db4e68f8-d2ed-4e43-9408-218211310721 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4115-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00882-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – G.Å ., nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gegužės 3 d. PareiÅ¡kėjas skunde bei atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (b. l. 3-4, 47-48, 79) nurodė, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio iki Å¡iol yra laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) drausmės grupėje kamerų tipo patalpose.

Kameros plotas apie 14,10 kv. m, joje gyvena keturi asmenys. Dalį kameros ploto užima baldai ir kitas inventorius, todėl iÅ¡ bendro kameros ploto reikia atimti baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ . Atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, kad kameroje Nr. 1 yra įrengta 1 miegamoji vieta, kadangi joje yra dviaukÅ¡tė lova pritaikyta dviems asmenims. Kameroje Nr. 2 yra įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, jog kameroje Nr. 2 gyveno 3 asmenys, kameroje Nr. 3 taip pat buvo 4 miegamosios vietos.

Kameroje yra atitvertas sanitarinis mazgas, kuriame yra tik surÅ«dijusi skylė grindyse, ji yra nehigieniÅ¡ka ir neuždengiama, todėl iÅ¡ jos sklinda nemalonus kvapas. Kameroje Nr. 3 esantis langas techniÅ¡kai netvarkingas – iÅ¡daužytas stiklo paketas, per langÄ eina Å¡altis, kameroje temperatÅ«ra nesiekia nustatytos normos. Tai, kad langas buvo techniÅ¡kai netvarkingas, užfiksavo Visuomenės sveikatos centras. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, socialinių ryÅ¡ių pablogėjimÄ , emocinį stresÄ , pergyvenimÄ .

Atsakovas atsiliepimuose į skundÄ ir į pareiÅ¡kėjo atsikirtimus (b. l. 10-15, 54-55, 83) nurodė, jog vertinant tai, kiek kamerose buvo patalpinta nuteistųjų, pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau nei nustatyta. Iki 2016 m. vasario mėnesio į kamerÄ Nr. 1 buvo talpinama iki 2 nuteistųjų. Po 2016 m. vasario mėnesio, didinant ploto skaičių, tenkantį vienam nuteistajam, kameroje Nr. 1 iÅ¡ dviejų miegamųjų vietų buvo palikta viena. Å iuo metu kameroje Nr. 1 lova esanti nuotraukoje yra pakeista į vieno aukÅ¡to lovÄ .

Pažymėjo, kad kameroje Nr. 2 yra įrengtos 3 miegamosios vietos. Kameros Nr. 2 miegamųjų vietų skaičius taip pat keitėsi 2016 m. vasario mėnesį, pareiškėjo nuobaudos atlikimo metu kameroje Nr. 2 jau buvo įrengtos 3 miegamosios vietos. Pravieniškių PN-AK yra nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai.

Patikrinama ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Kamerų tipo patalpose sudėti plastikiniai langai su stiklo paketais. Nuteistųjų išdaužyti ar sugadinti langai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Kameros Nr. 3 langų stiklo paketai yra tvarkingi, neįskilę ir nedužę. Pareiškėjas su skundais dėl sulūžusio inventoriaus, jo trūkumo, sudužusių langų, dėl to, kad grotos trukdo nusivalyti langus, dėl šalčio į Ūkio skyrių nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo keliami argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamos įtampos, konfliktų su kitais nuteistaisiais, kančios, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinio nestabilumo, socialinių ryÅ¡ių pablogėjimo, emocinio streso, kuriuos sukėlė blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gegužės 3 d. (pareiÅ¡kėjo skundo suraÅ¡ymo diena, b. l. 7). Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių PN-AK, jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ kameroje, sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas neturi bÅ«ti įskaičiuojamas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsakovo atstovas pateikė duomenis (b. l. 21, 22), jog laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. sausio 27 d. ir nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas uždarosios zonos kameroje Nr. 3, kurios plotas yra 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto.

Minėti atsakovo pateikti duomenys kitais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas neginčija, jog kameroje Nr. 3 buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl konstatuotina, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 3 jam buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kameroje Nr. 1, kurios plotas 6,58 kv. m. Atsakovas pateikė duomenis, jog kameroje Nr. 1 yra įrengta viena miegamoji vieta (b. l. 21, 22).

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iais atsakovo pateiktais duomenimis, atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (b. l. 47-48, 19) teigia, jog iÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog kameroje Nr. 1 yra dviaukÅ¡tė lova, pritaikyta 2 asmenims. Atsakovas į bylÄ pateikė paaiÅ¡kinimÄ , jog pareiÅ¡kėjo buvimo kameroje Nr. 1 metu, joje buvo laikomas tik vienas pareiÅ¡kėjas. Atsakovas taip pat pateikė teismui Nuteistųjų uždarymo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo kopijÄ (b. l. 84-86), iÅ¡ kurios duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d. 12.30 val. iÅ¡ kameros Nr. 1 buvo iÅ¡leistas nuteistasis E.L., ir 2017 m. lapkričio 3 d. 12.30 val.

į minėtÄ kamerÄ buvo perkeltas pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ kameros Nr. 1 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 3 11.30 val. ir tik tada į kamerÄ Nr. 1 buvo perkeltas nuteistasis Ž.Å .. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 1 laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. buvo laikomas vienas, todėl jam teko 6,58 kv. m gyvenamojo ploto. Pats pareiÅ¡kėjas skunde taip pat nenurodo, jog vertinamuoju laikotarpiu kurioje nors kameroje buvo laikomas dviese su kitu nuteistuoju (pareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog kameroje, kurios plotas apie 14,10 kv. m gyvena keturi asmenys), tik atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ nurodo, jog kameroje Nr. 1 yra dviaukÅ¡tė lova.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 1 jam buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kameroje Nr. 2, kurios plotas 14,18 kv. m. Atsakovas teismui pateikė duomenis, jog kameroje Nr. 2 yra įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 21). Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis, nurodo, jog iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 31-34) matyti, jog kameroje Nr. 2 yra įrengtos 4 miegamosios vietos.

Atsakovas prie 2018 m. birželio 1 d. atsiliepimo į skundÄ pateikė fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad kameroje Nr. 2 yra įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos (b. l. 31, 32, 34). Kartu su 2018 m. liepos 4 d. atsiliepimu pateikė fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, jog kameroje Nr. 2 yra įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 58). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 54-55) nurodė, jog kartu su 2018 m. birželio 1 d. atsiliepimu pateikta fotonuotrauka yra daryta senu laikotarpiu, t. y. iki 2016 m. gruodžio mėnesio, kai minėtoje kameroje dar buvo 4 miegamosios vietos, o pareiÅ¡kėjo nuobaudos atlikimo metu kameroje Nr. 2 buvo įrengtos 3 miegamosios vietos.

Kitų įrodymų, jog kameroje Nr. 2 pareiÅ¡kėjo buvimo joje laikotarpiu buvo įrengtos 3 miegamosios vietos ar minėtoje kameroje buvo laikomi tik trys asmenys atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovo atstovas į bylÄ pateikė prieÅ¡taringus duomenis, iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų negalima objektyviai nustatyti kuriuo metu jos darytos, ir kokį laikotarpį atspindi, todėl atsakovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginio, jog kameroje Nr. 2 buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas kameroje, kadangi pareiÅ¡kėjui teko 3,545 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 2, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto normos nebuvo užtikrintas 49 paras – pareiškėjui trūko 0,055 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas taip pat pažymi, kad kameros gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į čia įrengtų miegamųjų vietų skaičių, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo dar mažesnis, jis neturėjo pakankamai vietos, kurioje galėtų laisvai judėti.

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat grindė aplinkybėmis, jog kamerose vietoje tualeto buvo įrengta neuždengiama skylė grindyse, iÅ¡ kurios sklido nemalonus kvapas, unitazai buvo surÅ«diję.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Taigi, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 27, 28, 30, 34, 35) matyti, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per atidaromus langus, sanitariniai mazgai yra įrengti atskirose patalpose su uždaromomis durimis, t. y. pilnai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš tualeto atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. Atsakovo atstovo pateiktose sanitarinių mazgų fotonuotraukose (b. l. 39, 33, 37) taip pat matyti, kad kamerose įrengti unitazai surÅ«diję. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik konstatavo, jog unitazai buvo surÅ«diję, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad kameroje Nr. 3 esantis langas buvo techniÅ¡kai netvarkingas, buvo iÅ¡daužytas stiklo paketas, per langÄ Ä—jo Å¡altis, todėl kameroje temperatÅ«ra nesiekė nustatytos normos. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Atsakovas nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose sudėti plastikiniai langai su stiklo paketais. Nuteistųjų iÅ¡daužyti ar sugadinti langai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Taip pat nurodė, jog 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengta centrinė Å¡ildymo sistema tinkamam Å¡iluminiam komfortui užtikrinti, esant bÅ«tinumui į kameras iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai (b. l. 22). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrių dėl nesaugios aplinkos ir antisanitarinių sÄ lygų kameroje Nr. 3 (b. l. 5-6).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡to Nr. (2-224.80)2-10871 matyti, kad minėtoje kameroje buvo nustatyti pažeidimai dėl oro temperatÅ«ros (kameroje Nr. 3 - 16,5/16,8 Co), be to, nustatyta, jog kameroje Nr. 3 esantis langas techniÅ¡kai netvarkingas, nesandarus, suskaldytas stiklo paketas (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo (49 paras pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 2 nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), tinkamos temperatÅ«ros dėl techniÅ¡kai netvarkingo lango kameroje Nr. 3 neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia nepatogumais, kančiomis, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, socialinių ryÅ¡ių pablogėjimu, emociniu stresu. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. 73(2)-427 matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė (b. l. 20). Todėl spręstina, jog įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ byloje nėra.

IÅ¡ pateikto į bylÄ 2018 m. gegužės 28 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-275 matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis dėl akių perÅ¡tėjimo (b. l. 19). Minėto susirgimo nėra pagrindo vertinti kaip įtakoto pareiÅ¡kėjo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 125 Eur suma.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G.Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjo G.Å . naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 125 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius