Legislator Case Law & Legislation
2026-02-25 Nr. AB-4072-3-63-3-02315-2022-2 AI generated

2026-02-25 Nr. AB-4072-3-63-3-02315-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-02-25 Nr. AB-4072-3-63-3-02315-2022-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (A. M. V. procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-25 Nr. AB-4072-3-63-3-02315-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Iki 2022 m. kovo 14 d. žymos atlikimo Kadastro tvarkytojas iš pareiškėjos nebuvo gavęs prašymo patikslinti žemės sklypo Nr. 82 ribas, nors vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pagal bendrą taisyklę prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi teisę pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nei Kadastro įstatymo 13 straipsnyje, nei Duomenų tikslinimo taisyklių 44 punkte, reglamentuojančiame žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo pagrindus, nėra numatyta, kad vienas iš tokių pagrindų – greta žemės sklypo esančių žemės sklypų savininkų prašymai dėl jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1591-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02315-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (A. M. V. procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. V. (toliau – ir pareiškėja) (jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas – D. V.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Kadastro tvarkytojas) 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. SP-55147 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. CSPR-2016 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – Komisijos sprendimas) (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Tauragės skyrių atlikti 2022 m. gegužės 20 d. prašyme „Dėl duomenų ištaisymo ir išdavimo“ (toliau – ir Prašymas) nurodytus veiksmus. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti, prieštaringi ir klaidinantys, nes nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės ir kokie dokumentai lėmė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 82), ribų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) žemėlapyje. Ginčijami sprendimai priimti nesiaiškinant, ar Kadastro žemėlapyje užfiksuotos naujos Žemės sklypo Nr. 82 ribos ties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 26), atitinka realiai egzistuojančius riboženklius, užfiksuotus žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 26 planuose, bei žemės sklypo Nr. 82 paženklinimo akto duomenis. Komisija sprendime vadovaujasi pareiškėjai neįteiktais dokumentais. Pareiškėjai nėra žinoma, kokie dokumentai tariamai įrodo naujų žemės sklypo Nr. 82 ribų žymėjimo Kadastro žemėlapyje teisėtumą. Pareiškėjai nebuvo įteikti jokie Kadastro tvarkytojo turimi duomenys, lėmę žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių duomenų tikslinimą.

2.2. Komisijos sprendime ir Kadastro tvarkytojo Sprendime vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai, Kadastro nuostatai) 124 punktu, nenurodant, kokia ginčo atveju buvo galima leistina žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida ir kokia ploto paklaida buvo faktiškai nustatyta, pridedant pareiškėjai pagal Nuostatų priedą Nr. 1 atliktą žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaidos skaičiavimą, atliktą iki žymos atlikimo 2022 m. kovo 14 d. Atsakovo archyvo raštas patvirtina, kad tokie skaičiavimai objektyviai net negalėjo būti atlikti iki 2022 m. kovo 14 d., nes tarp atsakovo saugotų duomenų apie žemės sklypą Nr. 82 nebuvo šio žemės sklypo plano – 2022 m. kovo 14 d. atsakovo archyvas negalėjo patenkinti pareiškėjos prašymo išduoti žemės sklypo Nr. 82 plano kopiją. Taigi, Komisija objektyviais įrodymais ir skaičiavimais nepagrindė, jog Kadastro tvarkytojas, atlikdamas žymą žemės sklypo Nr. 82 plane ir priimdamas skundžiamus sprendimus, teisėtai taikė Nuostatų 124 punkto taisyklę. Ginčijamuose sprendimuose nėra aiškiai ir argumentuotai atsakyta, kodėl ir kokiu pagrindu, nedalyvaujant pareiškėjai, buvo atliktas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 20) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 27), ribų paženklinimas. Šiuo klausimu Komisijos sprendimo motyvai yra prieštaringi.

2.3. Skundžiami sprendimai priimti, pažeidžiant materialines teisės normas, reglamentuojančias tiek nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 str.), tiek nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų tikslinimo pagrindus bei tvarką (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 str., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Duomenų tikslinimo taisyklės 44, 49 p.). Atsakovas netinkamai apibrėžė tarp pareiškėjos ir Kadastro tvarkytojo kilusio ginčo objektą. Pareiškėja kreipėsi į Kadastro tvarkytoją, prašydama pašalinti, nesant pareiškėjos prašymui, Kadastro tvarkytojo įregistruotus žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių duomenų pakeitimus, kurie de facto (faktiškai) lėmė žemės sklypo Nr. 82 ploto sumažinimą. Tačiau Komisija nusprendė, kad pareiškėja kreipėsi į Kadastro tvarkytoją neva dėl to, kad būtų pakeistos, o ne atstatytos pagal žemės sklypo Nr. 82 planą nustatytos ir daugiau nei 22 metus egzistavusios šio žemės sklypo ribos ir kad Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tokį prašymą tenkinti.

2.4. Iki 2022 m. kovo 14 d. žymos atlikimo Kadastro tvarkytojas iš pareiškėjos nebuvo gavęs prašymo patikslinti žemės sklypo Nr. 82 ribas, nors vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pagal bendrą taisyklę prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi teisę pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nei Kadastro įstatymo 13 straipsnyje, nei Duomenų tikslinimo taisyklių 44 punkte, reglamentuojančiame žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo pagrindus, nėra numatyta, kad vienas iš tokių pagrindų – greta žemės sklypo esančių žemės sklypų savininkų prašymai dėl jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimo.

2.5. Kadastro tvarkytojas be pareiškėjos žinios išviešino kitokius žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius duomenis nei jie buvo užfiksuoti šio žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto registre. Prieš daugiau nei 22 metus buvo nustatytos žemės sklypo Nr. 82 ribos, pagal kurias apskaičiuotas žemės sklypo plotas buvo suderintas ir patvirtintas kompetentingų valstybės institucijų, todėl staiga atliktas tariamų klaidų ištaisymas ir paviešinimas, dėl kurio sumažėjo pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 82 apimtis, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Be to, Nuostatų 125 punktas įpareigoja atsakovą nežymėti žemės sklypo ribų Kadastro žemėlapyje, jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija. Skundžiamuose sprendimuose nėra jokių duomenų, įrodančių, kad 2022 m. kovo 14 d. atliekant žymą neegzistavo pagrindas taikyti Nuostatų 125 punktą, pavyzdžiui, skundžiamuose sprendimuose nėra pateikti skaičiavimai, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta, kad pakeitus Žemės sklypo Nr. 82 ribas jo ploto paklaida neva yra leistina.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo N. 82 ribos atitinka šio žemės sklypo 1999 m. gruodžio 10 d. plane pateiktus duomenis, gretimų žemės sklypų (žemės sklypo Nr. 20 ir Nr. 27) ribos nustatytos tikslesnėmis priemonėmis ir pažymėtos vėliau nei nagrinėjamo žemės sklypo Nr. 82 plane nurodyti duomenys, todėl Kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis Kadastro žemėlapyje, o Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko galioti ginčijamą Sprendimą.

4.2. Pareiškėja 2022 m. gegužės 20 d. prašymu prašė ištaisyti posistemėje „GeoMatininkas“ saugomus duomenis, t. y. žemės sklypo Nr. 82 linijų ilgius tarp posūkio taškų. Pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir Nuostatų 631 punktą bei atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras neturi duomenų apie matininko nustatytus naujus žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis, kurie būtų patalpinti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, o Kadastro tvarkytojas nėra įgaliotas keisti ar taisyti matininko talpinamų duomenų, pareiškėjos prašymo dalis dėl duomenų keitimo posistemėje „GeoMatininkas“ negalėjo būti tenkinama. Kadastro tvarkytojas, nagrinėdamas pareiškėjos Prašymą, vertino jį kartu su jos pateiktais dokumentais bei VĮ Registrų centro archyvuose (nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro dokumentų bylose bei elektroniniame dokumentų archyve) saugomais dokumentais. Kadangi Prašyme buvo kvestionuojamas žemės sklypo Nr. 82 ribų pažymėjimas Kadastro žemėlapyje, Kadastro tvarkytojas vertino ir greta esančių žemės sklypų (Nr. 20, 26 ir 27) dokumentus. Tai, kad Sprendime neaptartas kiekvienas įvertintas dokumentas atskirai, nereiškia, jog atsakovas rėmėsi ne Kadastro tvarkytojo, o kitais dokumentais.

4.3. Nei Kadastro įstatyme, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir Registro įstatymas) nenumatyta pareiga VĮ Registrų centrui, nesant asmens prašymo dėl dokumentų kopijų išdavimo, pateikti dokumentų kopijas, kurių pagrindu priimami Kadastro tvarkytojo sprendimai. Komisijai taip pat nėra suteikta teisė ar nustatyta pareiga pareiškėjams teikti tokių dokumentų kopijas. Nei Kadastro tvarkytojas, nei Komisija kartu su skundžiamais sprendimais neprivalėjo pateikti dokumentų, kurių pagrindu šie sprendimai buvo priimti, kopijų. Pareiškėjos atstovui dar iki Komisijos sprendimo priėmimo jo prašymu buvo pateikti žemės sklypų Nr. 20, 26 ir 27 planai bei kiti Komisijos vertinti dokumentai.

4.4. Žemės sklypo Nr. 82 ribos Kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pareiškėjos turimo žemės sklypo Nr. 82 plano pagrindu daugiau nei prieš 20 metų. Šios ribos buvo tikslinamos 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d., kai Kadastro tvarkytojas, gavęs žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 27 savininkų prašymus bei jų pateiktus planus, kuriuose ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėjo šių žemės sklypų ribas Kadastro žemėlapyje. Vertindamas šiuos duomenis, Kadastro tvarkytojas vadovavosi Nuostatų 124 punktu, t. y. atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida sumažėjo iki leistinos ribos ir šio žemės sklypo konfigūracija nepasikeitė, patikslino mažesnio tikslumo žemės sklypo Nr. 82 ribą.

4.5. Pareiškėjos įgalioto asmens 2022 m. kovo 14 d. prašymo (paslaugų apskaitos sistemoje įregistruoto Nr. 30504822) pagrindu žemės sklypo Nr. 82 plane buvo uždėtas Kadastro tvarkytojo spaudas, patvirtinantis, kad žemės sklypo Nr. 82 ribos yra pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Tačiau sprendimas dėl žemės sklypo Nr. 82 ribų keitimo nebuvo priimtas, todėl Kadastro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Nuostatų 125 punkto.

4.6. Nuostatų 1 priede patvirtinta maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ar suprojektuoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus, ploto lentelė, pagal kurią skaičiuojamos leistinos paklaidos. Teisės aktai neįpareigoja Kadastro tvarkytojo pareiškėjams pateikti tokių skaičiavimų. Nepaisant to, atsakovas nurodė, kad leistina žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida yra 0,2955 ha, apskaičiuota pagal Nuostatų priede nustatytą formulę (0,10 × √P), kur P – žemės sklypo plotas (ha). Vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, žemės sklypo Nr. 82 ribos negalėtų būti tikslinamos, jei po patikslinimo jo plotas viršytų 9,0255 ha (8,7300 ha + 0,2955 ha) arba būtų mažesnis nei 8,4345 ha (8,7300 ha – 0,2955 ha). Kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo Nr. 82 plotas – 8,4943 ha – neviršija teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos.

4.7. VĮ Registrų centras neturi duomenų apie matininko nustatytas žemės sklypo Nr. 82 ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei šių duomenų pagrindu parengtą kadastro duomenų bylą. Iš kartu su 2022 m. gegužės 20 d. prašymu pateikto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GeoTikslumas“ 2022 m. balandžio 28 d. situacijos brėžinio (toliau – ir Situacijos brėžinys) matyti, kad pareiškėja kreipėsi į matininką, kuris atvaizdavo žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 27 ribas, nustatytas tikslesnėmis priemonėmis. Tikėtina, kad matininkas, kaip savo srities specialistas, parengęs minėtą brėžinį, pareiškėjai atskleidė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėto jos žemės sklypo Nr. 82 plotas neviršija Nuostatų 1 priede nustatytos leistinos ploto paklaidos.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. M. V. (jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjo D. V.) skundą bei netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja iki savo mirties valdė žemės sklypą Nr. 82, kurio plotas – 8,73 ha, ir žemės sklypą Nr. 38, kurio plotas – 1,92 ha. Po pareiškėjos mirties šiuos žemės sklypus nuosavybės teise pagal 2023 m. gruodžio 7 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą valdo jos teisių ir pareigų perėmėjas D. V.. Abu žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad su pareiškėjai priklausiusiu žemės sklypu šiaurinėje pusėje ribojasi žemės sklypas Nr. 20, kurio plotas – 2,91 ha, ir kuris suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-615-821/2025 atmetė pareiškėjo D. V. (pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjo) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Jurbarko skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 32SK-347-(14.32.110.) teisėtumo. Minėtu Jurbarko skyriaus sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 20, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atlikus žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus, šio sklypo ribos iš esmės atitinka jo suformavimo dokumentuose nurodytas ribas, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad dėl žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų pakito pareiškėjo žemės sklypo Nr. 82, esančio už bendro naudojimo kelio, ribos, yra nepagrįsti.

7. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių duomenų patvirtinimas negalėjo turėti įtakos pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) valdomo žemės sklypo Nr. 82 riboms ar ploto duomenims. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai.

8. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas Nr. 82 šiaurinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu Nr. 26, kuris, kaip ir pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) žemės sklypas Nr. 82, buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. Šiuos žemės sklypus skiria 4 m pločio lauko kelias. Todėl pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) teiginius, kad žemės sklypo Nr. 82 kraštinių ilgiai sutrumpėjo dėl žemės sklypo Nr. 26 pietinės ribos išsiplėtimo, teismas vertino kaip nepagrįstus ir neatitinkančius įregistruotų duomenų. žemės sklypas Nr. 27, kuris rytinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu Nr. 82, taip pat buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad žemės sklypo Nr. 27 riba su žemės sklypu Nr. 82 yra nustatytos oficialiais kadastro duomenimis ir turi privalomą teisinę galią. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad bet kokie pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) teiginiai dėl tariamo žemės sklypo Nr. 82 kraštinių pokyčio prie žemės sklypo Nr. 27 neatitinka kadastro duomenų ir negali būti laikomi teisiniu pagrindu ribų keitimui ar kitų teisių įgyvendinimui.

9. Teismas nurodė, kad pagal skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusią Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo pateikti nereikėjo tik šio straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – kai prašoma pakeisti kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Tuomet Kadastro tvarkytojas tokius duomenis pakeičia pagal kadastro duomenų bylą nustatyta tvarka. Taip pat nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nebuvo privaloma pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – kai prašoma įrašyti ar pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar žemės sklypo naudojimo būdą.

10. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja, siekdama pakeisti žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto duomenis Kadastro žemėlapyje, turėjo pareigą pateikti naujus kadastro duomenų pakeitimo pagrindą patvirtinančius dokumentus – naujai parengtą kadastro duomenų bylą ar matininko atliktus geodezinius matavimus. Kadangi tokių dokumentų pareiškėja nepateikė, Kadastro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti ar taisyti esamų duomenų. Teismas priėjo prie išvados, kad VĮ Registrų centro atsisakymas pakeisti Žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto duomenis buvo teisėtas ir pagrįstas, nes iš esmės tai atitiko Kadastro įstatymo 12 straipsnio bei Nuostatų 115.1.2–115.1.3 ir 115.2.1–115.2.4 papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad Kadastro tvarkytojas, nustatydamas ar tikslindamas kadastro duomenis, privalo veikti pagal teisės aktų nustatytas kompetencijos ribas (Kadastro įstatymo 4 str.). Pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir Nuostatų 631 punktą, VĮ Registrų centras negali savarankiškai taisyti „GeoMatininkas“ posistemėje esančių duomenų – tai daro matininkai, atlikę naujus matavimus. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja pateikė UAB „GeoTikslumas“ 2022 m. balandžio 28 d. žemės sklypo Nr. 82 Situacijos brėžinį, tačiau šis dokumentas, kaip ir prie 2016 m. liepos 27 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta faktiškai naudojamų ribų nustatymo vietoje schema, nėra oficiali kadastro duomenų byla. Minėti dokumentai yra tik informacinio pobūdžio situacijos atvaizdai ir neturi teisinės galios keisti įregistruotų kadastro duomenų. Tokie brėžiniai gali būti panaudoti tik matininko darbe ar konsultaciniams tikslams, bet ne kaip pagrindas keisti duomenis Kadastre.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto paklaida buvo nustatyta teisės aktų ribose. Pagal Nuostatų 1 priedą, leistina sklypo ploto paklaida apskaičiuojama pagal formulę (0,10 × √P), kur P – sklypo plotas (hektarais). Remiantis šia formule, leistina paklaida nagrinėjamu atveju buvo ±0,2955 ha. Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 82 plotas Kadastro žemėlapyje (grafiniuose duomenyse) yra 8,4943 ha, kai 1999 m. gruodžio 10 d. žemės valdos Nr. 152 plane nurodytas žemės sklypo Nr. 82 plotas – 8,7300 ha. Skirtumas tarp šių dydžių neviršija leistinos paklaidos ribų (8,4345–9,0255 ha intervale), todėl pagal teisės aktus tai nelaikoma klaida ar netikslumu, kurį reikėtų taisyti.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos žemės sklypo Nr. 82 (žemės valdos Nr. 152) ribos Kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos dar 1999 m. gruodžio 10 d. žemės valdos Nr. 152 plano pagrindu. Tai yra galiojantis dokumentas, kuriuo remiantis žemės sklypas Nr. 82 buvo įregistruotas pagal preliminarius matavimus. Vėliau, t. y. 2005 m. ir 2017 m., VĮ Registrų centras tikslino gretimų sklypų (Nr. 20 ir Nr. 27) ribas, tačiau, vadovaudamasis Nuostatų 124 punktu, privalėjo užtikrinti, kad esamo žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida nesumažėtų daugiau nei iki leistinos ribos. Tai reiškia, kad negali būti keičiamos senesnio žemės sklypo ribos vien dėl to, kad vėliau matuoti žemės sklypai pažymėti tikslesnėmis priemonėmis – reikia naujų matavimų visam ginčo žemės sklypui. Todėl teismas sprendė, kad VĮ Registrų centras pagrįstai laikėsi senų ribų, nes jos atitinka pirminį planą ir teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas nurodė, kad Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 115.1.2–115.1.3 ir 115.2.1–115.2.4 papunkčiuose numatyta, jog žemės sklypų ribos turi būti nustatomos tiksliai, remiantis geodeziniais arba kadastriniais matavimais, siekiant užtikrinti patikimą ir teisėtą kadastro duomenų pateikimą. Taigi, kadastro duomenys gali būti koreguojami tik pateikus oficialiai suderintus matininko parengtus dokumentus, todėl pareiškėjos pateikti matavimai ir konsultaciniai brėžiniai negali būti laikomi pagrindu keisti sklypo ribas ir ploto duomenis Kadastre.

15. Teismas pažymėjo, kad dokumentų kopijos išduodamos tik asmeniui pateikus atskirą prašymą dėl jų išdavimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi atskirą prašymą gauti dokumentų kopijas. Be to, nustatyta, kad VĮ Registrų centras dalį dokumentų pareiškėjos atstovui pateikė dar iki Sprendimo priėmimo. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl informacijos nesuteikimo.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Sprendimas atsisakyti pakeisti Kadastro duomenis ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti, kaip ir įpareigoti atsakovą atlikti skundo trečiajame reikalavime nurodytus veiksmus. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi, skundą atmetus, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.

III. 17. Pareiškėjas D. V. (A. M. V. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir panaikinti Sprendimą, Komisijos sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centro Tauragės skyrių atlikti Prašyme išdėstytus veiksmus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (922,5 Eur), apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 511,25 Eur) ir 15 Eur žyminį mokestį.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisinio aiškumo reikalavimą, nes teismas netinkamai identifikavo bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas. Sprendimas surašytas taip tarsi pateiktu Prašymu prašyta pakeisti, o ne atstatyti pagal žemės sklypo Nr. 82 planą nustatytas šio žemės sklypo ribas. Teismas sprendime nutylėjo apie Kadastro įstatymo 15 straipsnio antros dalies nuostatą, kuri numatė galimybę ištaisyti klaidas Kadastro žemėlapyje. Sprendime nėra vertinami žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 26 planai, paženklinimo aktai, Situacijos brėžinys, protokolas ir jame konstatuoti riboženklių buvimo vietos faktai, susiejant juose esančią informaciją su aktualiu teisiniu reguliavimu. Šių dokumentų palyginimas įrodo, kad pagal naujus žemėlapio duomenis minėti žemės sklypai persidengia, jų ilgiai skiriasi nuo ilgių, pažymėtų šių žemės sklypų planuose. Teismas nevertino žemės sklypo Nr. 27 sovietinėje 1942 metų koordinačių sistemoje atliktų matavimų koordinačių. Matavimai atlikti 1996 m. rugsėjo mėnesį, nors tokia koordinačių sistema atliekant matavimus Lietuvoje jau buvo uždrausta vadovaujantis 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“.

18.2. Teismas paliko galioti skundžiamus sprendimus, priimtus pažeidžiant nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Žemės sklypas Nr. 20 Kadastro žemėlapyje nėra gretimas žemės sklypui Nr. 82, todėl nesuprantama, kaip Kadastro tvarkytojas 2017 m. galėjo tikslinti žemės sklypo Nr. 82 ribų grafinius duomenis Nuostatų 124 punkto pagrindu atlikus žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus. Taip pat nesuprantama, kodėl į žemės sklypo Nr. 20 ženklinimą atliekant kadastrinius matavimus neprivalėjo kviesti pareiškėjos (A. M. V.), tačiau galėjo tikslinti žemės sklypo Nr. 82 ribas. Šiuo atveju pareiškėja atsakovo prašė pašalinti, nesant jos prašymui, įregistruotus žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių duomenų pakeitimus, kurie de facto lėmė šio žemės sklypo ploto sumažinimą ir ribų pakeitimą. Pareiškėja, pateikdama Prašymą, siekė, kad būtų atstatytos pagal žemės sklypo Nr. 82 planą nustatytos ir daugiau nei 22 metus egzistavusios šio žemės sklypo ribos.

18.3. Komisijos sprendime minimi žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 27 planai buvo parengti ne 2022 m., kai buvo atlikta žyma, bet atitinkamai 1996 m. ir 2017 m. Be to, gero viešojo administravimo principo, teisinio reguliavimo neatitinka ir Komisijos teiginys, kad pareiškėjos motyvai dėl riboženklių faktinės buvimo vietos niekaip nesusiję su atsakovo kompetencija. Būtent atsakovas yra atsakingas už Nekilnojamojo turto registre kaupiamų duomenų apie nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, plotą teisingumą (Registro įstatymo 5 str. 2 d.). Pareiškėja (A. M. V.) kreipėsi į atsakovą dėl klaidų ištaisymo, tačiau jis klaidų neištaisė. Pareiškėjas negali atlikti matavimų savo žemės sklypui ir jo dalims, kurios yra užvaldytos kitų asmenų, kadangi pagal Kadastro žemėlapį ir gretimybių pažymą tos žemės sklypo dalys šiuo metu nėra jo nuosavybė.

19. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

20.1. Pareiškėjas per klaidų taisymo institutą siekia, jog Kadastro tvarkytojas keistų žemės sklypo Nr. 82 ribas Kadastro žemėlapyje taip, kad šis pakeitimas prieštarautų kitiems Kadastro tvarkytojui kitų žemės sklypų savininkų pateiktiems dokumentams, kuriuose nurodyti tikslesnėmis matavimo priemonėmis nustatyti žemės sklypų ribų posūkio taškų duomenys. Jeigu Kadastro tvarkytojas pakeistų žemės sklypo Nr. 82 duomenis Kadastro žemėlapyje kaip pareiškėjas pageidauja, toks pakeitimas prieštarautų žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylai, suderintai su NŽT, ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymui, kurio teisėtumą patikrino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-615-821/2025, atmesdamas D. V. apeliacinį skundą, taip pat ir kitiems dokumentams.

20.2. Apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas pažeidė teisinio aiškumą principą neanalizavęs faktinių aplinkybių (riboženklių buvimo vietos) ir žemės sklypų planuose nurodytų duomenų, yra nepagrįsti. Priešingai, teismas išanalizavo žemės sklypų Nr. 82, 20, 26, 27 dokumentus, kurių pagrindu buvo pažymėtos šių žemės sklypų ribos Kadastro žemėlapyje ir nurodė, kad „žemės sklypo Nr. 27 riba su žemės sklypu Nr. 82 yra nustatytos oficialiais kadastro duomenimis ir turi privalomą teisinę galią“, o „žemės sklypas Nr. 82 ir žemės sklypas Nr. 26 suformuoti atlikus preliminarius matavimus, jų tarpusavio riba laikytina nepatikslinta, o faktinės ribos vietovėje gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodytų duomenų. Tokiu atveju nė vieno iš šių sklypų ribos neturi prejudicinės galios ir negali būti laikomos teisiškai nustatytomis, kol nebus atlikti abiejų sklypų kadastriniai (tikslieji) matavimai“.

20.3. Pareiškėjas nepagrįstai jo 2022 m. kovo 14 d. prašymo pagrindu 2022 m. kovo 14 d. žemės sklypo Nr. 82 plane uždėtą Kadastro tvarkytojo spaudą, liudijantį, kad žemės sklypo Nr. 82 ribos yra pažymėtos Kadastro žemėlapyje, prilygina Kadastro tvarkytojo sprendimo pažymėti žemės sklypo Nr. 82 ribas Kadastro žemėlapyje priėmimui, nors žemės sklypo Nr. 82 ribos Kadastro žemėlapyje 2022 m. kovo 14 d. nebuvo žymimos. Teismas teisingai pažymėjo, kad „sprendimas dėl žemės sklypo Nr. 82 ribų keitimo nebuvo priimtas, todėl kadastro tvarkytojas neturėjo juridinio pagrindo taikyti Nuostatų 125 punkto“.

20.4. Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 82 ribos Kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal šio žemės sklypo duomenis, kurie nustatyti atlikus netikslius (preliminarius) matavimus. Teismas pagrįstai nurodė, kad skirtumas tarp žemės sklypo Nr. 82 juridinio ploto, kuris nurodytas nuosavybės teisių įgijimo dokumente – 8,7300 ha, ir Kadastro žemėlapyje pažymėto šio žemės sklypo ploto (8,4943 ha) neviršijo teisės aktuose (Nuostatų 1 priede) nurodytos ploto paklaidos, todėl pagal teisės aktus tai nelaikoma klaida ar netikslumu, kurį Kadastro tvarkytojas turėtų taisyti. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Kadastro tvarkytojui pareiškėjas neteikė matininko parengtos žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenų bylos, kurioje būtų nurodytos tiksliais matavimo prietaisais nustatytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės bei kiti kadastro duomenys, o preliminariai išmatuoto žemės sklypo Nr. 82 ribų bei ploto skirtumai neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų paklaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SP-55147 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. CSPR-2016 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ Registrų centro Tauragės skyrių atlikti 2022 m. gegužės 20 d. prašyme „Dėl duomenų ištaisymo ir išdavimo“ nurodytus veiksmus.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodė, kad pareiškėjo valdomi žemės sklypai Nr. 82 ir Nr. 38 yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Gretimas žemės sklypas Nr. 20, esantis šiaurinėje pareiškėjui priklausančių žemes sklypų pusėje, kurio plotas 2,91 ha, yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-615-821/2025 konstatuota, kad dėl žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų nepakito pareiškėjo žemės sklypo Nr. 82, esančio už bendro naudojimo kelio, ribos. Žemės sklypas Nr. 82 šiaurinėje pusėje taip pat ribojasi su žemės sklypu Nr. 26, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, juos skiria 4 m pločio lauko kelias, todėl teiginius, kad žemės sklypo Nr. 82 kraštinių ilgiai sutrumpėjo dėl žemės sklypo Nr. 26 pietinės ribos išsiplėtimo, teismas vertino kaip nepagrįstus ir neatitinkančius įregistruotų duomenų; žemės sklypas Nr. 27, kuris rytinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu Nr. 82, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kas reiškia, kad žemės sklypo Nr. 27 riba su žemės sklypu Nr. 82 yra nustatytos oficialiais kadastro duomenimis ir turi privalomą teisinę galią. Teismas nurodė, kad žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto paklaida buvo nustatyta teisės aktų ribose, pareiškėjas, siekdamas pagrįsti žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto duomenis ir juos pakeisti Kadastro žemėlapyje, turėjo pareigą pateikti naujus kadastro duomenų pakeitimo pagrindą patvirtinančius dokumentus – naujai parengtą kadastro duomenų bylą, matininko atliktus geodezinius matavimus; nei Situacijos brėžinys, nei prie 2016 m. liepos 27 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta faktiškai naudojamų ribų nustatymo vietoje schema nesudaro pagrindo keisti žemės sklypo ribų, nes nėra oficiali kadastro duomenų byla.

23. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai vertino bylos nagrinėjimo dalyką, nes buvo prašoma atstatyti žemės sklypo Nr. 82 ribas, o ne jas pakeisti; netaikė Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios galimybės ištaisyti klaidas; teismas nevertino žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 26 planų, paženklinimo aktų, Situacijos brėžinio, protokolo ir jame konstatuoto riboženklių buvimo vietos faktų; kai žemės sklypas Nr. 20 nėra gretimas žemės sklypui Nr. 82, Kadastro tvarkytojas 2017 m. negalėjo tikslinti žemės sklypo Nr. 82 ribų grafinius duomenis Nuostatų 124 punkto pagrindu; atsakovas nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo argumentus dėl riboženklių faktinės buvimo vietos. Pareiškėjas teigė, kad neturi galimybės atlikti matavimų savo žemės sklypui ir jo dalims, kurias šiuo metu valdo kiti asmenys.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Nekartodama pirmosios instancijos teismo detaliai išdėstytų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir aktualių jų nuostatų turinio, teisėjų kolegija pasisakys nagrinėjamam ginčui reikšmingais klausimais: 1) dėl klaidų taisymo nekilnojamojo turto kadastre; 2) dėl atsakovo teisės tikslinti duomenis nekilnojamojo turto kadastre; 3) dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų nustatymo.

27. Pareiškėjas (kaip A. M. V. įgaliotas atstovas) 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištaisyti klaidas, išduoti VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir posistemėje „GeoMatininkas“ saugomus duomenis, t. y. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 82) linijų ilgius tarp posūkio taškų. Prašyme nurodė, kad 2022 m. kovo 14 d. buvo priimtas sprendimas uždėti spaudą žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) ir taip patvirtinti ribų pažymėjimą kadastre; tokiu sprendimu žemės sklypo Nr. 82 riba su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (Nr. 26) persidengė, žemės sklypas Nr. 82 sutrumpėjo10 m, žemės sklypas Nr. 26 pailgėjo 10 m, o riboženklis, žymintis ribą tarp sklypų, atsidūrė gretimo žemės sklypo ribose. Prie pareiškėjo prašymo buvo pridėta matininko parengta Situacijos brėžinio kopija. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių ribos nagrinėjamo ginčo nustatytinos atsižvelgiant į prašymo dalyką (dėl klaidos ištaisymo) ir jį pagrindžiančias aplinkybes – sklypo ribos sutrumpėjimą ir riboženklio (Situacijos brėžinyje posūkio taškas Nr. 3) vietos pasikeitimą atsižvelgiant į pateiktą Situacijos brėžinį, todėl ir apeliacinio skundo argumentai vertintini atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. kreipimesi nurodytas aplinkybes.

28. Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Registro įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 punktas). Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (2 punktas).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-397-662/2022, kt.).

30. Pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašyme kaip netikslūs ir neteisingi duomenys nurodomos aplinkybės, kad žemės sklypo Nr. 82 riba su žemės sklypu Nr. 26 persidengė, žemės sklypas Nr. 82 sutrumpėjo10 m, žemės sklypas Nr. 26 pailgėjo 10 m, o riboženklis, žymintis ribą tarp sklypų, atsidūrė kaimyninio sklypo ribose. Tokias aplinkybes pareiškėjas įrodinėjo argumentu, kad VĮ Registrų centras 2022 m. kovo 14 d. uždėjo spaudą žemės sklypo Nr. 82 plane ir taip patvirtino ribų pažymėjimą kadastre, bei pateiktu Situacijos brėžiniu.

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kadastro tvarkytojo veiksmų teisėtumo pažymint pareiškėjo žemės sklypo Nr. 82 ribą su žemės sklypu Nr. 26, pagrįstai vertino duomenis byloje apie kadastriniais matavimais nustatytas su pareiškėjos (pareiškėjo) sklypu besiribojančių žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 27 ribas.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-615-821/2025 atmetė pareiškėjo D. V. (pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjo) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Jurbarko skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 32SK-347-(14.32.110.) teisėtumo. Minėtu NŽT Jurbarko skyriaus sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 20, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Žemės sklypas Nr. 27, kuris rytinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu Nr. 82, taip pat buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Taigi, žemės sklypo Nr. 20 ir Nr. 27 ribos su žemės sklypu Nr. 82 yra nustatytos oficialiais kadastro duomenimis, yra nenuginčytos ir turi privalomą teisinę galią, tai reiškia, yra atitinkančios tiksliais laikytinus dokumentus.

33. Pareiškėjo žemė sklypas Nr. 82 yra suformuotas ir ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, kurios Kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos dar 1999 m. gruodžio 10 d. žemės valdos Nr. 152 plano pagrindu. Žemės sklypas Nr. 26 taip suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo ribos pažymėtos pagal 1999 m. gegužės 3 d. plane nurodytas žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, žemės sklypų planuose nurodyta, kad ribos tarpusavyje sutampa. Taigi atsakovas, nurodydamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 82 ribų posūkio taškus su žemės sklypu Nr. 26, pagrįstai vadovavosi tiksliais kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 27 ribų posūkio taškų koordinatėmis ties pareiškėjo žemės sklypo Nr. 82 šiaurine (atitinkamai žemės sklypo Nr. 26 pietine) riba.

34. Nuostatų 124 punktas numato, kad jeigu žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, nustatytos neatliekant kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų (kelių, vandens telkinių ir panašiai) atžvilgiu, tikslinama mažesnio tikslumo riba. Jeigu patikslinus ribas ploto paklaida sumažėja iki leistinos ir žemės sklypo konfigūracija nepasikeičia, žemės sklypo ribos pažymimos kadastro žemėlapyje.

35. Kadastro nuostatų 116 punkte ir 117 punkte yra įtvirtintas kadastro žemėlapyje pažymimų ribų pagal posūkio taškų ir riboženklių koordinates, kurios nustatytos atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje bei vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema (Nuostatų 115.1.1, 115.1.2 p.) prioritetas tikslumo aspektu riboms, nustatytoms pagal kitus Nuostatų punktus (Nuostatų 115.1.2, 115.1.3 ir 115.2.1–115.2.4 p.).

36. Žemės sklypo Nr. 20 ir Nr. 27 ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. nustatytos tiksliau, todėl kadastro tvarkytojas, 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažymėdamas žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 27 ribas Kadastro žemėlapyje, vadovavosi Nuostatų 124 punktu, t. y. atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida sumažėjo iki leistinos ir šio žemės sklypo konfigūracija nepasikeitė, pagrįstai patikslino mažesnio tikslumo žemės sklypo Nr. 82 ribą. Žemės sklypo ribos patikslinimas Nuostatų nustatyta tvarka negali būti laikomas klaida, o patikslinti duomenys tokiu būdu nėra laikomi netiksliais ir neteisingais; jie gali būti keičiami tik teisės aktuose nustatytais pagrindais, kai pateikiami Kadastro įstatymo 12 straipsnyje numatyti dokumentai.

37. Pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir Nuostatų 631 punktą, VĮ Registrų centras negali savarankiškai taisyti „GeoMatininkas“ posistemėje esančių duomenų – tai daro matininkai, atlikę naujus matavimus. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, kad tiksliais kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 27 ribų posūkio taškų koordinatės ties žemės sklypu Nr. 82 yra nurodytos netinkamai, negali remtis žemės sklypo Nr. 82 preliminariais matavimais nei Situacijos brėžiniu, kuris parengtas žemės sklypo ribas suformuojant pagal vietovėje rastus riboženklius, jų neradus – pagal žemės sklypo plane nurodytus kraštinių linijų ilgius, nes tai nėra Nuostatų 631 punkto reikalavimus atitinkantis dokumentas – kadastro duomenų byla, parengta matininko. Atkreiptinas dėmesys, kad Situacijos brėžinyje nurodomas sklypo plotas – 8,8993 ha, taip pat neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto (8,73 ha), todėl nesant atliktų tikslių kadastrinių matavimų kokios nors išvados apie tikslius sklypo ploto ar ribų pokyčius negali būti daromos.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie žemės sklypo Nr. 82 ribos su žemės sklypu Nr. 26 persidengimą, žemės sklypo Nr. 82 sutrumpėjimą 10 m, ir žemės sklypo Nr. 26 pailgėjimą 10 m, o riboženklio, žyminčio ribą tarp sklypų patekimą į kaimyninio sklypo ribas nėra sietinos su aukščiau aptartais Kadastro tvarkytojo atliktais veiksmais pažymint žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 27 ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir atitinkamai patikslinant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 82 ribą, ir laikytinos nepatenkančiomis į bylos nagrinėjimo dalyką.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

40. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja ir įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį. Asmuo, teigiantis, kad atlikus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistos jo teisės, turi įrodyti, kad po tokių veiksmų atlikimo buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos ir konfigūracija bei kad toks pakeitimas neatitiko Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2876-415/2020). Minėta, kad pareiškėjas nėra nuginčijęs tiksliais kadastriniais matavimais nustatytų gretimų žemės sklypų ribų.

41. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo teisių pažeidimą, turėtų atlikti savo žemės sklypo Nr. 82 tikslius kadastrinius matavimus, tuo atveju, jei dėl ribos su žemės sklypu Nr. 26 ir atitinkamai riboženklio vietos, kuris nurodomas Situacijos brėžinyje ties tašku Nr. 3, kiltų nesutarimas, ir ginčo nepavykus išspręsti administracine tvarka, toks ginčas būtų sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d.). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalimi, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir nenustačiusi pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

43. Kadangi netenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas, todėl atmetamas pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. (A. M. V. procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė