db5b2f95-823f-4fdb-8d10-843c588ed71d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-434-655/2013Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02097-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 2.3.6.4.4. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant R.

P., J. P., V. J.,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui D. Ž.,nukentėjusiojo atstovui advokatui G. R.,nedalyvaujant nukentėjusiajam V. R.,civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. L.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, iÅ¡siskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, R. M. kaltinamas padaręs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent tuo, kad 2010-11-06, apie 3.30 val., prie įėjimo į UAB „Lounge and Restaurants“ priklausantį klubÄ â€žOlialia“, esantį Gynėjų g. 14, Vilniuje, R. M. tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu V. R. į kaklo sritį taip padarydamas pastarajam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nuo ko V. R. krito aukÅ¡tielninkas, atsitrenkdamas galva į grindinį, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kairės pusės smilkininės – momeninės (pakauÅ¡io dalies) sričių stiprus sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva kairėje momeninėje srityje su subfascijine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairiojo smilkinkaulio žvyno įstrižinis linijinis lūžis, einantis link pleiÅ¡tkaulio didžiojo sparno, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontuziniais židiniais deÅ¡inės pusės smilkininėje ir kaktinėje bei kairės pusės smilkininėje skiltyse.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kad pripažįsta stumtelėjęs nukentėjusįjį, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl sunkaus V. R. sveikatos sutrikdymo. AiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje jis sulaukė skambučio iÅ¡ nežinomo numerio. Skambinusysis prisistatė S., pasakė, kad numerį gavo iÅ¡ bendro pažįstamo vardu M. ir kaltinamojo paklausė ar jis lapkričio 5 d. negalėtų padirbėti naktiniame klube, nes ten bus daug žmonių, kad už darbÄ sumokės 80 Lt.

Jis sutiko padėti ir tÄ dienÄ , apie 21 val. atėjo į darbÄ . Jį pasitikęs S. M. atidarė duris ir palydėjo persirengti į patalpÄ , kurioje stovėjo kameros. Ten pasidėjo asmeninius daiktus, persirengė pagal nurodytÄ aprangos stilių, t.y. dėvėti juodÄ kostiumÄ ir baltus marÅ¡kinius arba juodus marÅ¡kinėlius (maikutę). InstruktaÅ¾Ä prieÅ¡ darbÄ , mažame bariuke, pravedė M. Ž., kurį anksčiau buvo matęs tame pačiame klube, kai jis vadinosi „Pacha“. Instruktažo metu buvo paaiÅ¡kinta kas yra VIP klientai, kad jie įleidžiami pro kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , parodė ir sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie neįleidžiami į klubÄ .

Buvo pasakyta, kad kažkam atsitikus, negalima po vienÄ iÅ¡eiti į laukÄ . TÄ vakarÄ racijos neturėjo, jam buvo nurodyta stovėti prie VIP klientų. Vakaro metu buvo priėjęs E. P., kuris paklausė kaip sekasi. Kaltinamasis nematė kaip nukentėjusysis atėjo į klubÄ ir kartu su kitais VIP klientais nukentėjusiojo nebuvo. Apie 3 val., prie jo vėl priėjo E. P., kuris pasakė, kad reikia nueiti į apačiÄ prie S. M., nes ten reikia trumpam pakeisti vienÄ darbuotojÄ . Nusileidęs į apačiÄ , pamatė S. M. ir darbuotojÄ , kurį jis turėjo pakeisti.

Å is iÅ¡kart nuėjo į viršų. BÅ«damas apačioje S. M. paklausė, kur gali parÅ«kyti ir Å¡is jam parodė dvejas duris į laukÄ , per kurias į klubÄ patenka lankytojai. Jis parÅ«kyti išėjo pro tas duris, kurios yra lygiagrečios Gynėjų gatvei. Nukentėjusiojo tuo metu lauke jis nematė. RÅ«kyti iÅ¡ klubo išėjo kartu su pažįstamu L. B., su juo lauke dar persimetė keliais žodžiais. Lauke rÅ«kė ne ilgiau kaip 5 min., nes buvo Å¡alta ir labai vėjuota. Grįžęs į patalpas, bÅ«damas prie kasos, maždaug po 10 min. pamatė, kaip E. P. ir dar kažkas iÅ¡ apsaugos darbuotojų, laiptais žemyn iÅ¡lydi girtÄ nukentėjusįjį.

Ten iÅ¡ kažkur „iÅ¡dygo“ M. Ž., kuris pasitiko nukentėjusįjį ir persimetė su juo keliais žodžiais. KÄ jie vienas kitam sakė, negirdėjo. Vienu momentu nukentėjusysis lyg ir bandė sugrįžti atgal, bet M. jo neleido, o atidarė duris, vedančias į skersgatvį ir jį iÅ¡stÅ«mė. M. Ž. pats taip pat išėjo į laukÄ . Lauke nukentėjusysis iÅ¡simuistė iÅ¡ M. Ž., jie vėl pradėjo ginčytis. Kaltinamasis stovėdamas prie durų, matė, kaip M. Ž. trenkė nukentėjusiajam per galvÄ , tačiau smÅ«gio garso negirdėjo.

Po smÅ«gio nukentėjusysis susvirduliavo, bet neparkrito ir keikdamasis ėjo link M. Ž.. Tuo metu, pro kaltinamojo atidarytas duris, norėjo iÅ¡eiti kiti klientai, todėl kaltinamais nukentėjusįjį norėjo patraukti į Å¡onÄ , kad Å¡is netrukdytų kitiems. Durys atsidaro į laukÄ , todėl jis kaire ranka laikė duris, o deÅ¡ine, bandė sulaikyti-atstumti nukentėjusįjį. Norėdamas jį patraukti ar nustumti nuo durų, ranka pataikė jam į barzdÄ ar lÅ«pÄ , bet tai nebuvo smÅ«gis.

To pakako ir nukentėjusysis daugiau į klubÄ nesiveržė. IÅ¡leidęs iÅ¡einančius klientus, jis pasisuko ir grįžo į vidų. Apie patį įvykį sužinojo tik po darbo, t.y. apie 5 val. ryto. Girdėjo apsauginius kalbant, kad klientui buvo kviesta greitoji pagalba ir policija. Baigus darbÄ , M. Ž. atrakino kambario, kuriame buvo jo daiktai duris, tačiau asmeniÅ¡kai apie įvykį nieko nesakė. Po kelių dienų S. M. jam atvežė pinigus už darbÄ tÄ vakarÄ ir kaltinamojo paklausė kodėl jis mušė nukentėjusįjį, sakė, kad dabar Å¡is reanimacijoje.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad išleidęs klientus, jis M. Ž. paliko lauke kartu su nukentėjusiuoju, o S. M. tuo metu stovėjo prie kasos. Apačioje taip pat buvo dar kažkoks apsaugos darbuotojas, tačiau jo neprisimena. Atsakydamas į klausimus dėl S. M. parodymų vertinimo, kaltinamasis nurodė, kad jie yra neteisingi. S. M. su M. Ž. yra geri draugai, todėl mano, kad abu jį apkalba, t.y. S. M. bando išsukti M. Ž. nuo atsakomybės. Vertindamas įvykio aplinkybes, kaltinamasis paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog jis išleisdamas lankytojus buvo klubo tarpduryje, mano, kad jeigu nukentėjusiajam būtų smūgiavęs jis, nukentėjusysis būtų nukritęs ant šono, o ne tokioje padėtyje, kaip buvo rastas.

Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jis tik bandė nukentėjusįjį sulaikyti, kad Å¡is neįeitų į vidų. Neatmeta, kad tuo metu galėjo pataikyti jam į lÅ«pÄ , nes Å¡is yra žemo Å«gio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas dvi paras ir tik po to sužinojo, kuo yra kaltinamas. Apklausa vyko apie 21 val., tai buvo apie gruodžio 10 d., t.y. praėjus vos ne mėnesiui po įvykio. Gaila, kad byloje nėra klubo vaizdo kamerų įrašų, kurie bÅ«tų labai svarbÅ«s, bÅ«tų viskas aiÅ¡ku.

Vaizdo kamerų kodus žinojo tik M. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl galimo nukentėjusiojo lÅ«pos sužalojimo pripažino. Å iuo metu taip pat neneigia, kad galėjo netyčia į jÄ pataikyti, tačiau tuo nėra visiÅ¡kai tikras, nes kraujo nematė. Žino, kad kaip užstatas klube, buvo palikta kaltinamojo piniginė. Nukentėjusįjį lauke matė tik su „maikute“, nes jį iÅ¡ klubo iÅ¡vedė neapsirengusį. Anksčiau M. Ž. nebuvo matęs, apie jį žinojo tik iÅ¡ kalbų.

Kai S. M., po įvykio praėjus gal 10 dienų, atvežė jam į pinigus vėl paklausė, kodėl „jį iÅ¡jungei“ ir pasakė kad dabar bus problemų kaltinamajam, nes nukentėjusysis yra kažkoks LukaÅ¡enkos pažįstamas. Atsakydamas į proceso dalyvių papildomus klausimus, kaltinamasis patvirtino, kad pradinį instruktaÅ¾Ä pravedė M. Ž., o jį pakartojo S. M.. Matė, kad klube yra kameros, nes ten kur jis persirenginėjo veikė įjungti monitoriai, lauke taip pat buvo filmuojama.

Nesutinka su liudytojo S. M. parodymais apie tai, kad grįžus iÅ¡ lauko buvo sužaloti jo krumpliai, kad jo rankos buvo kruvinos, kad buvo ieÅ¡koma pleistro. Sekantį vakarÄ jis dirbo kazino „B. S.“, esantį Kalvarijų gatvėje, o ten griežtai reikalaujama, kad nebÅ«tų jokių žaizdų nei ant rankų, nei ant veido. Tokiu atveju reikia imti nedarbingumo pažymėjimÄ . Kazino visada tikrina darbuotojų blaivumÄ , aprangos tvarkingumÄ , nes darbas su pinigais, rankos turi bÅ«ti gražios, veidas apskustas.

Jei bÅ«tų nubrozdinti krumpliai, tikrai vadovai bÅ«tų pastebėję ir neleidę dirbti. Nežino, kodėl S. M. teigia, jog bÅ«tent jis sužalojo nukentėjusįjį, mano, kad arba Å¡is kažkÄ maiÅ¡o, arba toks yra S. M. ir M. Ž. tikslas. Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Nei raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nei vėliau duodamas parodymus nukentėjusysis negalėjo nurodyti jokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, konflikto priežasčių ir/ar jį sužalojusių asmenų.

V. R. prisimena tik tai, kad įvykio vakarÄ lankėsi klube „Olialia“, kad vartojo alkoholį ir, kad du apsaugos darbuotojai vedė jį link laiptų į apačiÄ (b.t.1, b.l. 6, 91). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, nukentėjusysis atpažino M. Ž., kaip klubo „Olialia“ apsaugos darbuotojÄ , tačiau negalėjo nurodyti ar bÅ«tent Å¡is asmuo lydėjo jį į apačiÄ 2010-11-06 (b.t.1, b.l.93-95).Liudytojas S. M. teismui parodė, kad pažįsta R. M., kartu dirbo klube „Olialia“, esančiame Gynėjų 14, Vilniuje klubo prižiÅ«rėtojais.

Ä®vykio naktį matė, kaip E. P. ir A. V. iÅ¡lydėjo V. R., kuris buvo labai girtas, iÅ¡ klubo. Nukentėjusysis ėjo pats, nusileido laiptais, labai keikėsi. Jis buvo iÅ¡lydėtas todėl, kad kažkas įvyko prie baro, t.y. ar jis sudaužė kažkÄ ar prie kažko prikibo, tačiau liudytojas apie tai girdėjo tik per racijÄ . Baras yra antrame aukÅ¡te, o įėjimas į klubÄ pirmame aukÅ¡te, kur yra ir holas. IÅ¡einama pro vienas ir pro kitas duris, praėjimas buvo laisvas. Apsaugoje tuo metu stovėjo M.

Ž., kuris atidarė duris, ranka iÅ¡ nugaros lengvai stumtelėjo V. R. ir duris uždarė. V. R. keikėsi, mosikavosi rankomis, kelias minutes lakstė aplink tas duris, plėšė jas, nes norėjo įeiti. R. M. tuo metu lauke rÅ«kė. Tuo metu, kai jis nusisuko pakalbėti su kasininke, M. Ž. jam pasakė kviesti greitÄ jÄ , nes M. trenkė V. R. ir Å¡is guli ant žemės. Tuo metu M. buvo hole, jis išėjęs į laukÄ nebuvo. M. stumtelėjo V. R. tuo metu, kaip Å¡is brovėsi į vidų, stumtelėjo jį į petį, bet nuo to nukentėjusysis nenugriuvo.

Momento kaip R. M. smÅ«giavo nukentėjusiajam, nematė. Kai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , jis ir M. Ž. išėjo į laukÄ ir V. R. atitraukė link durų, kad nemaiÅ¡ytų žmonėms, nes lauke klientai rÅ«kė, laukė taksi. Nukentėjusįjį, kuris gulėjo ant nugaros, M. paėmė už pažastų, o jis už kojų ir pernešė apie 3 m., atrėmę į sienÄ , pasodino. V. R. buvo be sÄ monės. Kai pasodino, po keleto minučių jam iÅ¡ lÅ«pos pasirodė kraujas. Atvažiavo policija, kas jÄ iÅ¡kvietė, nežino.

Vėliau atvažiavo greitoji pagalba. Kai policija pradėjo klausinėti, kas nutiko, jis pasakė, kad nežino, kad mano, jog galbÅ«t V. R. pakrito pats, nes slidu. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas pripažino, kad tÄ naktį nepasakė policijai, kad nukentėjusįjį sumušė M., kad nepasakė, jog nešė R. M. pleistrÄ , nes kraujavo jo krumplys. Nors ar tikrai jis atnešė tÄ pleistrÄ , nepamena. Po savaitės pas R. M. buvo nuvažiavęs, klausė kodėl jis taip padarė, o Å¡is sakė, kad V.

R. buvo girtas ir „rovėsi“, todėl taip ir turėjo bÅ«ti. Pasakė kaltinamajam, kad žmogus dabar yra komoje. Patikslindamas atvykimo pas R. M. tikslÄ , liudytojas nurodė, kad atvežė jam pinigus už to vakaro darbÄ . Oficialiai R. M. ten nedirbo, jo buvo papraÅ¡yta tik apsižiÅ«rėti ir jei tiks, žadėjo priimti į darbÄ . Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, S. M. patikslino, kad V. R. į barÄ atėjo apgirtęs, keletÄ kartų prieÅ¡ tai jie jo neįleido į klubÄ , nes tualete Å¡is buvo sulaikytas su narkotikais, keldavo klube problemas.

IÅ¡skyrus tuos du M. pastÅ«mimus, daugiau nematė, kad jį kas nors stumtų. Stovėjo už kolonos ir todėl negalėjo daugiau nieko matyti. Liudytojas su M. Ž. buvo pažįstami nuo „Pacha“ klubo laikų, V. R. buvo matęs gal vienÄ ar du kartus prieÅ¡ tai. Jis suprato taip, kad V. R. neteko sÄ monės nuo vieno R. M. smÅ«gio. Vėliau iÅ¡ pažįstamų sužinojo, kad R. M. mėgsta „pasicirkint“ (pasimuÅ¡ti), kad jis „yra muÅ¡tukas ir melagis“. Teigia, kad įvykio metu R.

M. buvo blaivus, nors alkotesteriu jo netikrino. Manė, kad tai nesusiję su įvykiu, todėl anksčiau savo parodymuose to neminėjo. Atsakydamas į klausimÄ , liudytojas nurodė, kad M. Ž. jis nedengia. Kviesdamas greitÄ jÄ pagalbÄ jau žinojo, kad R. M. sumušė V. R.. R. M. tÄ vakarÄ dirbo neoficialiai ir jie su juo atsiskaitė tik už prabÅ«tas valandas. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad pagal klubo taisykles, jei klientas labai girtas, galima jo neįleisti. Jie prieÅ¡ tai tris mėnesius V. R. neleisdavo į klubÄ , o tÄ kartÄ , apie 3 val. nakties, įleido jį į klubÄ , nors Å¡is buvo truputį iÅ¡gėręs. Kaip įleidinėjo, prie durų buvo dar kažkas iÅ¡ prižiÅ«rėtojų, tačiau nepamena kas.

R. M. tada buvo lauke ir rÅ«kė. Nepamena po kiek laiko V. R. buvo iÅ¡lydimas, gal po pusvalandžio, gal daugiau. Liudytojas pats iÅ¡leido R. M. pro duris į laukÄ parÅ«kyti, nes tuo atveju kai kažkas iÅ¡eina parÅ«kyti, tai kiti turi prižiÅ«rėti jo vietÄ , perimti funkcijas. Negali pasakyti kiek laiko R. M. rÅ«kė, tačiau kai jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , R. M. iÅ¡kart grįžo į klubÄ . Neprisimena, kÄ sakė M., gal kad V. R. įžeidė M. ir todėl Å¡is trenkė. Savo pirminiuose parodymuose minėjo, kad buvo prakirsti R.

M. krumpliai, tiesiog policija to neužrašė. Buvo iÅ¡kviestas į policijÄ su E., M. Ž., ten jam grasino uždaryti dėl Å¡ito įvykio, liepė sakyti kas ten vyko, sakė, kad tuoj viskÄ patikrins, ginklo licencija atims ir pan. Policijoje buvo sakoma, kad tai M. Ž. sumušė nukentėjusįjį, o jo buvo reikalaujama tai patvirtinti. Dar policijoje sakė, kad jie abu su M. Ž. sumušė V. R., o R. M. visai nebuvo minimas. Teigia, kad matė, jog iÅ¡vedant nukentėjusįjį, M. Ž. nebuvo pasitraukęs už durų į laukÄ , o R.

M. buvo lauke. Filmavimo kameros klube buvo ir jos visada veikė, nors tiksliai nežino ar jos veikė tÄ vakarÄ . Už lauko kameras atsakingi kiti žmonės, jos neįeina į „Olialia“ klubo tvarkÄ . Jie atsako tik už vidines kameras, įraÅ¡us tvarkė administracija, todėl nežino kiek laiko administracija saugo įraÅ¡us. Nurodo, kad R. M. klijavo pirmÄ ir antrÄ krumplius, jie buvo įtrÅ«kę, pasruvę krauju. Negali pasakyti kiek kartų R. M. rÅ«kė, jis asmeniÅ¡kai R. M. iÅ¡leido vienÄ kartÄ parÅ«kyti ir tuo pat metu įleido V.

R. į klubÄ . Po to pamatė kaip leidžiasi laiptais V. R.. R. M. išėjimas rÅ«kyti sutampa su V. R. įėjimu į klubÄ .Liudytojas A. Z. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Ä®vykio vakarÄ jis, dirbdamas taksistu, sėdėjo maÅ¡inoje prie „Olialia“ klubo, laukė klientų. Atsimena, kad tai buvo ruduo, Å¡alta, bet sniego nebuvo. Jis vilkėjo striukę, todėl buvo atidaręs automobilio, stovinčio prie pat bordiÅ«ro, apie 20 m. nuo klubo, vairuotojo langÄ .

Prie įėjimo į klubÄ ir aikÅ¡telėje buvo daug žmonių, kažkas iÅ¡ jų liepė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , pasakė, kad žmogus guli ant žemės, kad susimušė su apsaugos darbuotoju. Jis paskambino 112, ir atsakinėdamas į klausimus pasakė, kad susimušė su apsaugos darbuotoju. AsmeniÅ¡kai jokio susistumdymo prie durų jis nematė, todėl negali pasakyti ar tikrai apsauga sumušė. Nežino ar dar kas nors kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu kažkaip gavosi, kad jis nepasakė jog paskambino pagalbos telefonu.

Kas mušė nukentėjusįjį, jis nematė nes nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos. Matė tik tai, kad atvažiavo greitoji ir iÅ¡vežė tÄ Å¾mogų. Tik po to jis buvo išėjęs iÅ¡ maÅ¡inos. Ä®vykio nesureikÅ¡mino, nes prie naktinių klubų dažnai bÅ«na muÅ¡tynės, todėl jo tai nenustebino.Liudytojas V. K. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Matė tik per televizorių, buvo kažkokia laida dėl to įvykio, todėl žino, kad jo vardas R.. Ä®vykio dienÄ dirbo salės prižiÅ«rėtoju naktiniame klube „Olialia“.

Buvo naktis, klube vyko Å¡okiai, žmonės linksminosi. Nukentėjusiojo jis nematė, nes buvo labai daug žmonių. Jis nieko negirdėjo, nes visÄ laikÄ prabuvo virÅ¡uje. M. Ž. buvo saugos tarnybos vadovas, todėl visada bÅ«davo prie lauko durų. Kur tuo metu buvo R., neprisimena. Po darbo M. Ž. visiems pasakė, kad R. lauke kažkam trenkė. Neatsimena, ar R. buvo kaip M. Ž. tai sakė. Dar jis sakė, kad geriau bÅ«tų panaudojęs pipirines dujas. M. Ž. visada jiems duodavo nurodymus dėk darbo.

Ä® darbÄ jį taip pat priėmė M. Ž., jis tvarkė dokumentus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad policijoje vienÄ kartÄ buvo apklaustas dėl Å¡io įvykio, nors nepamena kiek buvo praėję laiko po įvykio, gal koks mėnuo. Racijas nuneÅ¡a po darbo į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir ten girdėjo, kaip M. Ž. tai pasakojo kitiems darbuotojams. Liudytojas E. P. teismui parodė, kad pažįsta R. M.. Jis asmeniÅ¡kai dirbo klube „Olialia“, o R. M. ten dirbo tik vienÄ naktį.

Konkrečiai pats to įvykio nematė, nes tÄ kartÄ dirbo virÅ¡uje, salėje, tada dirbo gal 12-15 žmonių, nes buvo didelis renginys. Jis praktiÅ¡kai visada stovėdavo toje pačioje VIP zonoje, todėl bÅ«davo tik antrame aukÅ¡te. KÄ tÄ naktį darė R. M., jis nematė. Kartu su dar vienu apsaugos darbuotoju, tiksliai neprisimena su kuriuo, nukentėjusįjį palydėjo iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , nes Å¡is buvo neblaivus, agresyvus, keikėsi. Vidury laiptų juos pasitiko M. Ž., tačiau R.

M. nematė. Tuomet jis pakilo į viršų, todėl paties incidento nematė. Tik po to M., per racijÄ pasakė, kad žmogus lauke guli, todėl nusileido pažiÅ«rėti. GreitÄ jÄ iÅ¡kvietė M. Ž.. Liudytojas, bÅ«damas lauke, R. M. nematė, ten jis laukė kol atvažiavo greitoji ir policija. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad su M. yra neblogai pažįstami. Niekas nenorėjo suversti kaltės dėl įvykio M. Ž.. Jis asmeniÅ¡kai jo nei gina, nei kaltina, nes pačios situacijos nematė.

Vertindamas M. elgesį susidariusioje situacijoje, liudytojas nedviprasmiÅ¡kai teigė, kad M. Ž. dabar nesÄ mones Å¡neka, „geriau tegu jis su Dievu pasiÅ¡neka“. Liudytojas matė, kad nukentėjusysis lauke gulėjo ant nugaros. Apsauga visada stengdavosi iÅ¡vengti konfliktų, panaudodavo dujas, kviesdavo policijÄ . Apklausų metu tiesÄ pasakojo, nors dabar, kai praėjo daug laiko, smulkmenų nebepamena. Kai lydėjo laiptais nukentėjusįjį, matė, kad apačioje buvo S. M.. Galėjo bÅ«ti, kad nukentėjusįjį kažkas iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ klubo, bet tuo metu jis tikrai nenukrito.

Kai išėjo į laukÄ , ten buvo daug žmonių, bet jie nieko neÅ¡nekėjo. TÄ pačiÄ dienÄ jis kalbėjo su M. Ž., kuris jam pasakė, kad R. nukentėjusįjį sudaužė. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimÄ , parodė, kad nepamena tiksliai kada priėjo prie nukentėjusiojo, bet tai buvo po vidurnakčio, tuo metu R. nematė. Filmavimo kameros klube buvo, jos veikė. Po įvykio filmuota medžiaga dingo, todėl policija nieko nerado. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiÅ¡kino, kad ar laukas taip pat stebimas, bet ar tÄ naktį ji veikė, nežino.

Kameros priklausė klubui, jos bÅ«davo kabinete, žmogus prie jų nesėdėdavo. Saugos vadovas tuo metu buvo M. Ž., kuris ir buvo atsakingas už tas kameras. Anksčiau ten buvo klubas „Pacha“, po to tapo „Olialia“ ir ten, ir ten apsaugai vadovavo M. Ž.. Nežino ar Å¡is turėjo savo saugos struktÅ«rÄ , ar jį į darbÄ buvo priėmęs klubas. Nežino, ar klubas buvo paskyręs M. Ž. atsakingu, tačiau jis visus kitus pakvietė dirbti. Jie visi ten buvo įdarbinti ir dirbo kelis mėnesius.

Klubo direktore buvo kažkokia moteris. L. P. buvo klubo „Pacha“ vadovas, vėliau jis lyg ir buvo perduotas A. V.. Atsakydamas į gynėjo klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad porÄ minučių trunka nulipti laiptais iÅ¡ antro į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Vertindamas įvykio aplinkybes, liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis pats užvirė visÄ Å¡itÄ košę, nes pats prie visų kabinėjosi, „jis prašėsi to“. Dėl Å¡io elgesio liudytojas taip pat norėjo jam trenkti, bet susilaikė.

Ar nukentėjusysis buvo įtrauktas į klube nepageidaujamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nežino. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas patikslino, kad vaizdo kamerÄ staigiai iÅ¡nešė M. Ž., nes tik jis turėjo raktus nuo kabineto. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad kameros veikė, o po įvykio staigiai viskas dingo. AsmeniÅ¡kai matė, kaip M. Ž. bėgo į viršų, bet ar konkrečiai jis iÅ¡nešė kameras, nematė. Be to, M. Ž. pats pasisakė, kad paėmė tas kameras dėl įvykio.

Mano, kad M. Ž. yra susijęs su tuo įvykiu, nors jis pats to konkrečiai nematė, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ daro įvertinęs visas aplinkybes. Žino, kad policija kitÄ rytÄ paėmė tas kameras, bet buvo iÅ¡imta motininė plokÅ¡tė, todėl rado tuščius kompiuterius. Liudytojas M. Ž. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį R. M., iki to įvykio 2010 m. lapkričio mėnesį, žinojo jį tik iÅ¡ matymo. Tuo metu reikėjo papildomų žmonių į apsaugÄ , todėl jie su S. M. darė atrankÄ , ieÅ¡kojo žmonių.

Kažkas S. M. rekomendavo R. M., todėl jį ir pakvietė. VisÄ vakarÄ asmeniÅ¡kai jis buvo prie durų. Apie 2 ar 3 val. nakties kaip per racijÄ iÅ¡girdo, kad iÅ¡vedamas asmuo, kuris kabinėjasi ir kelia konfliktus, todėl laukė kol jį nuleis. Jo darbo vieta buvo visos salės, jis buvo atsakingas, o tÄ kartÄ jis buvo prie lauko durų. Kaip R. atėjo į klubÄ , nematė. Kai V. R. nusileido į apačiÄ , jis pastarojo rusiÅ¡kai paklausė, ar Å¡is turi rÅ«binės numeriukÄ . Atpažino jį, nes jis nuolat kabinėjasi prie klientų, vartojo narkotikus.

V. R. tÄ kartÄ grasino, kad juos iÅ¡Å¡audys, todėl paėmė jį už sprando ir iÅ¡grÅ«do į laukÄ . Nukentėjusysis vėl veržėsi atgal įeiti, todėl jis šį atstÅ«mė ranka į petį. R. M., kuris tuo metu lauke rÅ«kė, smÅ«giavo nukentėjusiam tiesiai į veidÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, galva nusileido greičiau nei kojos, matė, kad nukentėjusiam iÅ¡ burnos bėga kraujas. Su S. M. patraukė gulintį V. R. nuo tako ir paguldė ant Å¡ono, kad jis nepaspringtų. Pamatė, kad Å¡io galvoje yra didelis guzas.

Prie durų stovėjo S. M. ir R. M.. Vaizdo kamerų įraÅ¡ai buvo, juos išėmė policijos pareigÅ«nai, o iÅ¡ lauko paėmė apsaugos tarnyba, kuri saugojo pastatÄ . Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad jie buvo tik salės prižiÅ«rėtojai, todėl asmeniÅ¡kai kiekvienas savo saugumui kažkÄ turėjo, jis turėjo dujų balionėlį. Nežino ar R. M. kažkÄ turėjo. Nuo R. M. smÅ«gio girdėjosi garsas. SmÅ«gis buvo stiprus ir tada, kai nukentėjusysis tėškėsi į žemę.

Jo galva leidosi, kojos dar buvo ore. R. M. buvo susijaudinęs, stovėjo prie kažkokio darbuotojo, o jis priėjo ir paklausė, kodėl „jį iÅ¡jungei“. Vėliau R. M. kažkas davė pleistrÄ , nes jo krumpliai buvo sužaloti. Žinojo, kad R. M. boksininkas. Atvažiavo pirmadienį policija ir iÅ¡sivežė visÄ filmuotÄ medžiagÄ , grÄ Å¾ino tik po mėnesio. Visas tas tarpas (susijęs su įvykiu) arba iÅ¡trintas arba iÅ¡imtas į bylÄ . Tame kambarėlyje visi jie laikė daiktus. Rakto nuo to kambario jo niekas neprašė.

Atakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, kad tai tik sekundžių reikalas kaip nukentėjusį jis paėmė už sprando ir iÅ¡stÅ«mė pro duris. Pats jis stovėjo ant durų slenksčio, nes iÅ¡ lauko pusės rankenos nėra. Kaip iÅ¡stÅ«minėjo, R. nuplėšė jam ausinių laidus. Kol su dviem rankom uždėjo tas ausines, duris gal koja prilaikė, kad neužsidarytų. Patikslino, kad iÅ¡stÅ«mus tÄ baltarusį, Å¡is jam grasino, o R. M. tuomet dar buvo lauke. Nepamena, kada mergina skambino į pagalbos centrÄ .

Tos merginos sakė, neimkit į galvÄ , nes jis girtas. Pusę minutės po smÅ«gio R. M. dar buvo lauke. Jam buvo daromas spaudimas tyrėjos R. ir pareigÅ«nų B. ir V. Jie laikė perlenktÄ popierėlį ir sakė, kad ten „jau tavo sulaikymas“, vienas iÅ¡ jų vaidino „gerietį“ kitas „blogietį“. Jis tuo metu buvo įtariamasis. Čia buvo tÄ dienÄ , kaip jis buvo apklausiamas įtariamuoju, kažkur gruodžio mėnesį 2010 m. Advokatas jam sakė, kad dabar sutik su kaltinimu, o per teismÄ kažkaip iÅ¡lįsi.

R. M. nukentėjusiajam smÅ«giavo į apatinę lÅ«pÄ ar smakrÄ . Jis negali pasakyti, kad smerkia R. M., „nu, neiÅ¡laikė jam nervai“, todėl jis sÄ moningai R. M. patarė pasakyti, kad nukentėjusysis pats nuvirto. Negalvojo, kad bus tokios pasekmės. Kaip iÅ¡stÅ«mė R., R. M. stovėjo lauke už durų. R. prie R. M. priėjo ir „koliojosi“, todėl jam neiÅ¡laikė nervai ir jis trenkė. AsmeniÅ¡kai su nukentėjusiuoju du jo kontaktai buvo, t.y. iÅ¡stumiant ir bandant jam sugrįžti.

V. R., kad pasamdys mafijÄ ir juos iÅ¡Å¡audys. R. M. taip pat nelabai buvo pas juos pageidaujamas. S. M. policija iÅ¡kvietė kaip liudytojÄ . Paskui S. M. jam paskambino ir sakė, kad susirastų savaitgaliui žmogų, nes jį policija uždaro. PareigÅ«nai ir jam grasino, kad atims ginklų leidimus, kad pasodins. Tie VPK tyrėjai nieko nežinojo, jie buvo akligatvyje, dabar tik žinoma, kokie sužalojimai padaryti. Jie siÅ«lė kokius sužalojimus jam prisiimti. Jo ankstesnis pripažinimas yra toks, kad kÄ advokatas liepia daryti, tai ir sakai.

Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad iÅ¡stÅ«mė nukentėjusįjį ir atstÅ«mė, bet Å¡is nenuvirto. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad tikėjosi, kad bus filmuota medžiaga. AsmeniÅ¡kai matė visÄ tÄ kaltinamojo ir nukentėjusiojo incidentÄ , t.y „du smÅ«giai į dantis ir smÅ«gis galva į grindinį krentant“. Atsakydamas į teismo klausimÄ , nurodė, kad nemano, kad nuotraukos darytos parodymų patikrinimo metu nesutampa su jo duodamais parodymais. Po to įvykio susitiko su vienu iÅ¡ pareigÅ«nų, kuris jam pasakė, kad kitÄ dienÄ po įvykio, atvažiavo R. tėvelis, kuris surado advokatÄ G.

R., kuris „su kojomis atidarinėja teismo ir prokuratÅ«ros duris, užmėtė gerai pinigų ir dabar padarys kaip reikės“. Liudytoja V. R. teismui parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta pagal pareigas, jis buvo įtariamuoju tuo metu, kai ji atliko dalį ikiteisminio tyrimo. Labai daug veiksmų atliko toje byloje: liudytojų apklausas, teikė praneÅ¡imus apie įtarimÄ , atliko įtariamųjų apklausÄ . Turėjo du įtariamuosius, antrasis buvo M. Ž.. Nežino, kodėl M. Ž. Å¡ioje byloje nepatrauktas atsakomybėn. Apie tai, kad prieÅ¡ M.

Ž. neva buvo daromas spaudimas, sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos. Tyrimo metu nei žodžiu, nei raÅ¡tu M. Ž. dėl to nesikreipė. Kiek pamena, vienintelis M. Ž. praÅ¡ymas buvo dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Atsakydama į gynėjo klausimÄ , liudytoja parodė, kad buvo standartinė įtariamųjų apklausa, buvo iÅ¡aiÅ¡kinamos teisės, užduodami klausimai ar sutinka duoti parodymus ir pan. Apklausoje dalyvavo ir jos kolegė. Kažkuriam procese įsijungė M. Ž. advokatas. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , parodė, kad neoficialiai su kaltinamuoju nekalbėjo.

Ji iÅ¡aiÅ¡kino pastarojo teisę į gynybÄ ir jis ja pasinaudojo. Tyrimo grupė nebuvo sudaryta. Nei vienas iÅ¡ kolegų jos vykdomose apklausose nedalyvavo. KÄ M. Ž. pasakė, tÄ ji užrašė. Ji dalyvavo atliekant Å¡io asmens parodymų patikrinimÄ vietoje. Ten dalyvavo ir jo advokatas. Akistatos buvo atliekamos tarp R. M. ir M. Ž., tačiau abi pusės liko prie savo parodymų, jų prieÅ¡taravimų panaikinti nepavyko. Nepamena jų parodymų turinio, prisimena tik tai, kad buvo du smÅ«giai, bet kuris pirmas smogė, negali pasakyti.

Liudytojas J. V. teismui parodė, kad kaltinamÄ jį yra matęs. 2011 m. VPK gavo nukentėjusiojo Baltarusijos piliečio skundÄ dėl sveikatos sutrikdymo. Jis su kolega nustatė apsaugos darbuotojus, kurie tÄ vakarÄ dirbo, kvietė juos į apklausas, kurias vykdė tyrėja. M. Ž. pirmÄ iÅ¡kvietė, nes jis buvo apsaugos darbuotojas. M. Ž. davė parodymus apie tai, kad jis tÄ Baltarusijos pilietį iÅ¡stÅ«mė pro duris. Tai buvo pasakyta pirminiuose pokalbiuose prieÅ¡ apklausÄ . Pačiose apklausose su kolega jie nedalyvavo.

Jis asmeniÅ¡kai dalyvavo tik parodymų patikrinimo vietoje, nes reikėjo laikyti lėlę (manekenÄ ). Dalyvavo ir M. Ž., ir to kito asmens parodymų patikrinimo vietoje metu. Tyrimui vadovavo prokuroras. Liudytojas atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus patikslino, kad lyg ir kvietė M. Ž. telefonu. Nežino dabar ar jis, ar porininkas iÅ¡kvietė M. Ž.. AsmeniÅ¡kai jis kalbėjo su M. Ž., kuris paaiÅ¡kino, kad dirbo „Olialia“ klube, pasakė, kad nukentėjusįjį sumušė apsaugos darbuotojas, kad tai žinojo iÅ¡ žmonių.

Jis pasakė, kad buvo dar kitas apsaugos darbuotojas, pasakė jo adresÄ , todėl jie nuvyko pas tÄ asmenį ir atvežė jį į policijos komisariatÄ . Po visų Å¡ių veiksmų jie su kolega daugiau prie Å¡ios bylos nesikiÅ¡o. Nežino ko M. Ž. iÅ¡sigando ir kodėl paprašė, kad valstybė jį saugotų. Apie tai sužinojo per radijÄ . Liudytojas nurodė, kad jam žinoma, kad buvo skundas adresuotas VPK, ten buvo raÅ¡oma, kad 3 PK pareigÅ«nai kažko nevykdo, viena dalis adresuota jiems, kita - ypatingajam skyriui dėl pareigÅ«nų veiksmų.

Su M. Ž. bendravo kartu su kolega, kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį. Nebuvo jokių grasinimų M. Ž. iÅ¡ jo pusės. Jis bÅ«tent iÅ¡ paties M. Ž. sužinojo, kad pas jį buvo atvažiavę to baltarusio tėvai ir siÅ«lė jam pinigų, kad Å¡is pasakytų, kas sumušė jų sÅ«nų. Tyrimo metu iÅ¡ „Olialia“ klubo gavo apsauginių kurie dirbo tÄ vakarÄ sÄ raÅ¡Ä . M. Ž. jam sakė, kad nukentėjusį sumušė darbuotojas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas J.

B. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jo neprisimena. Bylos aplinkybes žino, nes dirba 3 PK, o pas juos ta byla buvo pradėta. M. Ž. apklausose nedalyvavo, neprisimena atvejo, kad sėdėtų kabinete per jo apklausas, tačiau gali bÅ«ti, kad užėjęs buvo. Liudytojas V. G. teismui parodė, kad asmeniÅ¡kai savo iniciatyva rengė vienÄ laidÄ ir filmavo teisiamÄ jį, todėl jo pavardę prisimena, tai yra - M. R.. Visa tai buvo jau po Ž. liudijimo, kada jisai ėmė neigti kai kuriÄ informacijÄ , kai kuriuos faktus, kuriuos buvo iÅ¡dėstęs prieÅ¡ televizijos kamerÄ .

Ir todėl kilo mintis labiau pasidomėti anÄ ja byla, t.y. dėl ko Ž. primÄ kartÄ jį susirado. Istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d., kada jį surado M. Ž., iki tol jo nepažinojo, bendravęs nebuvo. Ž. paskambino telefonu ir labai skubino kuo greičiau susitikti, ėmė pasakoti savo bėdas, apie tai, kad Policijos departamentas atsisako padėti, kad prokurorai jam reiÅ¡kia įtarimus, kad jis keliaus jau 3 kartÄ Ä¯ kalėjimÄ , ko jis labai nenorėtų ir, kad jis darys viskÄ , kad ten nepakliÅ«tų.

Ä® liudytojo klausimÄ â€žo kÄ tu gali daryti ir kÄ gali papasakoti?“, M. Ž. atsakė, kad jis gali daug kÄ papasakoti, visÄ K. istorijÄ , kaip jis bendradarbiavo su policija. Po 10-15 min pokalbio pasiÅ«lė, kad vienoje iÅ¡ kavinių bÅ«tų filmuojamas visas jo pasakojimas, todėl liudytojas iÅ¡kvietė skubiai operatorių. Buvo filmuojama naktį pas jį ofise ir tas pokalbis buvo iÅ¡ dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar nagrinėjama kitoje byloje, o kita pasakojimo dalis buvo apie tai, kas įvyko tÄ dienÄ , tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar jį persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja.

Ä®tarimas kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimÄ su policija jis atsakingai rinko žodžius, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie Å¡itÄ bylÄ , M. Ž. labai stengėsi kalbėti sklandžiai, gyvai. Jis buvo pasiruošęs, viskÄ sudėliojęs, bet liudytojas atkreipė dėmėsi į tai, jog M. Ž. prieÅ¡ filmavimÄ pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerÄ jis ėmė visiÅ¡kai kitaip pasakoti. Nuvažiavus į vietÄ , M. Ž. iÅ¡ viso ėmė painiotis. Liudytojas pagalvojo, kad žmogus galbÅ«t stresinės bÅ«senos.

Pakliuvus į tokiÄ situacijÄ turi daug faktų, daug pavardžių ir todėl jis nori viskÄ iÅ¡sakyti. Netrukus po to, kaip sužinojo vėliau, poniai M. nuvežus jį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , M. Ž. užmirÅ¡ta kai kurias pavardes ir tai, kÄ jis kalbėjo prieÅ¡ kamerÄ . PrieÅ¡ tai darė dvi laidas apie M. sÅ«nų ir galvojo padarysiÄ s gerÄ darbÄ , informuos jÄ apie pokalbio su Ž. turinį. IeÅ¡kodamas priežasčių jos sÅ«naus nužudymo istorijoje, ir informuodamas apie tai, padarė didžiausiÄ klaidÄ , nes tuo metu, kai jis kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų kuo skubiau Ž. saugomas kaip liudytojas, M. pakeitė telefonÄ ir Ž. nuvežė į KaunÄ .

Jo sugyventinė gyveno pas M., jis ir pats ten buvo, nors dabar aiÅ¡kina, kad buvo kitoje vietoje, bet tuo metu aiÅ¡kino dar kitaip. Pas tyrėjÄ G. Ž. atsidÅ«rė M. iniciatyva. Jis iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad sudavęs nukentėjusiajam, bet tai negalėjo bÅ«ti nuo jo smÅ«gio. Po to pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis visai nėra sudavęs, paskui ėmė sakyti, kad spaudimÄ jam darė tyrėjai užduodami klausimus, kad jį vertė, kas liudytojui sukėlė juokÄ . Å iandien liudytojas tvirtai įsitikinęs, kad jei ne Å¡i byla, ne kaltinimai Å¡ioje byloje, M.

Ž. tikrai nebÅ«tų atėjęs ir nebÅ«tų nieko pasakojęs. O kai jis ėmė akivaizdžiai neigti tai, kÄ pasakojo tada, tapo aiÅ¡ku, kad visur yra sugalvotos istorijos, tarp tikrų faktų pripainiota paÅ¡alinių. Tai toks žmogaus tipas. BÅ«damas žurnalistu, liudytojas turi informacijos valdymo patirties. M. Ž. dabar teigia, kad laidos metu liudytojas jo paprašė apie pinigus pasakoti, kad paprašė paminėti R. pavardę. Taip M. Ž. bando pasislėpti nuo atsakomybės Å¡ioje byloje.

Jis pats viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus teisiamas, jis neliudys savo bičiulio I. ir kitų byloje, kad neduos parodymų šitoje byloje, kad visaip trukdys teisingumui. Liudytojo vertinimu, tai yra tam tikra spaudimo ir šantažo teisėsaugai priemonė. Pirma M. Ž. versija buvo tokia, kad jis sudavė, bet galbūt sužalojimas ne nuo jo smūgio. Antra versija, kad jis stebėjo kaip kirto iš peties buvęs boksininkas R. M.. Trečia versija, kad jis išvis buvo tarp durų, net neišėjęs iš to klubo ir tarsi truputį atstume.

Visa tai verčia abejoti Å¡io žmogaus pasakojimų teisingumu. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patvirtino, kad M. Ž. buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti, kad neva kažkas iÅ¡ Policijos departamento jam žadėjo padėti Å¡itoje jo byloje. Tačiau, kai nuėjo į Policijos departamentÄ , jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. Liudytojo vertinimu M. Ž. pasielgė maždaug taip: „Ach, jÅ«s tokie, tai tada aÅ¡ pasakoju, kas buvo ir ko nebuvo, bet viskas Jums bus blogai“.

Liudytojas atsakydamas į proceso dalyvių ir teismo klausimus patikslino, kad prieÅ¡ kamerÄ Å½. minėjo, kad pats sudavė, tik jis nebuvo tikras ar tai įvyko nuo jo smÅ«gio ar ne, kad R. parkrito prie klubo ir, kad M. taip pat sudavė. Jis betarpiÅ¡kai yra pasakęs “ kad aÅ¡ tikrai nenoriu dar kartÄ Ä¯ kalėjimÄ â€œ. Po viso kÄ teko patirti ir iÅ¡girsti liudytojui, jis žino kokia asmenybė yra Ž. Tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melÄ , todėl jis po laidos linkęs tikėti M ir daugiau negali tikėti Ž. nors papildomai apklausti kitus žmones, patį nukentėjusįjį, nepavyko.

M. Ž. ryžosi kalbėti, todėl, kad tuo metu jau buvo realÅ«s prokuratÅ«ros veiksmai dėl įtarimo pareiÅ¡kimo. Tuo metu, M. Ž. jam kalbėjo kaip iÅ¡gauti jo parodymai, kokį tyrėjai jam nežmoniÅ¡kÄ spaudimÄ darė. Kaip jis aiÅ¡kino, jis kreipėsi į Policijos departamentÄ užtarimo, kad padėtų jam Å¡itoje istorijoje. Liudytojas teismui pateikė M. Ž. interviu LNK laidai „A. s.“ 2011-10-25, CD prijungtas prie baudžiamosios bylos.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus eksperto 2010-11-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4479/10 (01) konstatuota, kad nukentėjusiajam V.

R. padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujo iÅ¡lajos virÅ¡ kietojo smegenų dangalo, suspaustos smegenys; atskirai muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, vienos rÅ«Å¡ies daiktais (galimai vienu daiktu). Tikslesnei iÅ¡vadai bÅ«tina kompiuterinė tomografija (b.t.1, b.l. 112-113, 114). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus eksperto 202011-05-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1356/11 (01), detalizuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, tačiau sužalojimo sunkumo laipsnis iÅ¡lieka tas pats, kaip ir anksčiau - nukentėjusiajam padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas (b.t.1, b.l. 117, 120-122, 123).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-01-31 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)12 (01), detalizuotos sužalojimų padarymo aplinkybės, padarymo mechanizmai, konstatuojant, kad sužalojimai padaryti nemažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, kad sunki nukentėjusiojo galvos smegenų trauma įvyko nuo griuvimo bei galvos kairės pusės smilkininės-momeninės (pakauÅ¡io dalies) srities atsitrenkimo į kietÄ , bukÄ , neribotÄ pavirÅ¡ių.

Todėl bet koks smÅ«gio sudavimas į kairę smilkininę sritį (pvz. ranka, koja ar kitokiu buku daiktu) atmetamas (b.t.1, b.l. 163-174).Proceso dalyvių praÅ¡ymu teisme buvo apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai davę iÅ¡vadas dėl nukentėjusiajam padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumo.S. V. K. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad yra dvi specialisto iÅ¡vados: 2010 ir 2011 m. atlikus papildomÄ tyrimÄ . Nustatyta muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, kairio smilkinkaulio lūžis, galvos sumuÅ¡imas.

Apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imas buvo nustatytas pagal ligos istorijos įraÅ¡us. Nustatyta muÅ¡tinė žaizda - nelygiais kraÅ¡tais, vingiuota. Trauminis poveikis - kietu buku daiktu. KumÅ¡tis, lazda, Å¡aligatvis – galėjo bÅ«ti tas kietas bukas daiktas. Krentant ant Å¡aligatvio susimuÅ¡ti apatinę lÅ«pÄ mažai tikėtina. Mažiausiai du smÅ«giai, o kiek daugiausiai, tuo metu negalėjo tiksliai atsakyti. Papildomam tyrime buvo atsakyta į pateiktus papildomus klausimus. Atliekant pakartotinÄ tyrimÄ Â nustatė dar viena kontaktÄ â€“ tai pakauÅ¡io kontaktas.

Trys trauminiai požymiai, o bÅ«tent: apatinė lÅ«pa, kairys smilkinys ir pakauÅ¡io kairė pusė. Tai gali bÅ«ti sužalota griuvimo metu. Apatinės lÅ«pos ir kairiojo smilkinkaulio sužalojimai, galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giais, o pakauÅ¡io kairės pusės kontaktas, gali bÅ«ti griuvimo pasekmė. Pirmi du sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, o labiau bÅ«dingi smÅ«giams. PapildomÄ tyrimÄ atliekant žiÅ«rėjo kaip atrodo tas smÅ«gis, kokia kryptis. Nustatė, kad tai atskirti trauminiai požymiai.

SmÅ«gis į apatinę lÅ«pÄ , smilkinys antras trauminis poveikis, trečias – galimas kontaktas su Å¡aligatviu griuvimo metu. Ligos istorijoje nebuvo nustatyti kiti sužeidimai, iÅ¡vadÄ davė pagal medicininius dokumentus. Paties asmens nematė. Kaip buvo suformuluotas klausimas, taip ir atsakė, kad galėjo bÅ«ti ranka suduota. Tai tiesioginis smÅ«gis, o ne slystantis. Tai yra atskiri rankų poveikiai, nes skirtingos sužalojimų sritys. Nukentėjusysis gal galėjo po smÅ«gių kažkiek judėti, paÅ¡liaužti per tÄ sÄ moningÄ periodÄ .

Tiksliai negali pasakyti koks tas periodas, gal kelios minutės. Jei buvo sÄ moningas, turėjo bÅ«ti daugiau laiko nei 2 min. Hematoma galėjo susidaryti gana greitai, tačiau to periodo tiksliai nurodyti negali. Nemano, kad nukentėjusysis po smÅ«gių galėjo eiti, bet kažkaip judėti galėjo. Galėjo nukristi ir vėliau po smÅ«gio, dėl sÄ monės netekimo. Mano, kad buvo pakankamai stiprus smÅ«gis į smilkinį. Ekspertė J. G.D. atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad ne su visais specialisto atsakymais sutinka, nors gal tai didelės reikÅ¡mės neturi. Nukentėjusysis nebuvo iÅ¡kart po įvykio apžiÅ«rėtas, greitosios pagalbos lape nurodyta, kad muÅ¡tinė vieta lokalizavosi virÅ¡utinėje lÅ«poje, o ne apatinėje.

Pačioje diagnozėje paminėta apatinė lÅ«pa. Indikacijoje paminėta, kad lokalizuojasi virÅ¡utinėje, nors diagnozėje – apatinė. Vis dėl to jie nusprendė, kad traumuota virÅ¡utinė lÅ«pa, todėl nurodyta skirtinga lokalizacija. Dėl galvos smegenų traumos mechanizmo taip pat nesutinka su specialisto iÅ¡vada. Reikia atkreipti dėmesį ir į galvos smegenų sužalojimus, nes bÅ«tent jie nurodo traumos padarymo mechanizmÄ . Poveikiai gali bÅ«ti smÅ«giniai ir kontrasmÅ«giniai. Pagal tai sprendžiamas galvos traumavimo mechanizmas.

Galvos smegenų trauma buvo griuviminė, t.y. ne nuo smÅ«gio, o nuo griuvimo. Po kompiuterinės tomogramos atlikimo gavo daugiau informacijos, todėl papildė įraÅ¡us, kuriais prieÅ¡ tai rėmėsi specialistas. Ten buvo nurodyta iÅ¡ greitosios pagalbos kortelės - guzai pakauÅ¡yje. Pagal neurologo įraÅ¡Ä , sumuÅ¡imas vertinamas kaip patinimas kairėje momeninėje smilkinio srityje ir kairio smilkinkaulio lūžis nustatytas einantis link plėštakaulio dydžio sparno be to, kad buvo nustatyta apidÅ«rinė kraujosrÅ«va, kuri susidarė nuo kaulo lūžio ir pažeidė arterijÄ .

Nustatyti ir kontÅ«ziniai sumuÅ¡imai, jie didesne apimtimi buvo iÅ¡sidėstę prieÅ¡ingoje vietoje nei trauminė vieta. Visuma rodo, kad galvos smegenų trauma vyko nuo griuvimo, o ne nuo smÅ«gio. Ekspertai atmeta smÅ«giavimo į galvÄ galimybę, atmeta variantÄ , kad buvo smÅ«gis į galvÄ . KategoriÅ¡kai teigia, kad nukentėjusiojo smegenų trauma griuviminė. Galima pargriÅ«ti ir nuo smÅ«gio į lÅ«pÄ . Tai galėjo bÅ«ti ir pastÅ«mimas ir savaiminis griuvimas. Atskirti ar griuvimas buvo nuo smÅ«gio ar savaiminis, negali.

Laiko periodo, kurį nukentėjusysis galėjo judėti, negali nustatyti. Ekspertizės metu jie žaizdos neapžiÅ«rėjo, todėl negali pasakyti jos pobÅ«džio, dokumentuose įvardinta, kad tai muÅ¡tinė žaizda, kuri padaryta prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ . Žaizda yra gleivinės pažeidimas, žaizda matosi. IÅ¡vadoje konstatuoti du skirtingi trauminiai poveikiai, t.y. vienas į lÅ«pÄ ir kitas galvoje, atsiradęs krentant.              Vertinant kaltinamajam R.

M. pateikto kaltinimo pagrįstumÄ pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , bei apibendrinant iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojant nagrinėjamo incidento eigÄ , matyti, jog byloje egzistuoja dvi, iÅ¡ esmės skirtingos, įvykio dalyvių versijos, o bÅ«tent: viena versija yra kaltinamojo R. M., kuriÄ patvirtina liudytojai E. P. ir V. G., bei M. Ž. versija, kuriÄ gina liudytojas S. M.. Kiti asmenys, tiesiogiai matę nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nenustatyti, nors ne vienas iÅ¡ apklaustų asmenų teismui nurodė, kad prie klubo buvo nemažai rÅ«kančių arba taksi laukiančių žmonių.

Teismo apklausti klubo apsaugos darbuotojai vieningai paaiÅ¡kino, kad asmeniÅ¡kai incidento nematė, o apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo R. M., jiems pasakė ne kas kitas, o M. Ž..Vertindamas liudytojo M. Ž. parodymų patikimumÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieÅ¡taringi, vieni kitus paneigia. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro analizuodamas Å¡io liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o bÅ«tent: M. Ž., 2011-11-03 skunde, kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R.

M. atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. R., sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smÅ«gio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryÅ¡io tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas teismo med. ekspertų iÅ¡vadas ir liudytojų parodymus M. Ž. daro iÅ¡vadÄ , kad tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tarp R. M. smÅ«gio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l. 111- 113). Atsižvelgiant į tai, kad skundÄ M.

Ž. rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai V. R., J. V. ir J. B.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo M. Ž. parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo M. Ž. nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa.

Teismas įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, M. Ž. nurodė, kaip jis lauke smÅ«giavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. M., kaip ir kur smÅ«giavo R. M., kur ir kaip nukrito V. R., kur jis su S. M. pastarÄ jį nutempė ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastÅ«mė stovėdamas tarpduryje, viena ranka laikydamas duris, kad Å¡ios neužsidarytų ir pan. Teismo posėdžio metu M.

Å¡ių prieÅ¡taravimų nesugebėjo paaiÅ¡kinti, nurodydamas tik tai, kad jis nemato jokių prieÅ¡taravimų (b. t. 3, b.l. 31-41). Teismo abejones dėl Å¡io liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo V. G. parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytojÄ , susidaryta po televizijos laidos rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, M. Ž. yra nurodęs, kad matė, kaip nukentėjusiajam „vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu tiesiai į smakrÄ â€œ trenkė jam tik iÅ¡ matymo pažįstamas R., kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje.

Nuo smÅ«gio vaikinas nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar detalesnes R. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes M. Ž. nurodė 2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. R. iÅ¡grÅ«do pro duris, sugriebęs pastarÄ jį už sprando. NežiÅ«rint į tai, M. Ž. ne kartÄ nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam smÅ«gį sudavė bÅ«tent R. M., jam pasakė S. M., todėl jis suprato, kad pastarasis viskÄ matė. 2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju M.

Ž. nurodė, kad savo kaltę dėl pareikÅ¡to įtarimo pripažįsta iÅ¡ dalies, kadangi jis nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę, be to tai buvo ne smÅ«gis, o kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29, 30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Ž. praneÅ¡imÄ apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V. R., M. Ž. nurodė naujas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad V. R. iÅ¡vedamas į laukÄ per klubo duris, griebė liudytojui už Å¡varko atlapo, taip nutraukdamas nuo Å¡varko garsiakalbį, kad pats jis net nebuvo išėjęs į laukÄ , o „paėmęs klientui deÅ¡ine ranka už sprando, už rankos jį iÅ¡stÅ«mė pro duris, tuo metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstÅ«mė delnu į krÅ«tinę ir pasitraukė į Å¡alį lauke už durų, tačiau jam į kaklÄ tikrai nesudavė“.

Toliau liudytojas pasakoja, kad jis pats matė, kaip R. M. nukentėjusiajam sudavė vienÄ stiprų smÅ«gį į smakrÄ , nuo kurio Å¡is parkrito ant žemės ir atsitrenkė galvÄ . Tiek suduodant R. M. smÅ«gį, tiek ir nukentėjusiajam atsitrenkiant į žemę girdėjosi stiprus smÅ«gis. Ankstesnių apklausų metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gį todėl, kad policijoje jam buvo daromas labai didelis psichologinis spaudimas, grasinama antrankiais, kurie ne kartÄ buvo užsegami. Nurodė, kad policijos pareigÅ«nų spaudimÄ patyrė ne tik jis, bet ir S. M. (b.t.3, b.l. 46-48). Vertindamas liudytojo S. M. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.y 2010-12-08, liudytojas buvo nurodęs, kad nukentėjusiajam iÅ¡einant į laukÄ , klubo duris jam atidarė M.

Ž., kuris V. R., bandantį grįžti atgal „per atidarytas duris į petį nustÅ«mė toliau nuo durų“. Pastumtas nukentėjusysis neparkrito. Kiek vėliau M. Ž. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , nurodydamas, kad ant žemės guli nukentėjusysis. Kviesdamas greitÄ jÄ S. M. pranešė, kad nukentėjusysis pargriuvo, todėl ir susižalojo. Tokia buvo jo asmeninė iÅ¡vada, kadangi lauke buvo slidu. Tik po kurio laiko iÅ¡ M. Ž. sužinojo, kad nukentėjusiajam „smÅ«gį į barzdÄ â€œ trenkė R.

M., kurį nukentėjusysis įžeidė. Matė, kaip M. Ž. nukentėjusįjį nutraukė nuo durų arčiau sienos (b.t.2, b.l. 28-30). Apie tai, kad V. R. į laukÄ išėjo tuo metu, kai lauke rÅ«kė kaltinamasis R. M. ir tai, kad grįžusio po parÅ«kymo į vidų kaltinamojo deÅ¡inės rankos krumpliai prakirsti, liudytojas nurodė tik papildomos apklausos, atliktos 2011-04-26, metu, tačiau 2011-11-05 apklausos metu, liudytojas Å¡ios svarbios detalės nebenurodė, o teismo posėdyje savo parodymus papildė dar ir pleistro ieÅ¡kojimo faktu.

Apie tai, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo kalbėjosi su kaltinamuoju ir, kad Å¡is neva neneigė sudavęs smÅ«gius, liudytojas nurodė tik 2012-04-17 apklausos metu, tuo pačiu pareikÅ¡damas, kad atsisako atsakinėti į klausimus ar duoti parodymus, „nes nenori turėti problemų su policijos pareigÅ«nais“ (b.t. 2, b.l.31-32, 33-34,35-36). Vertindamas Å¡io liudytojo parodymų visumÄ patikimumo prasme, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie prieÅ¡taringi tiek lyginant su M. Ž. parodymais tiek su nukentėjusiojo motinos E. K. pareiÅ¡kime, raÅ¡ytame 2010-11-15 Generaliniam prokurorui nurodytais jai žinomais faktais ir jos iÅ¡siaiÅ¡kintomis įvykio aplinkybėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, kad įvykio aplinkybes ji sužinojo iÅ¡ klubo „apsauginio S.“, kuris jai nurodė, kad 2011m. lapkričio mėn., naktį iÅ¡ 5 dienos į 6 dienÄ , klube dirbo Å¡ie apsaugos darbuotojai: S., M., V., E., I. ir dvi panelės- kasininkės. PareiÅ¡kėja taip pat detaliai nurodė kitas jos sužinotas įvykio aplinkybes dėl vaizdo kamerų iÅ¡dėstymo ir jų priklausomumo, jos praÅ¡ymus dėl Å¡ių įrašų iÅ¡reikalavimo ir ect. (b.t.1, b.l. 76-79, 80, 82,83).

Analizuodamas Å¡iuos teismui pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. M. nukentėjusiojo motinai ne tik nepasakė, kad matė kaip V. R. sužalojo R. M., tačiau Å¡io asmens net nepaminėjo iÅ¡vardindamas tÄ naktį dirbusius asmenis. M. Ž. ir S. M. vienas kitÄ nurodo kaip asmenį iÅ¡ kurio sužinojo apie nukentėjusiojo sužalojimo faktÄ , ir aplinkybes. Skirtingai Å¡ie asmenys nurodo ir nukentėjusiojo perneÅ¡imo iÅ¡ vienos vietos į kitÄ aplinkybes, o bÅ«tent :

M. Ž. nurodė, kad jis su S. M. patraukė gulintį R. nuo tako ir paguldė ant Å¡ono, kad jis nepaspringtų. S. M. nurodo, kad jis matė, kaip M. Ž. traukė nukentėjusį prie sienos.Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 4 straipsnio 2 dalis).BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį.

Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus.Vertinant ikiteisminio tyrimo eigÄ ir surinktÄ medžiagÄ atkreiptinas dėmesys į Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2011-10-25 nutarimÄ , kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 135 straipsnio 1 dalies požymius R.

M. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, motyvus (b.t.1, b.l. 22-28). 2011-11-30 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, tenkindamas įtariamojo M. Ž. skundÄ Å¡Ä¯ nutarimÄ panaikino ir ikiteisminį tyrimÄ R. M. atžvilgiu atnaujino (b.t.1, b.l. 41-42). Atlikus kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau iÅ¡ esmės remiantis anksčiau surinkta medžiaga ir tų pačių liudytojų parodymais 2012-04-06 Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ra ikiteisminį tyrimÄ nutraukė kito įtariamojo M.

Ž. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalies požymių (b.t.1, b.l. 46-52). Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos tik nusikalstamos veikos pasekmės, tačiau, nepavyko nustatyti kas buvo konflikto iniciatorius. Apklaustos ir viena, ir kita pusė nepatvirtino, kad smūgiavo nukentėjusiajam, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamojo R. M. ir liudytojo M. Ž. parodymų. Nepašalinus esančių prieštaravimų, byla perduota teismui.

Naujų arba papildomų įrodymų, patvirtinančių kaltinamajam įkaltinamos nusikalstamos veikos padarymÄ , nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teismas iÅ¡naudojo visas galimybes tokius įrodymus surinkti.Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumÄ , neatsiedamas jų vieno nuo kito. Kaltinimas R. M. iÅ¡ esmės pagrįstas tarpusavyje nesutampančiais ir prieÅ¡taringais liudytojo S. M. ir procesinę padėtį iÅ¡ įtariamojo į liudytojÄ pakeitusio M. Ž. parodymais. Juolab, kad M. Ž. yra tiesiogiai suinteresuotas iÅ¡vengti galimos atsakomybės ir jam aktuali Å¡ios bylos baigtis. Vertindamas nurodytų liudytojų parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ie asmenys nebuvo objektyvÅ«s, nurodydami faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytus neatitikimus ir parodymų prieÅ¡taravimus, teismas atmeta Å¡ių asmenų versijÄ dėl paties įvykio aplinkybių, nes jos nepatvirtina objektyviosios kilmės bylos duomenys.Asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, prieÅ¡taringais ir neobjektyviais liudytojų parodymais, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintas nusikalstamas veikas.

IÅ¡analizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo R. M. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam įkaltintÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis nuosekliai teigė, kad nukentėjusiajam tyčia nesudavė jokio smÅ«gio, kad atstumdamas į klubÄ besiveržiantį nukentėjusį, jis netyčia galėjo pataikyti į lÅ«pÄ ir dėl to gailisi.

Tokie kaltinamojo teiginiai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigti. Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl įkaltintos nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. M., įrodinėjimo požiūriu, byloje surinkti ir teismo ištirti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra pakankami nusikaltimo padarymo konstatavimui ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti.

Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl kaltinamajam įkaltinamos veikos padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieÅ¡taravimų teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali paÅ¡alinti, todėl visi jie vertintini kaltinamojo naudai ir R. M. iÅ¡teisintinas pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). BPK 94 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka spręstinas teismui pateiktų laikmenų saugojimo klausimas.Kaltinamajam R.

M. paskirta kardomoji priemonė (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti) panaikintina.Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį 2011-04-04, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 7683, 07 Lt civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas M. Ž., R. M. dėl žalos atlyginimo atmestinas (b.t.1, b.l. 176, 177-184). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 302, 303, 307, 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IÅ¡teisinti R. M., nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1dalyje, sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. CD palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Ainora Kornelija Macevičienė