db4bdd06-65ea-4fb6-b9b9-e5f0f369bcd3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr               Civilinė byla Nr. e2-1313-516/2015                                                      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00176-2015-8                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2015 m. liepos 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, civilinėje byloje Nr. eB2-1674-657/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Envija“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Manfula“ (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dujovika“) dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei pagrįstumo.IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Envija“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Manfula“.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pareiÅ¡kimo pateikimo dienai atsakovas jam yra skolingas 268 122,77 Eur (925 774,29 Lt). Å i skola susidarė UAB „Envija“ atlikus avansinius mokėjimus atsakovui, kurių pastarasis negrÄ Å¾ino, nors darbus už juos neatliko, bei pasiraÅ¡ius 2015 m. sausio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Envija“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Ekotikslai“ reikalavimo teisę į 99 918,91 Eur (345 000 Lt) dydžio UAB „Manfula“ įsiskolinimo dalį. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jam tapo žinoma, jog UAB „Manfula“ finansinė padėtis yra itin sudėtinga, atsakovas yra nemokus ir neturi galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais.Trečiasis asmuo UAB „Dujovika“ taip pat prašė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nurodydamas kad atsakovas yra jam skolingas 39 855,69 Eur sumÄ , tačiau įsiskolinimas nėra dengiamas net iÅ¡ dalies.

Kadangi atsakovas nevykdo savo prievolių atsiskaityti, manytina, kad jis yra nemokus.Atsakovas su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį naujasis kreditorius UAB „Ekotikslai“ įgijo reikalavimo teisę 99 918,91 Eur (345 000 Lt) sumai, kuri 2015 m. sausio 27 d. buvo įskaityta, todėl ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į Å¡iÄ sumÄ . Savo ruožtu ieÅ¡kovo teisė į grÄ Å¾intinÄ avansÄ 189 421 Eur (653 502,45 Lt), po to, kai jis neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Subrangos sutartį, Å¡iuo metu ginčijama teisme, todėl Å¡i suma neįskaičiuotina į ieÅ¡kovo reikalavimo sumÄ .

Be to, pats atsakovas turi reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ 73 933 Eur (255 275,85 Lt) sumai dėl atsiskaitymo už prekes ir ieÅ¡kovo padarytų nuostolių atlyginimo, kai atsakovas sumokėjo už ieÅ¡kovÄ baudÄ užsakovui. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovo nurodyta reikalavimo suma yra nepagrįsta ir netiksli. Be to, atsakovo pradelsti įsiskolinimai nevirÅ¡ija pusės į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o ieÅ¡kovas atsakovo nemokumo nepagrindė jokiais įrodymais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Manfula“.Teismas nustatė, kad bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 2 289 574 Eur, į kuriÄ yra įskaičiuota 39 855,69 Eur skola trečiajam asmeniui UAB „Dujovika“.

PareiÅ¡kime ieÅ¡kovo nurodoma 268 122,77 Eur (925 774,29 Lt) įsiskolinimo suma į pradelstų atsakovo įsiskolinimų sumÄ neįskaičiuotina, kadangi atsakovas ginčija ieÅ¡kovo reikalavimo teisę į Å¡iÄ sumÄ . Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog UAB „Envija“ kuriuo tai laikotarpiu mokėjo mokesčius už UAB „Manfula“ telefoninius pokalbius ir įmonė yra nemoki nuo 2013 metų, kad įmonė neturi balanse nurodyti grynųjų pinigų ir pan., atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi byloje nustatyta, jog Å¡alis siejo įprasta verslo praktika, Å¡alys kartu dalyvaudavo projektuose, viena iÅ¡ kitos pirkdavo prekes, viena už kitÄ laiduodavo, tarp įmonių grupės vyko tarpusavio užskaitymai.

Juolab, kad pats ieÅ¡kovas dar 2015 m. sausio mėnesį pardavė prekių UAB „Manfula“. Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Manfula“ turto vertė 2015 m. vasario 28 d. siekė 7 653 890 Eur, padarė iÅ¡vadÄ , jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Teismas atkreipė dėmesį, kad 2015 m. balandžio 17 d. UAB „Manfula“ atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, o pastaroji aplinkybė patvirtina atsakovo siekį ir galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos informacinės sistemos duomenimis, UAB „Manfula“ įsiskolinimo VSDF biudžetui neturi. Be to, įvertinus bendrÄ Ä¯monės finansinę situacijÄ , jos turimas trumpalaikis įsiskolinimas darbuotojams, juo labiau atsižvelgus į didelį darbuotojų skaičių, teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo įmonę pripažinti nemokia.Teismas be kita ko pažymėjo, kad tai, jog dalis įmonės turto yra įkeistas hipotekiniams kreditoriams, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Be to, Lietuvos teismuose Å¡iuo metu yra nagrinėjama ne viena civilinė byla, kuriose UAB „Manfula“ dalyvauja tiek ieÅ¡kovu, tiek atsakovu, tačiau iÅ¡ esmės visos nėra susijusios su UAB „Manfula“ skoliniais įsipareigojimais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad įmonė, turėdama bÅ«tinus veiklos sertifikatus, veikia rinkoje jau daugelį metų ir Å¡iuo metu aktyviai vykdo veiklÄ bei veikia pelningai. Be to, byloje esančios atsakovo sudarytos didelės vertės rangos sutartys dėl Europos SÄ jungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, teismo vertinimu, rodo atsakovo tikslus vykdyti veiklÄ ir realias jo galimybes gauti pajamas, o kartu ir jo galimybių perspektyvÄ vykdyti atsiskaitymus su savo kreditoriais.

Ä®monė turi įvairaus pobÅ«džio ilgalaikio, taip pat ir nekilnojamojo, bei trumpalaikio turto. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Envija“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , paskiriant administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Spręsdamas atsakovo nemokumo klausimÄ , teismas vertino bendrovės turtÄ vienu laikotarpiu, o įsipareigojimus visiÅ¡kai kitu laikotarpiu, nesiaiÅ¡kino ar atsakovo pateiktas įsipareigojimus patvirtinantis dokumentas atitinka tikrovę, nors jame matyti aiÅ¡kÅ«s neatitikimai.

Bendrovės turtas ir pradelsti įsipareigojimai turi bÅ«ti vertinami tam pačiam momentui. Ä®vertinus atsakovo pateiktÄ naujausiÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriuo teismas rėmėsi nustatydamas, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma nelemia atsakovo nemokumo, matyti, jog jame nurodyta informacija yra klaidinanti, nurodant mokėjimo terminÄ ir skolos bÅ«klę. Vien darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėjimų netinkamas nurodymas sÄ raÅ¡e itin keičia procentinę atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Atsakovas į bylÄ nepateikė, o teismas nereikalavo pateikti finansinės atskaitomybės detalizacijÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų galima daryti neginčijamas iÅ¡vadas. Iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių resursų gali bÅ«ti gražinamos likusios pradelstos bei nepradelstos skolos ir ar atsakovas realiai pajėgus jas padengti, nes pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paminėjo, kad įmonei trÅ«ksta apyvartinių lėšų. Be to, didelė dalis įmonės turto yra areÅ¡tuota ar kitaip suvaržyta, o tai apsunkina galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus ir mažina atsakovo mokumÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 2015 m. gegužės 1 d. visi juridiniais asmenys turi parengti ir patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius metus. Tačiau atsakovas jų nepateikė, o teismas nereikalavo. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje. Byloje esant duomenims apie itin didelius atsakovo įsiskolinimus, o vėliau jam pateikiant atnaujintus kreditorių sÄ raÅ¡us, teismas savo iniciatyva turėjo imtis veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti ar pateiktas sÄ raÅ¡as yra teisingas, užsiklausti trečiuosius asmenis, su kuriais atsakovas neva atsiskaitė, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , skolų detalizacijÄ ir pan.Atsakovas, pateikdamas kreditorių sÄ raÅ¡Ä , į nepradelstų įsipareigojimų sumas įtraukė ir ieÅ¡kovo reikalavimus jam, teigdamas, kad Å¡ie yra ginčijami.

Vien formalus, be jokio pagrįsto teisinio pagrindo reikalavimo teisės ginčijimas negali paneigti reikalavimo teisės ir sudaryti pagrindÄ Ä¯traukti tokias sumas į nepradelstus įsipareigojimus, net ir suėjus tokių skolų mokėjimo terminams. Ä® pradelstų skolų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktos ir kitos atsakovo pradelstos mokėti sumos kitiems kreditoriams, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai.IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2015 m. balandžio 16 d. atsakovas vėl turėjo 34 873,57 Eur socialinio draudimo skolÄ , o Å¡iai dienai Å¡i skola iÅ¡augusi.

Taigi atsakovas vėl vėluoja mokėti tam pačiam kreditoriui ir aplinkybė, kad jis buvo atsiskaitęs su juo, negali patvirtinti atsakovo siekio ir galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais. Be to, byloje nėra jokios informacijos, kad atsakovas imtų dengti didžiausius ir ilgiausiai pradelstus įsiskolinimus. Atsakovas UAB „Manfula“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovas piktnaudžiauja procesu, nes žino bylos aplinkybes ir tÄ faktÄ , kad Kauno apygardos teismas vertino bent kelių atsakovo sudarytų balansų duomenis ir kelis skirtingų datų kreditorių sÄ raÅ¡us.

Kitaip tariant, atsakovo mokumas teismo vertintas ne formaliai lyginant vieno balanso duomenis, bet sistemiÅ¡kai analizuojant atsakovo finansinės padėties pokyčius nuo 2013 metų įvairias laikotarpiais. IeÅ¡kovas nepateikė jo nurodomo akivaizdaus atsakovo nemokumo įrodymų. Anot ieÅ¡kovo, įsipareigojimas laikytinas pradelstu, jeigu buvo nors mažiausias įsipareigojimo termino pažeidimas, nepaisant to, kad pats įsipareigojimas jau visiÅ¡kai įvykdytas. Tokia ieÅ¡kovo argumentacija rodo, kad ieÅ¡kovas nori dirbtinai suformuoti atsakovo nemokumo situacijÄ , įtraukdamas į pradelstus skolinius įsipareigojimus visas sumas, nors jos jau yra sumokėtos kreditoriams.

Tačiau bÅ«tent atsiskaitymas su kreditoriais rodo, kad atsakovas yra mokus ir gali vykdyti savo veiklÄ . Net savavaliÅ¡kai sudėjęs visas sumas, kurios ieÅ¡kovui atrodo, kaip pradelstos, ieÅ¡kovas gavo 38 procentų pradelstų įsipareigojimų sumÄ nuo turto vertės, o tai tik dar kartÄ Ä¯rodo, jog Å¡ie įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės atsakovo turto vertės. TÄ Å¾inodamas, ieÅ¡kovas vis dėlto teikia atskirÄ jį skundÄ ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovo nurodytas reikalavimas negali bÅ«ti laikomas pradelstu, nes jis yra ginčijamas teisme.

Be to, iÅ¡ tikrųjų ne UAB „Manfula“ skolinga ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas skolingas atsakovui. Skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, nors atsakovas draudimo dokumentuose yra nurodytas kaip draudėjas, tačiau, atsižvelgiant į tai kad užstato pinigus draudimo bendrovei pervedė ne UAB „Manfula“, visa užstato suma pagal draudimo bendrovės vidaus taisykles bus grÄ Å¾inta toms įmonėms, kurios įnešė užstatÄ .Atsakovas teismui pateikė sudarytas ir vykdomas rangos bei subrangos sutartis, iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negali tinkamai vykdyti savo veiklos ar grÄ Å¾inti skolas.Tarp naujų atsakovo dokumentų, pateiktų 2015 m. balandžio 30 d., nebuvo tokios apimties duomenų ar informacijos, kurios nebÅ«tų įmanoma iÅ¡analizuoti per 1 darbo dienÄ ir pateikti dėl jų prieÅ¡taravimus.

Be to, visus atskirajame skunde nurodytus prieštaravimus tokia pat apimtimi ieškovas nurodė ir 2015 m. gegužės 4 d. posėdyje.Atsakovas yra atsiskaitęs su valstybės biudžetu ir pinigų fondais. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Manfula“, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).ĮBĮ straipsnio 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Taigi vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, kuriuo ir rėmėsi ieÅ¡kovas, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ , yra įmonės nemokumas, t. y. situacija, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).Pažymėtina, kad jau pati Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies formuluotė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vien tik įsipareigojimų kai kuriems kreditoriams nevykdymas, savaime nereiÅ¡kia įmonės nemokumo, kadangi minėtoje nuostatoje kartu reikalaujama, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ytų bent pusę įmonės turimo turto vertės.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į Ä®BÄ® nustatytÄ reguliavimÄ bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius.

Todėl iÅ¡keliant bankroto bylÄ , svarbu ir bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1180-464/2015). Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-410-943/2015).

Kitaip tariant, aplinkybių, kad įmonė turi didelius įsipareigojimus kreditoriams ir yra daugiau nei kelis kartus pažeidusi skolų mokėjimo terminus (kaip kad ir yra nagrinėjamoje byloje), automatiÅ¡kai nepakanka bankroto bylai iÅ¡kelti, ypač jeigu įmonės pradelstų įsipareigojimų suma yra mažesnė nei pusė jos turimo turto vertės bei yra kitų duomenų, leidžiančių teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė vis dar sugeba vykdyti savo veiklÄ ir gali bÅ«ti iÅ¡saugota kaip rinkos dalyvis.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2015 m. kovo 17 d. paruoÅ¡tÄ balansÄ (ataskaitinis laikotarpis – 2014 metai), atsakovo turtas iÅ¡ viso sudarė 7 329 180 Eur, iÅ¡ jo 1 080 679 Eur – tai ilgalaikio turto vertė, 1 383 058 Eur – žaliavos ir komplektavimo gaminiai, o 1 688 879 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai.

Savo ruožtu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 808 130 Eur, iÅ¡ kurių 2015 m. kovo 16 dienai pradelstų, pagal atsakovo pateiktÄ Ä¯siskolinimų kreditoriams sÄ raÅ¡Ä , buvo tik 2 589 188 Eur – taigi pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 35 procentus atsakovo turimo turto vertės. Be to, kaip matyti iÅ¡ preliminaraus balanso už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. vasario 28 d. laikotarpį, atsakovo turto vertė 2015 m. tik padidėjo (iki 7 653 890 Eur). Taigi, bet kuriuo atveju (tiek vertinant pradelstų įsipareigojimų santykį su balanse už 2014 metus nurodyta turto verte, tiek ir su tarpiniame balanse už 2015 metus nurodyta turto kaina) pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai nevirÅ¡ija (ir net nepasiekia) pusės turto vertės, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas lygino 2015 m. vasario 28 dienai įvertintÄ turtÄ su 2015 m. kovo 16 dienai nustatytais pradelstais įsipareigojimais, niekaip nepaneigia jo padarytos iÅ¡vados dėl atsakovo mokumo teisingumo, juolab, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, jog per 16 dienų terminÄ atsakovo turto vertė bÅ«tų iÅ¡ esmės sumažėjusi.

Tuo tarpu jeigu prieš šešiolika dienų įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto vertės (nors ši aplinkybė byloje nėra įrodyta), tačiau atsakovas suspėjo atsiskaityti su kreditoriais ir sumažinti pradelstų įsipareigojimų kiekį taip, kad jų suma tapo mažesnė nei pusė turimo turto vertės, teismas tuo labiau nebegali konstatuoti įmonės nemokumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, palyginęs 2015 m. vasario 28 d. atsakovo turimo turto vertę su 2015 m. kovo 16 d. pradelstais įsipareigojimais, atmestini, kaip neturintys esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai iÅ¡analizavo visų pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, t. y. sistemiÅ¡kai įvertino atsakovo veiklÄ , jo turtinės padėties pokyčius ir tendencijas, teisingai pažymėjęs, kad 2014 metais, skirtingai nuo 2013 metų, atsakovas gavo grynÄ jį pelnÄ , atsakovas turi įvairios paskirties ilgalaikio tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, turi tikslÄ ir realias galimybes toliau vykdyti veiklÄ (kÄ patvirtina pateiktos rangos sutartys).

Ta aplinkybė, kad dalis turto areÅ¡tuota ar kitaip suvaržyta, savaime nepaneigia atsakovo mokumo ir galimybės vykdyti veiklÄ bei įsipareigojimus kreditoriams, ypač įvertinus ir tai, jog nors atsakovas turėjo skolų tiek VSDF, tiek ir valstybės / savivaldybių fondams, vis dėlto (jau esant minėtiems turto areÅ¡tams ir įkeitimams) jas apmokėjo tiek 2015 metų vasario, tiek kovo bei balandžio mėnesį. Vėlavimas sumokėti skolas liudija apie atsakovo turimus laikinus finansinius sunkumus, tačiau nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas negali toliau vystyti veiklos ir eliminuoti atsakovÄ iÅ¡ rinkos.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad iÅ¡ atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) bei VSDF ir gegužės mėnesį, taigi skirtingai nei teigia apeliantas, atsakovo skola, atsiradusi balandžio mėnesį, Å¡iuo metu nedidėja.Pažymėtina, kad pagal teismo įpareigojimu atsakovo patikslintÄ ir pateiktÄ kreditorių bei skolų jiems sÄ raÅ¡Ä (2015 m. balandžio 27 d.) pradelstų įsipareigojimų suma sudarė tik 30 procentų viso atsakovo turimo turto vertės, t. y. dar labiau sumažėjo per pusantro mėnesio laikotarpį.

Be to, net ir pakeitus atsakovo įsiskolinimų kreditoriams sÄ raÅ¡Ä tokiu bÅ«du kaip nurodo atskirajame skunde apeliantas, t. y. įtraukus į pradelstų įsipareigojimų stulpelį visas, ieÅ¡kovo nuomone, pradelstas skolas, pradelsti įsipareigojimai vis tiek sudaro tik 38 procentus nuo turimo turto vertės, taigi pradelstų skolų ir turto vertės santykis akivaizdžiai nepakankamas bendrovės nemokumui konstatuoti.Tuo tarpu ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai įtraukė į nepradelstų įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovo reikalavimÄ bei kitas teisme ginčijamas sumas, atmetamas, kadangi teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1248-464/2015).

Savo ruožtu pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl draudimo įmonės grÄ Å¾intino užstato nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi, kaip minėta, dėl ieÅ¡kovo reikalavimo (į kurį įtraukta ir dalis minėto užstato sumos) pagrįstumo vyksta atskiras teisminis nagrinėjimas.Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjamoje byloje, kadangi netikrino atsakovo pateiktų duomenų teisingumo, nesikreipė į trečiuosius asmenis, su kuriais atsakovas atsiskaitė, ir nereikalavo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų detalizacijos.Lietuvos apeliacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas.

Juo grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Å i įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pagrįstumo klausimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014).

Teismo pareiga bÅ«ti aktyviam bankroto bylose dar nereiÅ¡kia pareigos bÅ«ti aktyvesniam už pačiÄ ginčo Å¡alį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1582/2014).Tuo tarpu pats ieÅ¡kovas, be deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimų apie tai, kad jam neaiÅ¡ku, kaip atsakovas vykdys įsipareigojimus kreditoriams ir jog jis abejoja atsakovo paruoÅ¡to pradelstų įsipareigojimų sÄ raÅ¡o patikimumu, į bylÄ nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai suabejoti atsakovo pateiktų dokumentų teisingumu.

