db59c09c-55bd-42e6-954d-d23674d02b18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-4112-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02201-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės, Violetos Petkevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 4 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-128 pakeitė 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktÄ Nr. (7.3)-PA-952 ir patvirtino 61 653 Eur mokestį didesniu tarifu už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį (toliau – ir Sprendimas).

2. PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga Palangos reabilitacijos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o pakeisti Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-128 (skundo reikalavime nurodytas 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (7.3)-AD5-10723 laikytinas raÅ¡ymo apsirikimo klaida) dalį, kuria pareiÅ¡kėjai buvo priskaičiuota 61 653 Eur mokesčio suma padidintu tarifu ir Å¡iuo sprendimu pareiÅ¡kėjai nustatytÄ mokestį sumažinti iki 6032,73 Eur: 1.1) neperskaičiuoti pareiÅ¡kėjos apskaičiuoto ir sumokėto mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2017 metus dėl praleisto senaties termino; 1.2) netenkinus 1.1. punkto praÅ¡ymo, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2017 metus apskaičiavimui pritaikyti 1,5 karto paskaičiuoto mokesčio už iÅ¡teklius dydžio padidintÄ mokesčio tarifÄ ; 1.3) mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2018 ir 2019 metus apskaičiavimui pritaikyti 1,5 karto paskaičiuoto mokesčio už iÅ¡teklius dydžio padidintÄ mokesčio tarifÄ . 2.1.

PaaiÅ¡kino, kad Sprendime konstatuota, kad atlikus mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ Ligoninėje buvo nustatyti be leidimo iÅ¡gauti požeminio vandens iÅ¡tekliai. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kėja neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) leidimo naudoti gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius. Lietuvos geologijos tarnybos leidimas tapo reikalingas nuo 2014 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai.

PareiÅ¡kėja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimÄ gavo 2019 m. lapkričio 15 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo I-1163 6 str. 2 dalimi, už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį pritaikytas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuotas Å¡io įstatymo 2 priede nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 ir indeksuojant. Tokiu bÅ«du už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį pareiÅ¡kėjai paskaičiuotas mokėtinas mokestis didesniu tarifu - 61653 Eur. 2.2.

PareiÅ¡kėja yra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, teikianti reabilitacijos paslaugas ir iÅ¡gautÄ vandenį naudoja bÅ«tent reabilitacijos paslaugų teikimui ir savo Å«kinėms reikmėms. Vandens iÅ¡teklių naudojimas yra tik pagalbinė pareiÅ¡kėjos veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį. 2.3. PareiÅ¡kėja teigia, kad iki Lietuvos geologijos tarnybos leidimo iÅ¡davimo buvo įsitikinusi, kad požeminį vandenį iÅ¡gauna teisėtai. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų siekusi tyčia sÄ moningai nuslėpti mokestį, kad bÅ«tų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus, o iÅ¡ patikrinimo akto ir Sprendimo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėja teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai veda paimto vandens apskaitÄ , apskaitoje pateikti požeminio vandens duomenys sutampa su deklaracijų kiekių duomenimis.

Atsakovės pareigÅ«nai nenustatė nuslėptų iÅ¡gautų požeminio vandens iÅ¡teklių. 2.4. Dėl žmogiÅ¡kos klaidos nebuvo atkreiptas dėmesys į 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nustatančiais, kad požeminio vandens iÅ¡gavimui reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas. Å i klaida buvo pastebėta pačios pareiÅ¡kėjos ir 2019 m. lapkričio 15 d. buvo gautas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas. 2.5. PareiÅ¡kėja už 2017-2019 metais iÅ¡gautÄ požeminį vandenį mokestį sumokėjo įprastu tarifu teisės aktų nustatytais terminais.

Žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų laiku gavusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimÄ , ji už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį mokestį bÅ«tų taip pat mokėjusi įprastu tarifu. 2.6. SprendimÄ pripažinus teisėtu, bÅ«tų padaryta didelė žala pareiÅ¡kėjai, o kartu ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Net 96 proc. Ligoninės teikiamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų yra finansuojamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl lėšos, kurios yra numatytos pacientų gydymui, turėtų bÅ«ti nukreiptos 10 kartų padidinto tarifo sumokėjimui. 2.7.

PareiÅ¡kėja pripažino pažeidimus, bendradarbiavo su atsakovės pareigÅ«nais, laiku ir tinkamai pateikė visus praÅ¡omus duomenis bei paaiÅ¡kino aplinkybes, kodėl pažeidimas buvo padarytas. Pažeidimas buvo paÅ¡alintas dar iki patikrinimo t. y. jau 2019 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kėja turėjo Lietuvos geologijjos tarnybos leidimÄ . PareiÅ¡kėjai ekonominė sankcija taikoma pirmÄ kartÄ . 2.8. Padarytas pažeidimas galėjo bÅ«ti konstatuotas anksčiau, jeigu atsakingos institucijos bÅ«tų savalaikiai įspėjusios pareiÅ¡kėjÄ dėl bÅ«tinybės gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimÄ (atsakingos institucijos nuo 2014 m. turėjo duomenis apie pareiÅ¡kėjos iÅ¡gaunamus požeminio vandens kiekius, tačiau kontrolės veiksmus pradėjo tik 2021 m.). 2.9.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigia, kad skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su padarytu pažeidimu lemia neproporcingumÄ tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiÅ¡kėjai. 2.10. Remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsniu, 68 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad planinis mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas atliktas 2021 metais (2021 m. kovo 25 d. suraÅ¡ytas Mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumÄ patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. KL-KL-12, 2021 m. kovo 31 d suraÅ¡ytas Patikrinimo aktas Nr. (7.3.)-PA-952), todėl mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius gali bÅ«ti perskaičiuojamas tik nuo 2018 m. sausio 1 d.

3. Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. 3.1. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė atlikusi pareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2017-2019 metais vykdė kito požeminio vandens gavybÄ neturint Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – ir Leidimas).

PareiÅ¡kėja, vykdydama valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybÄ be Leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGIÄ®) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIÄ® įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifÄ , apskaičiuotas pareiÅ¡kėjai mokėtinas 61914,00 Eur mokestis už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (kitÄ požeminį vandenį) be Leidimo.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytines pastabas, atliko mokesčio didesniu tarifu perskaičiavimÄ ir nustatė galutinę iÅ¡ viso be leidimo iÅ¡gauto požeminio vandens mokestį paskaičiuotÄ didesniu tarifu - 61653,00 Eur, ko pasekmėje 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. AS-128 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-952 pakeistas ir pareiÅ¡kėja įpareigota sumokėti 61653,00 Eur mokestį. 3.2.

Vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. 3.3. Pažymi, kad mokesčio mokėtojas privalo gamtos iÅ¡teklus iÅ¡gauti teisėtai, taip pat teisingai ir laiku registruoti iÅ¡gaunamus gamtos iÅ¡teklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius.

MVGIÄ® nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto ar be leidimo iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių mokesčio. Å iuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėja, pradėdama Å«kinę veiklÄ , prieÅ¡ pradėdama eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ ir vykdyti Å«kinę veiklÄ privalo gauti LeidimÄ , suteikiantį teisę iÅ¡gauti valstybinius gamtos iÅ¡teklius, juos teisingai ir laiku registruoti, deklaruoti, sumokėti mokesčius. 3.4.

Atkreipė dėmesį, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mažinamas yra iÅ¡skirtinai teismų kompetencijos dalykas, ir tik galimas tada, kada yra nustatomos pagrįstos iÅ¡skirtinės aplinkybės. Skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir Å¡alinančiomis padarytÄ pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtakÄ mažinti apskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. PareiÅ¡kėjos atstovas nenurodė iÅ¡ esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius reikÅ¡mingai darytų įtakÄ pareiÅ¡kėjos finansinei padėčiai. IÅ¡ vieÅ¡ai teikiamų internetinėje erdvėje duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja Sodrai įsiskolinimų neturi, apyvarta kasmet yra stabili. PareiÅ¡kėja nebuvo atsakinga, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sÄ lygojo nusižengimo padarymÄ , todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius. 3.5.

Vadovaujantis teismų praktika yra nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama su mokesčių mokėtojo patikrinimo pradžia (žr., pvz., 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009). Pagal MAĮ 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas.

Vienas iÅ¡ privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas. PareiÅ¡kėjai pavedimas tikrinti (atlikti pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ ), su kurio iÅ¡raÅ¡ymu siejama ir mokestinio patikrinimo pradžia (MAÄ® 120 str. 1 d.), buvo suraÅ¡ytas 2020 m. gruodžio 23 d., nurodytas patikrinimo dalykas - dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir teisingumo už 2017-2019 m. mokestinius laikotarpius. Taigi, mokestinio patikrinimo pradžia laikoma 2020 m. gruodžio 23 d., o mokesčio apskaičiavimo laikotarpis - praėję kalendoriniai metai - nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

Atsakovas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ , pastarasis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, senaties terminas nėra praleistas Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. AS-128 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjai priskaičiuotas 61 653 Eur mokestis didesniu tarifu už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį, pakeitimo.

5. Nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė atliko pareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ ir 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. (7.3)-PA-952 nustatė, kad pareiÅ¡kėja be Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes 2017 metų I ketvirtį iÅ¡gavo 4495 m3 kito požeminio vandens, II ketvirtį iÅ¡gavo 5593 m3 kito požeminio vandens, per III ketvirtį iÅ¡gavo 5342 m3 kito požeminio vandens, per IV ketvirtį iÅ¡gavo 5259 m3 kito požeminio vandens, per 2018 metų I ketvirtį iÅ¡gavo 4865 m3 kito požeminio vandens, per II ketvirtį iÅ¡gavo 5544 m3 kito požeminio vandens, per III ketvirtį iÅ¡gavo 5578 m3 kito požeminio vandens, per IV ketvirtį iÅ¡gavo 4931 m3 kito požeminio vandens, per 2019 metų I ketvirtį iÅ¡ viso iÅ¡gavo 3935 m3 kito požeminio vandens, per II ketvirtį iÅ¡gavo 4059 m3 kito požeminio vandens, per III ketvirtį iÅ¡gavo 5880 m3 kito požeminio vandens, per IV ketvirtį (10.01- 11.14) iÅ¡gavo 2617 m3 kito požeminio vandens.

Taigi nustatė, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė kito požeminio vandens gavybÄ neturėdama Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGIÄ®) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaudamasi MVGIÄ® įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikė didesnį mokesčio tarifÄ ir apskaičiavo pareiÅ¡kėjai mokėtinÄ 61914 Eur mokestį už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (kitÄ požeminį vandenį) be Leidimo.

6. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinėse pastabose pateiktÄ informacijÄ , atliko mokesčio didesniu tarifu perskaičiavimÄ ir 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. AS-128 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeitė 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktÄ Nr. (7.3)-PA-952 ir patvirtino be Leidimo iÅ¡gauto požeminio vandens mokestį, paskaičiuotÄ didesniu tarifu - 61653,00 Eur.

7. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas mokestį už 2017 m. apskaičiavo praleidęs 3 metų senaties terminÄ . 7.1. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta Å¡iame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. 7.2. Šiuo atveju pareiškėjai pavedimas tikrinti buvo surašytas 2020 gruodžio 23 d. ir ši data laikytina mokestinio patikrinimo pradžia. Atitinkamai praėję kalendoriniai metai, už kuriuos mokestis gali būti apskaičiuojamas, yra nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., todėl 3 metų senaties terminas nėra praleistas.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas. 8.1. Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių iÅ¡tekliai ir ertmės gali bÅ«ti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Å io įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį (1 dalis);

Leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes (4 dalis). 8.2. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (2015 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-2155, 2018 m. gruodžio 11d. įstatymo XIII-1711 redakcijos) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra Å¡ie iÅ¡gaunami valstybiniai gamtos iÅ¡tekliai:

1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose;

2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede;

3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį 2 dalį, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (2 dalis), Å¡io įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamÄ ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamÄ mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksÄ .

Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis (3 dalis). 8.3. Taigi už be Leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifÄ , padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 10.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. požeminį vandenį iÅ¡gavo be Leidimo. PareiÅ¡kėjos teigimu, tai lėmė žmogiÅ¡ka klaida. PareiÅ¡kėja LeidimÄ gavo 2019 m. lapkričio 15 d.

10. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, teigia, kad jam nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, o pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, kuris, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimÄ , 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ).

12. LVAT formuojamoje praktikoje laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

13. LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje nutarė kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , jog pakanka mokestį už be leidimo iÅ¡gautÄ ir laiku nedeklaruotÄ vandenį padidinti 1,5 karto (LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1512-662/2021).

14. Vertinant skunde nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad į jas turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos sankcijos sumažinimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, teikianti reabilitacijos paslaugas ir iÅ¡gautÄ vandenį naudoja reabilitacijos paslaugų teikimui ir savo Å«kinėms reikmėms. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja tyčia sÄ moningai siekė nuslėpti mokestį. PareiÅ¡kėja už 2017-2019 metais iÅ¡gautÄ požeminį vandenį mokestį sumokėjo įprastu tarifu.

PareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka veda paimto vandens apskaitÄ , apskaitoje pateikti požeminio vandens duomenys sutampa su deklaracijų kiekių duomenimis, ekonominė sankcija pritaikyta pirmÄ kartÄ . Be to, pareiÅ¡kėja pripažino pažeidimus, siekė kuo greičiau juos paÅ¡alinti ir gauti LeidimÄ , t. y. 2019 m. lapkričio 15 d. LeidimÄ gavo patikrinimui dar neprasidėjus.

15. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių argumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad paskirtas 61 653 Eur mokestis didesniu tarifu nėra proporcingas padarytiems pažeidimams. Teismas Å¡iuo atveju neturi pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos analogiÅ¡kose bylose ir sprendžia, kad mokesčio už be leidimo iÅ¡gautÄ vandenį padidinimas 1,5 karto bÅ«tų pakankamas ir teisingas, leidžiantis pasiekti įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslus. Tuo remdamasis teismas Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-128 dalį, kuria pareiÅ¡kėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu, pakeičia, ir mokestį už be leidimo iÅ¡gautÄ vandenį sumažina iki 9247,95 Eur (61 653 Eur / 10 x 1,5).

16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-128 dalį, kuria priskaičiuotas 61 653 Eur mokestis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., ir skirti 9247,95 Eur (devynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų ir devyniasdeÅ¡imt penkių centų) mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Rūta Miliuvienė Violeta Petkevičienė Henrikas Sadauskas