db5c19da-2f4b-48dd-97a0-d11310e3cb51 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Ričardas Gilys                                                 Baudžiamoji

byla Nr. 1A-271-193/2010

Teisėja Silvija Jakštienė                                                    Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo

Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir

Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Onutei

Astrauskienei,

dalyvaujant advokatams Vytautui

Kazlauskui, Lidijai Blinkevičienei,

nuteistajam R.

V.,

teismo posėdyje apeliacine

tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. apeliacinį

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo

bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš R. V. priteista:

500 Lt M. B., 1000 Lt M. B. advokato

teisinei pagalbai apmokėti, 26,10 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

R. V. nuteistas už tai, kad

jis, 2009 m. birželio 16 d. apie 19.05 val. namo, esančio Klaipėdos g. 31

Panevėžyje, kieme sudavė kumščiu M. B. į dešinę galvos

pusę ir du – tris smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo padarydamas deÅ¡inio

smilkinio minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinės deÅ¡inėje

pusėje ir deÅ¡iniame juosmenyje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis

R. V. apeliaciniu

skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendžiu, prašo

priimti jį išteisinantį nuosprendį, visas su byla susijusias išlaidas priteisti

M. B., įpareigoti M. B. viešai jo

atsiprašyti, išreikalauti telefoninių pokalbių išklotines bei M. B. 2009-06-16 apžiūros Panevėžio

ligoninės priėmimo skyriuje išvadas. Teigia, kad M. B. paprašė melagingai liudyti prieš jį,

tai girdėjo liudytoja E. I..

Å i liudytoja iÅ¡ kaltintojo advokato patyrė spaudimÄ teisme pasakyti, kad ji

sako netiesÄ . Liudytoja parodymų nepakeitė, tačiau buvo traktuojama, kad ji yra

neva beveik jo marti ir jos parodymai šališki. Nors ši mergina sakė, kad visus

vaikinus pažįsta vienodai ir yra visų jų pažįstama, bet teismas įvardino, kad

ji yra tik jo sūnaus, M. V.,

draugė. Apeliantas nurodo, kad E.

I. pasirašė už atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, tačiau

kažkodėl abejojama tik jos duotų parodymų teisingumu. TÄ patį pokalbį – praÅ¡ymÄ

duoti melagingus parodymus girdėjo ir M. V., bet jo parodymai taip pat buvo vertinami

kritiÅ¡kai. Apeliantas nurodo ne kartÄ prašęs teismo iÅ¡kviesti M. V., tačiau pastarasis vienÄ posėdį buvo

sėdėjęs teismo salėje, todėl buvo teigiama esant procesiniam pažeidimui.

Kaltintojo advokatas neneigė tarp liudytojo L. B. ir M. B. buvus pokalbiui – prašymui liudyti,

tačiau teigė, kad jo, apelianto, liudytojai dėl įvairių priežasčių šį pokalbį

neteisingai suprato. Teismas netenkino ir prašymo dėl telefoninių pokalbių

išklotinių tarp sūnaus M. V. ir

L. B., kuriuose

pastarasis liudytojas patvirtino M.

B. prašius jį melagingai liudyti. Apelianto manymu, šių telefoninių

pokalbių išklotinės yra vienintelė galimybė jam įrodyti, kad kaltintojas prašo

liudytojų melagingai liudyti prieš jį, nes teismas žodiniu liudytojų pasakymu

netiki. Skunde pažymima, kad po pareiÅ¡kimo pateikimo M. B. delsė atvykti pas tyrėjÄ , nes pasak

liudytojų, kurių parodymai kažkodėl vertinami kritiškai, pastarasis kaip tik

tuo metu ieškojo melagingai paliudyti galinčių asmenų. Todėl, kaip teigia

tyrėjas V. S., jis

privalėjo liudytojų paaiškinimus rinkti skubotai ir net naudojantis

telefoniniais pokalbiais (dviejų liudytojų paaiškinimai paimti telefoninių pokalbių

metu). Nurodo, kad kaltintojo liudytojų parodymai nesutapo tiek esminiuose

dalykuose, tiek ir nereikšminguose pastebėjimuose. Apeliantas skunde nurodo,

kad teismas netenkino ir kitų jo prašymų – dėl medicininių dokumentų išreikalavimo

siekiant nustatyti, ar M. B. tikrai

2009-06-16 vakare kreipėsi į ligoninę ir kokie sužalojimai jam ten nustatyti,

dėl policijos pareigūnų iškvietimo, kurie, pagal M. B. parodymus, nepriėmė pastarojo

pareiškimo ir atkalbėjo jį rašyti. Apeliantas teigia, kad teismo posėdžių metu

jautė spaudimÄ jaustis kaltu, nors jo kaltė nebuvo įrodyta, nes buvo mėtomos

frazės kaip „ jūsų padėtis nepavydėtina“, „jūsų kaltė buvo įrodyta jau tada,

kai jūs prisipažinote buvęs tuo laiku ir toje vietoje“, „jums labai pasisekė,

kad pateiktas tik toks kaltinimas“, „jūs vis kvietinėjote naujus liudytojus“.

Todėl apelianto nuomone, teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės.

Apeliantas

ginčija sukėlęs konfliktÄ vieÅ¡oje vietoje, nes visi liudytojai parodė, kad jis

atėjęs nepanoro su M. B. nei

kalbėti, nei konfliktuoti ir pats M.

B. pradėjo konfliktÄ su nepažįstamu vyriÅ¡kiu. Apeliantas mano, kad

jei M. B. nebūtų

rodęs iniciatyvos konfliktuoti, konfliktas nebūtų įvykęs. Be to, teismas

neatsižvelgė į tai, kad M. B. jau

ne pirmÄ kartÄ provokuoja muÅ¡tynėms jo, apelianto, Å¡eimos narius, tuo siekdamas

sau materialinės naudos, grasindamas ir vengdamas mokėti jam priteistÄ

civilinio ieÅ¡kinio sumÄ 15 100 Lt. Todėl ir Å¡iame skunde M. B. iÅ¡ jo reikalavo analogiÅ¡kos sumos už

neva pastarajam padarytÄ moralinę žalÄ .

Skunde

atkreipiamas dėmesys į M. B. konstatuotus

sužalojimus. Sutinkamai su M.

B. parodymais, jis (apeliantas) jį trankė kumščiu, dėl ko šis jautė

skausmÄ ir svaigulį. Tokiu atveju, apelianto nuomone, nors veido srityje turėjo

likti akivaizdžiai matoma mėlynė, nebent jį kažkas badė pirštu. O kaip tik tai

liudija matę jo liudytojai, t y. kad M.

B. konfliktavo ir stumdėsi, vyko grumtynės su kitu vyriškiu.

Apeliantas teigia taip pat tai matęs. Jo nuomone, M. B. nustatytieji sužalojimai galėjo likti

po menkiausio susistumdymo, o ne po smūgių kumščiu.

Teismo posėdžio

metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ .

Nuteistojo

apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi

apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , atlikusi

papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios

instancijos teismas išsamiai ir nešališkai

ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir

objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai

motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo

proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo R. V. nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal

BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingÄ bausmę, taip pat teisingai iÅ¡sprendė

civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų

vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos

aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija

neranda pagrindo skundÄ tenkinti.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis

R. V. 2009 m. birželio 16 d. apie 19.05 val. namo,

esančio Klaipėdos g. 31 Panevėžyje, kieme panaudojo fizinį smurtÄ M. B. atžvilgiu – kumščiu sudavė jam į deÅ¡inę galvos pusę ir

du – tris smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų

sveikatos sutrikdymÄ . Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys

– nukentėjusiojo M. B. ir liudytojo N.

I. bei kitų liudytojų parodymai, specialisto išvada. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įvykio metu nuo asmens, kurio jis pats

nematė, nes į akis buvo papurkÅ¡ta dujų patyręs fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė smÅ«gio

kumščiu į deÅ¡inę galvos pusę ir dviejų – trijų smÅ«gių kojos keliu į deÅ¡inį Å¡onÄ

sudavimu. Å iuos jo parodymus patvirtino liudytojo N. I. bei

netiesiogiai – liudytojų I. Ž., L. B.,

T. M., J. S. parodymai, taip pat

dalinai – specialisto išvada, paties nuteistojo R. V. parodymai.

Įvykio vietoje buvęs ir jį matęs liudytojas N. I. parodė

matęs nuteistojo M. B. suduodamus smūgius. Įvykio vietoje

buvę liudytojai I. Ž., L. B., T. M., J. S. teigė smūgių nematę,

tačiau patvirtino tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykio metu buvus

konfliktinę situacijÄ , po kurios M. B. skundėsi dėl jam

suduotų smūgių. Pats apeliantas neneigia buvęs įvykio vietoje inkriminuotu

laiku bei dalyvavęs konfliktinėje situacijoje, tačiau nepripažįsta sudavęs M. B. smūgius. Tuo tarpu 2009-06-17 specialisto išvada M. B. konstatuotas dešinio smilkinio minkštųjų audinių

sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje ir dešiniame

juosmenyje, kas sudaro nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuris padarytas kieto buko

daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2009-06-16. Remiantis

aukščiau nurodytų bei kitų byloje esančių duomenų analize, netikėti nuo pat

proceso pradžios duotais nuosekliais nukentėjusiojo M. B. parodymais,

kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai,

teismas neturi jokio pagrindo. Be to, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų

apie tai, kad be nuteistojo dar kas nors įvykio metu būtų sudavęs smūgius

nukentėjusiajam ir padaręs minėtus specialisto išvadoje konstatuotus

sužalojimus.

Teisėjų

kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus konstatuoja, kad

pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad

nuteistasis R. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė tokiomis

aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais

apelianto kaltės įrodymais ir R. V. pagrįstai pripažintas

kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad

apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas. Apelianto

skunde dėstomi teiginiai apie nukentėjusiojo M. B. elgesį

prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ negali bÅ«ti priežastimi elgtis neteisėtai, nusikalstamai,

todėl nuteistojo elgesio nepateisina bei baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamÄ

veikÄ nepanaikina. O nuteistojo teiginiai apie, jo manymu, netinkamÄ liudytojų E. I. ir M. V. parodymų dėl tariamo M. B. praÅ¡ymo melagingai liudyti, vertinimÄ nėra pagrindu

pripažinti apylinkės teismo nuosprendį nepagrįstu ir neteisėtu, nes byloje nėra

jokių duomenų, kad apeliaciniame skunde nurodomas L. B. būtų

melagingai liudijęs teisme ir dėl to nuosprendyje išdėstytos teismo išvados

neatitiktų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui

pateiktuose pranešimuose iš VšĮ Panevėžio ligoninės ir Panevėžio apskrities

vyriausiojo policijos komisariato (b.l.104,108) nurodyta, kad M.

B. kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių 2009-06-16 20 val., nurodydamas,

kad Klaipėdos g. 31 namo kieme pažįstami asmenys dujų balionėliu papurškė į

veidÄ , apžiÅ«ros metu sužalojimų nenustatyta, konstatuotas akių sudirginimas

dujomis, o Policijos registruojamų duomenų registre 2009-06-16 nėra registruota

įvykio, kuriuo kreipėsi M. B. dėl nusikalstamų veikų. Šie

duomenys R. V. kaltės nei patvirtina, nei paneigia.

Pirmosios instancijos teismui nukentėjusysis M. B. paaiškino,

kad jis po įvykio iÅ¡ pradžių kreipėsi į policijÄ , bet ten iÅ¡ jo praÅ¡ymo

nepriėmė, pasiÅ«lė kreiptis į ligoninės priimamÄ jį, kur jam patikrino akis ir

liepė kitÄ dienÄ kreiptis dėl ekspertizės darymo, sakė apie sumuÅ¡imÄ , bet to

netikrino, tikrino tik akis. SekančiÄ dienÄ kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ

ir pas teismo medicinos ekspertus. Iš pareiškimo (b.l. 19) matyti, kad M. B. su pareiškimu dėl jo sužalojimo kreipėsi 2009-06-17,

iš specialisto išvados (b.l. 20) matyti, kad jis teismo medicinos specialisto

buvo apžiūrėtas 2009-06-17 12.10 val. Tokiu būdu, byloje esantys rašytiniai

duomenys apie nukentėjusiojo M. B. kreipimosi dėl įvykio

į teisėsaugos ir gydymo įstaigas aplinkybes neprieštarauja jo paties parodymams

apie šio kreipimosi aplinkybes, pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais

šioje dalyje pagrindo nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos

teismas pagrįstai pripažino R. V. kaltu

padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., todėl iÅ¡teisinti jį pagrindo nėra. Dėl to kaip

nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo skundo reikalavimas įpareigoti M. B. viešai jo atsiprašyti.

Teisingai

kvalifikavęs nuteistojo R. V. nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas, laikydamasis

baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už

padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirdamas R. V. bausmę ir

parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str.

numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus

(padaryta tyčinė, nesunki, baigta nusikalstama veika), jo atsakomybę

lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tinkamai įvertino R. V. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas,

dirbantis, charakterizuojamas teigiamai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes,

teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad BK

41 str. numatyti bausmės tikslai pasiektini paskiriant nuteistajam vidurkio nesiekiančiÄ

laisvės apribojimo bausmę. Å i nuteistajam už jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ

veikÄ paskirta bausmė savo rÅ«Å¡imi bei dydžiu yra teisinga, todėl pripažinti jÄ per

griežta nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. V. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Apelianto R. V. skunde formuluojamas prašymas dėl visų su bylos

nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo iš M. B. yra

atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi apeliantas yra nuteistasis, sutinkamai su

BPK 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d., teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš

jo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, bei nukentėjusiojo

ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip

nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, kÄ pirmosios

instancijos teismas ir padarė. Todėl proceso išlaidas priteisti iš

nukentėjusiojo nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto R. V. teiginys apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Pažymėtina, kad Å¡aliÅ¡kumas

yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti

pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs

dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad

pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę

dėl R. V. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ

nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl

BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas

apelianto R. V. teisių

nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti

įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmosios instancijos

teisme papildymų bei praÅ¡ymų prieÅ¡ užbaigiant įrodymų tyrimÄ apeliantas

neturėjo, dėl teisiamojo posėdžio protokolo teisingumo R.

V. pastabų nepareiškė, teisiamojo posėdžio

protokole apeliaciniame skunde kaip rodantys Å¡aliÅ¡kumÄ teismo teiginiai nėra

užfiksuoti.  Tai, kad apylinkės teismas motyvuotomis nutartimis atmetė nuteistojo

tam tikrus prašymus, nesudaro teisėjų kolegijai pagrindo konstatuoti

nuteistojo teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimÄ . Apeliantui nepalankus įrodymų

vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad

buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Remiantis

išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str.

bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti

skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame

skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1

punktu,

N U T A R I A :

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                  Ričardas Gilys

Teisėjai:                                                                        Â

                   Nijolė Sušinskienė

                                                                                                           Tomas

Zdanavičius