db5d28c1-e9d2-4bd7-a53a-b00f80a4bebc · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-437/2011                                                                          Proceso Nr. 1-30-1-00256-2010-1                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.3. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų:

Viktoro Kažio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Rimai KrikščiÅ«naitei,nuteistajam A. M.,gynėjai Eugenijai Galatiltienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. laikas. IÅ¡ A.

M. priteista nukentėjusiajai M.O. O. 4428,5 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės mėn. nuo 10 d. iki 19 d., apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių Å¡eiminių nesutarimų, iÅ¡tisai vartodamas smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę V.O., jÄ tyčia nužudė, o bÅ«tent: 2010 m. gegužės mėn. iki 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir 2010 m. gegužės 16 d., apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 18 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 19 d., kelios valandos iki vidurnakčio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia per kelis kartus sistemingai sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 30 smÅ«gių kumščiais į pilvÄ , krÅ«tinę, veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, tampė už rankų ir badė atsuktuvu, sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei padarydamas pavirÅ¡ines kraujosruvas ir odos įdrėskimus smÅ«gių vietose, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta V.

O. sveikata. Tęsdamas smurtinius nusikalstamus veiksmus, 2010 m. gegužės 19 d. tyčia vienÄ kartÄ peiliu smogė V. O. į krÅ«tinės kairę pusę, padarė nukentėjusiajai durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos bei pilvo kairės pusės sužalojimÄ su diafragmos ir blužnies pažeidimu, kas komplikavosi į Å«mų vidinį ir iÅ¡orinį nukraujavimÄ , kairės pusės pniaumotoraksÄ ir masyvų hemoperitoniaumÄ , dėl to prieÅ¡ vidurnaktį nukentėjusioji mirė.Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde ginčija baudžiamojoje byloje atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuris, jo nuomone, atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir byla suklastota.

Pirmosios apklausos protokole apeliantas pasirašė jo neperskaitęs, o antrosios protokole atsisakė pasiraÅ¡yti. Trečiosios apklausos metu jam tinkamai nebuvo paaiÅ¡kinta dėl kokios priežasties buvo perkvalifikuota jo padaryta nusikalstama veika, o gynėjas neatliko savo pareigos. Nors jis pasirašė, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga, tačiau bylos neskaitė, o apie baigtÄ ikiteisminį tyrimÄ suprato tik gavęs kaltinamÄ jį aktÄ . Su visa bylos medžiaga jis susipažino apygardos teisme.

Apeliantas nesutinka su teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiosios mirties priežasties. Skunde nurodo, kad įvykio priežastis buvo nukentėjusiosios pasakyti jam necenzÅ«riniai žodžiai, kurie jį labai įžeidė. Nors tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau teigia, kad jis galėjo suduoti smÅ«gį nukentėjusiajai tuo metu rankoje turėtu peiliu ir kad Å¡is sužalojimas buvo jos mirties priežastis. Apeliantas, apibÅ«dindamas savo ir nukentėjusiosios buvusius tarpusavio santykius, teigia, kad neturėjo tyčios jÄ nužudyti.Skundo autoriaus nuomone, nukentėjusiosios M.O.

O. parodymai teisme yra neteisingi. Jis nėra narkomanas ar/ ir alkoholikas. Be to, neatkreiptas dėmesys į jo gynėjo teisme pasakytÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A.M. kaltė pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. yra įrodyta.

Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo nepaneigia.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M., pripažindamas skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis sudavęs smÅ«gį peiliu V. O. bei kad tai buvo jos mirties priežastis, ginčija ikiteisminio tyrimo metu, jo nuomone, neobjektyviai atliktus procesinius veiksmus. Taip pat teigia, kad neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ir kad taip elgtis jį iÅ¡provokavo jos elgesys.

Å ie apelianto teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti visi byloje surinkti įrodymai, motyvuotai pasisakyta dėl jų įrodomosios vertės, patikimumo, tinkamai atskleistas jų (įrodymų) tarpusavio ryÅ¡ys. Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl dar kartÄ jų nebekartoja. PrieÅ¡ingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę grįsti nuteistojo kaltę, remdamasis nukentėjusiosios M.O.

O. (t. 77-79, 88-90; t. 3, b. l.

48) parodymais kitų byloje surinktų įrodymų visete. Tai, kad Å¡ios nukentėjusiosios parodymai yra nepalankÅ«s nuteistajam, neduoda jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nėra konstatuota, jog A. M., smogdamas peiliu savo Å¡eimos nariui V. O. į kairįjį Å¡onÄ , siekė jos mirties, t. y. veikė tiesiogine tyčia. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte nurodyta, kad A. M. suprato, jog savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę ir, nors nenorėjo baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių, bet sÄ moningai leido joms atsirasti.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas veikė netiesiogine tyčia ir todėl turi atsakyti už kilusias pasekmes – V. O. mirtį. Å is žemesnės instancijos teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2010, 2K-121/2010).Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme, vertinama, kiek toks elgesys esmingai prieÅ¡tarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Taip pat bÅ«tina įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius ir jų asmenybes, nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ pat nusikaltimo padarymÄ ir iki jo. Liudytojai Ž. Ž. (t. 1, b. l. 159-161; t. 3, b. l. 68), I. K. (t. 1, b. l. 133-136; t. 3, b. l. 95), T. J. (t. 1, b. l. 146-149; t. 3, b. l. 49-50) ir Z. J. (t. 1, b. l. 153-155; t. 3, b. l.

51) teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuteistasis su nukentėjusiÄ ja gyveno viename bute daug (apie 18-20) metų, jų Å¡eimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, nuolat vykdavo barniai ir muÅ¡tynės. Paminėti liudytojai ne kartÄ yra matę sumuÅ¡tÄ V. O.. Be to, 2010 m. gegužės 16 ir 18 d. dėl kilusių analogiÅ¡kų Å¡eimyninių konfliktų su nuteistuoju nukentėjusioji skambino į BendrÄ jį Pagalbos CentrÄ telefonu „112“, praÅ¡ydama pagalbos (t. 2, b. l. 51, 52-53, 64), ir buvo iÅ¡kvietusi policijos pareigÅ«nus (t. 1, b. l. 171-172, 179-180), kurie A. M. įspėjo dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio (t. 2, b. l.

70) bei priėmė atitinkamus sprendimus (t. 2, b. l. 65, 72).Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 75-78, 79-82), tiek pirmosios instancijos teisme sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ (t. 2, b. l. 91-93), tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 96-98) ir pats apeliantas pripažino, kad su savo sugyventine V. O. jos bute kartu gyveno apie 10-11 metų, ja rÅ«pinosi, namuose gamindavo valgyti, gaunamos jo pajamos buvo nukentėjusiosios neįgalumo iÅ¡moka bei jos giminaičių duodami pinigai. Be to, jis neneigė, kad su nukentėjusiÄ ja dažnai konfliktuodavo ir vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ .

Taigi, nuteistajam A. M. įvykio metu buvęs jo sugyventinės elgesys dėl alkoholio vartojimo ir nuolatinių konfliktų nebuvo nauja, nežinoma ir (ar) netikėta aplinkybė nei pačiam nuteistajam, nei nukentėjusiajai, nei jų kaimynams. Ä®vykio dienÄ kilęs konfliktas tarp neblaivaus A. M. ir tokios pat bÅ«senos jo sugyventinės V. O. buvo įprasta, niekuo neiÅ¡siskirianti kasdieninė situacija bei tokio gyvenimo bÅ«do pasekmė. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog bÅ«tent girtavimo metu dėl asmeninių Å¡eimyninių nesutarimų kilęs tarpusavio konfliktas paskatino apeliantÄ nusikalsti.

Todėl, kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju, įvykio metu buvusį nukentėjusiosios elgesį nėra jokio pagrindo pripažinti provokuojančiu ir (ar) rizikingu bei turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tuo pačiu tai pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo iÅ¡sakytÄ argumentÄ , kad nukentėjusioji V. O. nebuvo jo sugyventinė, nes tai prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms.BK 248 str. 2 d. nurodyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymoje yra nurodyta, kad A. M. yra sudaręs santuokÄ (t. 3, b. l. 28). Tačiau iÅ¡ Å¡ioje nutartyje jau aptartų liudytojų ir paties apelianto parodymų bei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų teiginių matyti, kad nuteistasis kartu su V. O. daug metų gyveno pastarosios bute, jų tarpusavio santykiai buvo artimi, jie rÅ«pinosi vienas kitu, nuteistasis buvo iÅ¡laikomas nukentėjusiosios ir jos artimųjų, t. y. jie vedė bendrÄ Å«kį ir buvo faktiniai Å¡eimos nariai.

Be to, nuteistasis teisme paaiÅ¡kino, kad jo žmona yra iÅ¡vykusi, o jis pats įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos (t. 3, b. l. 30). Nuteistojo sesuo A. A. parodė, kad nesidomėjo dėl kokių priežasčių nutrÅ«ko A. M. santuoka, bei patvirtino, jog pastarasis su V. O. „visÄ laik kartu bÅ«davo“ (t. 3, b. l. 49). Nukentėjusioji M.O. O. taip pat patvirtino, kad jos dukra kartu su A. M. gyveno apie 15-16 metų, pastarasis niekur nedirbo, buvo veltėdis ir gyveno iÅ¡ nukentėjusiosios lėšų (t. 1, b. l. 77-79, 88-90; t. 3, b. l. 48).

Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. M. nužudė savo Å¡eimos narį, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2010).Apeliantas savo skunde daug dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo metu atliktiems procesiniams veiksmams (jo apklausoms, apelianto nuomone, netinkamai atliktoms gynėjo pareigoms ir susipažinimui su ikiteisminio tyrimo medžiaga), tačiau nenurodo kokios ir kokių bÅ«du baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos atliekant paminėtus veiksmus buvo pažeistos, todėl kolegija neturi galimybių atsakyti į Å¡iuos apelianto deklaratyvius teiginius.Pažymėtina tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų nuteistojo apklausų protokoluose (t. 2, b. l. 75-78, 79-82, 137) nėra užfiksuota jokių pastabų dėl Å¡ių protokolų turinio, jų suraÅ¡ymo tvarkos ir (ar) juose užfiksuotų duomenų neteisingumo.

Tai, kad apeliantas atsisakė pasiraÅ¡yti vienos iÅ¡ apklausų protokole (t. 2, b. l. 137), neduoda jokio pagrindo abejoti jame užfiksuotos informacijos teisingumu. Å is protokolas atitinka BPK 179 str. 3 d. reikalavimus. Be to, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo parodymus vertino visų byloje surinktų duomenų visete. Kartu kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog žemesnės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip, negu to norėtų nuteistasis, dar nereiÅ¡kia, kad jie įvertinti neteisingai, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Apeliantas su visa bylos medžiaga susipažino pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 32, 34), gavo kaltinamÄ jį aktÄ (t. 3, b. l.

25) ir pageidaujamų dokumentų kopijas (t. 4, b. l. 4-5) bei jokių praÅ¡ymų ar pageidavimų nepareiÅ¡kė. Todėl teigti apie BPK 22, 181 ir (ar) 218 str. nuostatų pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Viso proceso metu nuteistasis nepareiÅ¡kė jokių pastabų ar nuÅ¡alinimų savo gynėjams ir jų neatsisakė. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis savo teisėmis, numatytomis BPK III skyriaus Antrajame skirsnyje, pasinaudojo ir jo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės ir nukentėjusiajai priteisto civilinio ieÅ¡kinio neginčija, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje nerevizuojamas (BPK 320 str. 3 d.).Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :   Nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                             Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                         Viktoras Kažys                                                                          Linas Žukauskas