db4f4cd2-bf3a-4acb-9010-36deed195b38 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                Nuorašas                                                                                                         Pranešėja L.Gurevičienė                                                                              Byla Nr. 1A-712-149/2013Teisėja J.Bagdonienė                                                   Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00002-2013-9                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                 1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.;2.4.7.

                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. spalio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant nuteistųjų gynėjai advokatei Lilijai Semaško, nuteistiesiems E. K., E. K., B.

L.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,vertėjai Jekaterinai. Chochlanovai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. K., E. K., B. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžio, kuriuo E. K., E. K., B. L. pripažinti kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti kiekvienas iÅ¡ jų laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ E. K., E. K., B. L. solidariai priteista:I. P. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybei 700 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: E. K., E. K., B. L. nuteisti už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2012 m. rugsėjo 11 d., apie 18 val., Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., Griovių k., konflikto metu E. K., E. K., B. L. be jokios priežasties, motyvuodami tuo, kad I.

P. atrėmė į jam nuosavybės teise priklausančio namo sienÄ kopėčias ir tuo trukdė E. K. praeiti, jį sumušė, o bÅ«tent: E. K. sudavė stiklainiu į nugarÄ , B. L. sudavė kumščiu į krÅ«tinę, E. K. spyrė koja į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami I. P. sužalojimus, pasireiÅ¡kusius odos įbrėžimu nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste, poodine kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, pereinančia į deÅ¡inės plaÅ¡takos 1-mÄ pirÅ¡tÄ , pavirÅ¡ine pjautine žaizda ir odos įbrėžimais kairiame žaste, poodine kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, poodine kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 2013-08-20 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistųjų E. K., E. K., B.

L. (toliau tekste – apeliantai) apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendį baudžiamojoje byloje ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti nuteistuosius E. K., E. K. bei B. L. neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nieko nepatvirtinančiais pareigÅ«nų Z. R., R. I. bei V. L. parodymais. Teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. K. uogienės stiklainiu sudavė I.

P. į nugarÄ . Manoma, jog teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės prieÅ¡taringais parodymais ir nepagrįstai nesivadovavo liudytojo J. L. parodymais. Taip pat teigiama, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiojo sužalojimai konstatuoti 2-Ä po įvykio dienÄ , kai gelsvėjančių kraujosruvų dar tikrai neturėtų bÅ«ti, netyrė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, kitu laiku. Be to apeliantų teigimu, teismas nesiaiÅ¡kino nukentėjusiojo griuvimo aplinkybių, nors nukentėjusysis teisme parodė, kad buvo griuvęs ant Å¡ono ir nosies, kad nosis buvo nubrozdinta jam griuvus, teismas nevertino, kad griuvimo metu nukentėjusysis galėjo susižaloti stiklo Å¡ukėmis, nuo ko pas jį atsirado pjautinės žaizdos.

Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo svarbiÄ aplinkybę, kad pas E. K. buvo perpjauta ranka ir netyrė, kad pats nukentėjusysis, mosikuodamas kopėčiomis, sudaužė jos rankose buvusius stiklainius su uogiene, dėl ko ji susižalojo. Apeliantų manymu, teismas nepaÅ¡alino visų neaiÅ¡kumų bei prieÅ¡taravimų ir nesivadovavo in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, todėl pažeidė jų nekaltumo prezumpcijÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji E. K., E. K., B. L. bei jų gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, privataus kaltintojo atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti.E. K., E. K., B. L. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo E. K., E. K., B.

L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistųjų kaltė neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, nukentėjusiojo I. P. parodymais; specialisto iÅ¡vada Nr.G2088/12(01); liudytojų T. P., R. I., Z. R., V. L. parodymais, patvirtinančiais, kad E. K., E. K., B. L., veikdami vieninga tiesiogine tyčia, tai yra suprasdami pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdami taip veikti, dėl menkavertės dingsties sumušė nukentėjusįjį I. P., tai yra E. K. sudavus stiklainiu į nugarÄ , E. K. sudavus koja į įvairias kÅ«no dalis, o B.

L. sudavus ranka į krÅ«tinę, nukentėjusiajam I. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl apeliantų argumentai, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo I. P. ir jo sutuoktinės T. P. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Policijos pareigÅ«nų R. I., Z. R., V. L. parodymai kartu su I. P. bei T. P. parodymais vertintini kaip įrodymų visuma, sudaro loginę grandinę, patvirtinančiÄ , kad specialisto iÅ¡vadoje Nr.G2088/12(01) konstatuoti sužalojimai: odos įbrėžimas nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste, poodinė kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, pereinanti į deÅ¡inės plaÅ¡takos 1-mÄ pirÅ¡tÄ , pavirÅ¡inė pjautinė žaizda ir odos įbrėžimai kairiame žaste, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, nuo trauminių poveikių, kietų buku, ribotÄ pavirÅ¡ių bei smailų, aÅ¡triabriaunį, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, yra priežastiniame ryÅ¡yje su E. K., E. K., B.

L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo I. P. atžvilgiu.Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino nukentėjusiojo griuvimo aplinkybių, nors nukentėjusysis teisme parodė, kad buvo griuvęs ant šono ir nosies, kad nosis buvo nubrozdinta jam griuvus, teismas nevertino, kad griuvimo metu nukentėjusysis galėjo susižaloti stiklo šukėmis, nuo ko pas jį atsirado pjautinės žaizdos, pažymėtina, kad nukentėjusysis I. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog buvo parkritęs po to, kai jam sudavė B.

L. ir E. K., o apklausta teismo posėdyje liudytoja T. P. patvirtino, kad jos vyras buvo parkritęs, tačiau kuria vieta, tiksliai neprisimena.      Kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiajam I. P. padarytų sužalojimų, jų padarymo laiko ir mechanizmo, dėl jų objektyvumo ir teisingumo, kadangi nėra pagrindo abejoti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. P. padaryti sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku – 2012-09-11, taip pat byloje nėra duomenų, kad liudytojai R.

I., Z. R., V. L. dėl kokių nors priežasčių bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kaltinamųjų E. K., E. K., B. L. parodymais, kad jie nemušė nukentėjusiojo, vertindamas juos kaip nuteistųjų suderintÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pagrįstai nesivadovavo ir liudytojo J. L. parodymais, motyvuodamas tuo, kad jo parodymai prieÅ¡tarauja visų kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumai, be to, liudytojas yra kaltinamojo B.

L. tėvas ir gali būti suinteresuotas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, bei pats yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu dėl ilgalaikių konfliktų.Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad I. P. parodymai prieštarauja jo sutuoktinės T. P. parodymams atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra, be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja policijos pareigūnė V.

L. parodė, kad nukentėjusysis I. P. dėl sumuÅ¡imo tuo metu buvo Å¡oke (b.l 74).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-05-30 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantai savo skunde nurodydami tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas bei pateikdami subjektyvų skundžiamo nuosprendžio vertinimÄ , nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.

    Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistųjų E. K., E. K., B. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                        Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                     ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                   Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                            Leonarda Gurevičienė            Â