db51a24f-646a-469e-83f7-e9151dc89f5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-1186-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03645-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. (G. B.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15/5-5) 24U-27 panaikino pareiÅ¡kėjui ilgalaikio gyventojo leidimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti Departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. (15/5-5) 24U-27 bei įpareigoti DepartamentÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti ilgalaikio gyventojo leidimÄ Europos SÄ jungoje. 2.1. PaaiÅ¡kina, kad pirmÄ jį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje gavo 1996 m. gruodžio 18 d. Paskutinis ilgalaikio gyventojo leidimas buvo iÅ¡duotas 2009 m. gruodžio 18 d. ir galiojo iki 2014 m. gruodžio 18 d. PareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ Departamentui dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2.2.PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, nes jis nėra agresyvus, nevartoja smurto prieÅ¡ žmones, yra ramus, turi draugų, su Laisvės atėmimo vietų ligoninės personalu ir su kitais nuteistaisiais sutaria gerai. Departamentas neturi pagrindo PareiÅ¡kėjo laikyti recidyvistu.

3. Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 16-21) paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Departamentas gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 5-S-10749 (toliau – ir Policijos departamento iÅ¡vada), kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento iÅ¡vadoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo septynis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. 3.1.

Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į gautÄ informacijÄ , kuri patvirtina pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, Å¡i grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais – užsienietis sistemingai buvo teisiamas už įvairias Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas, tarp kurių ir labai sunkus nusikaltimas, todėl didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį praleido Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose, Å¡iuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, laikomas recidyvistu, o aplinkybė, kad paskirtos bausmės nedarė jokios įtakos jo elgsenai, neleidžia pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjo elgesys ateityje keisis ir jis nedarys naujų teisės pažeidimų, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika, nors ir yra ilgalaikiai, tačiau nevertintini kaip itin stiprÅ«s (pareiÅ¡kėjas neturėjo ilgalaikių darbo ryÅ¡ių Lietuvoje, nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo Å¡eimos narius: sutuoktinę, nepilnamečius vaikus), įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, buvo ir yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nėra integravęsis į Lietuvos RespublikÄ tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir bÅ«tina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ pasiekti.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika proporcingai atsižvelgiant į ilgalaikį grubų teisės pažeidinėjimÄ yra mažiau reikÅ¡minga aplinkybė nei jo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai. VieÅ¡oji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiÅ¡kėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir bÅ«tinais valstybės interesams. 3.2. Departamentas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas.

PareiÅ¡kėjas savo elgesiu, pasireiÅ¡kiančiu sistemingu nusikalstamų veikų darymu nuo 1990 metų, akivaizdžiai demonstruoja nenorÄ laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ir ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, jo vykdomos nusikalstamos veikos sunkėja. Akivaizdu, kad paskirtos bausmės pareiÅ¡kėjo elgsenos nepakeitė, jis iÅ¡vadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo bÅ«do, nedaryti naujų nusikaltimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl, vertinant rizikÄ ateities požiÅ«riu, pagrįstai galima teigti, kad yra reali tikimybė, jog jis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus.

Todėl Departamentas, nustatęs, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, turėjo pagrindÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 54 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka. Atsiliepime (b. l. 115-116) paaiÅ¡kina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiklos tikslas yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis organizuoti ir teikti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiÅ«ros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ ir nepažeidžiant Å¡ių asmenų sveikatos interesų virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus Ligoninės tarnybinės veiklos interesus principo.

Ligoninė siekdama nustatyto veiklos tikslo asmens sveikatos priežiūros srityje užtikrina lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Dalyvauja asmens sveikatos priežiūros metodiniame darbe, rengiant ir įgyvendinant sveikatinimo programas. Pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atlieka laisvės atėmimo bausmę, Ligoninės Socialinės globos sektoriuje, ir jo teisinis statusas turi įtakos vykdant aukščiau minėtas ir Ligoninei pavestas funkcijas.

Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo gimimo gyvena Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sūnus (Lietuvos Respublikos pilietis), seserys, broliai bei motina. Todėl pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti. Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas ilgalaikio gyventojo leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje Nr. LT6224568, galiojusį iki 2014 m. rugsėjo 18 d. 6.1. 2020 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ Departamentui dėl leidimo nuolat Lietuvos Respublikoje suteikimo. 6.2. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Departamentas gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento iÅ¡vadoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo septynis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 79-81). 6.3.

Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , įvertinęs surinktus dokumentus, Policijos departamento iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjo socialinius bei kitus ryÅ¡ius, 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15/5-5) 24U-27 panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ nuolat gyventi Nr. LT6224568 (b. l. 90-93).

7. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas), VieÅ¡ojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAÄ®), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). 7.1. Ä®statymo 54 straipsnis nustato leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 21 punktÄ , leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

Pagal Ä®statymo 55 straipsnio 2 dalį, sprendimÄ dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo priima Departamentas. Pagal ApraÅ¡o 105 punktÄ , Ä®statymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informacijÄ apie užsieniečio keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijÄ apie užsieniečio keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, iÅ¡nagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Ä®statymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ nuolat gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 7.2.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Policijos departamentas pateikė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad patikrinus pareiÅ¡kėjÄ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas septynis kartus teismas už nusikaltimus nuosavybei ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis: 1) 1990 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos miesto teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 2121 straipsnio „Administracinės priežiÅ«ros taisyklių pažeidimas“ 1 dalį (kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskyrė jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2) 1996 m. spalio 11 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio „Vagystė“ 1 dalį (kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 3) 1998 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį (kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę bei turto konfiskavimÄ ; 4) 1999 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį (kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei turto konfiskavimÄ ; 5) 2001 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio „Vagystė“ 3 dalį (kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2003 m. liepos 28 d.

Klaipėdos miesto apygardos teismas jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį („<...> atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį <...>“) ir paskyrė 2 metų 4 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę; 6) 2006 m. birželio 14 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 1 dalį („<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas <...>“) ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę; 7) 2012 m. sausio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismas nuteisė pareiÅ¡kėjÄ pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 3 dalį („<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų <...>“) ir paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, jis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, paskirtos bausmės nedarė jokios įtakos jo elgsenai, ir negalima pagrįstai teigti, kad jo elgesys ateityje keisis, jis nedarys naujų teisės pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, Departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu, joks teismas nėra pripažinęs jo recidyvistu, todėl Departamentas neturėjo pagrindo pareiÅ¡kėjo pripažinti recidyvistu. Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu jeigu jis atitinka Å¡io straipsnio dalies 1 – 4 punktų nuostatas. Todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas yra laikomas recidyvistu, kuriam teismo pripažinimo nereikia, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (15/5-5) 24U-27 paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Atmesti pareiÅ¡kėjo G. B. (G. B.) skundÄ . Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis