Legislator Case Law & Legislation
db57c417-1388-4cbd-bd05-271dbd0a6bbe AI generated

Appeal dismissed; court upheld creditor list approval based on contractually agreed interest payment priority rules.

Case Number db57c417-1388-4cbd-bd05-271dbd0a6bbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the administrator's appeal, upholding the lower court's approval of the creditor list for the restructuring company. The administrator argued that interest penalties were unreasonably high, but the court found the parties had explicitly agreed to a specific priority order for payments in their credit line contract. Consequently, the court ruled that the lower court correctly applied the contract terms to deduct interest before other charges, rejecting the administrator's claim for a different allocation.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.54; Contract Law Art. 1.61: When parties explicitly agree on a priority order for payment allocation in a contract, that agreed order prevails over statutory default rules and cannot be unilaterally altered by one party.

Keywords

AI generated
restructuring proceedings creditor list approval interest payment priority contractual payment order administrative appeal civil code provisions payment allocation rules

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.54
Civil Procedure Code Art. 337

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court Civil Case No. 3K-3-460/2010 (UAB Saurida v. UAB Satirus)
Supreme Court Civil Case No. 3K-7-38/2008
Supreme Court Civil Case No. 3K-3-252/2010
Supreme Court Civil Case No. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1848/20112-55-3-04052-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 127.6. (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as uždarosios akcinės bendrovės „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ restruktÅ«rizavimo byloje.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“. UAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ administratoriaus įgaliotas asmuo D. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti RUAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , tai yra patvirtinti AB „Swedbank“, kaip įkaito turėtojo, kreditorinį reikalavimÄ 4 661 968 Lt sumai, iÅ¡ kurios 14 456,39 Lt sudarytų netesybos.

Nurodė, kad restruktÅ«rizuojama įmonė neturi pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, VSDFV Vilniaus skyriui, Vilniaus AVMI ir kitiems asmenims. Buvo gautas kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiÅ¡kimas dėl 5 538 834,01 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau įmonė nesutinka su reikalavimo dalimi, sudarančia 876 847,39 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi, patvirtindamas UAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, patvirtino kreditoriaus AB „Swedbank“ 5 538 834,01 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ .

Teismas nurodė, kad AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2007 m. gegužės 10 d. Kredito linijos sutarties Nr. 07-042662-KL (įskaitant jos pakeitimus ir papildymus), kurios pagrindu bankas suskaičiavo atsakovo įsiskolinimus bendrai 5 538 834,01 Lt sumai. Administratorius ginčija banko paskaičiuotus delspinigius, kurių dydis – 0,08 procento už kiekvienÄ dienÄ , yra neprotingai didelis. Å alys yra laisvos nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, todėl dviejų patyrusių verslo subjektų sutartyje sulygtos sÄ lygos dėl netesybų (delspinigių) ir/ar palÅ«kanų, jų dydžių yra privalomos tokios sutarties Å¡alims.

UAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“, pasiraÅ¡ydamas sutartį su AB „Swedbank“, sutiko su sutarties sÄ lygomis bei sutartyje numatytomis teisinėmis pasekmėmis, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB „Swedbank“ skaičiuodamas sutartyje numatytus delspinigius ir/ar palÅ«kanas elgiasi nesÄ Å¾iningai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas RUAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – vietoje 5 538 834,01 Lt patvirtintos bendros sumos nurodyti 4 853 659,24 Lt sumÄ , o vietoje 891 303,79 delspinigių ir kitų įsipareigojimų sumos nurodyti 206 129,02 Lt sumÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas su kreditoriumi AB „Swedbank“ 2007-05-10 sudarė kredito linijos sutartį Nr. 07-042662-KL su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Kredito sutarties 2009-05-08 priede buvo nurodyta, kad sutartimi suteikta kredito linija palaipsniui grafike nurodytu dažnumu bus mažinama iki 868 860 eurų, taigi abi Å¡alys planavo nuo 2010-05-08 kredito sutartį pratęsti. Apeliantas sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir pagrįstai tikėjosi, kad suėjus kredito grÄ Å¾inimo terminui sutartis bus pratęsta.

Iki 2010-05-08 Å¡alys derino sutarties pratęsimo sÄ lygas, bendradarbiavo, tačiau po 2010-05-08 kredito linijos pabaigos, kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai, nemotyvuotai nusprendė nebetęsti susiklosčiusių sutartinių santykių ir atsisakė pratęsti kredito linijÄ , pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Toks kreditoriaus elgesys pažeidė sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, privalėjo įvertinti ne vien kreditoriaus pateiktus duomenis apie finansinio reikalavimo paskaičiavimus, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus bei šį klausimÄ iÅ¡spręsti visų aplinkybių ir įrodymų kontekste.

Teismas privalėjo visapusiÅ¡kai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ .Apelianto negrÄ Å¾into kredito suma kreditoriui sudaro 1 346 017,79 eurų, 4 186,86 eurų papildomai priskaičiuotos palÅ«kanos bei delspinigiai, apskaičiuoti nuo Å¡ių palÅ«kanų. Su Å¡ia kreditoriaus finansinio reikalavimo dalimi apeliantas sutinka. Apeliantas nesutinka su 253 952,56 eurų finansinio reikalavimo dalimi, kuriÄ sudaro kreditoriaus papildomai priskaičiuotos palÅ«kanos – 29 898,68 eurų, delspinigiai už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ â€“ 166 154,85 eurų, delspinigiai už papildomai apskaičiuotas palÅ«kanas – 2 514,08 eurų.

Kreditorius neturi teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius nuo laiku negrÄ Å¾intos kredito sumos, nes jis buvo įsipareigojęs pratęsti sutartį ir žinojo, kad apeliantas nebus pajėgus grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ iÅ¡ karto 2010-05-08. Jis piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, piktybiÅ¡kai naudojasi neteisėtais veiksmais susikurtu perdėtu pranaÅ¡umu ir bando nepagrįstai praturtėti. Nuo 2010-05-08 kredito linijos pabaigos kreditorius areÅ¡tavo apelianto sÄ skaitas ir nuskaičiavo 29 898,68 eurų apelianto lėšų apskaičiuotiems delspinigiams padengti.

Apelianto nuomone Å¡i suma turėtų bÅ«ti įskaityta palÅ«kanų mokėjimams, o ne be pagrindo apskaičiuotiems delspinigiams. Kredito sutartyje buvo nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir tais atvejais, kai Å¡alys susitaria dėl netesybų dydžio. Å alių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis.

Teismas, tvirtindamas kreditoriaus finansinį reikalavimÄ , neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis, nevertino apelianto galimybės laisva valia pasirinkti sutarties sÄ lygas, neatsižvelgė į tai, kad skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iÅ¡ esmės užsitęsė bÅ«tent dėl kreditoriaus neveikimo. Teismas netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apelianto nuomonę Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine iÅ¡raiÅ¡ka iki 0,02 procentų, kas sudaro 55 384,95 eurai.

Atitinkamai turi bÅ«ti paskaičiuoti ir delspinigiai nuo papildomai paskaičiuotų palÅ«kanų, kurių suma turi bÅ«ti mažinama 29 898,68 eurais. PraÅ¡o patvirtinti 1 405 716,88 eurų dydžio kreditoriaus finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 1 346 017,79 eurų negrÄ Å¾intas kreditas, 55 384,95 eurų delspinigiai už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 4 186,86 eurų papildomai priskaičiuotos palÅ«kanos bei 127,27 eurų delspinigiai, paskaičiuoti nuo palÅ«kanų.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB „Swedbank“ prašė skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindė tuo, kad finansinis reikalavimas apelianto restruktÅ«rizavimo byloje buvo apskaičiuotas, pateiktas ir patvirtintas vadovaujantis tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos kredito sutarties nuostatomis. Sutarties nauja redakcija buvo iÅ¡dėstyta 2009-05-08 susitarime Nr. 07-042662-KL/09-034467-KL-5, kuriame galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2010-05-08. Å i kredito sutarties sÄ lyga nėra nuginčyta, pakeista ir yra galiojanti, todėl apelianto argumentai, kad teismas neturėtų atsižvelgti į Å¡iÄ kredito sutartyje numatytÄ galutinę kredito grÄ Å¾inimo datÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinį reikalavimÄ UAB „MBR Parduotuvių ir restoranų įranga“ restruktÅ«rizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju apeliantas – restruktÅ«rizuojama įmonė ginčija sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) dydį kaip aiÅ¡kiai per didelį.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB "SEB lizingas" v. UAB "BST Baltic", bylos Nr. 3K-3-460/2010). Tačiau sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å kotijos firma ,,Forthmill Limited“ v.

UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei palÅ«kanas (dėl to byloje ginčo nėra), atsakovas privalo kreditoriui sumokėti netesybas – 0,08 procentų dydžio delspinigius (2007 m. gegužės 10 d.

Kredito linijos sutarties Nr. 07-042662-KL 7.2 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad Å¡alių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis. Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Å¡alys sutartį sudarė laisva valia. Duomenų, kad apeliantas po sutarties sudarymo bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl delspinigių dydžio, byloje nėra.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abi sutarties Å¡alys, tiek apeliantas, tiek kreditorius, yra verslo subjektai, kurie sudarant kreditavimo sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sÄ lygas, todėl teismas negalėjo iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Be to, sutarties 3.1.2.2 punkte buvo numatyta kredito suteikimo sÄ lyga – paskolos sutarties, sudarytos 2000-04-03 tarp apelianto ir AB „SEB bankas“, nutraukimas.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, prieÅ¡ sudarydamas kredito sutartį su AB „Swedbank“, įvertino visas tokios sutarties sudarymo bei jos nevykdymo pasekmes, o AB „Swedbank“ kredito sutarties sÄ lygos buvo palankesnės apeliantui, negu sÄ lygos, numatytos AB „SEB bankas“ paskolos sutartyje.Apelianto argumentas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ yra nepagrįstas, nes netesybų dydis turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v.

UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali bÅ«ti ir vieno iÅ¡ anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi bÅ«ti mažinamos. Apelianto argumentas, kad 29 898,68 eurų suma, kuriÄ kreditorius nuo 2010-05-09 iki 2010-12-31 automatiÅ¡kai nuraÅ¡ydavo apskaičiuotiems delspinigiams padengti, turi bÅ«ti įskaityta palÅ«kanų mokėjimams, yra nepagrįstas. CK 6.54 straipsnio nuostatos nustato tokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ : jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu; antrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ ; trečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Remiantis CK 6.54 straipsnio 1 dalimi, Å¡alys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymÄ , negu jis nustatytas Å¡iame CK straipsnyje. IÅ¡ sutarties 7.5 punkto matyti, kad Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė kaip turi bÅ«ti paskirstytos kreditoriaus gautos įmokos: pirmÄ ja eile padengiamos kreditoriaus iÅ¡laidos, susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal sutartį pareiÅ¡kimu; antrÄ ja eile – kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai ir baudos, trečiÄ ja eile – palÅ«kanos ir kiti mokesčiai pagal sutartį, ketvirtÄ ja eile – kreditas.

Taigi Å¡alys sutartimi nustatė įmokų paskirstymo tvarkÄ , kurios negalima pakeisti vienaÅ¡aliÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorius 29 898,68 eurų sumÄ teisėtai nurašė apskaičiuotiems delspinigiams padengti.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                                                                           Â