2025-03-13 Nr. CB-1594-2-56-3-00258-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-887

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00258-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 5 d. paduotu atsakovo T. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas T. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams T. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiu.

Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) priteisė ieškovui iš atsakovo 88 000 Eur skolą, 70 800 Eur palūkanas, 16 016 Eur delspinigius ir 5 proc. procesines palūkanas;

2) pripažino niekine ir negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutarties dalį (dėl 6500 Eur paskolos suteikimo), 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis bei taikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovo 36 500 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas;

3) pripažino negaliojančia atsakovų 2022 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartį ir taikė restituciją – priteisti atsakovui iš atsakovės butą (duomenys neskelbtini);

4) atmetė kitą ieškinio dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovas T. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006). Kadangi paskolos sutartyse nėra patvirtinimo apie pinigų perdavimą, todėl atsakovas mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, padarydami nepagrįstą išvadą, kad grynieji pinigai atsakovui buvo perduoti.

2. Liudytojas G. B. nurodė, kad su ieškovu jie draugai 10 metų, jis liudijo savo draugo ieškovo naudai, tačiau teismai į šią aplinkybę nekreipė dėmesio ir šio liudytojo parodymų nelaikė nepatikimais įrodymais apie grynųjų pinigų perdavimo faktą.

3. Teismai neskyrė dėmesio aplinkybei, jog ieškovas prašė priteisti delspinigius tik apskaičiuotus už bankiniais pavedimais pervestas pinigų sumas, t. y. už 18 000 Eur pagal 2020 m. spalio 2 d. sutartį ir už 70 000 Eur pagal 2021 m. vasario 19 d. sutartį. Nors kitose sutartyse taip pat nustatytos sąlygos dėl delspinigių mokėjimo, tačiau ieškovas už grynaisiais perduotus pinigus delspinigių neprašė priteisti. Dėl kokių priežasčių ieškovas geranoriškai atsisakė reikalavimo priteisti netesybas už grynaisiais perduotas sumas, teismai nesiaiškino. Atsakovo vertinimu ši aplinkybė rodo, kad ieškovas pripažįsta, jog 6500 Eur, 20 000 Eur, 10 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui nebuvo perduoti arba buvo grąžinti, nes netesybų už šią sumą ieškovas neskaičiavo ir neprašė priteisti.

4. Teismai nepakankamai atidžiai vertino faktines aplinkybes, kad ieškovas, negaudamas kiekvieną mėnesį sutartų palūkanų pagal 2020 m. spalio 2 d. sutartį, į tai nereagavo, bet ir toliau skolino dar didesnę pinigų sumą, sudarydamas 2021 m. vasario 19 d. sutartį. Šios bylos aplinkybės kelia abejonių dėl to, kad atsakovas nevykdė paskolos sutartyse nustatytų sąlygų dėl palūkanų mokėjimo, o ieškovas nepaisant to vis tiek skolino pinigus.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino, kad sudarytų ginčo paskolų sutarčių kaina yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga (sprendimo 102-104 punktai). Tačiau spręsdamas nemažinti palūkanų, teismas nurodė, jog atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad atsakovas nepareiškė ieškinio, kuriuo prašytų pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti palūkanų dydį. Tik sprendime teismas atskleidė atsakovo teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl palūkanų mažinimo, dėl to tai yra siurprizinis sprendimas. Atsakovui nebuvo tinkamai išaiškintas įrodinėjimo dalykas, nenurodytos aplinkybės, kurias būtina nustatyti, neatskleista jo teisė reikšti savarankiškus reikalavimus.

6. Palūkanos už naudojimąsi paskolintais pinigais turėtų būti sumažintos, įvertinus paskolų sudarymo metu buvusias kredito įstaigų ir bankų palūkanų normas. 2020 m. spalio mėnesio pinigų finansų įstaigų paskolos euro zonos namų ūkiams vartojimui siekė 9,01 proc. per metus (Lietuvos Banko skelbiama statistika), tuo tarpu atsakovo ir ieškovo pasirašytoje 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartyje nustatytos 60 proc. metinės palūkanos. 2021 m. vasario mėnesio pinigų finansų įstaigų paskolos euro zonos namų ūkiams vartojimui siekė 9,21 proc. per metus (Lietuvos Banko skelbiama statistika), tuo tarpu atsakovo ir ieškovo pasirašytoje 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartyje nustatytos 5000 Eur arba 7,143 proc. mėnesinės palūkanos, kas sudaro 85,716 proc. metinių palūkanų. Akivaizdu, kad paskolos sutartyse nustatytas palūkanų dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, palūkanos yra aiškiai per didelės, tą konstatavo pirmosios instancijos teismas.

7. Ieškovas pripažindamas, kad paskolos sutartyse nustatytas aiškiai per didelis netesybų dydis – 1 proc. per dieną, pats prašomą netesybų dydį sumažino iki 0,1 proc. per dieną, netesybų reikalaudamas tik už bankiniais pavedimais perduotus atsakovui pinigus ir už 182 dienų laikotarpį. Teismas tokį netesybų sumažinimą laikė tinkamu ir savo iniciatyva delspinigių mažinimo klausimo daugiau nesprendė. Tačiau teismas turėjo svarstyti, ar ieškovo prašoma delspinigių suma nėra per didelė. Net ir 0,1 proc. per dieną delspinigiai sudaro 36 proc. per metus. Paskolų sudarymo laikotarpiu kredito įstaigų palūkanų norma buvo 9,01 – 9,21 proc. per metus, todėl net ir ieškovo sumažintas netesybų dydis turėjo būti pripažintas akivaizdžiai per dideliu ir neprotingu. Teismas spręsdamas dėl tinkamo ir teisingo delspinigių dydžio, turėjo aiškintis, kokius realius nuostolius dėl laiku negrąžintų paskolų patyrė ieškovas, tačiau patirtų nuostolių dydis byloje iš vis nebuvo nustatinėjamas.

8. Teismas sprendė, kad yra visos actio Pauliana (Pauliano ieškinio) sąlygos buto dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, siekiant užtikrinti kreditoriaus – ieškovo interesus. Tačiau teismai tinkamai neįvertino, kad dovanojimo sandoriu buvo siekiama įvykdyti nepilnamečių vaikų, kurie po atsakovų skyrybų liko gyventi su motina, R. S., išlaikymo prievolę, užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovas pakankamai neprisidėdavo prie savo vaikų išlaikymo, todėl buto padovanojimas sutuoktinei buvo kaip dalis vaikų išlaikymo, garantuojantis vaikams gyvenamąją vietą. Teismai pažeidė CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Remiantis šiuo principu, nepilnamečių vaikų kaip kreditorių dėl išlaikymo prievolės interesai yra aukščiau visų kitų kreditorių interesų, todėl teismas turėjo pareigą savo iniciatyva ginti nepilnamečių vaikų interesus, tačiau byloje nepilnamečių vaikų interesai nebuvo ginami, nes dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas