu. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti iÅ¡laikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai iÅ¡laikymÄ privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Å iaulių apygardos teismo 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-507-267/2009). IeÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir neįrodytas, ir nepagrįstas, nes byloje nėra pateikti įrodymai apie per tris metus trečiojo asmens iÅ¡laikymui ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas. Teismas neįvertino ir iÅ¡ priteistos sumos neiÅ¡minusavo ieÅ¡kovės gautų pajamų vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ Didžiosios Britanijos.

Vien 2009-04-25 ieÅ¡kovė gavo vaiko mokesčių kreditÄ , t. y. 2.784,95 svarus (o tai pagal dabartinį valiutų kursÄ yra 10.830,67 Lt). IeÅ¡kovė negalėjo Å¡ių pinigų naudoti savo poreikiams, nes tai buvo dukters poreikiams tenkinti skirti pinigai. Sprendime ieÅ¡kovės ir dukros metinės pajamų sumos nurodytos ne svarais, o eurais, todėl gaunasi gerokai mažesnės sumos litais, nes Å¡ių valiutų kursas lito atžvilgiu ženkliai skiriasi. Byloje yra pakankamai duomenų apie ieÅ¡kovės gaunamas pajamas nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas iki 2009 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dukros iÅ¡laikymui buvo iÅ¡leista bÅ«tent tiek, kiek reikalauja priteisti.

Nuo 2010-04-05 trečiajam asmeniui per vienerius metus skirtas 2.024,44 svarų kreditas, pagal Å¡iandieninį valiutos kursÄ - 7.875 Lt, todėl Å¡i suma turi bÅ«ti iÅ¡minusuota iÅ¡ praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Apeliantas, nežinodamas, kad turi dukterį, negalėjo jai teikti iÅ¡laikymo, tai nebuvo nei pareigos vengimas, nei piktybiÅ¡kumas. Apeliantas nubaustas ne tik tuo, kad penkiolika metų nežinojo apie esamÄ dukterį, bet dar turi susimokėti ir ženkliÄ sumÄ . IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (b. l. 139-142) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas nenustatė, kokie yra dukters bÅ«tinieji poreikiai ir kad pati ieÅ¡kovė nepagrindė, kodėl prašė priteisti bÅ«tent 400 Lt iÅ¡laikymo sumÄ .

IeÅ¡kovės paskaičiavimais (b. l. 21), mergaitės poreikiams kas mėnesį reikia apie 1.674 Lt: 480 Lt maistui, 160 Lt aprangai, 80 Lt avalynei, 120 Lt mokymosi reikmenims, 64 Lt medikamentams, 50 Lt higienos reikmenims, 40 Lt telefonui, 80 Lt laisvalaikiui ir 600 Lt komunalinių bei gyvenamojo ploto nuomos mokesčių dalis. Akivaizdus faktas, kurio įrodinėti nereikia, yra tai, kad pragyvenimas Didžiojoje Britanijoje yra kur kas brangesnis nei Lietuvoje ir kad 400 Lt, kurių dukters iÅ¡laikymui prašė ieÅ¡kovė ir kuriuos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė, pagal Å¡ios dienos kursÄ nevirÅ¡ija net 100 svarų.

Iš ieškovės pateikto išrašo iš trumpalaikės nuomos sutarties (b. l. 10-12) matyti, jog ieškovės mokamas nuomos mokestis už mėnesį sudaro 900 svarų, kas reiškia, jog vien šalių dukrai tenkanti gyvenamojo ploto nuomos mokesčių dalis yra didesnė nei teismo priteistas išlaikymas. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad išlaikymui skirtos išlaidos turi būti įrodinėjamos tik Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsnių reikalavimus atitinkančiais dokumentais. Ieškovė kasos čekiu (b.l.98) ir sutartimi (b. l.

97) įrodė vien dukters stomatologo paslaugoms išleidusi 249 Lt. Kolegijos nuomone, ieškovės nurodyta mergaitės poreikiams kas mėnesį išleidžiama suma (apie 1.674 Lt), minusavus 215 Lt (laikant, jog aprangai, avalynei mokymosi ir higienos reikmėms per mėnesį pakanka 215 Lt vietoj nurodytų 410 Lt), yra protinga ir atspindi jos būtinus poreikius, tuo labiau, kad šalių paaiškinimai taip pat yra vienas iš įrodymų šaltinių (CPK 177 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, ieškovės prašoma priteisti ir teismo priteista išlaikymo dukrai suma yra minimali, įvertinant tai, kad mergaitei, gimusiai 1995-10-30, jau yra 16 metų, todėl jos poreikiai praktiškai yra kaip suaugusio asmens.

BÅ«tent dėl sunkios ieÅ¡kovės ir dukters finansinės padėties joms yra skiriama valstybės paÅ¡alpa (iÅ¡moka). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi ir negali bÅ«ti perkelta tretiesiems asmenims, kaip kad pageidauja apeliantas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ abiejų tėvų minimaliai reikalingi 800 Lt, kolegijos nuomone, įvertino ir aplinkybę, kad dukra gauna 2.024,44 svarų per metus, t. y. 7.875 Lt (arba 656,25 Lt per mėnesį) iÅ¡ Didžiosios Britanijos valstybės. Pažymėtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytos 1.674 Lt sumos atėmus 215 Lt ir 656,25 Lt valstybės mokamÄ sumÄ , apytiksliai ir lieka 800 Lt, kuriÄ pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , visiÅ¡ki pagrįstai dalino tarp Å¡alių lygiomis dalimis, nors bylos duomenys ir patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės. Apelianto nurodyta LAT 2010-02-08 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-37/2010 ir 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-101/2010, teigiant jog „teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis“, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes, kolegijos nuomone, gera atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia apeliantui mokėti dukrai 400 Lt iÅ¡laikymÄ . Pažymėtina, jog atsakovas be dukters turi tik vienÄ iÅ¡laikytinį – sÅ«nų P. K., gim. 1996-04-29, kuriam moka 400 Lt periodines iÅ¡mokas (b. l. 53-54), nors sÅ«nus yra jaunesnis už dukrÄ ir jo poreikiai atitinkamai mažesni.

Pats apeliantas, teigdamas, kad iÅ¡laikymas vaikams turi bÅ«ti panaudotas lygiomis dalimis, kitam savo vaikui - dukrai sutinka teikti tik 300 Lt iÅ¡laikymÄ . VisiÅ¡kai teisus pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog negali bÅ«ti pažeidžiamas proporcingumo principas nepilnamečiams vaikams teikiant nevienodÄ iÅ¡laikymÄ . Nustatyta, kad apeliantas dirba keliose darbovietėse, kur jo darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių, 2010 m. sudarė 8.392 Lt (b. l. 96), 20011 m. sausio – kovo mėn. 9.593 Lt (b. l. 110-111), o atskaičius mokesčius – 7.096 Lt (b. l. 113-114), todėl akivaizdu, jog teikti dukrai tik 400 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ jis yra pajėgus.

Tai, kad apelianto turtinė padėtis gera, patvirtina ir VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 28-34), iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas turi net tik butÄ , bet gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį. Be to, bylos medžiagos nepatvirtina, kad apeliantas bÅ«tų ligotas ar nedarbingas, o iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų spręstina, jog ji turi rimtų sveikatos problemų, serga onkologine liga (t. 1, b. l. 24, 25), todėl gali dirbti tik ribotai - 40 valandų per mėnesį. IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«tent blogėjanti jos sveikatos bÅ«klė paskatino jÄ kreiptis į teismÄ , kad dukra žinotų, kas jos tėvas ir, esant reikalui, galėtų į jį kreiptis.

Kolegijos nuomone, negalima apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu, kai jų tėvai turi galimybes skirti vaikui didesnį iÅ¡laikymÄ . Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovė visus 16 metų viena iÅ¡laikė dukrÄ , todėl neabejotina, kad ir toliau ieÅ¡kovei auginant dukrÄ teks kur kas didesnė finansinė naÅ¡ta, negu minimalus iÅ¡laikymas, kurio ji praÅ¡o iÅ¡ atsakovo. DidžiÄ jÄ dalį savo uždirbtų lėšų ieÅ¡kovė, sirgdama onkologine liga, turi skirti savo sveikatos stiprinimui.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovės materialinė padėtis yra sunkesnė nei atsakovo. IeÅ¡kovė gyvena Anglijoje nuomojamame bute (b. l. 12), jos metinės pajamos yra 3.285,93 svarai (pagal Lietuvos banko valiutų santykį - 13.209 litai) (b. l. 17-20). SunkiÄ ieÅ¡kovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovė gauna iÅ¡ valstybės iÅ¡mokÄ už vaikÄ , kuri sudaro 2.024,44 svarus (6.989,98 Lt) per metus (b. l. 20). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė atsakovo atstovo argumentÄ , kad iÅ¡laikymas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡ valstybės gautų iÅ¡mokų suma.

Ä®statyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam iÅ¡laikymÄ iÅ¡ valstybės, gali bÅ«ti nepriteisiamas iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvo ar motinos, turinčio pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Atsakovas negali bÅ«ti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui iÅ¡laikymÄ , nes tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali bÅ«ti perkelta kitam asmeniui. Kadangi atsakovas yra vidutinio amžiaus darbingas vyras, neturintis rimtesnių sveikatos problemų (bent jau tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), dirbantis ir gaunantis dideles pajamas, turintis nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ .

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Kai vaiko kilmė iÅ¡ tėvo (motinos) yra nustatyta ne Å¡iam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo srityje įstatymo jos ginamos iÅ¡ dalies, ribojant iÅ¡laikymo priteisimo terminÄ trejais metais iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl Å¡ios priežasties apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė atsakovo argumentÄ , kad, jam apie savo tėvystę nežinojus, iÅ¡ jo apskritai negali bÅ«ti priteisiamas iÅ¡laikymo įsiskolinimas (LAT 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).

Atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad tokio žmogaus, kaip ieÅ¡kovė, neatsimena ir net negali patvirtinti, kad ieÅ¡kovę pažinojo. Tačiau tai, kad atsakovas nieko nežinojo apie dukters egzistavimÄ , paneigia liudytojų B. Z. ir I. E. J. parodymai. Liudytojos patvirtino, kad apeliantui nuo pat vaiko gimimo buvo puikiai žinoma, kad jis turi dukrÄ , bÅ«damas mediku, jis pats norėjo dalyvauti dukros gimdyme. Dukra atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2006 m. pavasarį ji kartu su ieÅ¡kove buvo pas apeliantÄ darbe, matė jį, tačiau Å¡is atsisakė bendrauti.

Atsakovas savo tėvystę pripažino tik atlikus DNR ekspertizę, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai tai vertino kaip atsakovo siekį iÅ¡vengti pareigos mokėti savo dukrai praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ ir jo įsiskolinimÄ . Kolegija taip pat pažymi, jog pagal teismų praktikÄ , kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas turi vertinti, kaip tėvas vykdė prievolę iÅ¡laikyti vaikus, atsižvelgdamas tik į vaikų interesus (LAT 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006).

IeÅ¡kovės turtinę padėtį patvirtina pateiktos mokesčių deklaracijos, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė dirba tik 30 val., kad jos pajamos 2008 m. - 2009 m. buvo 6.030 svarų, 2009 m. - 2010 m. – 4.529,63 svarai. Kalbant apie apelianto pajamas už trejus metus iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieÅ¡kovės, nes 2007 m. atsakovas uždirbo – 89.167 Lt, 2008 m. - 107.892 Lt, 2009 m. 100.265 Lt (b. l. 96), todėl teismo priteistas 14.400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai yra tikrai protingas dydis, kuris, kolegijos nuomone, apelianto turtinių interesų nepažeidžia.Kolegija visiÅ¡kai pritaria ieÅ¡kovei, kad pirmiausia ne Å¡alių dukra, o bÅ«tent pats apeliantas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti norÄ ir parodyti iniciatyvÄ bendrauti su dukra (CK 3.165 str. 1 d. ir 3 d.).

IeÅ¡kinyje yra nurodytas ieÅ¡kovės bei Å¡alių dukters adresas, todėl apeliantui neužskirtas kelias pačiam tiesiogiai bendrauti su dukterimi. Be to, apeliantas, norėdamas nusistatyti bendravimo su dukra tvarkÄ , turėjo ir procesiniuose įstatymuose įtvirtintas galimybes pareikÅ¡ti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo, tuo labiau, kad ir Å¡iuo metu jam iÅ¡lieka teisinė galimybė dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo užsivesti teisme atskirÄ bylÄ . Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija visiÅ¡kai nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ atmeta, o teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) bei priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas advokato pagalbos iÅ¡laidas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1.000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė Teisėjai:                                                    Evaldas Burzdikas                                                                  Egidijus TamaÅ¡auskas