Legislator Case Law & Legislation
db516bd4-5540-4fc6-8a5c-48441a4f571a AI generated

Administrative court dismissed pension claim for early military discharge without oath, rejecting non-property damages due to lack of illegality.

Case Number db516bd4-5540-4fc6-8a5c-48441a4f571a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's administrative appeal against the State Social Insurance Fund's refusal to grant a military pension. The plaintiff argued that early discharge without an oath of allegiance violated constitutional practice and statutory rights, while the defendant maintained the decision was legally sound. The court ruled that since the administrative bodies acted within their legal authority, no illegality existed to trigger state liability for damages or legal costs.

Legislator headnote

AI generated

LRS Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.; State liability for damages requires proof of unlawful acts, damage, and causation, which are absent when administrative decisions are lawful.

Keywords

AI generated
military pension entitlement early discharge consequences oath of allegiance requirement state liability damages unlawful administrative act legal costs allocation constitutional practice application

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo S.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I2-3689-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01763-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. (S. B.) skundÄ atsakovams Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. B. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2020-03-20 sprendimÄ Nr. (10.12E)VPE_SP6E-139;

2) panaikinti atsakovo VSDFV 2020-04-30 atsakymÄ ;

3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimÄ dėl skyrimo pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir jÄ mokėti pareiÅ¡kėjui;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus neturtinę 500 Eur žalÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovų VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–25). PaaiÅ¡kina, kad nuo 1979-05-07 iki 1990-11-19 atliko tarnybÄ . PareiÅ¡kėjas 2019-12-06 kreipėsi į VSDFV teritorinius skyrius, praÅ¡ydamas skirti jam pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , 2020-02-17 kreipėsi su pakartotiniu praÅ¡ymu, pridėdamas reikiamus dokumentus. VSDFV Utenos skyrius ginčijamu 2020-03-20 sprendimu neskyrė pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ , motyvuodamas, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ milicininko pareigų ir nėra davęs priesaikos Lietuvos valstybei.

Dėl teritorinio skyriaus sprendimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VSDF, kuris VSDFV Utenos skyriaus sprendimÄ paliko nepakeistÄ . VSDFV Utenos skyriaus 2020-03-20 sprendimas ir VSDFV sprendimas yra nepagrįsti, subjektyvaus pobÅ«džio, nes atsakovai PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas aiÅ¡kina plečiamai. VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, nepagrįstai nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2003-11-27, 2007-09-26, 2008-12-24 nutarimuose suformuota praktika dėl teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, kai pareigÅ«nai iÅ¡ tarnybos išėję anksčiau, nei sukako teisės aktuose nustatytas iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, turi teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

PareiÅ¡kėjas atitinka PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sÄ lygas valstybinei pareigÅ«nų ir karių pensijai gauti ir išėjęs iÅ¡ vidaus reikalų sistemos iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija jam bÅ«tų paskirta ir mokama iÅ¡tarnavus tam tikrÄ laikÄ sistemoje (ne mažiau nei 5 metus). PareiÅ¡kėjo iÅ¡tarnautas tarnybos laikas yra 9 metai 5 mėn., 18 dienų, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo atleistas ne dėl drausmės pažeidimų ar atsisakymo priimti priesaikÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl perėjimo dirbti į kitas ministerijos žinybas ir organizacijas. PareiÅ¡kėjas, kaip asmuo, atitinkantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo sÄ lygas, įgijo teisę gauti iÅ¡ankstinę pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , pareiÅ¡kėjas nepadarė jokios nusikalstamos veikos, Å¡iuo metu yra neįgalus. PareiÅ¡kėjas turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad jo teisė gauti pensijÄ bus saugoma ir ginama, nors atsakovai atsisako tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę įgyvendinti, savaip interpretuodami įstatymų nuostatas.

Ä®statymų leidėjas, pertvarkydamas pensijų sistemÄ taip, kad pakeičiami pensinio aprÅ«pinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo sÄ lygos, pensinio aprÅ«pinimo dydžiai, privalo numatyti pakankamÄ pereinamÄ jį laikotarpį, per kurį asmenys, dirbantys atitinkamÄ darbÄ ar atliekantys atitinkamÄ tarnybÄ , suteikiančiÄ teisę į atitinkamÄ pensijÄ pagal ankstesnį reguliavimÄ , galėtų pasirengti tokiems pakeitimams. Ä®statymu nustačius, jog tam tikri asmenys dėl jų darbo ar tarnybos turi teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , nors Å¡i pensija mokama iÅ¡ valstybės biudžeto, valstybei kyla pareiga užtikrinti, įstatymo reikalavimus atitinkantys asmenys gautų nustatyto dydžio pinigines iÅ¡mokas.

Tai, kad įstatymu yra nustatyta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, reiÅ¡kia, jog valstybė įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio pinigines iÅ¡mokas asmenims dėl jų tarnybos Lietuvos valstybei, jeigu Å¡ie asmenys atitinka įstatyme nustatytas sÄ lygas (išėjimas iÅ¡ tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.). Taigi, pareiÅ¡kėjui, atitinkančiam Å¡ias sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų šį turtinio pobÅ«džio įsipareigojimÄ . PareiÅ¡kėjas dėl nepaskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos patyrė žalÄ .

PareiÅ¡kėjui trÅ«ko kasdieniniam pragyvenimui reikalingų lėšų, dėl atsakovų priimtų sprendimų pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis į teisininkus, bylinėtis teismuose, todėl patyrė iÅ¡laidų. Be to, pareiÅ¡kėjas patyrė nervinę įtampÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas jaučiasi pažemintas, nes net turėdamas sveikatos problemų, sÄ Å¾iningai dirbo, mokėjo mokesčius valstybei, tačiau ginčijamais sprendimais pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui nepaskirta.

PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 500 Eur. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 88–92). PaaiÅ¡kina, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus, pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

PareiÅ¡kėjas 2020-02-17 pateikė praÅ¡ymÄ skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , prie praÅ¡ymo buvo pridėti PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6 punkte nurodyti dokumentai: tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas). IÅ¡ pateiktų dokumentų VSDFV Utenos skyrius nustatė, kad iÅ¡ milicininko pareigų vidaus reikalų sistemoje pareiÅ¡kėjas buvo atleistas 1990-11-19. VSDFV Utenos skyrius 2020-03-17 gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybos 2020-03-17 raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo archyvinėje tarnybos byloje nėra jokių dokumentų (pareigÅ«no priesaikos), patvirtinančių, kad jis bÅ«tų prisiekęs Lietuvos valstybei.

VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Policijos departamento Personalo administravimo valdybos pateiktais dokumentais ir vadovaudamasis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 2020-03-20 priėmė sprendimÄ , kuriuo atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų pensijÄ , kaip neatitinkančiam Å¡ios pensijos skyrimo sÄ lygų (pareiÅ¡kėjas nestojo tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemÄ ). VSDFV nustatė, kad Utenos skyriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjo skunde teismui nurodyti argumentai nepaneigia faktinių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas nestojo tarnauti ir nebuvo priimtas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemÄ , t. y. jis netarnavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. Todėl pareiÅ¡kėjas neatitinka PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neįgijo teisės į pareigÅ«nų pensijÄ . VSDFV Utenos skyrius, priimdamas 2020-03-20 sprendimÄ , tinkamai įvertino pateiktus dokumentus ir faktinius duomenis, tinkamai taikė PareigÅ«nų pensijų įstatymo nuostatas, todėl pagrįstai nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų pensijos.

Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV valdyba jokių neteisėtų veiksmų, neva sukėlusių pareiÅ¡kėjui 500 Eur neturtinę žalÄ , neatliko, veikė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovės VSDFV atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 98–103). PaaiÅ¡kina, kad Vidaus reikalų ministro 1990-11-15 įsakymu pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ Vilniaus rajono vidaus reikalų skyriaus Nepilnamečių reikalų inspekcijos Profilaktikos poskyrio apylinkės inspektoriaus pareigų nuo 1990-11-19, vadovaujantis Vidaus reikalų organų eilinės ir vadovaujančios sudėties tarnybos eigos nuostatų 67 straipsnio „e“ punktu (dėl perėjimo dirbti į kitas ministerijas, žinybas ir organizacijas).

Iš pareiškėjo Utenos skyriui pateiktų dokumentų bei iš Policijos departamento pateiktos informacijos nustatyta, kad archyvinėje tarnybos byloje nėra jokių dokumentų (pareigūno priesaikos) patvirtinančių apie tai, kad pareiškėjas prisiekė Lietuvos valstybei. Iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjo eitos pareigos – Vilniaus rajono vidaus reikalų skyriaus Nepilnamečių reikalų inspekcijos Profilaktikos poskyrio apylinkės inspektorius. Pareiškėjui buvo suteiktas milicijos leitenanto laipsnis.

Lietuvai atkÅ«rus nepriklausomybę buvo keičiama vidaus reikalų sistema. Pirmiausiai buvo reorganizuojama milicija į policijÄ . Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-12-11 nutarimo Nr. 1-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Ä®sigaliojimo“ 2 punktu buvo nustatyta, kad nuo Policijos įstatymo priėmimo dienos (1990-12-21) prasideda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos milicijos struktÅ«rų reorganizavimas į Lietuvos Respublikos policijos struktÅ«ras, o baigiasi 1991-07-01.

PareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos nuo 1990-11-19, t. y. nepasibaigus milicijos struktÅ«rų reorganizavimui, motyvuodamas perėjimu į kitÄ darbÄ , ir buvo atleistas TSRS Ministrų Tarybos 1960-02-17 nutarimo Nr. 168 pagrindu. Kadangi pareiÅ¡kėjas neprisiekė ir netapo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos tarnautoju, jis neįgijo teisės į pareigÅ«nų pensijÄ . Nutarimo Nr. 1-852 6 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos darbuotojams, gaunantiems pensijas, ir pareigÅ«nams, iÅ¡einantiems į pensijÄ milicijos reorganizavimo laikotarpiu, užtikrinamas pensijos dydis, ne mažesnis negu tas, kuris pagal vidaus reikalų sistemoje dabar galiojančiÄ tvarkÄ yra numatytas nuo 1991-01-01.

Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas 1990-11-19 išėjo ne į pensijÄ , o į kitÄ Å¾inybÄ . Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas, nes nestojęs tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemÄ , pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į pareigÅ«nų pensijÄ . Atsakovo VSDFV Utenos skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020-03-20 sprendimo, VSDFV 2020-04-30 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pareiÅ¡kėjui ir atlyginti iÅ¡ atsakovų VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus neturtinę 500 Eur žalÄ .

Teismas nagrinėjamu atveju vertins ar buvo teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2019-12-06 pateikė praÅ¡ymÄ VSDFV Utenos skyriui dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (t. I, b. l. 105). VSDFV Utenos skyrius 2019-12-10 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 5 ir 6 punktuose iÅ¡vardintus dokumentus (praÅ¡ymÄ skirti pensijÄ , tarnybos laiko (stažo) apskaitos lapÄ , darbo užmokesčio atestatÄ , žinybinės medicininės ekspertizės komisijos iÅ¡vadÄ , jeigu pareigÅ«nas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos bÅ«klės).

Todėl sustabdė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimÄ iki bus pateikti nurodyti dokumentai (t. I, b. l. 123–124). PareiÅ¡kėjas 2020-02-12 pateikė praÅ¡ymÄ VSDFV Utenos skyriui dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (t. I, b. l. 39–40). PareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo pridėjo Vilniaus rajono karinio komisariato pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ 1985-06-26, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius, kad atliko tarnybÄ milicijoje iki 1990-11-19 (darbo knygelė, įsakymai, karinis bilietas, darbo apskaitos lapas, darbo užmokesčio atestatas).

VSDFV Utenos skyrius 2020-02-28 kreipėsi į Policijos departamento Personalo administravimo valdybÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ ar yra žinoma tolimesnė pareiÅ¡kėjo tarnybos ar darbo vieta po to, kai pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ tarnybos dėl perėjimo dirbti į kitas ministerijas, žinybas ar organizacijas (t. I, b. l. 138). Policijos departamento Personalo administravimo valdyba 2020-03-05 raÅ¡tu persiuntė VSDFV Utenos skyriui pareiÅ¡kėjo tarnybos lapo, praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos kopijas ir 1990-11-15 įsakymo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ archyvinės tarnybos bylos, pažymėjo, kad archyvinėje tarnybos byloje nėra jokių dokumentų (pareigÅ«no priesaikos), patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas prisiekė Lietuvos valstybei (t.

I, b. l. 140). Pagal byloje pateikto 1990-11-15 įsakymo turinį matyti, kad pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ Vilniaus rajono vidaus reikalų skyriaus profilaktikos poskyrio nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigų nuo 1990-11-19 pagal Vidaus reikalų organų eilinės ir vadovaujančios sudėties tarybos eigos nuostatų 67 str. „e“ punktÄ â€“ dėl pareiÅ¡kėjo perėjimo dirbti į kitas ministerijas, žinybas ir organizacijas (t. I, b. l. 146). Pagal tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo duomenis matyti, kad 1990-11-19 dienai pareiÅ¡kėjo tarnybos laikas pensijai yra 9 metai 5 mėnesiai ir 19 dienų.

VSDFV Utenos skyrius 2020-03-20 sprendimu neskyrė pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ , nes asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus, pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos neskiriamos.

PareiÅ¡kėjas 1990-11-19 atleistas iÅ¡ milicininko pareigų, o tarnybos byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo bÅ«tų padavęs praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į tarnybÄ policijoje ar davęs priesaikÄ Lietuvos valstybei. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VSFV Utenos skyriaus 2020-03-20 sprendimu, pateikė skundÄ VSDFV (t. I, b. l. 93–94). Teismas nustatė, kad VSDFV 2020-04-30 sprendimu Nr. (6.5) I-2777 VSDFV Utenos skyriaus 2020-03-20 sprendimÄ paliko galioti, motyvuodama, kad iÅ¡ milicininko pareigų vidaus reikalų sistemoje pareiÅ¡kėjas buvo atleistas 1990-11-19, nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas prisiekė Lietuvos valstybei, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nestojo tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemÄ .

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01; toliau – ir Ä®statymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ turi Å¡ie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai;

4) Valstybės saugumo departamento sistemos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai;

5) prokuratūros pareigūnai;

6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;

7) muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ . Pagal Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalį, teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ taip pat turi pirmoje straipsnio dalyje iÅ¡vardyti pareigÅ«nai ir kariai, kurie bÅ«dami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, KraÅ¡to apsaugos ministerijos kadrų rezervÄ dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose.

Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ), pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

Aukščiausiosios Tarybos 1990-12-11 nutarimo Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ 2 punkte buvo nustatyta, kad nuo policijos įstatymo priėmimo dienos (1990-12-21) prasideda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos milicijos struktÅ«rų reorganizavimas į Lietuvos Respublikos policijos struktÅ«ras, o baigiasi 1991-07-01. PareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos nuo 1990-11-19. Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu patvirtintame Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statute nurodyta, kad priesaikÄ duoda kiekvienas pareigÅ«nas nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų (23 punktas), priesaika duodama individualiai ir ne vėliau, kaip per mėnesį nuo jo paskyrimo į atitinkamas pareigas (24 punktas), priesaika duodama iÅ¡kilmingoje aplinkoje, dalyvaujant padalinio pareigÅ«nams ir vadovybei (25 punktas), pasiraÅ¡yti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigÅ«nų asmens bylose (31 punktas).

Remiantis nurodytu reguliavimu darytina iÅ¡vada, kad tam, kad bÅ«tų įgytas valstybės pareigÅ«no statusas, asmuo privalo atitikti tam tikras sÄ lygas, tai yra bÅ«ti prisiekęs Lietuvos Respublikai. Tik prisiekęs Lietuvos Respublikai asmuo įgyja pareigÅ«no statusÄ , o tuo pačiu teisę gauti pareigÅ«nų pensijÄ . Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, iki atleidžiant jį iÅ¡ tarnybos 1990-11-19, ėjo milicijos pareigÅ«no pareigas. Byloje nėra duomenų, kad po 1990-11-19 jo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos pareiÅ¡kėjas bÅ«tų padavęs praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į tarnybÄ bei davęs priesaikÄ Lietuvos valstybei.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagal galiojusiÄ tvarkÄ tarnauti į Lietuvos Respublikos institucijas nestojo. Taigi neprisiekęs Lietuvos valstybei asmuo, neturi teisės į valstybinę pareigÅ«no pensijÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui teisėti lÅ«kesčiai gauti valstybinę pensijÄ nekilo ir negalėjo kilti, nes jis, nestojęs tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemÄ , neįgijo teisės į valstybinę pareigÅ«no pensijÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčių nepažeidė, nes tokie lÅ«kesčiai pagal taikytinus teisės aktus ir negalėjo kilti.

Atsakovai tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnyba ir elgesiu po jo atleidimo iš milicijos, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikai neprisiekė, nes tai patvirtinančių dokumentų nėra, beje, pareiškėjas ir pats nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokias pareigas galėjo eiti po jo atleidimo iš milicijos 1990-11-19. Todėl naikinti pareiškėjo ginčijamų VSDFV Utenos skyriaus 2020-03-20 sprendimo Nr. (10.12E)VPE_SP6E-139, VSDFV 2020-04-30 sprendimo Nr. (6.5) I-2777 nėra pagrindo nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais.

Kadangi ginčijami sprendimai laikytini teisėti ir pagrįsti, taip pat atmestinas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimÄ dėl skyrimo pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir jÄ mokėti pareiÅ¡kėjui. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus neturtinę 500 Eur žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigÅ«nų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).

Kadangi atsakovai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriais atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ , nėra pagrindo teigti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei kilti, neturtinė žala negali bÅ«ti priteisiama. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus 500 Eur neturtinę žalÄ netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. B. (S. B.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis