2018-09-06 Nr. AB-15354-3-64-3-01480-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-616-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01480-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virginijus ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virginijus ir Ko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų tvarkymo tarnyba“) dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virginijus ir Ko“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) 2018 m. birželio 8 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 3 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria patvirtinta išvada Nr. 2, numatanti, jog UAB „Virginijus ir Ko“ per 2016 m. už iš UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ gautas / priimtas atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, išrašė du atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtai: Nr. 1612S10002-4584-7887 už 14,385 t (atl. k.15 01 02) ir Nr. 1615S10001-4584-7887 už 79,047 t (atl. k. 15 01 01); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo UAB „Virginijus ir Ko“ (toliau – ir Bendrovė) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti jo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjo teisės ir apsaugotų pareiškėją nuo būsimų galimų jo teisių pažeidimų.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių kils didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės yra nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas UAB „Virginijus ir Ko“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas ginčo nutartį, neįvertino to, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo pareiškėjas bus įspėtas apie galimą jo išbraukimą iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – ir Atliekų tvarkytojų sąrašas) ir pareiškėjas neturės teisės išrašyti atliekų tvarkymą įrodančių dokumentų tol, kol įspėjimas bus panaikintas. Bendrovė teigia, kad ji patirs nuostolius dėl gamintojams ir importuotojams panaikintos mokestinės lengvatos, dėl baudų ir delspinigių pagal sutartis, praras pajamas dėl atimtos galimybės išrašyti įrodančius dokumentus, reikšmingai pablogės įmonės finansinė padėtis, ji nebegalės toliau vykdyti veiklos ir jai gali grėsti bankrotas. Be kita ko, pareiškėjas prašo atsižvelgti į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6322-821/2017.

Atsakovo Šiaulių RAAD teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, remdamasis skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Šiaulių RAAD 2018 m. birželio 8 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 3, kuriuo patvirtinta išvada Nr. 2, numatanti, jog pareiškėjas UAB „Virginijus ir Ko“ per 2016 m. už iš UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ gautas / priimtas atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, neteisėtai išrašė atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus Nr. 1612S10002-4584-7887 ir Nr. 1615S10001-4584-7887, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Taigi teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, arba kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017; 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-492/2018). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo argumentų, pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi asmenys, kuriems buvo išduoti atliekų tvarkymą įrodantys dokumentai, turės reikalauti grąžinti iš valstybės biudžeto dėl pažymų panaikinimo sumokėtus mokesčius ir delspinigius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, o pareiškėjas, atlyginęs dėl šiems asmenims atsiradusius nuostolius, turės reikšti reikalavimus grąžinti sumokėtas sumas atitinkamiems subjektams. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, Bendrovė bus įspėta apie galimą jos išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir neturės teisės išrašyti atliekų tvarkymą įrodančių dokumentų, todėl ji praras pajamas ir patirs nuostolius dėl baudų ir delspinigių pagal sutartis, reikšmingai pablogės įmonės finansinė padėtis, ji nebegalės toliau vykdyti veiklos ir jai gali grėsti bankrotas.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Sprendimas nesukuria atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, taip pat juo Bendrovė nėra įspėta apie galimą įmonės išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Teiginiai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje pareiškėjui gali kilti pareiga atlygini trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtus nuostolius, taip pat kad Bendrovė bus įspėta apie galimą jos išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir neturės teisės išrašyti atliekų tvarkymą įrodančių dokumentų, todėl ji praras pajamas ir patirs nuostolius, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad spręsdamas dėl prevencinių priemonių taikymo tikslingumo pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisingą nutartį, nes, kaip matyti, pareiškėjo įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų Aplinkos apsaugos agentūros vykdomų administracinių procedūrų ar pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sutartinių įsipareigojimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, arba kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, taps neįmanoma jo veikla ir kt., nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-220-520/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-6322-821/2017 nėra aktuali, nes vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo nurodoma nutartis apeliacinės instancijos teismo nesaisto.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virginijus ir Ko“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė