Legislator Case Law & Legislation
db526b6a-0fbf-4b02-9d17-6900d9cdbdf0 AI generated

db526b6a-0fbf-4b02-9d17-6900d9cdbdf0 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Case Number db526b6a-0fbf-4b02-9d17-6900d9cdbdf0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

Legislator headnote

AI generated

db526b6a-0fbf-4b02-9d17-6900d9cdbdf0 · Pakruojo rajono apylinkės teismas: J. turėjo žemės. Ji žadėjo žemę po savo mirties palikti vienintelei dukrai R. (A.). Žemės buvo 2 ha su trupučiu prieÅ¡ Pavėzgių kaimÄ . V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties palikimu pradėjo naudotis R. A. Ji žeme pati nasinaudojo, pasakė, kad paveda Å«kininkui iÅ¡ S. kaimo N. prižiÅ«rėti žemę. Buvo du N. – jaunas ir senesnis, jo tėvas. R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du sÅ«nus. Vienas – pavarde J. Jis yra gyvas, kur gyvena, nežino, nes su juo nebendrauja.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                   Civilinė byla Nr.e2YT-704-284/2016 m.                   Teisminio proceso Nr.2-31-3-00554-2016-2Procesinio sprendimo kategorija      3.2.3;3.2.3.1;3.2.6;3.2.6.1;3.4.4;3.4.4.2; (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.      Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjo M. A. atstovui advokatui D.

V., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, suinteresuotam asmeniui L. J.,  vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo   nustatė:           PareiÅ¡kėjas M. A. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad jo mama R.

A. po savo motinos V. J. , mirusios (duomenys neskelbtini), o jis , M. A. po savo motinos R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ - 2,06 ha žemės sklypÄ , faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, kadangi kitokiu bÅ«du jis, pareiÅ¡kėjas, negali gauti paveldėjimo po motinos mirties ,nes  tiek jo motina R. A., tiek jis , M. A., laiku dėl paveldėjimo į notarÄ nesikreipė ir praleido nustatytÄ Â terminÄ kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ( b.l.49-51) .           IÅ¡ suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos per nustatytÄ terminÄ Â gautas atsiliepimas į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad sprendimÄ Â Å¡ioje byloje priimti teismo nuožiÅ«ra.          IÅ¡ suinteresuoto asmens L.

J. per nustatytÄ terminÄ Â gautas atsiliepimas į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis praÅ¡o M. A. pareiÅ¡kimÄ patenkinti pilnai ( b.l. 52 ).Byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, suinteresuotam asmeniui L. J., kadangi jiems apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, iÅ¡ jų negauta praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti. PareiÅ¡kėjÄ M. A. teismo posėdyje atstovavo jo atstovas advokatas D.

V.PareiÅ¡kėjo M. A. atstovas advokatas D. V. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Jis paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas M. A. , mirus jo mamai R. A., savalaikiai nepriėmė palikimo. Valia dėl palikimo priėmimo turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nebuvo priimtas žemės sklypas, kiti su palikimu susiję daiktai. Å iÄ aplinkybę suponavo kelios priežastys: kai susiklostė palikimo santykiai, pareiÅ¡kėjas dar buvo nepilnametis, asmeniÅ¡kai palikimo priimti negalėjo.

Globa buvo atitekusi B. S., M. A. seneliui. Galima daryti prielaidÄ , kad jam ne visos teisinės pasekmės jiems buvo žinomos. Žemės sklypas buvo prižiÅ«rimas Å«kininko R. N. M. A. buvo sudaręs žemės panaudos sutartį. PraÅ¡o nustatyti faktÄ , kad palikimas priimtas faktiniu jo valdymu. PareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo – leido Å«kininkui R. N. naudotis žemės sklypu. Iki Å¡ios dienos Å«kininkas tÄ Å¾emės sklypÄ naudoja. Niekas per nustatytÄ laikotarpį į palikimo vietos atsiradimo notarÄ nėra kreipęsis.

Nėra duomenų, kad bÅ«tų testamentas. Tai patvirtina, kad niekas pretenzijų dėl palikimo nėra pareiÅ¡kęs, neturi suinteresuotumo dėl Å¡io palikimo. PraÅ¡o teismo nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad M. A. priėmė palikimÄ po jo mamos R. A. mirties. Terminas palikimui priimti seniai yra suėjęs. Å io fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėti motinos turtÄ . PareiÅ¡kėjui yra tik žinoma, kad jo mama R. A. leido naudotis žemės sklypu Å«kininkui R.

N. po savo mamos V. J. mirties, kodėl ji nesikreipė į notarÄ , pareiÅ¡kėjui nėra žinoma. Gavosi naudojimosi žemės sklypu tęstinumas. Laikytina, kad R. A. žemės sklypu naudojosi kaip savo, kaip ir pareiÅ¡kėjas M. A.. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ 2016 m. birželio mėnesį, buvo iÅ¡duotas liudijimas, kad niekas po V. J. mirties dėl paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ neužvesta.           Liudytojas R.

N. parodė, kad jis pažįsta M. A. ir pažinojo R. A. V. J. nepažinojo. Patvirtino, kad jis nuomojosi iÅ¡ R. A. 2,06 ha žemės sklypÄ , esantį Pakruojo rajone, P. kaime. Žemės sklypÄ faktiÅ¡kai dirbo jo tėvas, jis tik padėdavo. Su R. A. buvo tartasi, kad jis ir tėvukas prižiÅ«rės tÄ Å¾emę, kad ji nebÅ«tų apleista. Jis žinojo, kad valstybinė žemė buvo paskirta močiutei, V. J. R. A. tvarkėsi dokumentus dėl žemės iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės. Negali pasakyti, ar teko bendrauti su V.

J. Mirus R. A., jis žemę dirbo toliau, nes nežinojo apie paveldėtojus. Vėliau atvažiavo M. A. su seneliu, jie teisravosi apie žemę, neprieÅ¡taravo, kad jis tÄ Å¾emę dirbtų toliau. Buvo suraÅ¡yta panaudos sutartis. Žeme naudojasi neatlygintinai. Kitų pretendentų į žemę, be M. A., jam nėra žinoma.         Liudytojas B. S. parodė, kad globojo M. A., tačiau nėra jo biologinis senelis. Pas V. J. yra buvęs tik porÄ sykių. Ji gyveno kaime netoli P. Tai buvo labai seniai.

V. J. turėjo žemės. Ji žadėjo žemę po savo mirties palikti vienintelei dukrai R. (A.). Žemės buvo 2 ha su trupučiu prieÅ¡ Pavėzgių kaimÄ . V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties palikimu pradėjo naudotis R. A. Ji žeme pati nasinaudojo, pasakė, kad paveda Å«kininkui iÅ¡ S. kaimo N. prižiÅ«rėti žemę. Buvo du N. – jaunas ir senesnis, jo tėvas. R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du sÅ«nus. Vienas – pavarde J. Jis yra gyvas, kur gyvena, nežino, nes su juo nebendrauja.

Jam jo senelis Å . kaime paliko namÄ , girdėjęs, kad J. tÄ namÄ yra pragėręs. Kitas R. A. sÅ«nus – M. A. Kadangi jis gyvena su M. močiute, M. po jo mamos mirties pasiėmė gyventi pas save, buvo nustatyta globa. R. A. turėjo vyrÄ , su juo iÅ¡situokė, kai M. buvo 5 metai. Kadangi jie tvarkė kitÄ palikimo dalį, pamirÅ¡o pasirÅ«pinti palikimu po V. J. mirties. Kitam R. A. sÅ«nui palikimu padėjo pasirÅ«pinti kiti giminaičiai. Kai buvo rasta R. A. sutartis su Å«kininku, iÅ¡kilo klausimas dėl paveldėjimo.

Sutartį jis parodė M. R. A. buvo praėjusi tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Kitų žemių paveldėjimo klausimai buvo iÅ¡spręsti. R. N. naudojosi žeme, dėl kurios paveldėjimo sprendžiamas klausimas. Ūkininkas Å¡iÄ Å¾emę dirba ir dabar, tikisi, kad dirbs ir ateityje, nes M. tikriausiai neÅ«kininkaus.          IÅ¡ gimimo įraÅ¡o matyti, kad R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. J. ir K. J. ( b.l. 7).          IÅ¡ santuokos sudarymo įraÅ¡o matyti, kad D.

A. ir R. J. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta 1999-03-16 ( b.l. 6).          Iš gimimo liudijimo matyti,kad M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. A. ir R. A. ( b.l.10).          Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad V. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 2,06000 ha miškų ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 40-41.)          Iš 2016-06-07 notarės liudijimo matyti,kad po V.

J. mirties (duomenys neskelbtini), paskutinė jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), į Pakruojo rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, niekas palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ( b.l.5).           IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti,kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus V. J. sudarytų tesatamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto, palikimo atsisakymo fakto ( b.l.12).          IÅ¡ panaudos sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) M.

A. ir A. N. sudarė žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu,  panaudos sutartį ( b.l.13-14).           Iš panaudos sutarties matyti, kad 2002-04-30 R. A. ir A. N. sudarė žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu,  panaudos sutartį ( b.l.15-16).           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiÅ¡kia, kad teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Teismas ypatingÄ ja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu iÅ¡aiÅ¡kino, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; o 13 punktu iÅ¡aiÅ¡kino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Å ioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Å io kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Å¡ie nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

PareiÅ¡kėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi Å¡alių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar praÅ¡ymas nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ netenkinamas, ir priimti argumentuotÄ sprendimÄ (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).Todėl teismas, galutinai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimÄ konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo M.

A. praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo, kuri turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta per įstatymo nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėjas M. A., įrodinėdamas palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, faktus, nurodė, kad jo mama R.

A. po savo motinos V. J. , mirusios (duomenys neskelbtini), o jis , M. A. po savo motinos R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ - 2,06 ha žemės sklypÄ , faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.  IÅ¡ panaudos sutarties matyti, kad 2002-04-30 pareiÅ¡kėjo motina R. A. ir A. N. sudarė žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V. J. vardu,  panaudos sutartį ( b.l.15-16). Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) M. A. ir A. N. sudarė to paties žemės sklypo 2,06 ha kuris registruotas V.

J. vardu, panaudos sutartį ( b.l.13-14). Taigi tiek pareiÅ¡kėjo motina R. A., tiek pareiÅ¡kėjas M. A. rÅ«pinosi žeme, jÄ nuomavo, prižiÅ«rėjo. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, nei jis, nei jo motina per nustatytÄ terminÄ dėl palikimo į notarÄ nesikreipė. Tik 2016 m. birželio mėnesį pareiÅ¡kėjas M. A. dėl paveldėjimo kreipėsi į notarÄ , tačiau jis jau buvo praleidęs įstatymų nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto, ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Å ioje byloje aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais yra įrodyta, kad tiek pareiÅ¡kėjo mama R. A. po savo motinos V. J. mirties, tiek pareiÅ¡kėjas M. A. po savo mamos R. A. mirties  likusį turtÄ -2,06 ha žemės sklypÄ Â valdė, nuomavo, prižiÅ«rėjo kaip savo, todėl palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti .Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. A. pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo faktÄ , kad R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir pareiÅ¡kėjas M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties , priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ Â valdyti . Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.  Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Rima Volikienė