Be to, atsakovo teikiamų duomenų bei paaiÅ¡kinimų pagrįstumÄ netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas, iÅ¡skyrus patį ieÅ¡kovÄ ir Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu esantį UAB „Dujovika“ (nepaisant nemažo kiekio atsakovo kreditorių) nesikreipė dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo ir neprisijungė prie ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos tesimų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovo darbuotojai taip pat nėra pateikę teismams ieÅ¡kinių dėl darbo užmokesčio priteisimo ar pan.

Pastebėtina ir tai, kad apeliantas, teigdamas, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenurodė aiÅ¡kių priežasčių, kodėl 2015 m. gegužės 4 d. posėdyje jis pats neiÅ¡dėstė praÅ¡ymo, kad teismas įpareigotų atsakovÄ pateikti prievolių kreditoriams įvykdymÄ patvirtinančius įrodymus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi įpareigojo UAB „Manfula“ pateikti finansinių ataskaitų rinkinį už 2014 metų laikotarpį (atsakovas pateikė, nors ir preliminarų).

Pagal teismo įpareigojimÄ byloje yra pateiktas ir tarpinis (už pirmus du 2015 m. mėnesius) balansas. Teismas kreipėsi į VMI, paÅ¡ydamas pateikti informacijÄ dėl įsiskolinimo valstybės, savivaldybių biudžetams. Byloje taip pat yra ilgalaikio turto apraÅ¡as, kreditorių bei įsipareigojimų jiems sÄ raÅ¡ai, pelnų (nuostolių) bei pinigų srautų ataskaitos, nekilnojamojo turto, turo areÅ¡to aktų ir hipotekos registrų iÅ¡raÅ¡ai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , priėjo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų atsakovo mokumui / nemokumui nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktos informacijos teisingumo, visiÅ¡kai pagrįstai savo iniciatyva nerinko papildomų įrodymų (nesikreipė į trečiuosius asmenis, nereikalavo papildomų detalizacijų).

IÅ¡ esmės tais pačiais argumentais remiantis atmestinas ir ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teismui 2015 m. birželio 25 d. paduotas praÅ¡ymas dėl atsakovo finansinės atskaitomybės už 2014 metus iÅ¡reikalavimo, kadangi pakartotinis Å¡ių dokumentų iÅ¡reikalavimas (byloje, kaip minėta, jau yra atskaitomybė už šį laikotarpį, nors ir preliminari) laikytinas pertekliniu ir tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , ypač atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodo jokių aiÅ¡kių argumentų, leidžiančių preziumuoti, jog 2015 m. kovo 17 d. paruoÅ¡tas balansas gali iÅ¡ esmės skirtis nuo gegužės 1 d. sudaryto, kai jų ataskaitinis laikotarpis yra tas pats (2014 metai), o taip pat nepaaiÅ¡kina, kodėl minėto praÅ¡ymo neteikė 2015 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas UAB „Manfula“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 462,73 Eur atsakovo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktÄ , pagal kurį už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ nustatytas 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) maksimalus dydis, sudarantis Å¡iuo atveju 285,80 Eur (714,50 Eur x 0,4) bei į tai, kad pateiktuose dokumentuose nėra detalizuota, kiek valandų buvo skirta atsakovo konsultacijai dėl ieÅ¡kovo atskirojo skundo ir kokius konkrečiai bei kiek kitų dokumentų rengė atsakovo atstovas, priėjo iÅ¡vadÄ , jog atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina tik 285,80 Eur suma advokato pagalbai patirtoms iÅ¡laidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ (j. a. k. 302454563) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ (j. a. k. 133639191) 285,80 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                                                     Rasa Gudžiūnienė