2022-06-15 Nr. AB-16496-3-61-3-03995-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-253-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03995-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rytis Krasauskas (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos socialdemokratų darbo partija (toliau – ir pareiškėjas, Partija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ (toliau – ir Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Sp-261, Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo klausimas. Pateikto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projekto (toliau – Projektas) 9 punkte buvo numatyta: „nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“, o 11 punkte buvo numatyta: „skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį“. Šiems Projekto punktams buvo pritarta. VRK apsvarsčius visus sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ punktus, posėdžio pirmininkė paskelbė, kad VRK sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra priimtas, tačiau vėliau posėdžio eigoje VRK sugrįžo prie pirmojo darbotvarkės klausimo ir nusprendė iš naujo balsuoti dėl anksčiau priimto sprendimo 9 bei 11 punktų. Pakartotiniu balsavimu Projekto 9 ir 11 punktams buvo nepritarta, Sprendime nebeliko Projekte buvusių ir ankstesniu VRK balsavimu priimtų sprendimo 9 ir 11 punktų nuostatų.

2.2. Partija po 2016 m. vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tapo naujai įregistruota parlamentine politine partija, kurios veiklai finansuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Vadovaudamasi Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, VRK jau tris kartus Partijai yra skyrusi valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. Sp-206 „Dėl 2019 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ VRK nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 11, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. pirmąjį pusmetį skyrė Partijai 249 000 Eur.

VRK 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. Sp-412 „Dėl 2019 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ Komisija nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 10, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. antrąjį pusmetį skyrė Partijai 226 450 Eur. VRK 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. Sp-37 „Dėl 2020 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ buvo nustatyta, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 12, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2020 m. pirmąjį pusmetį skyrė pareiškėjui 246 325 Eur.

Taigi nuo to momento, kai 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, Komisija jau tris kartus pripažino faktą, jog Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skyrė jai valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti, todėl skundžiamu Sprendimu Komisija turėjo nustatyti, kad Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skirti atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti sumą.

2.3. Nors Sprendime apskritai nėra nurodyti motyvai, dėl kurių Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, tačiau iš Komisijos interneto svetainėje esančio 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio vaizdo įrašo (žiūrėti nuo 2 val. 21 min. 7 s. iki 2 val. 30 min. 53 s.: https://cdn -player.vrk.lt/media?video=2020/VRK_2020-11-05.mp4) ir posėdžio protokolo matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skirti, nes dotacija šiuo atveju yra skirstoma jau po 2020 m. Seimo rinkimų. VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokole netinkamai aiškina ir taiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos, kuri taikytina ir šioje byloje nagrinėjamam atvejui ir pagal kurią atitinkamais Seimo rinkimų metais įvykusių eilinių Seimo rinkimų rezultatai yra pagrindas skirstyti valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti tik nuo po jų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo kitų metų sausio 1 dienos, o ne nuo naujo Seimo rinkimų momento. Komisija Sprendimu kitoms politinėms partijoms valstybės biudžeto asignavimus jų veiklai finansuoti skirstė ne pagal 2020 m. Seimo rinkimų, o anksčiau vykusių rinkimų rezultatus, kas reiškia, kad VRK Partijai ir kitoms politinėms partijoms VRK nepagrįstai taikė skirtingus teisinius kriterijus.

2.4. Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatą aiškinant ir taikant taip, kaip ją šiuo atveju aiškino ir taikė Komisija, yra sukuriamos prielaidos atsitiktinumui ir savivalei. Projektas buvo parengtas dar iki 2020 m. vykusių Seimo rinkimų, tačiau Komisijos posėdyje šis klausimas buvo svarstomas jau po jų. Jeigu dotacija būtų skiriama iki spalio 11 d., Partija būtų galėjusi ją gauti.

2.5. Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede (Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto asignavimai) nustatyta, kad asignavimai politinėms partijoms pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį 2020 m. yra 498 000 Eur, t. y. maždaug tiek, kiek per 2020 m. du pusmečius pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį iš viso tenka Partijai. Taigi, priimdamas 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, įstatymų leidėjas išreiškė valią ir tuo pačiu patvirtino, kad atitinkama valstybės biudžete numatyta suma yra vieneriems metams pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį politinei partijai skiriama jos veiklai finansuoti suma.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Sprendime nustatytos 2020 m. antrojo pusmečio asignavimų sumos politinėms partijoms pagal gautus rinkėjų balsus ir nėra nurodyta, kad Partija turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje buvo svarstomi asignavimai Partijai, tačiau Sprendimu asignavimai jai nebuvo skirti, nes Partija neatitiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos. Partijai valstybės biudžeto asignavimai galėjo būti skirti tik iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų. Kadangi Sprendimas priimtas po minėtų rinkimų, VRK neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo ir skirti Partijai valstybės biudžeto asignavimus.

3.2. VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje iš pradžių balsavimu buvo pritarta pirminiam sprendimo projektui, pagal kurį Partijai buvo numatyti asignavimai, tačiau, pastebėjus klaidą, kad Partija neturėjo teisės gauti asignavimų, kaip neatitinkanti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų, Komisija ištaisė padarytą klaidą, išbraukdama Sprendimo punktus, kuriuose Partijai buvo numatyti asignavimai.

3.3. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame buvo numatytas naujas politinių partijų finansavimo modelis (21 str. 6 d.), kuris šiuo atveju nėra susietas su rinkimų ciklu, o jo taikymas laike yra griežtai apibrėžtas – valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik po to, kai partija yra įregistruojama jau po Seimo rinkimų (ji gali būti sukurta ir likus pusmečiui iki naujų Seimo rinkimų), o finansavimas jai skiriamas tik iki kitų Seimo rinkimų. Tokiu atveju įstatymo leidėjo valia yra aiški, VRK vadovavosi naujomis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dėl kurių teisės aiškinimo klausimų nekilo.

3.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad politinių partijų finansavimo modelis turi būti aiškinamas sistemiškai su tuo finansavimo modeliu, kuris yra nustatytas Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, nes jie iš principo yra skirtingi. Pagal pastarąjį modelį būtinoji sąlyga gauti finansavimą yra dalyvavimas rinkimuose ir 2 proc. rinkėjų balsų gavimas, o pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį dalyvauti rinkimuose ir gauti rinkėjų balsų nėra būtina, partija tokį finansavimą gali gauti net niekada nedalyvavusi rinkimuose. Abu modeliai negali būti lyginami tarpusavyje, o juos reglamentuojančios teisės normos aiškinamos vienodai.

3.5. Priimdama skundžiamą Sprendimą, Komisija vadovavosi tik Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir negalėjo vadovautis šio straipsnio 2, 3, 4 dalimis ar Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT17-N8/2019, kuriame buvo nagrinėjamas tik pastarasis politinių partijų finansavimo modelis.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo Partijos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, o bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VRK iš naujo spręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Partijai nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 16 d. buvo parengtas Projektas, kurio 9 punkte buvo nuspręsta nustatyti, jog Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 11; 11 punkte – skirti Partijai 225 798 Eur 2020 m. antrąjį pusmetį. Komisijos posėdyje, vykusiame 2020 m. lapkričio 5 d., pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymas. Svarstymui pateiktame Projekte 9 punktu buvo numatyta „nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“. Projekto 11 punkte buvo numatyta „skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį“. Komisijos nariams prabalsavus atskirai už kiekvieną Projekto punktą, bendru VRK narių sutarimu (dalyvavo 10 narių) nutarta priimti sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. VRK posėdyje pagal svarstymui pateiktą Projektą Komisijos narių balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, tačiau posėdžio eigoje vyko naujas balsavimas dėl posėdžio pradžioje pagal Projektą priimto sprendimo. Nors buvo siūlymų keisti priimto sprendimo tekstą, panaikinti priimtą sprendimą, tokie siūlymai Komisijos balsavimui nebuvo pateikti – buvo teikiamas iš naujo balsuoti priimto Sprendimo 9 ir 11 punktai, kuriems VRK nariai nepritarė.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRK įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 12 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 19 straipsniu bei Komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 23, 29–32, 34–37, 43 ir 44 punktais, nurodė, jog, priimdama skundžiamą Sprendimą, Komisija nesilaikė Reglamento nuostatų: į Posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, nebuvo pateiktas galimas tokio sprendimo projektas, klausimas dėl priimto sprendimo pakeitimo nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios ir tokiu pat terminu nebuvo įkeltas į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą. Be to, priimto sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo išklausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raštu iki posėdžio pradžios pareikšti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti VRK nariams. Nustatęs, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikius Reglamento nuostatų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jį panaikino.

7. Dėl reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai teismas pažymėjo, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į VRK, tačiau ji nesprendė pareiškėjo prašymo ar vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl bylos dalį dėl antrojo skundo reikalavimo nutraukė.

III. 8. Atsakovas VRK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

9. Komisija apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas neteisingai nustatė Sprendimo priėmimo aplinkybes. Sprendimas buvo priimtas VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje. Sprendimo projektas buvo paskelbtas kartu su darbotvarke Reglamento nustatyta tvarka. Sprendimo projekte iš pradžių visiems punktams buvo pritarta, tačiau pastebėjus klaidą (Partija neturi teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 str. 6 d. reikalavimų), iš Projekto buvo išbrauti 9 ir 11 punktai, kuriuose buvo numatytas valstybės biudžeto asignavimų skyrimas Partijai. Joks naujas sprendimas nebuvo priimtas. Sprendimas buvo pataisytas perbalsuojant iš naujo dėl visų jo punktų ir šalinant tuos, kuriems nebuvo pritarta per pakartotinį balsavimą. VRK balsavo dėl to paties sprendimo projekto, o ne dėl pakeisto sprendimo projekto, todėl laikytina, kad teismas neteisingai nustatė VRK Sprendimo priėmimo aplinkybes ir neteisingai konstatavo, kad buvo nesilaikyta Reglamento nuostatų. Reglamente nėra nustatyta, kad perbalsavimas dėl to paties sprendimo projekto yra draudžiamas. Pareiškėjai buvo susipažinę su Projektu ir galėjo dalyvauti VRK posėdyje, kuris buvo transliuojamas viešai. Komisijos nariams nepritarus daliai sprendimo projekto punktų, jie nėra įtraukiami į sprendimą, o pačio sprendimo punktai yra pernumeruojami. Nepatvirtinus 9 ir 11 punktų, jie buvo pašalinti iš Projekto, o likę punktai pernumeruoti. Perbalsuoti buvo būtina, nes Sprendime buvo nustatyta akivaizdi teisės taikymo klaida.

9.2. Teismas peržengė ginčo ribas, nes konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra ginčo ir šis ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, Sprendimas neturi jokios jo teisėms ir pareigoms. Sprendime pareiškėjas nėra minimas, todėl neaišku, kokiu pagrindu jis panaikintas. Teismas, panaikindamas Sprendimą, peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes panaikino teisę į valstybės biudžeto dotacijas su ginču visiškai nesusijusioms 9 politinėms partijoms.

10. Pareiškėjas Partija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Partija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Atsakovas pripažįsta, jog 2020 m. lapkričio 5 d. VRK posėdyje jos narių pirmu balsavimu buvo pritarta visiems Projekto punktams bei buvo priimtas sprendimas skirti dotaciją Partijai. Taigi teismas teisingai nustatė, kad Komisijos nariams prabalsavus atskirai už kiekvieną Projekto punktą, bendru Komisijos narių sutarimu (dalyvavo 10 narių) nutarta priimti sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. Tačiau vėliau buvo nuspręsta grįžti prie priimto sprendimo 9 ir 11 punktų ir, pakartotinai nubalsavus, jiems buvo nepritarta. Nei VRK įstatymas, nei Reglamentas nenumato pakartotinio balsavimo galimybės dėl jau priimtų VRK sprendimų. Tai reiškia, kad VRK neturi teisės perbalsuoti dėl jau priimto jos pačios sprendimo, o priimtas sprendimas gali būti pakeistas arba panaikintas tik laikantis tos pačios bendros tvarkos, kuri taikoma sprendimų priėmimo procesui.

10.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pakartotinai balsuodama dėl Komisijos anksčiau priimto sprendimo, VRK pataisė įsivėlusią klaidą. Komisija, pakartotinai balsuodama dėl anksčiau priimto sprendimo, VRK jį ne pataisė, o padarė klaidą, kadangi neteisėtai ir nepagrįstai neskyrė pareiškėjui valstybės biudžeto asignavimų pagal Politinių partijų įstatymą. Partija po 2016 m. vykusių Seimo rinkimų tapo naujai įregistruota parlamentine politine partija, kurios veiklai finansuoti, vadovaujantis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti skiriami ir buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Vadovaudamasi Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, VRK iki tol jau tris kartus Lietuvos socialdemokratų darbo partijai yra skyrusi valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti, todėl VRK ir šiuo atveju turėjo nustatyti, kad Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skirti atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti sumą. Nors pačiame Sprendime nėra pasisakyta, dėl kokių priežasčių Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, tačiau iš VRK interneto svetainėje pateikiamo posėdžio vaizdo įrašo bei VRK interneto svetainėje pateikiamo protokolo matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skirti, nes dotacija šiuo atveju yra skirstoma jau po 2020 m.

Seimo rinkimų. Pagal VRK valstybės biudžeto asignavimai Partijai nebuvo skirti tik dėl to, kad tuo metu, kai VRK priiminėjo sprendimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymo, jau buvo įvykęs balsavimas 2020 m. Seimo rinkimuose. Tačiau tokiu atveju valstybės biudžeto asignavimų skyrimas už atitinkamų metų, kuriais vyksta rinkimai į Seimą, antrą pusmetį iš esmės tampa priklausomas tik nuo VRK valios (t. y. momento, kada ji nuspręs svarstyti šį klausimą) arba vienokio ar kitokio atsitiktinumo.

Tokia Politinių partijų įstatymo nuostatų, susijusių su valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimu, aiškinimo ir taikymo logika prieštarauja Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT17-N8/2019 pateiktai oficialiajai konstitucinei doktrinai. Be to, Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede (Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimai) yra numatyta, kad asignavimai politinėms partijoms pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį 2020 m. sudaro 498 000 Eur, t. y. maždaug tiek, kiek per 2020 m. du pusmečius pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį iš viso tenka Partijai.

Ši faktas, be kita ko, taip pat patvirtinta tai, jog ir įstatymų leidėjas, priimdamas 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, išreiškė valią ir tuo pačiu patvirtino, kad atitinkama valstybės biudžete numatyta suma yra vieneriems metams pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį politinei partijai skiriama jos veiklai finansuoti suma.

10.3. Sprendimas yra susijęs su 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymu. Kadangi tai yra pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymas, tuomet kyla klausimas, kodėl pareiškėjui nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai net ir už tuos mėnesius, kol dar nebuvo įvykęs balsavimas 2020 m. Seimo rinkimuose, t. y. už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius ir dalį spalio mėnesio. Nors šiais 2020 m. antrojo pusmečio mėnesiais pareiškėjas buvo parlamentinė partija, turinti Seime savo frakciją.

10.4. Sprendimu, kuriuo turėjo būti išspręstas valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti paskirstymas visoms partijoms, turinčioms teisę gauti tokius valstybės biudžeto asignavimus, nebuvo paskirta atitinkama valstybės biudžeto asignavimų suma pareiškėjui, akivaizdžiai suponuoja tokio VRK sprendimo įtaką pareiškėjo teisėms (t. y. teisei gauti valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti), ir atitinkamai – pareiškėjo materialinį suinteresuotumą šioje byloje. Skundo nagrinėjimo ribų teismas neperžengė, nes pačios VRK neteisėta (t. y. pakartotinai balsuojant dėl jau priimto VRK sprendimo, o ne keičiant jį pagal teisės aktuose nustatytą tvarką) ir teisiniu požiūriu ydinga praktika (t. y. iš viso pašalinant atitinkamus VRK sprendimo punktus, o ne juose aiškiai nurodant, koks yra priimtas sprendimas: skirti valstybės biudžeto asignavimus arba neskirti valstybės biudžeto asignavimų) lėmė tokį teismo sprendimą šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Sp-261 priimtas pažeidus Reglamento nuostatas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skundą tenkino iš dalies ir Sprendimą panaikino. Taip pat nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Komisija apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes panaikino teisę į valstybės biudžeto dotacijas su ginču visiškai nesusijusioms 9 politinėms partijoms.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.

15. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

16. Nustatyta, kad Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. Sp-261 nusprendė dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų visų šiame sprendime paminėtų politinių partijų veiklai finansuoti. Vadinasi, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Komisijos sprendimas panaikintas visa apimtimi, turi įtakos kitų politinių partijų, kurių atžvilgiu buvo priimtas pastarasis Komisijos sprendimas, teisėms ir pareigoms. Nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 str. 5 d.) politinių partijų, kurių atžvilgiu buvo priimtas Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Sp-261, į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nenagrinėjami ir procesiniai prašymai nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė