2022-11-16 Nr. AB-27866-3-62-3-01400-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3966-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01400-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 22S82288 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) generalinio prokuroro pavaduotojas pateikė Lietuvos Respublikai prašymą dėl jo (pareiškėjo) ekstradicijos į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) (dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Baudžiamoji byla) sprendžiami su pareiškėjo ekstradicija susiję klausimai. Šio baudžiamojo proceso metu pareiškėjas padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymas grindžiamas tuo, jog užsienyje veikianti viena iš (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog pareiškėjas, kaip aukštos kvalifikacijos (duomenys neskelbtini) specialistas, itin aktyviai dalyvavo šios organizacijos veikloje, atskleidžiant (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo grąžinimas į kilmės valstybę kels pavojų jo gyvybei. Pareiškėjas kartu su prašymu suteikti prieglobstį pateikė ir rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir kitą medžiagą, patvirtinančią jo nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, sužinojęs apie vykdomą administracinę procedūrą dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo, nutarė byloje padaryti pertrauką iki įsiteisės galutinis sprendimas. Migracijos departamentas daugiau nei po metų, t. y. 2022 m. birželio 15 d. įteikė pareiškėjui Sprendimą be metaduomenų. Sprendimas su metaduomenimis pareiškėjo atstovui advokatui buvo atsiųstas tik 2022 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu administracinio sprendimo priėmimo terminu, nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė po metų po prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Per metų laikotarpį Migracijos departamentas nepriiminėjo jokių procesinio ar procedūrinio pobūdžio sprendimų, administracinės procedūros nebuvo sustabdęs, apie administracinės procedūros delsimą nė karto nepranešė nei pareiškėjui, nei jo atstovui advokatui. Tik praėjus metams buvo suorganizuota pareiškėjo apklausa, kurios metu buvo gauti duomenys, kurie Sprendime net nedetalizuoti. Sprendimas pareiškėjui įteiktas praėjus 14 mėnesių po prašymo suteikti prieglobstį padavimo dienos, kas patvirtina neefektyvią viešojo administravimo veiklą, ypač, atsižvelgus į tai, kad Migracijos departamentui yra žinoma, kad dėl jo vykdomos administracinės procedūros yra faktiškai sustabdyta Baudžiamoji byla. Kadangi toks nepagrįstas delsimas priimti galutinį administracinės procedūros dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį sprendimą nebuvo niekaip susijęs su pareiškėjo veiksmais ar jo neveikimu, tai akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teisę į kuo greitesnį ir operatyvesnį pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.).

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl visiškai pagrįstos baimės įvertinimo, nurodė, kad Migracijos departamentas nesurinko visų reikiamų įrodymų bei netinkamai teisiškai įvertino pareiškėjo paaiškinimus. Sprendime tik pateikti viešai prieinami duomenys apie (duomenys neskelbtini) vykstantį asmenų persekiojimą po (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas objektyviai ir kruopščiai netyrė visų teisiškai reikšmingų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, netyrė pareiškėjo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų ir kitos medžiagos, pagrindžiančios pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais, kad pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis (duomenys neskelbtini), yra viešai prieinami, nes jie neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamento vykdytos apklausos metu nurodė konkretų (duomenys neskelbtini) specialistą (S. O. (toliau – ir S. O.), su kuriuo pareiškėjas veikė ir kuris galėjo patvirtinti, kad būtent pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini), nes ji neatitinka tikrovės ir protingumo kriterijaus. Tai, kad viena asmenų grupė viešai įvardija save (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad ši asmenų grupė surinko, kaupė, sistemino, perdavė duomenis, kuriuos surinko, kaupė, sistemino ir perdavė būtent pareiškėjas. Aptariama Sprendimo išvada pareiškėjui siurprizinė, nes ji nebuvo aptarta pareiškėjo apklausos metu, Migracijos departamentas neuždavė jokių papildomų klausimų, siekdamas nustatyti pareiškėjo ryšius su „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjui yra žinoma „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jis kelis kartus yra kontaktavęs su šiai grupei priklausančiais asmenimis, derino veiksmus. Todėl ir šios grupės nariams pareiškėjas yra žinomas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad apklausos metu pateikė nuoseklius paaiškinimus, kuriais grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, nurodė apklausą vykdančiam tarnautojui, kad jo nurodytas aplinkybes gali patvirtinti ir kitas (duomenys neskelbtini) specialistas S. O. ar V. P. Tačiau šių asmenų Migracijos departamentas neapklausė, kas patvirtina, kad Migracijos departamentas tyrimą atliko neobjektyviai, nekruopščiai, netyrė visų aplinkybių, kurias įrodinėjo pareiškėjas.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę apie pareiškėjo išsilavinimą ir patirtį (duomenys neskelbtini) srityje, kuri nagrinėjamu atveju neturi jokios esminės teisinės reikšmės. Todėl Migracijos departamento argumentai, kuriais sureikšmintas (duomenys neskelbtini) srityje išsilavinimo būtinumas ir tuo pagrindu sukeltos nepagrįstos abejonės dėl pareiškėjo pateiktų duomenų tikrumo, nepagrįsti. Pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas ar viešas pareigas siekiantis užimti asmuo, jam nėra keliami jokie išsilavinimo reikalavimai. Be to, pareiškėjas neįrodinėja, kad yra aukščiausią išsilavinimą (duomenys neskelbtini) srityje turintis specialistas, o byla nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) moksline veikla.

9. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentu, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjo vykdyta veikla, dėl kurios jis kilmės valstybėje persekiojamas, nes toks argumentas net negali būt teisingai patikrintas, atsižvelgus į tai, kad nei viena Lietuvoje veikianti institucija neturi patikimų duomenų apie asmenų, su kuriais siekia susidoroti ar ketina susidoroti (duomenys neskelbtini) neteisėtai veikiantis (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas nepaneigė pareiškėjo apklausos metu jo nuosekliai išdėstytų paaiškinimų, pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) atsakingo už saugumo klausimus asmens V. P. pasirašytą rašto, artimų pareiškėjo ryšių su vienu iš (duomenys neskelbtini) kurie pagrįsti ir nuolatine finansine parama) nei kitų pareiškėjo pateiktų dokumentų, duomenų apie pareiškėjo veiklos nusikalstamą pobūdį kilmės valstybėje.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgus į vis didėjantį spaudimą iš neteisėtos (duomenys neskelbtini) valdžios, Baudžiamąją bylą, teigti, kad pareiškėjui nekyla jokia grėsmė ir jis gali bei privalo būti grąžintas į kilmės valstybę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas grindžiamas ir įrodymu, kurio turinys pareiškėjui patikslinto skundo padavimo metu nėra žinomas, t. y. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2022 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 5-1-6850 (toliau – ir Policijos departamento raštas).

13. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais, pagal kuriuos Migracijos departamentas negali remtis pareiškėjo pateiktu įrodymu, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. H. (toliau – ir A. H.) laišku. Įmonių vadovams nėra nustatyta pareiga naudotis įmonės sukurto elektroninio pašto adresu, o ir buveinės vieta neretai nesiejama su įmonės veiklos vieta. Todėl įmonės vadovų ir buveinės galimas pasikeitimas yra normali praktika, o vienu adresu gali būti registruota ir dešimtys įmonių. Migracijos departamento argumentai, kuriais tiesiog „kabinėjamasi“ prie įmonės istorinių duomenų, kurie tikrinami praėjus keliems metams nuo jų pateikimo Baudžiamojoje byloje, nevertinant pateikto įrodymo turinio, kelia pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo vertinimo skaidrumo ir pakankamumo.

14. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jo (pareiškėjo) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo jam atvykti į šalį bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, viršijo savo įgaliojimus, nes šias Sprendimo dalis priėmė savo iniciatyva. Tai patvirtina aplinkybė, jog anksčiau nagrinėjęs kitais pagrindais pateiktą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriame nesprendė dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021). Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu jo prašymas suteikti prieglobstį nebūtų tenkintas, Sprendimas, kuriame nuspręsta pareiškėją išsiųsti, paliktas galioti, pareiškėjo išsiuntimo klausimas sprendžiamas Baudžiamojoje byloje. Į tai Migracijos departamentas neatsižvelgė ir to neįvertino, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Migracijos departamentas taip pat neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl asmenų išsiuntimo ir draudimo jiems atvykti. Kadangi Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos, Sprendimą, kuriame nuspręsta pareiškėją išsiusti, palikus galioti, netektų prasmės Baudžiamoji byla.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

16. Migracijos departamentas paaiškino, kad jis, išnagrinėjęs pirminį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, priėmė 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-107, kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą, priėmė 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Kadangi pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė naujomis aplinkybėmis (aktyvus dalyvavimas (duomenys neskelbtini), kuri veikia už kilmės valstybės ribų, veikloje) grindžiamą prašymą suteikti prieglobstį, ši nauja informacija ir buvo vertinama.

17. Migracijos departamentas nurodė, kad Policijos departamento raštu Migracijos departamentas buvo informuotas, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Jis yra įtrauktas į Interpolo duomenų bazę ir yra paskelbta jo tarptautinė paieška. Dėl pareiškėjo yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl jo padarytų nusikaltimų (sukčiavimas itin stambiu mastu ir nepilnamečio užgrobimas). (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija 2019 m. liepos mėnesį oficialiai pranešė, kad pagal jų turimus operatyvinius duomenis pareiškėjas priklauso nusikalstamai grupuotei, kuri užsiima finansiniais nusikaltimais (vagia Europos Sąjungos valstybių narių piliečių pinigus iš jų bankų sąskaitų).

18. Migracijos departamentas paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie pareiškėjo veiklą (duomenys neskelbtini) srityje. Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. H. laiškas nelaikytinas patikimu įrodymu ir neturi įrodomosios galios. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas – Paysera sąskaitos išrašo kopija – nepatvirtina, kad pareiškėjas asmeniškai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) veiklos, nes buvo nustatyta, jog pareiškėją ir pinigus jam pervedusį V. P. sieja verslo santykiai ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) negali būti susieti su pareiškėjo individualia situacija ir neturi įrodomosios galios, nes, įvertinus (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, kurios išskirtų pateiktų (duomenys neskelbtini) turinį nuo kitų (duomenys neskelbtini), kuriais dalinosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus ir dokumentus apie savo prisidėjimą prie (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) veiklos, tačiau jo pateikti asmeninės veiklos pavyzdžiai, pagal surinktą informaciją, nėra siejami su (duomenys neskelbtini) veikla. Jo pateikti įrodymai (D. B. (duomenys neskelbtini)) yra pasiekiami visiems interneto naudotojams ir pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo asmeninį indėlį prie šios informacijos išviešinimo. Pareiškėjo paaiškinimai buvo nedetalūs ir apsiribojo bendro pobūdžio informacija ir abstrakcijomis.

19. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinybės, nes, atlikus tyrimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

20. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, priimtas nepažeidžiant gero administravimo principo reikalavimo.

21. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas jam įteiktas praėjus beveik 14 mėnesių po prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos ir tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį, kurį grindė naujomis aplinkybėmis. Nuo 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbta ekstremalioji padėtis. Migracijos departamentas neturėjo fizinių pajėgumų anksčiau išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo. Vien tai, kad prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas ilgesnį laiką, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

22. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Migracijos departamentas nesurinko visų įrodymų ir netinkamai teisiškai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, nepagrįsti. Pareiga pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį tenka pareiškėjui. Tai reiškia, kad jis turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Migracijos departamentas įvertino visas aktualias aplinkybes, pareiškėjo pateiktus dokumentus, duomenis, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas. Migracijos departamentas tyrimo metu ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino jo pateiktus paaiškinimus. Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjui tarptautinės apsaugos suteikti nėra pagrindo, yra pagrįsta, priimta vadovaujantis tyrimo metu surinkta ir įvertinta informacija. Šios išvados nekeitė faktas, kad kilmės valstybėje vykdomas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas, nes nebuvo nustatyta, kad jis vykdomas dėl pareiškėjo lyties, rasės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, religijos ar dėl politinių įsitikinimų.

23. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl nepagrįstos išvados, kad ne pareiškėjas paviešino D. B. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas nurodė, kad atliekant tyrimą ir remiantis vieša informacija buvo nustatyta, kad ne pareiškėjas, o „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie neva jo paties įvykdytą D. B. duomenų išviešinimą. Paklaustas detaliau apie įvykdytą įsilaužimą, pareiškėjas trumpai paminėjo, kad jokių įrodymų apie tai negali pateikti. Su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai tik papildo Sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai nėra detalūs ir suderinti su kilmės valstybės informacija.

24. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir nekruopščiai, nes apklausos metu pareiškėjui nebuvo užduoti papildomi klausimai dėl jo santykių su „(duomenys neskelbtini)“, nei su kitais susijusiais asmenimis. Pats pareiškėjas per apklausą neminėjo, kad jį sieja kokie nors ryšiai su „(duomenys neskelbtini)“, neteikė tai patvirtinančių įrodymų, nors buvo prašomas pateikti visą tyrimui reikšmingą informaciją.

25. Migracijos departamentas nurodė, kas Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Pareiškėjas nėra turėjęs leidimų gyventi Lietuvoje bei neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Remiantis Policijos departamento raštu, pareiškėjui uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, užsieniečio duomenis įvedant į sistemą.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, viršijo savo įgaliojimus, o neapskundus Sprendimo ir jį įvykdžius, netektų prasmės Baudžiamoji byla, Migracijos departamentas pažymėjo, kad baudžiamasis ir administracinis procesai yra savarankiški, jų procedūros vykdomos pagal skirtingus kriterijus ir reikalavimus. Net ir palikus galioti Sprendimą, kuriame nuspręsta pareiškėją išsiųsti, jis nebus vykdomas tol, kol pareiškėjui buvo taikomos priemonės, ribojančios jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos (kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė).

II. 27. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą patenkino, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

28. Teismas apžvelgė ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, t. y. Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nuostatas (97 ir 99 p.).

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, kad kilmės valstybėje jo gyvybei gresia pavojus, kadangi jis aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini), kuri veikia už (duomenys neskelbtini) ribų, veikloje, o būtent (duomenys neskelbtini) prašymu pritaikė savo (duomenys neskelbtini) gebėjimus, t. y. (duomenys neskelbtini).

30. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 1 d. įvyko pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

31. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas, grįsdamas savo paaiškinimus, išdėstytus apklausos metu, pateikė dokumentus: atmintinę, kurioje buvo du (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) atsakingo už saugumo klausimus asmens V. P. pasirašytą raštą; (duomenys neskelbtini) D. B.; (duomenys neskelbtini) D. B. (duomenys neskelbtini); prezentaciją (duomenys neskelbtini); sąskaitą, kuri priklauso pareiškėjui; laišką, kurį pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. H.

32. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus, kaip nepagrindžiančius pareiškėjui kilmės valstybėje kylančios grėsmės. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesiaiškino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) (kuriame galimai buvo talpinami duomenys apie (duomenys neskelbtini), nenustatė, ar pareiškėjas tikrai turėjo prieigą prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nenustatė, kada pareiškėjas prie (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė ir tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, išsamiai neįvertino pareiškėjo ryšių su „(duomenys neskelbtini)“ grupe. Teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas rėmėsi tik viešai skelbiama informacija, konstatavo, kad Migracijos departamentas pats savarankiškai tyrimo neatliko, nepasinaudojo galimybe pasitelkti specialiųjų žinių turinčius asmenis.

33. Kadangi Migracijos departamentas visapusiškai neištyrė ir neįvertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su Migracijos departamentu, kad pareiškėjo paaiškinimai pareiškėjui kylančios grėsmės nepagrindžia.

34. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas pakankamai nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas neįvertinus ir neištyrus visų pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jo pateiktų dokumentų, duomenų, dėl ko nebuvo pasiektas atlikto tyrimo tikslas ir yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš naujo, kad būtų surinkta daugiau naujų įrodymų. Pakartotinio tyrimo metu Migracijos departamentas, laikydamasis gero administravimo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), turėtų motyvuotai įvertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, duomenis tiek dėl jų turinio, tiek dėl jų autentiškumo, taip pat turėtų pareiškėjo pateiktų dokumentų, duomenų vertinimą atlikti Migracijos departamento surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

III. 35. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

36. Migracijos departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.), netinkamai įvertinęs įrodymus, sprendimą grindęs hipotetinėmis prielaidomis, pažeisdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti visą bylos medžiagą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties bylą išsprendė neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.).

37. Migracijos departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas nesiaiškino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini), nenustatė, ar pareiškėjas tikrai turėjo prieigą prie (duomenys neskelbtini) ir rinko duomenis, nenustatė, kada pareiškėjas prie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento darbuotojas, atlikęs pareiškėjo apklausą, klausė apie (duomenys neskelbtini), paprašė pareiškėjo detaliau paaiškinti apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, iš pradžių nurodęs, kad suteikė prieigą prie (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui, apklausos metu vis dėlto nurodė, kad prieigos Migracijos departamentui suteikti negalės. Pareiškėjas pats nepateikė jokių konkrečių detalių, susijusių su (duomenys neskelbtini), kurias Migracijos departamentas būtų galėjęs patikrinti. Remiantis paties pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, buvo pagrįstai tikimasi, kad pareiškėjas suteiks prieigą prie (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas veikė aktyviai ir siekė detales apie (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, užduodamas pareiškėjui papildomus klausimus. Ne dėl Migracijos departamento, bet dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo Migracijos departamentui nepavyko gauti informacijos apie (duomenys neskelbtini).

38. Migracijos departamentas pažymi, kad jam nenustatyta pareiga įrodinėti neiginius, o pareiga pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį tenka prieglobsčio prašytojui (šiuo atveju – pareiškėjui). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas priimtas neįvertinus ir neištyrus visų pareiškėjo prašymo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jo pateiktų duomenų, yra nesuderinama su pabėgėlių teisės nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad Migracijos departamentas nenustatė, ar pareiškėjas tikrai turėjo prieigą prie (duomenys neskelbtini) ir rinko duomenis, nenustatė, kada pareiškėjas prie (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino, kokiu būdu ir priemonėmis Migracijos departamentas turėjo ir galėjo šias aplinkybes nustatyti, kai pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad Migracijos departamentas tokios informacijos surasti negalės. Pirmosios instancijos teismas niekaip neargumentavo, kokią įtaką šios aplinkybės galėjo turėti Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

39. Migracijos departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįvertino pareiškėjo ryšių su „(duomenys neskelbtini)“ grupe, rėmėsi tik viešai skelbiama informacija, o pats savarankiškai tyrimo neatliko, nepasinaudojo galimybe pasitelkti specialiųjų žinių turinčius asmenis. Migracijos departamentas, remdamasis viešais duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino Sprendimo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė (duomenys neskelbtini), kurią įrodinėja atlikęs pareiškėjas. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjui, (duomenys neskelbtini). Surinkta informacija pagrindė prielaidą, jog pats pareiškėjas (kuris, jo žodžiais, turėjo gauti informaciją ir (duomenys neskelbtini)) turėtų pateikti visą reikiamą informaciją ir nuorodas, kur buvo viešinami D. B. duomenys, o ne atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip nedetalizuoja nei, kokius specialių žinių turinčius asmenis Migracijos departamentas turėjo pasitelkti, nei kokios yra specialiosios žinios, nei kokią informaciją šie specialiųjų žinių turintys asmenys turėjo surinkti, nei kokie teisės aktai suteikia Migracijos departamentui teisę tokius asmenis pasitelkti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik deklaratyviai konstatavo, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko tyrimą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio argumentavimas nepagrįstas nei bylos medžiaga, nei pabėgėlių teisę reglamentuojančiomis nuostatomis, naikintinas.

40. Migracijos departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Policijos departamentą. Šio prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2022 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3124-556/2022; 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3599-1047/2022), pažymi, kad byloje nėra pateikta medžiaga, kuria remiantis buvo priimtas Policijos departamento raštas.

41. Pareiškėjas M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjas, pakartodamas skunde išdėstytus argumentus ir bylos aplinkybes, apibendrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias Migracijos departamento pareigas vykdant tyrimą dėl prieglobsčio suteikimo, tinkamai įvertino byloje nustatytas bylos aplinkybes bei paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

43. Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas po daugiau nei metus trukusio teisinio tyrimo sugebėjo patikrinti tik kelių viešai prieinamų svetainių duomenis ir remdamasis jais nepagrįstai paneigti pareiškėjo pateiktus rašytinius ir daiktinius įrodymus, taip pat paaiškinimus. Sudarydamas atlikto tyrimo regimybę, Migracijos departamentas neatliko jokio išsamaus, objektyvaus tyrimo, kad nustatytų (patvirtintų arba paneigtų) itin jautrius duomenis, susijusius su pareiškėjo veikla persekiojant aukščiausius (duomenys neskelbtini) valdžios atstovus bei organizuojant tokių duomenų išviešinimą, nekvietė į apklausą asmenų, kurie galėjo patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą suteikti prieglobstį.

44. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui duomenų, kad jis galėtų prie jo prisijungti, nurodo, kad tokio jautrumo duomenų prieiga yra itin pavojinga, o šiuo metu, kai politinis pasipriešinimas iš esmės numalšintas ir situaciją kontroliuoja nedemokratinė kilmės valstybės valdžia, yra nereali. Esant tokiai situacijai tik neracionalus asmuo tokius duomenis dar iki šiol laikytų (duomenys neskelbtini), bute. Tuo metu, kai pareiškėjas organizavo (duomenys neskelbtini), jis pats (duomenys neskelbtini). Kur, kaip ir kodėl dalis šių duomenų galimai buvo išviešinta – tai klausimai, į kuriuos pareiškėjas neturi atsakymų, tačiau atsakymus turi (duomenys neskelbtini) atstovai, kurių naudai ir veikė pareiškėjas. Šių aplinkybių Migracijos departamentas nei tyrė, nei vertino.

45. Pareiškėjas teigia, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog Migracijos departamentas nesupranta iš pirmosios instancijos teismo sprendimą, ką ir kaip turi nustatyti, patvirtina Migracijos departamento nekompetenciją.

46. Pareiškėjas, atsakydamas į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl Policijos departamento įtraukimo į bylos procesą, nurodo, kad Migracijos departamentas yra atsakingas Vidaus reikalų ministerijai, kaip ir Policijos departamentas. Policijos departamento raštas nebuvo pateiktas susipažinti pareiškėjui, nesudarytos jokios sąlygos ir realios galimybės pasisakyti dėl šio dokumento turinio. Nėra aišku, kokie nauji duomenys gali būti pateikti, kurie nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. Migracijos departamentas nepagrindė, kodėl Policijos departamentas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jeigu Policijos departamente rašte pateikta informacija yra pagrįsta išimtinai iš duomenų bazės ištraukta pažyma apie pareiškėją, koks Policijos departamento materialinis ir procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kokią įtaką teismo sprendimas turės Policijos departamentui. Kaip patvirtino Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje, Migracijos departamentas Policijos departamento rašto tinkamai neįvertino, išimtinai remdamasis tik iš duomenų bazių ištraukta informacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 22S82288, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. P. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

48. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad atsakovas neįvertino ir neištyrė visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl jam kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės.

49. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pagrįstas prielaidomis, o ne bylos medžiaga ir kilusį ginčą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovas akcentuoja, kad jis buvo aktyvus, siekdamas išsiaiškinti visas reikšmingas detales apie (duomenys neskelbtini), apklausos metu uždavė pareiškėjui su tuo susijusius papildomus klausimus, tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo ir neteikė šios reikšmingos informacijos, o pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovas turės išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini); pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią informaciją specialiųjų žinių turintys asmenys turėjo surinkti ir kas suteikia teisę tokius asmenis atsakovui pasitelkti. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento įtraukimo į bylos nagrinėjimą, dėl ko bylą išnagrinėjo nesant visos su Sprendimo priėmimu susijusios medžiagos.

50. Iš Migracijos departamento apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

51. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

52. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

53. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis teisės aktų normomis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatacija, kad visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl jam kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas jam kylančios grėsmės nepagrindžia, kad Sprendimas priimtas neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo.

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta (ginčo dėl to nėra), kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo prašyme, pirminės apklausos (2021 m. gegužės 3 d. protokolas) bei 2022 m. balandžio 1 d. apklausos metu nurodytas aplinkybes, kuriomis grindė savo baimę grįžti į kilmės valstybę, pateikė Migracijos departamentui rašytinius įrodymus, kuriais grindė, kad jis prisidėjo prie aktyvios veiklos viešinant (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. P. pasirašytą raštą bei D. B. (duomenys neskelbtini).

56. Atsakovas, įvertinęs šiuos įrodymus, pripažino, kad vienintelis aktualus įrodymas dėl pareiškėjo vykdytos aktyvios veiklos, kuria jis grindžia savo baimę grįžti į kilmės valstybę, yra pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) V. P. pasirašytas raštas, tačiau atsakovas šiame rašte nurodytos informacijos išsamiau netyrė ir nesiaiškino, nors pareiškėjas 2022 m. balandžio 1 d. apklausos metu nurodė, kad jo nurodomas aplinkybes gali patvirtinti V. P.. Iš 2022 m. balandžio 1 d. apklausos protokole užfiksuotų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad V. P. atvyksta į Lietuvą.

57. Tai, kad pareiškėjo apklausos metu atsakovas pareiškėjo klausė apie (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo veiklos pobūdį, nereiškia, kad Migracijos departamentas turi nebesiekti apklausos metu surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 ar 87 nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas aktyviai nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį turinio ir pareiškėjo apklausos metu pateiktų paaiškinimų, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo nurodoma aktyvia veikla, (duomenys neskelbtini).

58. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 1 d. apklausos metu nurodė (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, remdamasis viešai skelbiama informacija, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas nei prašyme suteikti prieglobstį, nei apklausų metu nenurodė Migracijos departamentui, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, remdamasis viešai skelbiama informacija, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas neatliko tyrimo, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ ryšius. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, jog jis kontaktavo su (duomenys neskelbtini), t. y. tam tikra prasme derino veiksmus ir (duomenys neskelbtini) nariams yra žinoma apie pareiškėjo veiklą.

59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymo 76 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus, nesutinka su Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentas turėjo teisę, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, pasitelkti asmenis, turinčius specialiųjų žinių, nepagrįsta.

60. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kokiomis priemonėmis Migracijos departamentas turi įrodyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veikla, dirbant su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikta kompetencija priimti galutinius sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį, turi plačią diskreciją pasirinkti įrodinėjimo priemones tam, kad galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį būtų pagrįstas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo įpareigojimas iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį motyvuotai įvertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, duomenis tiek dėl jų turinio, tiek dėl jų autentiškumo ir juos įvertinti surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, aiškus ir pagrįstas.

61. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, taip pat nustatė, kad 2022 m. balandžio 1 d. pareiškėjo apklausos transkripcijoje yra vietos, kur pareiškėjo kalba apskritai nėra išversta, nurodant, kad „kalba be vertinimo“, ir tai neleidžia patikrinti atlikto tyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad neišversti aktualūs pareiškėjo prašymui išnagrinėti atsakymai į klausimus apie (duomenys neskelbtini) (atsakovo klausimas), įrodymų pateikimą (advokato klausimas), kt.

62. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, įvertinęs Migracijos departamento atstovės prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiąjį suinteresuotą asmenį Policijos departamentą argumentus, pareiškėjo atstovo advokato išdėstytus argumentus, nutarė šį prašymą atmesti, nurodydamas, kad teismo sprendimas neturės įtakos Policijos departamento teisėms ir pareigoms.

63. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šių institucijų įvertinimą, ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant VSD, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos ABTĮ numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.

64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas nėra priimtas, remiantis faktiniais duomenimis, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį. Pirmosios instancijos teismas net ir nesprendė dėl Sprendimo dalies, kuri priimta tiesiogiai remiantis Policijos departamento raštu, pagrįstumo ir teisėtumo.

65. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, jog byloje dėl to, kad Policijos departamentas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nebuvo išreikalauta medžiaga, kuria remiantis buvo priimtas Policijos departamento raštas, teisėjų kolegija pažymi, kad šį argumentą Migracijos departamentas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3124-556/2022 ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3599-1047/2022, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Administracinėje byloje Nr. eA-3124-556/2022 buvo pateikta VSD įslaptinta medžiaga, o administracinėje byloje Nr. eA-3599-1047/2022 buvo nustatyta, kad VSD medžiaga nebuvo pateikta į bylą, nors ja buvo remtasi, priimant sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę. Be to, pažymėtina, kad atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turi galimybę išreikalauti medžiagą iš Policijos departamento ir ją įvertinti kartu su kitais turimais duomenimis.

66. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą vien dėl to, kad nebuvo patenkintas Migracijos departamento prašymas dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

68. Pareiškėjas prašo priteisti apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš prie prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pateiktų dokumentų (2021 m. vasario 15 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 840 ADOM 2021, 2022 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija DOM Nr. 0261, 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą) matyti, kad pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patyrė 1 400,37 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

70. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

71. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, ginčo sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 1 400,37 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. P. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1 400,37 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė